Ataskaitoje teigiama, kad 2021 metais maždaug 50 mln. žmonių „gyveno šiuolaikinės vergovės sąlygomis“. Tai 10 mln. daugiau nei 2016 metais, kai ši problema buvo vertinama praėjusį kartą.
Naujasis skaičius apima apie 28 mln. priverstinį darbą dirbančių ir 22 mln. priverstinėje santuokoje gyvenančių asmenų.
Tyrime teigiama, kad padėtis blogėja didėjant ir komplikuojantis ginkluotiems konfliktams, vykstant plataus masto aplinkos niokojimui, tęsiantis COVID-19 pandemijos poveikiui ir veikiant kitiems veiksniams.
Žmogaus teisių labdaros organizacijos „Walk Free“ parengtoje ataskaitoje šiuolaikine vergove vadinami tokie dalykai kaip priverstinis darbas, priverstinė ar vergiška santuoka, skolų vergovė, priverstinis komercinis seksualinis išnaudojimas, prekyba žmonėmis, į vergovę panaši praktika, vaikų pardavinėjimas ir išnaudojimas.
Esminis vergovės principas yra sistemingas asmens laisvės – nuo teisės sutikti ar atsisakyti dirbti iki laisvės nuspręsti, ar, kada ir su kuo susituokti – atėmimas.
Ataskaitoje teigiama, kad pagal šį kriterijų šiuolaikinės vergovės paplitimas yra didžiausias Šiaurės Korėjoje (104,6 atvejo tūkstančiui gyventojų).
Toliau eina Eritrėja (90,3) ir Mauritanija (32), kuri 1981 metais tapo paskutine pasaulio šalimi, paskelbusia paveldimą vergovę neteisėta.
Dešimčiai šalių, kuriose šiuolaikinė vergovė paplitusi labiausiai, būdingi tam tikri bendri bruožai, įskaitant „ribotą pilietinių laisvių ir žmogaus teisių apsaugą“.
Daugelis šių šalių yra nestabiliuose regionuose, kur vyksta konfliktai ar politiniai neramumai, arba gyvena daug „pažeidžiamų žmonių“, pavyzdžiui, pabėgėlių ar darbuotojų migrantų.
Nelygybės apraiška
Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kuveitas, kur darbuotojų migrantų darbo teises riboja griežta kontrolės tvarka.
Į dešimtuką taip pat pateko Turkija, kur gyvena milijonas pabėgėlių iš Sirijos, Tadžikistanas, Rusija ir Afganistanas.
Nors priverstinis darbas labiau paplitęs mažas pajamas gaunančiose šalyse, jis glaudžiai susijęs su paklausa iš didesnes pajamas gaunančių šalių, teigiama ataskaitoje. Joje pažymima, kad du trečdaliai visų priverstinio darbo atvejų yra susiję su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis.
Ataskaitoje teigiama, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys šiuo metu importuoja 468 mlrd. dolerių (434 mlrd. eurų) vertės prekių, kurios gali būti pagamintos naudojant priverstinį darbą. Ankstesnėje ataskaitoje šis importas vertintas 354 mlrd. dolerių (328 mlrd. eurų).
Elektronikos gaminiai ir toliau išlieka didžiausios vertės rizikingu produktu. Toliau eina drabužiai, palmių aliejus ir saulės baterijos, o tai rodo didelę atsinaujinančiosios energijos produktų paklausą.
„Šiuolaikinė vergovė persmelkia visus mūsų visuomenės aspektus. Ji įausta mūsų drabužiuose, šviečia mūsų elektronikos prietaisuose ir paskanina mūsų maistą, – sakė grupės įkūrėja Grace Forrest.
„Šiuolaikinė vergovė iš esmės yra didžiulės nelygybės apraiška“, – pridūrė ji.