Vaikų akys užsidega, kai jų motina ištraukia trynukų nuotrauką, nufotografuotą iškart po jų gimimo 2015 metais.
„Moez!” – sušunka trejų metų berniukas, rodydamas į save kūdikystėje.
„Elina!” – save identifikuoja jo sesuo.
Tačiau žvelgdami į trečią kūdikį nuotraukoje vaikai sutrinka. Kai ūgtels, jų motina Mihrigul Tursun papasakos apie dingusį brolį Mohanedą.
„Aš jiems viską atskleisiu, – užtikrina Tursun. – Aš jiems papasakosiu, kad Kinijos vyriausybė nužudė jų brolį.”
Aš jiems papasakosiu, kad Kinijos vyriausybė nužudė jų brolį.
Tursun teigia, kad ji ir jos sūnus nukentėjo nuo augančių Pekino represijų prieš musulmonų uigūrų daugumą Sindziango regione šiaurės vakarų Kinijoje. Čia, JAV valstybės departamento pareigūnų skaičiavimu, nuo 800 tūkst. iki 2 mln. žmonių gali būti sulaikyti didžiuliuose „permokymo centruose“.
Sindziango vaikų ligoninė, kurioje, anot Tursun, mirė jos sūnus, neatsakė į CNN prašymus komentuoti moters išsakytas pretenzijas.
Tačiau Tursun sulaikymo ir kankinimo istorija atitinka vis gausėjančius pavyzdžius, įrodančius represijas, sistemingai Kinijos vyriausybės vykdomas Sindziango religinių ir etninių mažumų grupių atžvilgiu.
Kalėjimas po atviru dangumi
Kinijos veiksmus Sindziango mieste smarkiai pasmerkė visos pasaulio šalys, tarp jų ir JAV. Čia įstatymų leidėjai ketvirtadienį pristatė teisės aktų projektą, vadinamą uigūrų žmogaus teisių politikos aktu.
„Patikimos ataskaitos skelbia, kad už Kinijos ribų gyvenantys uigūrų šeimos nariai dingo po to, kai grįžo į šalį. Pranešama, kad Kinijos valdžios institucijos spaudė tuos, kurie gyveno už šalies ribų, grįžti. Milžiniški kiekiai tam paklususių žmonių buvo savavališkai sulaikyti“, – konstatavo įstatymų leidėjai.
Pasak JAV valstybės departamento, nuo 2017 m. balandžio Kinijos valdžios institucijos neribotam laikui sulaikė mažiausiai 800 000 uigūrų, etninių kazachų ir kitų musulmonų mažumų atstovų.
Milžiniški kiekiai tam paklususių žmonių buvo savavališkai sulaikyti.
„Šiandien teritorija Sindziango apylinkėse dažnai apibūdinama kaip kalėjimas po atviru dangumi“, – gruodžio 4 d. sakė valstybės sekretoriaus pavaduotojas Scottas Busby, liudydamas prieš Kongresą.
Sindziangas – didžiulis, iš esmės autonominis regionas, kuriame gyvena santykinai mažai žmonių – maždaug 22 mln. iš 1,4 mlrd. Kinijos gyventojų. Pekinas su regionu turėjo ilgą ir įtemptą istoriją.
Uigūrai Kinijos kampaniją prieš savo žmones prilygino „kultūriniam genocidui“, mat uigūrai yra verčiami klausytis komunistų partijos propagandos, regione draudžiama uigūrų kultūra ir tradicijos.
Tuo metu Kinija pakartotinai paneigė teiginius, kad ji kalina ir perorientuoja uigūrus Sindziange, girdi, ji tik vykdo savanorišką profesinį mokymą kaip priešnuodį ekstremizmui ir terorizmui.
Sausio pradžioje Kinijos valdžia pakvietė kelis užsienio diplomatus ir žurnalistus į vieną akylai prižiūrimą turą po „profesinio mokymo centrus“. Reuters pranešė, kad jame sulaikytieji buvo stebimi besimokantys mandarinų kalbos, tapantys, atliekantys etninius šokius ir netgi dainuojantys „Jei tu laimingas ir žinai tai – suplok rankomis“.
