„Ji dar kartą patvirtino faktą, kad svarstomos visos galimybės ir kad sankcijos būtų taikomos finansų ir energetikos sektoriams, taip pat aukštųjų technologijų produktų eksportui“, – sakoma Europos Komisijos pranešime, kuriame cituojama U.von der Leyen.
Vakarų lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, irgi perspėjo apie „gilias ir greitas“ sankcijas, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, penktadienį po sąjungininkų pokalbio pranešė Berlynas.
„Sąjungininkai yra pasiryžę kartu imtis greitų ir gilių sankcijų Rusijai, jei būtų toliau pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas, – tviteryje parašė O.Scholzo atstovas. – Visomis diplomatinėmis pastangomis siekiama įtikinti Maskvą deeskaluoti padėtį. Taip siekiama užkirsti kelią karui Europoje.“
Vakarų lyderiai pavojaus varpais dėl Rusijos galimos invazijos į Ukrainą pradėjo skambinti Maskvai prie kaimynės sienų sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių.
Rusija neigia turinti planų įsiveržti į provakarietišką kaimynę ir reikalauja iš Vakarų šalių garantijų, kad NATO sustabdys plėtrą į rytus ir niekada nesuteiks narystės Ukrainai.
JAV ir jų sąjungininkės vakaruose tuos reikalavimus atmeta ir pabrėžia, kad Aljansas nesileis į kompromisus dėl savo atvirų durų politikos.
Tęsiantis krizei, Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija pradėjo bendrų karinių pratybų aktyviąją dalį. Maskva ir Minskas neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, bet Jungtinės Valstijos sakė, jog Rusija planavo pasiųsti į kelias Baltarusijos sritis apie 30 tūkst. karių. Manevrai truks iki vasario 20 dienos.
Maskva ir Minskas tvirtina, kad rusų kariai po pratybų sugrįš į savo bazes Rusijoje.
Be to, Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė surengsianti naujas karines pratybas prie Ukrainos sienos ir Juodojoje jūroje.
Maskva, kontroliuojanti Krymo pusiasalį po to, kai 2014 metais jį atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo, Juodąją jūrą pavertė strateginiu prioritetu.
