„Tie, kurie gina mūsų vertybes nuo Putino draugų, yra tie, su kuriais noriu dirbti“, – spaudos konferencijoje Briuselyje kartu su Europos liaudies partijos frakcijos vadovu Manfredu Weberiu (Manfredu Vėberiu) sakė ji.
U. von der Leyen, prieš keletą dienų paskelbusi, kad sieks antros kadencijos EK vadovo poste, buvo paklausta, ar ją užsitikrinusi ji bendradarbiautų su parlamentine dauguma, kurią sudarytų dešinieji Europos konservatoriai ir reformistai.
Pažymėdama, kad rinkimai pakeis Europos Parlamento frakcijų sudėtį, ji nubrėžė raudoną liniją prorusiškomis laikomoms partijoms.
„Svarbu, kad dirbčiau su proeuropietiškomis, NATO palankiomis, proukrainietiškomis, aiškiai remiančiomis mūsų demokratines vertybes, grupėmis“, – atsakė ji.
„Putino draugai: neįmanoma“, – pridūrė U. von der Leyen.
Rinkimai į EP vyks birželio 6–9 dienomis.
Apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų partijos per rinkimus smarkiai įsiverš į priekį.
Vienam iš dviejų parlamento griežtai dešiniųjų blokų – Identiteto ir demokratijos (ID) – priklauso kelios Rusijai palankiomis laikomos partijos. Tarp jų – Marine Le Pen (Marin Le Pen) „Nacionalinis sambūris“ (RN) Prancūzijoje ir Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) „Lyga“ Italijoje.
Antrasis dešiniųjų blokas, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija, iki šiol laikėsi prieš Maskvą nukreiptos pozicijos, tačiau ji gali sušvelnėti, jei po rinkimų prie jos prisijungs Rusijai palankaus Vengrijos lyderio Viktoro Orbano partija „Fidesz“, išreiškusi tokį norą.
