Islamo išpažinėjai daug dažniau nei krikščionys ar induistai linkę teigti, kad jų tikėjimas – vienintelis tikrasis kelias į rojų, rodo visame pasaulyje atliktos gyventojų nuomonės apklausos rezultatai. Musulmonai taip pat kur kas dažniau yra linkę teigti, kad religija yra svarbi jų kasdienio gyvenimo dalis.
Be to, šią religiją išpažįstantys asmenys daug dažniau tvirtino, kad jų religija motyvuoja juos atlikti gerus darbus, teigiama Didžiosios Britanijos bendrovės „Ipsos-Mori“ atliktoje apklausoje.
Islamas yra antra didžiausia religija pasaulyje po krikščionybės. Induizmas – trečia. Šiuo metu islamą išpažįsta apie 1,5 mlrd. pasaulio gyventojų, tačiau jų skaičius nuolat auga. Ekspertai faktiškai neabejoja, kad islamo įtaka didės dar greičiau nei jo išpažinėjų skaičius, mat „Arabų pavasario“ viesulas iš valžios nuvertė ne vieną ilgametį pasaulietinį vadovą ir plačiai atvėrė duris politinėms partijoms, kurios savo įkvėpimą semiasi religijoje.
Nors islamo svarba niekas neabejoja, skirtingai aiškinama, kodėl musulmonai yra religingesni nei kitų pagrindinių pasaulio tikėjimų atstovai. Skiriasi ir ekspertų nuomonė, ar dėl tokio musulmonų įsipareigojimo savo tikėjimui reikėtų baimintis.
Antai Azyumardi Azra, islamo Indonezijoje, kur gyvena daugiausiai musulmonų pasaulyje, ekspertas teigia, kad vienas paaiškinimas slypi tarptautiniuose santykiuose. Pasak jo, daugelis musulmonų vis dažniau save apibrėžia kaip krikščioniškų Vakarų priešingybę.
Buvimas religingesniu nebūtinai reiškia, kad tapsi savižudžiu sprogdintoju.
„Ne vienas musulmonas įsitikinęs, kad Vakarų kultūra išgyvena moralinį nuosmūkį, ir mano, kad islamas yra geriausias gyvenimo kelias. Jiems islamas yra vienintelis išganymas“, – teigia A.Azra.
Po rugsėjo 11-osios šis jausmas dar labiau sustiprėjo, mat daugelis musulmonų įtikėjo, kad „tarp Vakarų ir islamo auga konfliktas“. „Deja, didėjantį prieraišumą prie islamo savo tikslams išnaudoja džihadistai“, – sakė jis.
Tačiau ekspertai teigia, kad gilūs religiniai įsitikinimai nebūtinai lemia smurtą. „Buvimas religingesniu nebūtinai reiškia, kad tapsi savižudžiu sprogdintoju“, – teigia buvęs radikalus musulmonas, šiuo metu Niujorko Užsienio ryšių komiteto Artimųjų Rytų ekspertas Esas Husainas.
Atvirkščiai, E.Husaino įsitikinimu, religinė auklyba gali tapti priešnuodžiu radikalizmui. Jo teigimu didžiausia tikimybė, kad islamo radikalais taps tie, kurie buvo užauginti be religinio išsilavinimo ir į islamą atsivertė vėlesniame savo gyvenimo etape. Tuo tarpu musulmonai, augę savo religijos apsuptyje, geriau sugeba atskirti islamo iškraipymus ir prieš juos atsilaikyti.
E.Husainas pritaria nuomonei, kad musulmonai yra stipriai prisirišę prie savo tikėjimo ir yra įsitikinęs, kad to priežastis – pati religija. „Musulmonai mano, kad mums vieniems priklauso galutinė tiesa“, – teigia E.Husainas. Jie tiki, kad „Mohammedas buvo mūsų paskutinis pranašas ir kad jis siekė panaikinti ankstesnių pranašų žinią“, – sakė E.Husainas.
Tačiau anot kitų ekspertų, gilus musulmonų tikėjimas yra ne tik teologijos ar pasaulyje vykstančių įvykių pasekmė, bet taip pat ir švietimo bei istorijos rezultatas.
„Ten, kur religija yra glaudžiai susijusi su šalies valdžios institucijomis, kur religija yra giliai įdiegiama dar vaikystėje, gimsta jausmas, kad „mano kelias yra vienintelis kelias“, – teigia Londone įsikūrusios konfliktų sprendimų organizacijos „Faith Matters“ atstovas Fiyazas Mughalas.
