Kyjivas skelbia, kad iš „Azovstal“ buvo evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Viena iš Rusijos karių iš Černobylio atominės elektrinės pavogtų radioaktyvių kolbų rasta Bučoje, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Energoatom“.

„Energoatom“ nuotr./Iš Černobylio pavogta radioaktyvi kolba rasta Bučoje

„Vienas Bučos gyventojas savo namuose rado įdomų radinį <...> Vėliau paaiškėjo, kad kolbos, kurioje buvo gyvsidabrio, radiacinis fonas buvo gerokai didesnis nei įprastai. Atliekos surinktos ir perduotos pavojingų atliekų šalinimo įmonei“, – teigiama pranešime. 

Prezidentas V.Zelenskis šeštadienio vakariniame kreipimesi padėkojo tarptautinėms organizacijoms už pagalbą vykdant civilių evakuaciją iš „Azovstal“ gamyklos ir sakė, kad taip pat planuojama išgabenti sužeistus karius ir medikus. 

„Dėkoju Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto ir Jungtinių Tautų organizacijos komandoms už pagalbą pirmajame evakuacijos misijos “Azovstal„ etape. Buvo išgelbėta daugiau kaip 300 žmonių – moterų ir vaikų. Iš tikrųjų iš Azovstalio išvežėme civilius gyventojus. Ruošiamės antrajam evakuacijos etapui – sužeistiesiems ir medikams“, – sakė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Šalies lyderis pridūrė: „Mes, žinoma, dirbame, kad išvestume savo karius. Visi didvyriai, kurie gina Mariupolį. Tai labai sudėtinga. Tačiau tai svarbu.“

V.Zelenskis sakė neprarandantis vilties, kad pavyks tą padaryti. Pasak jo, svarstomi diplomatiniai būdai, kurie padėtų išlaisvinti gamyklos požemiuose besislepiančius karius. 

Ką sako Rusija:

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos prie Gyvačių salos numušė kelis Ukrainos orlaivius ir dronus. Gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad buvo numuštas Ukrainos bombonešis Su-24, naikintuvas Su-27, trys sraigtasparniai Mi-8 su desantu bei du Turkijoje pagaminti atakos dronai. 

„Taip pat buvo sunaikintas ukrainiečių desantinis laivas „Stanislav“, – sakė jis. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tariamai matyti, kaip Rusijos oro gynybos sistemos Gyvatės saloje numuša droną, rašo CNN.

Ką sako Ukraina:

Anksčiau Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė apie mūšius aplink Gyvačių salą, tačiau apie nuostolius nepranešė. Ji paskelbė dronu nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip sunaikinamas šalia salos esantis Rusijos desantinis laivas. Ministerija teigė, kad taip pat nukentėjo dvi priešlėktuvinės raketų sistemos.
 

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, paklausta apie Ukrainos prezidento V.Zelenskio prašymą Rusiją paskelbti terorizmą remiančia valstybe atsakė, kad jau kurį laiką už tai pasisako: 

„Jei Rusija nėra įtraukta į terorizmo rėmėjų valstybių sąrašą, suplėšykite sąrašą. <...> Jūs turite šalies prezidentą, kuris į tokius smurto aktus įtraukė savo karius.“

„Scanpix“/AP nuotr./Nancy Pelosi

Demokratė N.Pelosi taip pat aptarė savo neseniai įvykusią kelionę į Ukrainą, kur ji susitiko su V.Zelenskiu.

„Mes perdavėme savo susižavėjimą ir pagyrimą Ukrainos žmonėms už jų drąsą ir kovą už demokratiją, nes būtent dėl to ir vyksta ši kova“, – kalbėjo ji.

Luhansko karinės administacijos vadovas Serhijus Haidajus „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos pajėgos ant mokyklos Bilohorivkoje, kurioje slėpėsi apie 100 žmonių, numetė bombą. 

S.Haidajaus „Telegram“ kanale publikuota nuotr. /Luhansko regione ant mokyklose, kurioje slėpėsi žmonės, Rusija numetė bombą

„Rusai iš oro smogė mokyklai, kuria naudojosi visas kaimas. Visi, kurie negalėjo evakuotis. <...> vienintelė rami vieta buvo mokyklos rūsys, tačiau rusai pasinaudojo šia galimybe. Mokykloje buvo beveik 90 žmonių. Iš griuvėsių jau ištraukta beveik 30 žmonių“, – rašė jis ir pasidalijo sugriauto pastato vaizdais.

S.Haidajaus „Telegram“ kanale publikuota nuotr. /Luhansko regione ant mokyklose, kurioje slėpėsi žmonės, Rusija numetė bombą

Kyjivas kiek anksčiau šeštadienį pranešė, kad iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. 

Kas liko plieno gamykloje?

Jau kelias dienas nedidelis skaičius civilių gyventojų pamažu išvykdavo iš gamyklos, tapusios paskutinio pasipriešinimo Rusijai židiniu, kuriame nuo pat karo pradžios vyko vieni iš didžiausių mūšių, rašo BBC.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

Nėra aišku, kokia šiuo metu yra situacija su „Azov“ pulko kovotojais, kurie taip pat slepiasi plieno gamykloje. Jau kelias savaites Rusija reikalauja, kad jie pasiduotų, tačiau kariai ne kartą ignoravo šį reikalavimą.