„Visi mes nujautėme, kad kažkas su mumis negerai. Laimei, Komunistų partija ir vyriausybė siūlo mums tokią mokyklą – ir dar nemokamai“, – žurnalistams sakė vienas uigūrų kalinys.
Kur yra mano kūdikis?
2015 m. kovo 13 d., kai Tursun atvyko aplankyti Sindziange gyvenančių tėvų, ji nežinojo, kad tai taps trejus metis truksiančių kančių ir praradimų pradžia.
Tursun užaugo Sindziange, tačiau, kaip ir daugelis jaunų uigūrų, persikėlė dirbti į užsienį.
Iš Egipto, kur gyveno ir dirbo, į gimtinę ji parskrido su aštuonių savaičių trynukais. Atvykus į oro uostą Kinijos pareigūnai jai pradėjo užduoti įvairių klausimų: ką parsiveži iš Egipto? Ką pažįsti Egipte? Kiek ten gyvenančių uigūrų pažįsti?
Ten buvo mano gydytoja, vidurinės mokyklos mokytoja, kaimynių, besimokiusių toje pačioje mokykloje.
Po šios apklausos Tursun buvo sulaikyta. Tris jos vaikus paėmė pareigūnai.
Į laisvę moteris buvo paleista po trijų mėnesių nuo sulaikymo. Gydytojai jai pranešė, kad vienas iš trynukų – sūnus Mohanedas – po dėl kažkokių priežasčių atliktos operacijos mirė vietinėje vaikų ligoninėje. Tuo metu jam nebuvo nė metukų.
Tursun teigimu, jai taip ir nebuvo įvardyta priežastis, kodėl jos vaikai pateko į ligoninę. Paklausus, kodėl vaikams prie kaklo yra randų, moteriai paaiškino: kad mažyliai galėtų maitintis.
Kalinių mirtys nuo žaizdų
Kinijos valdžios institucijos Tursun nepaliko ramybėje. Jos pasas buvo konfiskuotas, tokiu būdu priverčiant likti Kinijoje. Vaikai vėl atimti.
Jauna moteris buvo nugabenta į Sindziango centrą. Policija ją įstūmė į perpildytą kamerą, kurioje kalėjo daugiau nei 50 kitų moterų. Daugelį jų Tursun pažino iš savo gimtojo miesto.
„Ten buvo mano gydytoja, vidurinės mokyklos mokytoja, kaimynių, besimokiusių toje pačioje mokykloje“, – pasakoja Tursun. Įkalintų moterų amžius svyravo nuo 17 iki 62 metų.
Kamera buvo tokia perpildyta, kad moterys miegojo pakaitomis arba stovėdamos. Dėl atšiaurių sąlygų Tursun kalint centre mirė devynios sulaikytosios.
Viena iš jų, 62 metų Gulsahan, centre praleido mažiausiai šešis mėnesius.
„Jos kojos ir veidas buvo žaizdotos, sutinusios ir išbertos, – prisimena Tursun. – Vieną dieną Gulsahan nepabudo. Kai palietėme žadindamos, jos ranka buvo šalta.“
Iš tėvų – jokių žinių
Tik 2018 metais Tursun ir jos vaikai pagaliau pabėgo iš Kinijos. Ją išlaisvinant smarkiai įsitraukė Egipto ambasados Pekine diplomatai, gindami ir stengdamiesi apsaugoti Egipte gimusius Tursun vaikus. Balandį ji pasiekė Kairą.
Šiandien moteris su vaikais gyvena dviejų miegamųjų bute Virdžinijoje, rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje. Šiuo metu vyksta prieglobsčio procedūra.
Vieną dieną Gulsahan nepabudo. Kai palietėme žadindamos, jos ranka buvo šalta.
Gyvenimas ir čia nėra rožėmis klotas. Moezas kenčia nuo lėtinių astmos priepuolių. Dėl ligos ligoninėje berniukas atsidūrė dukart per pastarąjį mėnesį. Tačiau be sveikatos draudimo Tursun negali sau leisti gero pediatro.
Iš Kinijoje likusių tėvų moteris nėra gavusi jokių žinių. Ar ji mano kada nors vėl juos pamatysianti?
„Tik tada, kai mano šalis bus laisva. Gal tada juos išvysiu“, – atsidusio Tursun.
