Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų vėžio atvejų tarp 14–49 metų amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. – nuo 1,82 mln. iki 3,26 milijono.
Nors ekspertai įspėjo, kad dalį šio padidėjimo galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Tarptautinė tyrėjų komanda, atlikusi naująjį tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.
Tačiau tendencija, kodėl sergančiųjų amžius jaunėja, vis dar lieka neaiški.
Tyrime teigiama, kad 2019-aisiais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei milijonas jaunesnių nei 50 metų žmonių, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990-aisiais.
Tyrimo duomenimis, mirtiniausiais laikomi krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžio atvejai.
Per tris dešimtmečius dažniausiai buvo diagnozuojamas krūties vėžys.
Tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės ir prostatos vėžio atvejų.
Priežastys vis dar neaiškios
Tyrėjai remdamiesi 2019 metų Pasaulinio ligų naštos tyrimo (angl. Global Burden of Diseases) duomenimis, analizavo 29 skirtingų vėžio tipų atvejų skaičių 204 šalyse.
Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys.
Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, turinčiose geresnes sveikatos priežiūros sistemas, vėžys diagnozuojamas anksčiau, tačiau tik keliose šalyse jaunesni nei 50 metų žmonės tikrinami dėl tam tikrų vėžio tipų, priduriama tyrime.
Tyrime teigiama, kad šią tendenciją gali lemti ne tik prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, per mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.
Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų jaunesnių nei 50 metų asmenų, sergančių vėžiu, skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., daugiausia tarp 40–49 metų amžiaus žmonių.
Tyrėjai pripažino, kad įvairių šalių duomenys apie vėžį labai skiriasi, o besivystančios šalys galimai nepakankamai praneša apie vėžio atvejus ir mirtis.
Tyrime nedalyvavę ekspertai teigė, kad naujų vėžio atvejų yra daugiau nei mirties atvejų, greičiausiai dėl to, kad pagerėjo ankstyva ligos diagnostika ir gydymas.
Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett (Doroti Benet) atkreipė dėmesį į tai, kad 1990–2019 metais pasaulio gyventojų skaičius išaugo maždaug 46 procentais.
Dvi Belfasto Karalienės universiteto tyrėjos dr. Ashleigh Hamilton (Ešli Hamilton) ir dr. Helen Coleman (Helen Koulman) teigė, kad labai svarbu išsiaiškinti, kodėl daugėja tokių atvejų.
„Visiškai suprasti priežastis, lemiančias stebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad prie to prisideda gyvenimo būdo veiksniai, o naujos tyrimų sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobiomas, lauko oro tarša ir patirtis ankstyvajame amžiuje, yra tyrinėjamos“, – teigiama su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.