Vis dėlto vienas iš ten esančių ukrainiečių kovotojų BBC sakė: „Padėtis plieno gamykloje dabar yra kritinė; ji jau seniai buvo kritinė, o dabar ji vis blogėja“.

Po kelių itin sudėtingų, tačiau sėkmingų evakuacijos iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ operacijų gamyklos teritorijoje įstrigusių karių artimiesiems sužibo viltis, kad miesto gynėjai taip pat bus išvaduoti, rašo BBC. 

Kovotojų giminaičiai sulaukė žinios, kad toliau dirbama siekiant išlaisvinti gamykloje likusius karius. Apie tai dar penktadienį vakare kalbėjo Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. 

Jis sakė, kad „įtakingi tarpininkai“ ir „įtakingos valstybės“ deda diplomatines pastangas, kad kariai būtų išgelbėti.

Nuotr. iš „Facebook“/36-osios kontradmirolo Michailo Bilinskio jūrų pėstininkų brigados karys

BBC kalbinta Oksana, kurios vyras – vienas iš gamykloje likusių karių sakė, kad evakuoti reikia visus – ir civilius, ir kovotojus. Anot jos, yra daug sužeistų ir sergančių karių. 

Ji taip pat teigė, kad Rusijos vykdomų objekto bombardavimų intensyvumas rodo, jog Rusijos pajėgoms nerūpi, ar teritorijoje yra civilių.Zelenskio planas evakuoti kariškius suteikia vilties šeimoms

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) nemato jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus karo draskomoje Ukrainoje, šeštadienį pareiškė agentūros direktorius Williamas Burnsas.

„Šiuo metu mes, žvalgybos bendruomenė, nematome praktinių įrodymų, kad Rusija planuoja dislokuoti ar net potencialiai panaudoti taktinius branduolinius ginklus“, – sakė W.Burnsas.

„Atsižvelgdami į žvanginimą ginklais... kurio ėmėsi Rusijos vadovybė, negalime lengvabūdiškai vertinti šių galimybių“, – kalbėjo CŽV vadovas per dienraščio „Financial Times“ surengtą konferenciją.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Williamas Burnsas

Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius paskelbė branduolinių pajėgų padidintą parengtį.

Vakarams didinant paramą Ukrainai, V.Putinas paskelbė menkai užmaskuotą grasinimą, užsimindamas apie pasirengimą panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Pagal Rusijos karinę doktriną šiuos ginklus galima panaudoti siekiant priversti priešininką atsitraukti.

Kremliaus vadovas grasino „žaibišku“ atsaku, jeigu Vakarų šalys tiesiogiai įsikištų į konfliktą Ukrainoje.

Pasak apžvalgininkų, Rusijos valstybinė televizija stengiasi nuteikti šalies visuomenę, kad branduolinių ginklų panaudojimas taptų jai priimtinesnis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienį vakare pasidalijo naujausia informacija apie padėtį šalyje. Feisbuko pranešime teigiama, kad Rusija tęsia puolimą rytinėje šalies dalyje, siekdama įgyti Donecko ir Luhansko sričių kontrolę ir taip užsitikrinti sausumos koridorių į okupuotą Krymo teritoriją. 

„Tam tikri Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų padaliniai toliau vykdo užduotis, skirtas Ukrainos ir Baltarusijos sienos ruožui Bresto ir Gomelio srityse pridengti. Vis dar išlieka grėsmė, kad iš Baltarusijos respublikos teritorijos bus vykdomos raketų ir bombų atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą“, – rašoma pranešime. 

Jame taip pat nurodoma, Rusija „sustiprino Vakarų karinės apygardos 20-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos ir 1-osios tankų armijos karių grupes atsargos dalinių sąskaita. Jis vykdė artilerijos apšaudymą Prudjankos ir Slatynės rajonuose.“

Generalinis štabas teigia, Donecko kryptimi priešas sutelkė pagrindines pastangas, kad visiškai perimtų Rubižnės kontrolę ir pasirengtų puolimui Lymano ir Severodonecko gyvenviečių. Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė perimti Aleksandrovkos gyvenvietės kontrolę.

„Mariupolio kryptimi rusų priešas ir toliau blokuoja gynybos pajėgų dalinius gamyklos „Azovstal“ rajone. Remiamas artilerijos ir tankų ugnies jis vykdo puolamąsias operacijas“, – rašoma toliau. 

Remiantis pranešimu, Ukrainos kariai Zaporižios srities Polotavkos gyvenvietėje Rusijos pajėgoms pridarė nuostolių – sunaikino dalį ginklų ir karinės technikos, agresorės šalies kariai paliko savo pozicijas. 

„Rusų okupantai patyrė didelių nuostolių mūšiuose su Ukrainos gynybos pajėgų daliniais. Taip Burchako kaime buvo rasta daugiau kaip 100 sužeistų Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų oro desanto karių“, – teigiama pranešime. 

Šeštadienį vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigia, užfiksuota, kaip Ukrainos kariai padega Rusijos tanką. Daugiau informacijos nepateikiama, nenurodyta vaizdo įrašo data ir tiksli vieta. 

15min atkreipia dėmesį, kad patikrinti šios informacijos nėra galimybės. 

Ukrainos karinė vadovybė pranešė, kad Rusija toliau puola „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje, naudodama tankų ir artilerijos ugnį, pranešė „Reuters“.

Šeštadienį Rusija tęsė Ukrainos miestų ir regionų apšaudymus. Pranešta apie smūgius Charkivo, Odesos, Poltavos ir kituose regionuose.

Charkivo srities karinė administracija pranešė, kad smarkiai apšaudžius namus Korobočkynėje žuvo 28 metų civilė.

Naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“ nurodė, kad Poltavos srityje buvo numušta sparnuotoji raketa.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai apžiūri sprogimo vietą, asociatyvinė nuotr.

Tačiau kita raketa pataikė į infrastruktūros objektą Karlivkoje (Poltavos srityje), dėl to kilo gaisras, buvo apgadinti netoliese esantys pastatai. Niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas, pranešė agentūra.

Anksčiau šeštadienį apšaudytos Odesos apylinkės, dieną raketomis atakuotas ir Odesos miestas.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad į Odesą paleistos 6 Rusijos sparnuotosios raketos. Vaizdo įrašuose iš miesto keliose vietose matyti tiršti juodų dūmų stulpai.

„Priešas tęsia ne tik fizinį regiono infrastruktūros naikinimą, bet ir psichologinį spaudimą civiliams gyventojams“, – pareiškė Ukrainos kariuomenės Pietų operatyvinė vadovybė. Nurodoma, kad aukų pavyko išvengti.

VIDEO: Šeštadienį raketomis apšaudyta Odesa – dangų temdo tiršti dūmai

Šeštadienį raketomis apšaudyta Odesa – dangų temdo tiršti dūmai

Reuters

Skelbiama, kad į Odesą paleistos raketos pataikė į baldų gamyklą bei Odesos oro uosto kilimo ir tūpimo taką ir skrydžių valdymo punktą. 

Pranešama apie raketų ataką Mykolajivo srityje: nugriaudėjo bent 4 sprogimai. 

Gyventojai raginami neignoruoti pavojaus signalų ir likti slėptuvėse.

Mikolajevo srityje pranešama apie 4 sprogimus Voznesensko rajono teritorijoje.

Apie tai praneša Voznesensko miesto valdžios „Telegram“ kanalas su nuoroda į rajono karinę administraciją.

„Voznesensko rajono teritorijoje pasigirdo 4 sprogimai. RVA vadovybė ragina rajono gyventojus reaguoti į pavojaus signalus“, – sakoma pranešime.

Tuo pat metu Voznesensko RVA „Facebook“ puslapyje , pažymima, kad rajono karinė administracija prašo gyventojų „būti ypač atidiems oro pavojaus signalams, nes mūsų rajoną priešas vėl užpuolė raketiniais smūgiais“.

„Todėl, vos tik paskelbus pavojaus signalą, reikia nedelsiant slėptis slėptuvėse“, – sakoma pranešime.

Berlyno policija uždraudė neštis Rusijos ir Ukrainos vėliavas į renginių, skirtų pergalės Antrajame pasauliniame kare paminėti, vietas. 

Taip pat draudžiama neštis ir apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų vėliavas ar Rusijos karo simbolius – raides „V“ ir „Z“.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas išreiškė pasipiktinimą draudimu, kuris, pasak jo, reiškia, kad Rusijos invazijos į Ukrainą auka ir agresorius traktuojami vienodai.

„Zuma press“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos vėliava

„Esame šokiruoti, kad Berlyno policija gegužės 8 ir 9 d. uždraudė su Ukraina susijusias vėliavas“, – sakė jis. „Tai yra spjūvis į veidą Ukrainai ir Ukrainos žmonėms“.

Rusai pergalę prieš nacistinę Vokietiją švenčia gegužės 9 d., o Vakarų Europoje karo šiame žemyne pabaiga minima gegužės 8 d.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko kalbėdamas „NV“ radijui sakė, kad apšaudymų ir provokacijų grėsmė sostinėje išlieka didelė, tačiau išvykę gyventojai po gegužės 9-osios galės pamažu sugrįžti namo. 

„Kyjivo gyventojams rekomenduoju neskubėti grįžti į Kyjivą dėl rizikos. Agresoriaus taikinys buvo ir tebėra sostinė. Nemažai pakeitimų vyksta miesto pakraščiuose, miško parkų teritorijose. Kariai sako, kad didelė [šių teritorijų] dalis vis dar yra nesaugi. Vis dar negalime garantuoti saugumo, tačiau po gegužės 8-9 d. galėsime grįžti į sostinę“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas

Šiomis dienomis Ukrainos sostinėje uždrausta rengti bet kokias masines akcijas, bus sustiprintas kariuomenės ir teisėsaugos pareigūnų patruliavimas.

Pasak V.Klyčko, į Kyjivą grįžusių žmonių skaičius nustatomas pagal tai, kiek mobiliųjų telefonų užfiksuojama miesto aprėpties zonoje.

Remiantis šiuo metodu nustatyta, kad iki karo sostinėje būdavo apie 3,5 mln. žmonių. Šiuo metu jis siekia maždaug 2,2 mln. Dėl Rusijos pradėto karo šis skaičius buvo pasiekęs apie 1 mln.

„Scanpix“/AP nuotr./Vitalijus Klyčko

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas nurodė, kad tikisi, jog iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ pavyks evakuoti daugiau civilių gyventojų.

Raudonasis Kryžius ir JT stengiasi išvesti civilius gyventojus iš gamyklos „Azovstal“, kurioje jau kelias savaites kartu su ukrainiečių kovotojais slapstosi apie 200 civilių, rašo „Guardian“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Ukraina pranešė, kad penktadienį buvo evakuota 50 civilių, tačiau apkaltino Rusiją pažeidus paliaubas, kuriomis buvo siekiama leisti išvykti dar dešimtims gamykloje įstrigusių žmonių.

Interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ Tarptautinio Raudonojo Raudonojo Kryžiaus komiteto operacijų direktorius Dominikas Stillhartas sakė:

„Patirtis rodo, kad sėkminga akcija padeda tolesnei evakuacijai, nes dabar abi pusės įsitikino, kad tai veikia. Tikimės, kad dabar galėsime remtis šiuo minimaliu pasitikėjimu.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje

Jis teigė, kad „nepaprastai apmaudu“, jog prireikė kelių savaičių kruopštaus darbo, kad Rusijos ir Ukrainos valdžios institucijos pritartų ir suorganizuotų evakuacijos iš pietinio uostamiesčio logistikos detales.

„Jūs žinote vaizdus iš Mariupolio, tokie apokaliptiniai scenarijai gali grėsti ir kitiems miestams, tokiems kaip Zaporižia, Kramatorskas ar Odesa. Per derybas su konflikto šalimis mes išreiškiame savo susirūpinimą dėl tokio pobūdžio karo veiksmų. Deja, nematau pagrindo tikėtis, kad šis konfliktas greitai baigsis“, – sakė jis.

Miropolo ir Chotyno bendruomenių teritorijas iš oro bombardavo Rusijos lėktuvai.

Per apšaudymą buvo sužeistas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Sumų regione.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Zhyvitskyy.

„Apšaudymas iš oro Sumų regione. Miropolo ir Chotyno bendruomenių teritorijos dieną buvo apšaudytos priešiškos Rusijos aviacijos“, – pažymėjo jis.

Pasak jo, okupantai apšaudė regioną raketomis „oras-žemė“.
„Per apšaudymą buvo sužeistas Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos karys“, – pridūrė jis. 

Jis taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje matyti vienos iš raketų nuolaužos.

Dmytro Zhyvitskyy nuotr./Nuolaužos Sumuose

Primenama, kad šeštadienį Rusijos okupantai į Odesos regioną paleido keturias sparnuotąsias raketas.

Ukraina pareiškė sunaikinusi dar vieną Rusijos laivą.

Gynybos ministerija teigė, kad ukrainiečių „Bayraktar TB2“ pataikė į „Serna“ desantinį laivą, ir tviteryje parašė: „Tradicinis Rusijos Juodosios jūros laivyno paradas šių metų gegužės 9 d. vyks netoli Gyvatės salos – jūros dugne“.

Vaizdo įraše matyti, kaip nedidelį prieplaukoje stovintį laivą gaubia dūmai ir liepsnos. 

Išpuolio data ar vieta nenurodyta, tačiau naujienų agentūra „Reuters“ patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuota vieta yra Gyvatės sala, atitinkanti palydovinėse nuotraukose matomus pastatus, kelius ir statinius.

Atskirame pareiškime socialinėje žiniasklaidoje ukrainiečių kariuomenė nurodė, kad per bepiločio lėktuvo „Bayraktar“ smūgį taip pat buvo sunaikinta į salą pristatoma oro erdvės gynybos sistema „Tor-M2“.

Rusijos gynybos ministerija iš karto nepatvirtino smūgių fakto.

Šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje esančią salą Rusijos pajėgos užėmė invazijos pradžioje po mūšio su pasieniečiais, kuris įkvėpė ukrainiečių pasipriešinimą invazijai.

Ukraina teigė iki šiol sunaikinusi 11 Rusijos karo laivų, iš kurių didžiausias buvo kreiseris „Moskva“.

Vis dar nėra patvirtinta ketvirtadienį pasirodžiusi informacija, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos fregatai „Admiral Makarov“.

Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, Rusijos paleista raketa nukrito ant Ukrainos filosofui Grigorijui Skovorodui skirto muziejaus. Sužeistas pastatą prižiūrėjęs 35 metų vyras.

„Telegram“ paskelbtose nuotraukose matyti muziejui padaryta žala.

Pranešama, kad eksponatai jau perkelti į saugią vietą. 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tviteryje paskelbė naują karinės situacijos Ukrainoje žemėlapį. 

Kiek anksčiau ministerija rašė, kad konfliktas Ukrainoje daro „didelę žalą“ kai kuriems pajėgiausiems Rusijos daliniams. 

„Po šio konflikto Rusijai prireiks daug laiko ir išlaidų savo ginkluotosioms pajėgoms atkurti. Dėl sankcijų, ribojančių Rusijos prieigą prie itin svarbių mikroelektroninių komponentų, bus ypač sudėtinga pakeisti modernizuotą ir pažangią įrangą“, – nurodė JK gynybos ministerija. 

Rusijos užimtame Chersono mieste okupacinė valdžia pranešė apie perėjimą prie rusiškų pasų bei naujo herbo įvirtinimą, paskelbta apie apie „maksimalią regionio integraciją į Rusijos Federaciją“, rašo portalas „Unian“. 

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad visi Chersono gyventojai galės gauti Rusijos pilietybę. 

Kaip rašo „Unian“, okupantai planuoja „panardinti regiono gyventojus į Rusijos imperijos laikus ir grąžinti 1803 m. herbą, kuriame pavaizduotas dvigalvis erelis su auksiniu kryžiumi ant rankų.
Oficialus Chersono srities herbas, atspindintis regiono istoriją, ypatumus ir tradicijas, atrodo taip: inkaras, javų varpos ir kompasas, o mėlyname fone geltonų simbolių pavidalo Chersono tvirtovės Ochakovskio vartai. Virš skydo yra karūna. Skydą įrėmina auksinis ąžuolo vainikas su regiono pavadinimu ant geltonos ir mėlynos juostos.“

Po kelias savaites trukusių nesiliaujančių Rusijos artilerijos apšaudymų ir antskrydžių, Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sako: „Mūsų vaikinai laikosi.“

Ukrainos televizijai jis sakė, kad padėtis regione išlieka sudėtinga. 

„Didžiausios priešo pastangos – prasiveržti Popasnoje ir Severodonecko bei Vojedojivkos kryptimi. Ten jie dislokavo daugiausiai savo karių ir technikos“, – kalbėjo jis ir pridūrė:

„Ten daugiausiai apšaudymų ir raketų, nuolat vykdomi oro antskrydžiai – tai tiesiog siaubinga situacija. Mūsų vaikinai laikosi, laukiame pagalbos, pastiprinimo.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Pasak S.Haidajaus, Rusijos pajėgoms talkina „privatūs kariniai rangovai“, tokie kaip karinė grupuotė Wagner ar čečėnai „kadyrovcai“. Tiesa, juokaudamas S.Haidajus sakė, kad pastarieji („kadyrovcai“) daugiausiai užsiima „TikTok“ vaizdo įrašų kūrimu. 

Pasak pareigūno, Rusijos apšaudymai penktadienį padarė rimtų nuostolių Hirske, Popasnoje ir Severodonecke, Zolotės mieste.

„Apytikriai 15 tūkst. žmonių vis dar gyvena Severodonecke, kur penktadienį per apšaudymą nukentėjo penki daugiaaukščiai gyvenamieji namai“, – sakė jis.

Ukrainos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja BBC teigė, kad Baltarusijos diversantai „prisidėjo prie to, Rusija atsisakytų Kyjivo“.

Anot jos, baltarusiai prieš geležinkelius, kuriais buvo aprūpinamos Rusijos pajėgos, įvykdė apie 80 sabotažo akcijų. Be to, kaip teigė S.Cichanouskaja, Baltarusijos aktyvistai teikė Ukrainai žvalgybinę informaciją apie kariuomenės judėjimą bei raketų paleidimą.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

Pasak jos, didžioji dauguma – 86 proc. baltarusių yra prieš karą.

Opozicijos lyderė sakė, kad Ukrainos ir Baltarusijos likimai yra tarpusavyje susiję, o Ukrainos pergalė gali padėti Baltarusijai išsivaduoti iš autoritarinio Aliaksandro Lukašenkos valdymo.

Kelios raketos pataikė į pietinį Ukrainos uostamiestį Odesą, pranešė regiono administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas.

Smūgiai miestui buvo suduoti po to, kai anksčiau tą pačią dieną keturios raketos pataikė į taikinius aplinkiniame Odesos regione, sakė S.Bratčiukas per televiziją.

Jis nepateikė išsamesnės informacijos apie naujus smūgius, sakydamas, kad faktai vis dar nustatinėjami.

Ukrainos parlamentarė Lesia Vasilenko tviteryje pasidalijo nuotrauka: 

Ukrainos žurnalistė Olga Tokariuk teigė, kad Rusijos pajėgos suintensyvino puolimą prieš gegužės 9-ąją - Rusijos Pergalės dieną, skirtą Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare paminėti.

Ukrainos regioninė karinė administracija pranešė, kad šiandien Rusija paleido keturias raketas į Odesą bei nurodė, kad aukų pavyko išvengti.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Moldovos separatistiniame Uždniestrės regione, Voronkovo kaime, besiribojančiame su Ukraina, nugriaudėjo keli sprogimai, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Rašoma, kad aukų, pirminiais duomenimis, nėra. 

Voronkovo kaimas yra vos už 7 km. nuo Ukrainos Stanislavkos kaimo Odesos srityje. 

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad jos kariai sunaikino didelį JAV ir Europos šalių karinės įrangos sandėlį, esantį netoli Bohoduchivo geležinkelio stoties, Ukrainos Charkivo srityje.

Ministerija teigia, kad per naktį smogė 18 Ukrainos karinių objektų, įskaitant tris amunicijos sandėlius Dachne, netoli Odesos uostamiesčio.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius iš šalies išvyko beveik keturi milijonai rusų, rodo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) paskelbta oficiali statistika.

Remiantis šiais duomenimis, sausio-kovo mėnesiais iš viso išvyko 3 880 679 rusai. Neaišku, kiek jų po to grįžo į savo šalį.

Atvykimų į buvusias sovietines šalis skaičius smarkiai išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d. Prie rusų, kurie išvyko iš šalies nepritardami karui, prisijungė tie, kurie bėgo nuo gandų apie sienų uždarymą, karinę padėtį ir masinę mobilizaciją, kurie iki šiol nepasitvirtino, rašo „Moscow Times“.

Per pirmąjį 2022 m. ketvirtį Gruzija priėmė 38 281 rusą, pranešė FSB, t. y. beveik penkis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo priimti 8 504 rusai.

Tadžikistane taip pat beveik penkis kartus padaugėjo atvykusių rusų – nuo 8 857 2021 m. sausio-kovo mėn. iki 40 054 per tą patį laikotarpį šiemet.

Estijoje, palyginti su praėjusiais metais (29 364), atvykstančiųjų skaičius padidėjo keturis kartus (125 426). Nežymiai padaugėjo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje (25 568, palyginti su 13 521) ir Lietuvoje (48 197, palyginti su 41 838).

TASS nuotr./Maskvos oro uostas

Armėnijoje pernai tuo pačiu metu buvo užfiksuotas trigubas šuolis – 134 129 (nuo 44 586). Panašus trigubas augimas buvo ir Uzbekistane – 53 084 šiais metais, palyginti su 15 206 2021 m.

Į Kazachstaną atvykusių rusų skaičius padvigubėjo nuo 122 330 iki 204 947 2022 m. sausio-kovo mėn.

Šiek tiek padidėjo į Ukrainą atvykstančių rusų skaičius – 328 435, palyginti su 316 286 2021 m. sausio-kovo mėn.

BBC atkreipia dėmesį, kad Charkivo miestas nuolat apšaudomas nuo pat Rusijos pradėto karo pradžios. Nėra žinoma, kiek tiksliai žmonių žuvo mūšiuose dėl antro didžiausio Ukrainos miesto. 

Remiantis autoritetingo JAV karinio analitinio centro vertinimu, mūšis dėl Charkivo gali būti pasiekęs lemiamą etapą, rašo BBC.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

Karo studijų institutas nurodo, kad Ukrainos pajėgos netrukus gali išvaduoti Charkivą nuo Rusijos artilerijos grėsmės ir apsaugoti strategiškai svarbų miestą kovoje dėl Donbaso.

Toliau į rytus Maskvos pajėgos, kaip teigiama, padarė nedidelį, bet brangiai kainavusį žygį aplink rytinį Severodonecko miestą – vietos Ukrainos karinės administracijos vadovas teigia, kad jo pajėgos yra beveik apsuptos.

Donecko karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, apžvelgdamas pastarosios paros įvykius nurodė, kad Rusija intensyviai apšaudo regioną, civiliai gyventojai raginami evakuotis. 

Jo teigimu, rašo „Ukrainska Pravda“, labiausiai nukentėjo iš oro atakuotas Bachmuto miestas. Žuvo mažiausiai vienas žmogus, tikėtina, kad aukų skaičius didės. 

Anot P.Kyrylenko, mieste visiškai sugriauti 2 privatūs namai, dar 11 namų kelių įmonių patalpos – apgadintos. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione

Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje praneša apie mūšius vyriausybės kontroliuojamo Severodonecko miesto priemiesčiuose, rašo BBC.

Separatistų pajėgos žengia į priekį, tačiau susiduria su snaiperiais ir bepiločiais lėktuvais, Rusijos naujienų agentūrai „Ria-Novosti“ sakė apsišaukėliškos separatistų valdomos Luhansko liaudies respublikos atstovas.

Manoma, kad miestas, kuriame prieš invaziją gyveno apie 100 000 gyventojų, yra beveik apsuptas.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė naujausius Rusijos pajėgų nuostolius. Remiantis pranešimu, nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusija jau prarado: 

• 25 100 (+200) žmonių
• 1 122 (+12) tankus
• 2 713 (+27) šarvuočius
• 509 (+7) artilerijos sistemas
• 199 orlaivius
• 155 sraigtasparnius
• 341 (+17) bepilotį orlaivį

15min atkreipia dėmesį, kad patikrinti šios informacijos nėra galimybės.  

Charkivo regioninė karinė administracija telegrame skelbia, kad Rusija šeštadienį ryte raketomis apšaudė Charkivo sritį. Pranešama apie sugadintą kritinę infrastruktūrą, pastatus ir transporto priemones. 

„Krasnohrado bendruomenėje buvo apšaudyta ypatingos svarbos infrastruktūra. <...> Apšaudymas padarė žalos aplinkiniams pastatams ir transporto priemonėms“ – teigiama pranešime. 

Remiantis pirminiais duomenimis, aukų pavyko išvengti. 

Aljanso vadovas pažymėjo, kad Ukrainos pusė turi pereiti prie modernių aukštos kokybės ginklų.

Šiaurės Atlanto aljansas prognozuoja, kad artimiausiomis savaitėmis karas Ukrainoje dar labiau paaštrės.

Tai interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Deutsche Welle“ .

Kartu J.Stoltenbergas perspėjo Rusijos Federaciją nenaudoti Ukrainoje branduolinio ginklo.

„Mūsų žinia vienareikšmiška: branduolinių ginklų naudojimas prives prie to, kad visos pusės pralaimės“, – sakė J.Stoltenbergas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Jis pabrėžė, kad „branduolinis karas negali būti laimėtas ir niekada neturėtų būti kariaujamas, tarp jų ir iš Rusijos pusės“.

NATO generalinis sekretorius taip pat pažymėjo, kad organizacija neturi jokių duomenų, rodančių, jog Rusijos branduolinis arsenalas buvo padidintas į aukščiausią parengties lygį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų.

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, šiuo metu tiriama daugiau kaip 10 tūkst. galimų Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų.

Nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, iš viso užregistruoti 10 257 karo nusikaltimo atvejai. 

Ukrainiečiai atlieka DNR tyrimus, kad atpažintų žuvusiųjų kūnus Bučoje, praneša „Guardian“ žurnalistė Emma Graham-Harrison.

Po kelias savaites trukusių ekshumacijų Bučoje esančiame morge saugoma daugiau kaip 200 neidentifikuotų kūnų. Kai kurie jų buvo palaidoti be dokumentų ir laukia, kol bus pareikalauta juos atpažinti, tačiau daugelis jų yra per daug subjauroti dėl mirties arba elgesio po mirties, kad juos būtų galima atpažinti. 

Ukrainiečiai, kurie matė, kaip žuvo jų artimieji, arba surinko jų kūnus palaidoti, išgyvena baisų sielvartą. Tačiau dar tūkstančiai žmonių išgyvena netektį, kurią dar labiau apsunkina nežinomybės agonija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Buča

Kai kurie ieško vaikų ar tėvų, sutuoktinių ar brolių ir seserų, dingusių be žinios, kai rusai žudė civilius gyventojus. Kiti gavo blogą žinią iš draugo arba iš nuotraukos internete, nesugebėjo rasti mylimo žmogaus palaikų.

Taigi visi, išsirikiavę eilėje prie palapinės Bučoje, atvyko su niūriausiomis nuotaikomis – toliau likti nežinioje, patvirtinti mirtį arba rasti kūną, kurį galės palaidoti, bet nesugebės atpažinti.

Poltavos karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas telegrame rašo, kad Rusijos pajėgos raketomis atakavo infrastruktūrą Poltavos regione.

Aukų skaičius, anot jo, tikslinamas. 

Ukrainos generalinė prokuratūra teigia, kad per Rusijos pradėtą karą Ukrainoje nukentėjo daugiau kaip 630 vaikų. 223 iš jų žuvo, 410 buvo sužeisti. 

Daugiausia vaikų – 139 – nukentėjo Donecko srityje. Kyjivo srityje nukentėjusiųjų skaičius siekia 116, Charkivo – 98. 68 vaikai nukentėjo Černihivo, 46 Chersono, 44 Mykolajivo, 37 Luhansko, 27 Zaporižios, 17 Sumų, 15 Žytomyro srityje. Kyjivo mieste nukentėjusių vaikų skaičius – 16. 

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nuo karo bėgantys ukrainiečiai stovi spūstyse link Lenkijos sienos

Konfliktas Ukrainoje daro „didelę žalą“ kai kuriems pajėgiausiems Rusijos daliniams, teigiama naujausioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje.

Ministerija pridūrė, kad per kovas buvo sunaikintas mažiausiai vienas T-90M – pažangiausias Rusijos tankas. T-90M buvo pristatytas 2016 m., jame yra patobulinta šarvuotė, modernizuota patranka ir patobulintos palydovinės navigacijos sistemos.

Šiuo metu maždaug 100 tankų T-90M yra naudojami geriausiai aprūpintuose Rusijos daliniuose, tarp jų – tarp jų ir kare Ukrainoje, teigė britų žvalgyba ir pridūrė, kad patobulinti sistemos šarvai, skirti kovoti su prieštankine ginkluote, išlieka pažeidžiami, jei jų nepalaiko kiti pajėgų elementai.

Toliau ataskaitoje rašoma:

„Konfliktas Ukrainoje daro didelę žalą kai kuriems pajėgiausiems Rusijos daliniams ir pažangiausiems pajėgumams.

Po šio konflikto Rusijai prireiks daug laiko ir išlaidų savo ginkluotosioms pajėgoms atkurti.

Dėl sankcijų, ribojančių Rusijos prieigą prie itin svarbių mikroelektroninių komponentų, bus ypač sudėtinga pakeisti modernizuotą ir pažangią įrangą“. 

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbė apie naują 150 mln. dolerių (142,2 mln. eurų) vertės ginkluotės paketą, skirtą Ukrainos kovai atremti Rusijos invaziją.

„Skelbiu dar vieną paramos saugumui paketą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta papildomų artilerijos šaudmenų, radarų ir kitos įrangos“, – sakė J.Bidenas, perspėdamas, kad finansavimas beveik baigėsi, ir ragindamas Kongresą leisti skirti daugiau lėšų.

Pasak aukšto rango JAV pareigūno, naująjį paketą sudaro 25 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, radarai priešo ugnies šaltiniui aptikti, elektroninio trukdymo įranga ir atsarginės dalys.

Artilerijos šaudmenys veikiausiai skirti neseniai pristatytoms JAV haubicoms.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas Lenkijoje

Bendra Kyjivui nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją, JAV perduotų ginklų vertė pasiekė 3,8 mlrd. dolerių (3,6 mlrd. eurų), sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Naujasis paketas reiškia, kad ginklams Ukrainai skirti likę 250 mln. dolerių (237 mln. eurų) beveik baigėsi. Prezidentas spaudžia Kongresą skubiai patvirtinti jo prašymą skirti dar 33 mlrd. dolerių (daugiau kaip 31 mlrd. eurų) saugumo ir ekonominės pagalbos paketą Kyjivui.

J.Bidenas ir kiti Didžiojo septyneto (G-7) valstybių vadovai bei Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sekmadienį virtualiai susitinka aptarti Vakarų paramos šaliai kovoje su Rusijos invazija.

„Jungtinės Valstijos sparčiai suteikė Ukrainai istoriškai didelę saugumo pagalbą. Mes siunčiame Kongreso patvirtintus ginklus ir įrangą tiesiai į laisvės fronto linijas Ukrainoje“, – sakoma J.Bideno pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Tačiau J.Bidenas teigė, kad dabartinis finansavimas „jau beveik išnaudotas“ ir kad, „siekiant Ukrainos sėkmės“, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turi „nenutraukti ginklų ir šaudmenų tiekimo Ukrainai“.

„Kongresas turėtų skubiai skirti prašomą finansavimą, kad Ukraina sustiprėtų mūšio lauke ir prie derybų stalo“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke pranešė, kad Charkivo srityje Rusijos kariai susprogdino tris tiltus.

„Slobožanskio kryptimi priešas toliau artilerija apšaudo gyvenvietes netoli Charkivo miesto. Iziumo kryptimi vykdoma oro žvalgyba, naudojami bepiločiai orlaiviai, taip siekiant patikslinti mūsų karių pozicijas. Okupantai susprogdino tris kelių tiltus netoli Tsyrkuny ir Ruski Tiškių miestų, kad sulėtintų gynybos pajėgų kontrpuolimo veiksmus“, – rašoma pranešime.

Priminsime, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno teigimu, gegužės 5 d. Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo kontrpuolimo veiksmus Charkivo ir Iziumo kryptimis, rašo portalas „Unian“.

Gegužės 6 d. tapo žinoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje susigrąžino Oleksandrivkos, Fedorovkos, Ukrainkos, Šestakovo, Pobedos kaimų ir dalies Čerkasų Tiškių kaimo kontrolę.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis savo naktiniame kreipimesi sakė, kad Ukraina, padedama JT ir Raudonojo Kryžiaus, sugebėjo evakuoti moteris ir vaikus iš „Azovstal“.

Jis taip pat sakė, kad ieško diplomatinių galimybių padėti evakuoti Azovstalyje likusius kariškius.  

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tęsiame evakuacijos misiją iš Mariupolio, būtent iš “Azovstal„, tarpininkaujant JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. Per dieną mūsų komanda surengė daugiau kaip 40 civilių gyventojų, iš kurių visos buvo moterys ir vaikai, gelbėjimo operacijas“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Tikimės, kad netrukus jie galės atvykti į saugią teritoriją po du mėnesius trukusio apšaudymo, įstrigę po žeme įrengtose slėptuvėse. Taip pat dirbame ties diplomatinėmis galimybėmis išgelbėti mūsų kariškius, kurie vis dar lieka “Azovstal„. Dalyvauja įtakingi tarpininkai, įskaitant įtakingas valstybes“, – pridūrė jis.