Tyrimas: kaip V.Putinas priėmė sprendimą įsiveržti į Ukrainą

Ukrainos naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ apžvelgė socialinio ir politinio leidinio „Verstka“ tyrimą, kuriame pranešama, kad sprendimą rengtis karui Ukrainoje Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė dar 2021 m. vasario–kovo mėn., likus metams iki plataus masto invazijos pradžios.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

Pasak leidinio, pasirengimas karui vyko griežčiausioje paslaptyje, tačiau nuo vasaros kalbos apie galimą karą tarp Kremliui artimų žmonių tapo „įprastu dalyku“.

2021 m. liepos 12 d. Kremliaus interneto svetainėje buvo paskelbtas V.Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“. Pasak „Verstkos“, straipsnis buvo daug kartų keistas, o vienoje iš versijų buvo tiesiogiai grasinama karu. Tačiau galutiniame variante grasinimo nebeliko.

Anot žurnalistų, Rusijos prezidento administracijai artimas šaltinis teigė, kad gruodį, likus trims mėnesiams iki karo, jau buvo aptarta, kaip Ukraina bus padalinta tarp didžiųjų korporacijų. Už kiekvieno regiono plėtrą turėjo būti atsakinga viena iš Kremliui artimų valstybinių ar privačių korporacijų.

Trys Rusijos prezidentui artimi šaltiniai leidiniui patvirtino, kad V.Putino bičiulio, prorusiško Ukrainos politiko ir oligarcho Viktoro Medvedčuko verslui pritaikytos sankcijos buvo „paskutinis lašas“ V.Putinui priimant sprendimą rengtis vadinamajai „specialiajai operacijai“.

Feisbuke paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas
Feisbuke paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

„Reidas, kai buvo atimtas jo televizijos kanalas, o jo partija buvo paralyžiuota, tikrai išjudino Putiną. Jis tai priėmė kaip asmeninį išpuolį“, – tyrimą atlikusiems žurnalistams sakė vienas iš senų Rusijos prezidento draugų.

Tuo pat metu V.Putinas, priimdamas sprendimą dėl karo, su V.Medvedčuku nesitarė.

„Jis nesitarė ir su niekuo kitu. Vienintelis asmuo, kuris turėjo nuolat bendravo su Putinu, buvo jo draugas Jurijus Kovalčiukas“, – pažymėjo tyrimo autoriai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jurijus Kovalčiukas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jurijus Kovalčiukas

Du šaltiniai patvirtino, kad J.Kovalčiukas atliko lemiamą vaidmenį Rusijos prezidentui priimant sprendimą pradėti karą. Pandemijos metu tik J.Kovalčiukas nepaliko Putino rezidencijos, kad išvengtų karantino.

Pasak leidinio, gynybos ministras Sergejus Šoigu „nesiginčijo, o net džiaugėsi“ Rusijos lyderio sprendimu.

„Jis nesuprato kariuomenės būklės, ir jam buvo smalsu. Jis manė, kad Putinas žino kažką, ko jis nežino, ir tikrai manė, kad tai bus kažkas ne ką rimtesnio nei Krymo aneksija“, – teigė vienas iš senų V.Putino draugų.

Tuo pat metu kiti elito atstovai su tuo susidūrė invazijos dieną.

Kaip pranešama, Rusijos prezidentas kol kas susilaiko nuo visiško karo prieš Ukrainą ir kartu nekelia jokių sąlygų prie derybų stalo, išskyrus visišką pergalę.

Priminsime, kad JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley pareiškė, kad Rusija jau pralaimėjo karą, kurį pradėjo Ukrainoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis