S.Haidajus: Rusija mūšiams Luhansko regione skiria „visas turimas atsargas“

Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad kariškiams ir šaukiamojo amžiaus vyrams bus draudžiama be specialaus leidimo palikti savo gyvenamąją sritį. Ši taisyklė negalios keliaujantiems tarp Kyjivo ir Kyjivo srities. 

Po šio sprendimo visuomenėje kilo daug diskusijų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše pareiškė, kad trečiadienį karinių pajėgų vadas, gynybos ministras ir generalinis štabas turės pasiaiškinti dėl šio sprendimo, taip pat paprašė štabo daugiau nedaryti panašių sprendimų be prezidento žinios.

Antradienį Rusijos pajėgos paleido keturias raketas į Chmelnyckio regioną, iš kurių vieną numušė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, savo „Telegram“ kanale pranešė Chmelnyckio regiono karinės administracijos pirmininkas Serhijus Hamalijus.

„Šiandien, apie 19.45 val., per oro pavojaus signalą rašistai paleido keturias raketas į mūsų regiono teritoriją. Vieną raketą numušė mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos, o jos nuolaužos nukrito Šepetivkos rajono teritorijoje. Kitos trys raketos pataikė į vienos iš Chmelnyckio rajono bendruomenių teritoriją“, - sakė jis.

Jis pridūrė, kad smūgių taikinys buvo vandentiekio bokštas, kuris visiškai aprūpina bendruomenę vandeniu.

„Per sprogimus buvo sužeistas vienas žmogus. MIrusiųjų nėra“, - sakė regiono karinės administracijos vadovas.

Rusijos ir Ukrainos pajėgos dalyvauja „sunkiuose mūšiuose“ Luhansko srities pakraščiuose Rytų Ukrainoje, teigia Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Visos Rusijos kariuomenės pajėgos dabar ten mestos, visi jų turimi rezervai“, – antradienį sakė S.Haidajus.

Rusijos pajėgos patyrė „didžiulius nuostolius“, buvo sužeista daug žmonių, dalis karių taktiškai atitraukiami persigrupuoti, teigė S.Haidajus.

„Ligoninės yra perpildytos, morgai perpildyti“, – sakė jis.

Nepriklausomai patvirtinti abiejų pusių aukų skaičiaus neįmanoma.

S.Haidajus pridūrė, kad per pastarąsias kelias dienas buvo susprogdinta „daug sandėlių už priešo linijos“, sunaikinant „didžiulį kiekį“ Rusijos amunicijos ir degalų.

S.Haidajus apskaičiavo, kad Lysyčansko mieste liko nuo 10 000 iki 15 000 gyventojų.

Sekmadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad buvo „priversta pasitraukti“ iš miesto, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad pasitraukimas iš buvo motyvuotas siekiant išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.

„Jie ieško proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų, derasi su kolaborantais, rodo butus, kuriuose gyveno kariškių šeimos, laužia duris ir traukia drabužius“, – sakė S.Haidajus.

Atskirame atnaujintame pranešime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos sutelkia „pagrindines pastangas“ perimti greitkelio, jungiančio Lysyčansko ir Bachmuto miestus, kontrolę ir bando užimti netoliese esančią Bilohorivkos gyvenvietę.

Praėjus dienai po to, kai Rusija ėmė kontroliuoti Luhansko sritį, Rytų Ukrainos Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka paragino evakuoti 350 000 žmonių.

P.Kyrylenka teigė, kad tai būtų būtinas žingsnis siekiant išsaugoti gyvybes ir leisti Ukrainos pajėgoms parengti miestų gynybą prieš Rusijos puolimą.

„Visos šalies likimą lems Donecko regionas, – sakė P.Kyrylenka žurnalistams. – Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau susitelkti į savo priešą ir vykdyti pagrindines užduotis.“

Šie gubernatoriaus komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos bombardavo Slovjansko miestą.

Laikinai okupuotame Berdiansko mieste įvyko sprogimai. Pirminiais duomenimis, incidentas įvyko uoste, praneša vietos „Telegram“ kanalai.

Pranešama, kad sprogimus girdėjo miesto centro gyventojai. Tikriausiai uoste kažkas sprogo.

„Sprogimo jėga buvo girdima aukštutinėje miesto dalyje ir Stiklo pluošto rajone“, – sakoma pranešime.

Informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius kol kas nėra.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis Ukrainos vardu pateikė paraišką įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, pranešė jis „Telegrame“.

„Mūsų valstybės prašymas įstoti į šią organizaciją perduotas generaliniam sekretoriui Mathiasui Cormanui. Tikimės, kad EBPO Taryba apsvarstys šį dokumentą, kad galėtume kuo greičiau prisijungti“, – sakė premjeras.

Jis sakė, kad tai įvyko per Lugane vykusioje konferencijoje vykusią diskusiją apie praktinį Ukrainos atkūrimo plano įgyvendinimą.

„Nuolatinė parama, būsimas darbas, susijęs su Ukrainos atsigavimu ir stojimu į ES, kurio pradžią parėmė visos ES valstybės narės, bus grindžiamas struktūrinių reformų Ukrainoje užbaigimu – sritimi, kurioje EBPO parama yra labai svarbi. Ukraina pritaria visiems organizacijos tikslams ir vertybėms ir nori kuo greičiau prie jos prisijungti. Ukrainos narystė EBPO yra vienas iš sėkmingo Ukrainos atsigavimo ir vystymosi kertinių akmenų“, – pridūrė D.Šmyhalis.

Birželio mėnesį į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją buvo grąžinti 44 vaikai, kurie buvo neteisėtai išvežti į Rusiją ir laikinai okupuotas teritorijas, pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

Dauguma grąžintų asmenų buvo našlaičiai arba vaikai, netekę tėvų globos, skelbia „Unian“.

Baltarusijos opozicijos lyderė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja pareiškė nemananti, kad jos šalies pajėgos įsitrauks į karą Ukrainoje.

„Tikrai abejoju, kad Baltarusijos pajėgos... dalyvaus invazijoje į Ukrainą“, – sakė S.Cichanouskaja žurnalistams viešėdama Varšuvoje.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

„Žinoma, negaliu to garantuoti, bet pagal žvalgybos duomenis, pagal ekspertų nuomones, tai beveik neįmanoma“, – sakė tremties lyderė.

„Baltarusijos kariuomenė yra labai demoralizuota. Jie nenori kariauti su ukrainiečiais... Jie nenori mirti nei už Lukašenką, nei už Putiną“, – pridūrė S.Cichanouskaja.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį sakė, kad parlamentarai turėtų svarstyti svarbios sutarties su Norvegija dėl sienos Arktyje denonsavimą, tarp abiejų šalių tvyrant didelei įtampai.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viačeslavas Volodinas

Pranešimas pasirodė Maskvai kaltinant Oslą, kad šis blokuoja Rusijos krovinių gabenimą į Svalbardo salyną, o Kremliaus ryšiams su Europos šalimis trūkinėjant dėl rusų karinės invazijos Ukrainoje.

2010 metais Rusija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl jūros sienos nustatymo ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne, taip užbaigdamos 40 metų trukusį ginčą.

Tačiau antradienį Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas V.Volodinas pavedė deputatams svarstyti „susitarimo su Norvegija dėl bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne denonsavimo klausimą“, paskelbė Valstybės Dūma.

Plačiau skaitykite čia.

Nuo invazijos pradžios užfiksuota mažiausiai 270 atvejų, kai Rusijos pajėgos pagrobė civilius gyventojus, pranešė Jungtinės Tautos.

„Nepaisant prieigos apribojimų, užfiksavome 270 savavališko sulaikymo ir priverstinio dingimo atvejų. Aštuonios aukos rastos negyvos“, – sakė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Eminė Džaparova apkaltino Rusiją „masiniais“ pagrobimais.

JT žmogaus teisių biurui nebuvo leista patekti į Rusijos pajėgų okupuotą teritoriją.

Maskva pareiškė, kad JT teiginiai yra dezinformacijos kampanijos, kuria siekiama „nuslėpti Kyjivo režimo nusikaltimus“, dalis.