Vaizdo įrašuose – užfiksuota akimirka, kai Vinycia atakuota raketomis

Pasirodė pirmieji vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip ketvirtadienį Rusija raketomis smogė civilinei infrastruktūrai Vinycioje.

Viena iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų netoli sprogimo epicentro, nufilmavo raketos atvykimo momentą.

Visų pirma filmuotoje medžiagoje matyti, kad tuo metu, kai „Kalibr“ smogė, miesto gatvėse buvo dešimtys civilių gyventojų. 

Dėl smūgio bangos žmonės iš pradžių pritūpė, o netrukus ėmė bėgti.

Kitos vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos maisto prekių parduotuvėje, taip pat užfiksavo, kaip Rusijos raketos smūginė banga sudaužė parduotuvės langus. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos vasario mėn. Rusija pagrobė daugiau kaip 200 000 vaikų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Kalbėdamas Hagoje vykstančioje Ukrainos atskaitomybės konferencijoje, V.Zelenskis sakė: „Vis dar nustatinėjama, kiek vaikų Rusijos pajėgos pagrobė ir išvežė iš Ukrainos... Preliminarus skaičius yra siaubingas – apie du šimtai tūkstančių vaikų.“

Ši konferencija rengiama kaip Ukrainos pastangų koordinuoti įtariamų Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų tyrimus dalis.

Ketvirtadienį ukrainiečių gynėjai sunaikino dar tris priešo amunicijos sandėlius ir vieną priešo karinę bazę pietuose, apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė sėkmingus išpuolius Mykolajivo ir Chersono regionuose.

„Už Vinycią! Nova Kachovka. Minus viena bazė.. Snihirevskio rajonas, Mykolajivo sritis. Minus amunicijos sandėlis. Baštankos rajonas, Mykolajivo sritis. Minus amunicijos sandėlis. Radenskas, Chersono sritis. Minus amunicijos sandėlis“, – sakė S.Bratčukas.

Netoli Nikopolio Dnipro srityje girdėjosi sprogimai, pranešė Nikopolio karinės administracijos vadovas Jevgenijus Jevtušenko.

„Raketos prie Nikopolio. Nusiraminkite. Sėdėkite namuose. Nieko nerašykite, nekomentuokite“, – rašė jis.

Europos Sąjunga griežtai pasmerkė tai, ką pavadino „žiaurumu“, kai per Rusijos raketos smūgį Vinyciai centrinėje Ukrainoje žuvo 23 žmonės. 

„Šis žiaurumas Vinycioje yra naujausias iš daugelio žiaurių išpuolių, nukreiptų prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ir už krizių valdymą atsakingo Komisijos nario Janezo Lenarčičiaus pareiškime, rašo „Deutsche Welle“.

„Rusijos pajėgų ir jų politinių vadovų įvykdyti pažeidimai ir nusikaltimai negali likti nebaudžiami“, – rašoma pareiškime.

ESBO ekspertų misija patvirtino, kad Rusijos kariai Ukrainoje naudoja padegamąją ir kasetinę amuniciją, fosforo bombas ir termobarinius ginklus, teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos komentare dėl paskelbtos antrosios ESBO ekspertų misijos ataskaitos, kurioje užfiksuota daug tarptautinės humanitarinės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų žiaurių veiksmų, kuriuos Rusijos Federacija ir jos ginkluotosios pajėgos įvykdė vykstant agresijos karui prieš Ukrainą, rašo „Unian“.

„Misija patvirtino, kad Rusijos pajėgos naudoja padegamąją ir kasetinę amuniciją, fosforo bombas ir termobarinius ginklus. Ekspertai nustatė, kad po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazijos į Ukrainą Rusijos ginkluotosios pajėgos panaudojo mažiausiai šešių tipų kasetinius šaudmenis per atakas, per kurias nukentėjo šimtai civilių gyventojų ir buvo padaryta žala civiliams objektams, įskaitant namus, ligonines ir mokyklas“, – pažymėjo Užsienio reikalų ministerija.

Ekspertų misija taip pat atkreipia dėmesį į masinius okupacinių pajėgų vykdomus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus. Kai kurie iš rimčiausių pažeidimų yra šie:

• Tikslingas civilių gyventojų, ypač žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir vietos merų, žudymas;
• Rusijos ginkluotųjų pajėgų nusikalstama praktika kurti ir naudoti vadinamuosius filtravimo centrus; 
• Plataus masto Ukrainos civilių gyventojų deportacijos į Rusiją;
• Įvairios netinkamo elgesio formos, įskaitant sulaikytų civilių ir karo belaisvių kankinimą.
• Neteisėti sulaikymai, pagrobimai ir priverstiniai dingimai;
• Mirties nuosprendžiai.

„Dokumente teigiama, kad misijos aplankyti įvykiai Bučoje ir Irpinėje yra šiurkštūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdyti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai pagal Ženevos konvencijas ir papildomus protokolus ir yra karo nusikaltimai“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.

Pranešama, kad misija taip pat įžvelgia organizuotos veiklos požymių tokiuose veiksmuose, kaip Rusijos okupacinių pajėgų vykdomas ukrainietiškų grūdų išvežimas iš šalies, ir mano, kad šie veiksmai yra tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimai, todėl jie turėtų būti tinkamai ištirti, kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o nukentėjusiems asmenims turėtų būti atlyginta žala.

Ukrainos kariuomenės generolas majoras Dmytro Marčenka teigia, kad Krymo, Chersono ir okupuotų pietų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas yra neišvengiamas, skelbia „The Guardian“.

„Turime tam labai kruopščiai ruoštis, turime vykdyti labai gerą žvalgybą, paruošti artileriją. Tai nebus greita, bet tai neišvengiamas įvykis, ir anksčiau ar vėliau jis įvyks“, – sakė jis interviu.

D.Marčenka pridūrė, kad Krymo tilto sunaikinimas yra būtinas žingsnis, nes Rusijos pajėgos šiuo tiltu į pusiasalį gabena atsargas, įrangą ir ginklus.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad perdavė Ukrainai Australijos ir Prancūzijos dovanotą „didelę svarbios apsaugos nuo radiacijos ir stebėsenos įrangos partiją“.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi pareiškime teigė, kad siuntą sudarė asmeninės apsaugos priemonės, radiacijos dozimetrai ir radiacijos bei užterštumo monitoriai.

„Tai didelis žingsnis į priekį mūsų bendrame darbe, kuriuo siekiame padėti Ukrainai sumažinti branduolinės avarijos ar radiologinės avarijos riziką“, – sakė R.M.Grossi.

Ukrainos gynėjai ir sargybiniai vienu metu atrėmė kelis Rusijos okupantų puolimo veiksmus šalies rytuose ir pietuose, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešama, kad Charkivo kryptimi Rusijos pajėgos bando išlaikyti anksčiau užimtas linijas ir pozicijas.

Generalinis štabas praneša, kad Slovjansko kryptimi Rusijos pajėgos stengiasi pagerinti savo dalinių taktinę padėtį.

Be to, kaip pažymėjo Generalinis štabas, rusai toliau apšaudo gynybos pajėgų dalinius palei visą kontakto liniją Donecko kryptimi. Jame naudojama puolamoji ir karinė aviacija. Ji vykdo žvalgybą, kad rastų silpnąsias ukrainiečių gynybos vietas.
 

Rusijos kariuomenė vėl užpuolė Gyvačių salą Odesos regione, Odesos regiono karinės administracijos vadovo atstovas spaudai Serhijus Bratčukas tai pranešė „Telegram“ kanale.

„Rusai vėl smogė Gyvačių salai – kovoja dėl savo įrangos likučių“, – rašė jis.

Vikipedijos nuotr./Gyvatės sala Ukrainoje

Ukrainos kariuomenės kovotojai atnaujino 44 gyvenviečių Chersono srityje kontrolę, tačiau didelė regiono dalis vis dar yra laikinai okupuota, pranešė regiono karinės administracijos vadovo pareigas einantis Dmytro Butrijus per brifingą.

Pasak D.Butrijaus, išlaisvintos gyvenvietės labai kenčia, nes Rusijos kariuomenė nuolat jas bombarduoja. Jie patiria didelį sunaikinimą. Griaunami vaikų darželiai, mokyklos ir gyvenamieji namai.

Iš viso Chersono srityje yra 656 gyvenvietės, kurios laukia atvykstant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Daugumą jų okupantai kontroliuoja nuo pirmųjų karo dienų, rašo „Unian“.

Rusijos pareigūnas pirmą kartą pakomentavo smūgį Vinycios miestui, per kurį žuvo 22 žmonės, įskaitant tris vaikus. Dar 39 žmonės laikomi dingusiais be žinios, praneša BBC.

Kalbėdamas Jungtinių Tautų forume, Rusijos nuolatinės misijos prie JT vyresnysis patarėjas Jevgenijus Varganovas atsakė Ukrainos atstovui apie smūgį Vinycioje.

Gelbėtojai dirba Rusijos apšaudymo vietoje Vinycioje

+9

„Rusija smogia tik kariniams taikiniams Ukrainoje. Smūgis Vinycioje buvo smogtas karininkų namams, kuriuose kaip tik treniravosi Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, – sakė diplomatas.

Sprendžiant iš įvykio vietoje filmuotos medžiagos ir Ukrainos pareigūnų pareiškimų, Vinycios centre sprogo trys raketos: viena iš jų pataikė į karininkų namus, kita – į netoliese esantį biurų pastatą, o dar viena sprogo aikštėje.

Tačiau Vinycios karininkų rūmų pastatas naudojamas kaip koncertų salė ir kultūros centras – Ukrainos interneto svetainėse vis dar reklamuojami bilietai į ten planuojamus renginius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį vyriausybei įvesti specialias ekonomines priemones, skirtas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms paremti per „kovos su terorizmu ir kitas operacijas“ už šalies ribų, rašo CNN.

Priėmus specialiąsias priemones, įmonės negalės atsisakyti valstybinių užsakymų, o darbuotojai turės dirbti naktimis ir švenčių dienomis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Vyriausybė taip pat gavo teisę laikinai atnaujinti mobilizacinius pajėgumus ir įrenginius bei teisę išregistruoti valstybės rezervo materialines vertybes.

Nors Rusijos vyriausybė ir toliau atsisako konfliktą Ukrainoje įvardyti kaip karą, naujosios priemonės faktiškai reiškia, kad šalis iš naujo formuoja savo pramonę, remdama vykstančią invaziją. 

Ketvirtadienį V.Putinas taip pat pasirašė papildomus įstatymus, kuriuose numatytos griežtesnės priemonės asmenims ar subjektams, kuriuos Rusija laiko užsienio agentais, ir išplėsta baudžiamoji atsakomybė už perbėgimą į užsienį iki valstybės išdavystės. 

Rusijos okupantai laikinai okupuotame Severodonecko mieste planuoja vėl paleisti chemijos gamyklą „Azot“, o tai gali sukelti katastrofą, įspėja Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azot“ gamykla Sjevjerodonecke

„Azot“ paleidimas gali sukelti technogeninę katastrofą. Okupantai sąmoningai kelia pavojų Sjevjerodonecko gyventojams, nes verčia juos eiti dirbti į gamyklą“, – sakė jis.

S.Haidajus priminė, kad neseniai okupantai savo propagandinėje žiniasklaidoje paskelbė apie planus vėl paleisti gamyklą, rašo „Unian“.

„DF“ grupė, kuriai priklauso elektrinė, savo ruožtu teigė, kad tai labai pavojinga dėl didelio elektrinės sugriovimo ir neįmanoma be tinkamų specialistų. Dėl priešo apšaudymo buvo apgadinti abu amoniako cechai 1-A ir 1-B bei azoto rūgšties cechas“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Kai Ukrainos kariuomenė įžengs į Chersoną, pasaulis išvys dar vieną Bučą, sako Dmytro Butrijus, laikinai einantis Chersono regioninės karinės administracijos vadovo pareigas, rašo „Unian“.

„Jūs visi matėte Bučą, Irpinę. Patikėkite, jie yra žvėrys. O kai nuvyksime į Chersono teritoriją, manau, pamatysime dar vieną Bučą. Jie griebiasi baisiausių nusikaltimų. Jei jie šaudė į taikius konvojus, ką jau kalbėti. Žmonės gali būti nunešti tiesiog gatvėje ir dingti nežinia kur. Tada šie žmonės randami negyvi su kankinimų žymėmis“, - sakė D.Butrijus.

Jo teigimu, Rusijos kariai taip pat toliau neleidžia civiliams gyventojams išvykti iš regiono. Kartu srities vadovas pažymėjo, kad pasipriešinimo judėjimas srityje stiprėja, o partizanų skaičius kasdien auga.

Ukrainos derybų grupės vadovas Mychaylo Podoliakas, prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas, teigė, kad Rusijos raketų atakos Vidurio Ukrainos Vinycios mieste, per kurias žuvo mažiausiai 20 žmonių, buvo „Vladimiro Putino patvirtinta karinė strategija“.

Rusijos pajėgos atakavo taikius Ukrainos miestus, tokius kaip Vinycia, Kremenčukas, Časiv Jaras ir Charkivas, siekdamos priversti ukrainiečius norėti „taikos bet kokia kaina“, tviteryje rašė  M.Podoliakas.

„Rusija negali įveikti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mūšyje, todėl griebiasi barbarizmo: teroristinių išpuolių, infrastruktūros naikinimo ir civilių žudynių“, – rašė jis.

Ketvirtadienį Hagoje JAV kartu su 40 kitų šalių pažadėjo koordinuoti įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Rusijos pajėgos įvykdė Ukrainoje po vasario 24 d. invazijos, tyrimus, rašo „Deutsche Welle“.

Pasirašytoje deklaracijoje šalys pasižada bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje. Šiuo metu pradėta 24 000 karo nusikaltimų tyrimų, todėl pareigūnai pabrėžė, kad darbas turi būti patikimas, o įrodymai – svarūs.

Rusija ne kartą neigė savo vaidmenį vykdant karo nusikaltimus, tokius kaip civilių gyventojų nukreipimas į valstybinio teroro aktus, pavyzdžiui, prievartavimą, kankinimus ir mirties bausmių vykdymą, nepaisant to, kad šie veiksmai paplitę tose teritorijose, kuriose Rusijos pajėgos vykdė karines operacijas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pasiūlė sukurti specialią komisiją, kuri stebėtų sąjungininkų tiekiamus ginklus, po to, kai laikraštyje „Financial Times“ pasirodė straipsnis, kuriame rašoma, kad NATO ir ES reikalauja geresnių ginklų stebėjimo metodų, rašo „Deutsche Welle“.

„Financial Times“ straipsnyje išsamiai aprašytas NATO ir ES pareigūnų susirūpinimas, kad nusikaltėliai gali pasinaudoti didelėmis Ukrainos ginklų atsargomis asmeninei naudai juodojoje rinkoje gauti.

A.Jermakas siūlo parlamente įsteigti „laikinąją specialiąją komisiją“, kuri „užsiimtų klausimų, susijusių su iš mūsų partnerių gautų ginklų naudojimo kontrole, rengimu ir svarstymu“.

„Ginklų klausimas yra mūsų šalies prioritetas“, – sakė A.Jermakas.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba išvalė daugiau kaip 64 000 hektarų Ukrainos žemės nuo sprogstamųjų užtaisų. Tačiau daugiau kaip 20 mln. hektarų tebėra „užteršti“, pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Civilinės gynybos priemonių departamento direktorius Viktoras Vitoveckis.

Pažymima, kad dėl karo veiksmų žuvo 41 Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojas, 134 buvo sužeisti, o šeši pateko į nelaisvę. Buvo sunaikinta ir apgadinta beveik 1 500 gelbėjimo įrangos ir 240 pastatų.

Teigiama, kad šis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos motina ir dukra, nufilmuotas likus 1,5 valandos iki raketų atakos Vinycioje. Per ataką mergaitė žuvo, mama išgyveno, bet jai buvo nutraukta koja. 

„Žuvo mažiausiai 17 žmonių, įskaitant du vaikus. Dešimtys žmonių sužeisti. Gyvenamieji namai, administraciniai ir komerciniai pastatai smarkiai sugriauti ir apgadinti“, – sakoma Ukrainos generalinės prokurorės pareiškime. Vėliau pranešta, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20-ties.

Nacionalinė policija nurodė, kad trys raketos pataikė į biurų pastatą ir apgadino aplink esančius gyvenamuosius namus mieste, esančiame į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo. Kilus gaisrui, šalimais esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat supleškėjo apie 50 mašinų.

Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos bei okupuotos Ukrainos Chersono ir Zaporižios sričių teritorijos bus sujungtos į vieną federalinę apygardą Rusijos sudėtyje. Apie būsimą naujos apygardos įkūrimą portalui „Meduza“ patvirtino trys Rusijos prezidento administracijai artimi šaltiniai.

"Apygarda atsiras po to, kai šiose teritorijose bus surengti referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. Ukrainos teritorijos nebus prijungtos prie esamų apygardų", - paaiškino vienas iš šaltinių.

Pasak šaltinių, apygardos kūrimą prižiūri Prezidento administracijos aukštas pareigūnas Borisas Rapoportas, jau anksčiau dirbęs su Rusijos remiamų separatistų valdomomis teritorijomis Donbase.

Rusų pajėgų kontroliuojamai Ukrainos pietrytinei Zaporižios sričiai neteisėtai primestos administracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė šiemet planuojantys referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Šį rudenį surengsime referendumą“, – pareiškė Maskvos primestos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Jo teigimu, šis balsavimas bus „skaidrus“.

„Norime prisijungti prie Rusijos kaip Zaporižios regionas“, – pareiškė jis žurnalistams per Rusijos gynybos ministerijos organizuotą spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo naujienų agentūros AFP korespondentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

Nuo pirmųjų Maskvos karinės intervencijos savaičių pietiniai Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionai didžiąja dalimi yra kontroliuojami Maskvos ir dabar prievarta integruojami į Rusijos ekonomiką.

Prorusiški pareigūnai nurodė, kad Maskva ketina likti Chersono regione ir didelėje Zaporižios dalyje, kurią ji kontroliuoja.

Kremlius tęsia rusifikacijos kampaniją okupuotose Ukrainos teritorijose, išduodamas rusiškus pasus vietos gyventojams ir pradėdamas susisiekimą autobusais ir traukiniais tarp Maskvos aneksuoto Krymo ir Chersono bei Zaporižios regionų.

Kovo pradžioje Kyjivas apkaltino Maskva planuojant surengti referendumą Chersono srityje, panašų į 2014 metais įvykusį Kryme, kai triuškinama gyventojų dauguma neva nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.

Balsavimą Kryme, vykusį Rusijos okupacijos sąlygomis, Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys laiko neteisėtu ir niekiniu.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse taip pat paskelbė „nepriklausomybę“ po referendumų, kuriuos tarptautinė bendrija laiko neteisėtais.

Kaip rašo „Guardian“, Jungtinė Karalystė (JK) skirs dar 2,5 mln. svarų sterlingų paramą Ukrainos prokurorams, tiriantiems įtariamus Rusijos pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus.

Į šį paketą įeis mobiliųjų komandų siuntimas į galimų karo nusikaltimų vietas, iki 90 teisėjų apmokymas ir teismo ekspertizės įrodymų rinkimas bei britų ekspertų, tiriančių seksualinio smurto nusikaltimu, parama.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį vyriausybei įvesti specialias ekonomines priemones, skirtas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, vykdančioms „kovos su terorizmu ir kitas operacijas“ už šalies ribų, pranešė „RIA Novosti“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Pagal naująjį įstatymą juridiniai asmenys negalės atsisakyti sudaryti sutarčių, susijusių su valstybės viešaisiais pirkimais ar valstybės gynybos sutartimis, kai šios sutartys yra susijusios su tokių operacijų vykdymu.

Rusijos vyriausybė galės nustatyti specialų „teisinį darbo santykių reguliavimą tam tikrose organizacijose“, kuris leis dirbti viršvalandžius, naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka interviu agentūrai „Interfax“ sakė, kad Rusija reikalaus, jog Ukraina pripažintų Krymo ir apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų statusą.

„Rusijos požiūris nesikeičia – būsimu susitarimu turėtų būti įtvirtintas neutralus, neprisijungusios ir nebranduolinės Ukrainos statusas ir pripažintos nustatytos teritorinės realijos, įskaitant dabartinį Krymo bei Donecko ir Luhansko liaudies respublikų statusą“, – pareiškė Rusijos viceministras.

A.Rudenka sakė, kad Rusija yra pasirengusi atnaujinti derybas su Ukraina. „Jei Ukraina pareikš norą grįžti prie derybų stalo, esame pasirengę teigiamai reaguoti“, – sakė viceministras.

Rusijos užsienio reikalų viceministras sakė, kad Rusija reikalaus, jog Ukraina pateiktų aiškų atsakymą į Rusijos pasiūlymus, ir viską derins su situacija „vietoje“, kuri nuolat kinta.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ketvirtadienį Hagoje vykusioje konferencijoje dėl karo nusikaltimų jo šalyje paragino įsteigti „specialų tribunolą“ Rusijos invazijai į Ukrainą tirti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Esamos teisminės institucijos negali patraukti visų kaltųjų atsakomybėn. Todėl reikalingas specialus tribunolas, kuris nagrinėtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Hagoje sakė V.Zelenskis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigia, kad okuputame Chersono dramos teatre Rusija įsirengė amunicijos sandėlį. 

Pranešime, kurį žvalgyba paskelbė telegrame, atkreipiamas dėmesys, kad užimtame mieste okupacinės pajėgos platina propagandinę spaudą. 

„Okupacinė Chersono administracija laukia iš Rusijos Federacijos atvykstančios politinių technologų grupės, kuri organizuos „referendumo“ rengimą ir vykdymą. Jie bus apgyvendinti viešbutyje „Bordeaux Hotel“, kuris yra griežtai saugomas“, – rašoma toliau. 

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pareiškė, kad po derybų su Rusija, Turkija ir Jungtinėmis Tautomis Kyjivas „neabejotinai priartėjo“ prie susitarimo dėl grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus, praneša „Reuters“.

Plačiau šia tema skaitykite: Turkija skelbia apie susitarimą su Ukraina, Rusija ir JT dėl grūdų gabenimo

Rusija ketina tęsti „specialiąją karinę operaciją“ prieš Ukrainą, kol bus pasiekti Maskvos užbrėžti tikslai, ketvirtadienį pareiškė rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Jis per spaudos konferenciją teigė, kad visos Vakarų valstybių pastangos stiprinti Ukrainos gynybą yra bevaisės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

„Kad ir kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės stengtųsi sustiprinti Kyjivo režimo kovinį potencialą, kaip ne kartą pareiškė Rusijos vadovybė, Rusijos vykdoma specialioji karinė operacija bus tęsiama, o visi šalies vadovybės iškelti tikslai ir užduotys bus įvykdyti“, – sakė M.Zacharova.

Vis tik ji nepatikslino, kokius tikslus turi omenyje, nes Maskva nuo įsivežimo pradžios vasario 24 dieną jau ne kartą juos keitė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos centras ketvirtadienį telegrame pranešė, kad Chersono srityje dega Rusijos amunicijos sandėlis.

„Chersono srityje vėl dega sandėlis su „salietra ir humanitarine pagalba“. Taip pat sprogimo zonoje girdisi sirenų kaukimas ir orkų šurmulys, kurie bėga į skirtingas puses ir skubiai išsineša ir grobį, ir tai, ką atsinešė. Vietos gyventojai praneša, kad kai kurie iš panikos apimtų orkų persirengia civiliais drabužiais ir dideliais krepšiais kraunasi į ankštą civilinį transportą. Tęsinys!“, – rašoma pranešime. 

Pastaruoju metu Ukrainos pajėgos dažnai atakuoja Rusijos amunicijos sandėlius. Prieš kelias dienas po vienos iš tokių atakų Nova Kachovkos gyvenvietėje Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS teigė, esą sprogimas įvyko mineralinių trąšų sandėlyje, o  okupuoto Chersono srities Kachovkos rajono karinės ir civilinės administracijos vadovas Volodymyras Leontjevas, kurį citavo TASS, sakė, esą atakos metu buvo apgadintas sandėlis su humanitarine pagalba. 15min atkreipia dėmesį, kad patikrinti šią informaciją nėra galimybės.

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją skleidžiant propagandą apie neteisėtą ginklų kontrabandą Kyjivui kaunantis su įsiveržusiomis Maskvos pajėgomis ir pareiškė, kad atidžiai prižiūri Vakarų tiekiamų ginklų pristatymą į fronto linijas.

„Visi Ukrainos gauti ginklai, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, yra kruopščiai apskaitomi ir siunčiami į fronto liniją“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

Šie jo komentarai pasirodė Europos Sąjungai šią savaitę pranešus, kad steigia Moldovoje kovos su organizuotu nusikalstamumu centrą, ypatingą dėmesį skirsiantį ginklų kontrabandai iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos.

M.Podoliako teigimu, Vašingtono ir sąjungininkų iš Europos ginklų tiekimas Ukrainai yra „išlikimo klausimas“, o šių pristatymų priežiūra yra Kyjivo „prioritetas“.

„Visi kiti „gandai“ yra banalūs propagandiniai išvedžiojimai, kuriais siekiama sutrikdyti tiekimą“, – pridūrė jis savo komentare socialiniame tinkle „Twitter“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai fronto linijoje

 

Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson apie steigiamą ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui paskelbė pirmadienį per Bendrijos vidaus reikalų ministrų susitikimą, į kurį buvo pakviesti ir ministrai iš ES nepriklausančių Ukrainos bei Moldovos.

Susitikime Prahoje daugiausiai dėmesio buvo skirta grėsmei, kad ginklai, kurių daug tiekia Vakarai, iš Ukrainos kontrabanda gali būti išgabenami nusikaltėlių gaujoms Europoje apginkluoti.

Ukrainoje nuo 2014 metų, kai promaskvietiški separatistai Donbase pradėjo konfliktą su Ukrainos pajėgomis ir paskelbė „nepriklausomas respublikas“, padaugėjo lengvųjų ginklų.

Didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl įtariamo netinkamo elgesio su dešimtimis tūkstančių ukrainiečių vadinamuosiuose filtravimo centruose, kuriuos Ukrainoje įsteigė Rusija.

„Esama pranešimų, rodančių, kad tokiuose centruose žmonės žiauriai tardomi ir kad jiems atliekami žeminančios asmens apžiūros“, – sakoma 115 puslapių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP. 

Tokių objektų steigimas vadinamas „nerimą keliančiu“ įvykiu.

Dokumente priduriama, kad bendradarbiavimu su Kyjivu įtariami asmenys „dažnai paprasčiausiai dingsta“, o kai kurie iš jų, kaip teigiama, perkeliami į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, kur yra sulaikomi ar net nužudomi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai fronto linijoje

Ataskaita parengta remiantis trijų ESBO paskirtų ekspertų misija, stebėjusi karą Ukrainoje nuo balandžio 1 dienos iki birželio 25-osios.

Tai buvo antroji ESBO misija po panašios iniciatyvos, vykdytos nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją iki balandžio 1-osios.

Ankstesnė misija jau buvo nustačiusi „aiškius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų modelius“.

Antroji misija taip pat nustatė „rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, ypač Bučos ir Irpinės miestuose, kur lankėsi specialistai.

„Kankinimo ir netinkamo elgesio požymiai ant nužudytų civilių lavonų taip pat rodo, kad nepaisoma humaniškumo principo“, – teigiama ataskaitoje.

Pasak jos autorių, per konfliktą ne kartą buvo fiksuojamas tikslinis civilių žudymas, prievartavimas, grobimas, taip pat masiniai trėmimai.

„Antroji misija... yra rimtai susirūpinusi dėl įtariamo netinkamo elgesio su Ukrainos civiliais gyventojais vadinamuosiuose filtravimo centruose“, – rašoma ataskaitoje.

Dokumente cituojami Kyjivo ir humanitarinių organizacijų pareiškimai, kad į šiuos centrus separatistinėje „Donecko liaudies respublikoje“ Rytų Ukrainoje atgabenami dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, vėliau deportuojamų į Rusiją.

Tokiuose objektuose registruojami jų asmeniniai duomenys, registruojami pirštų antspaudai ir kopijuojami asmens tapatybės dokumentai, priduriama ataskaitoje.

Anot Ukrainos ambasadoriaus prie ESBO Jevhenijaus Cymbaliuko, Rusijos okupuotose teritorijose yra apie 20 šių centrų, nurodoma ataskaitoje.

Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko telegrame pranešė, kad Časiv Jare baigtos šalinti nuolaužos. Per liepos 9 dieną surengtą Rusijos ataką, naujausiais duomenimis, žuvo 48 žmonės, tarp jų – 9 metų amžiaus berniukas. 

Pavlo Kyrylenkos „Telegram“ nuotr./Rusijos smūgio daugiabučiui Časiv Jare padariniai

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš viso žuvo 349 vaikai ir daugiau kaip 1 000 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko regione, po jo seka Charkivas, Kyjivas, Černihivas, Luhanskas, Mykolajivas, Chersonas ir Zaporižia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lysyčanskas

Pietų Ukrainos operatyvinės vadovybės duomenimis, pora Rusijos naikintuvų SU-27 bandė bombarduoti Gyvatės salą, esančią Juodojoje jūroje.

„Bombos nukrito į jūrą, netoli salos“, – sakė Operatyvinė vadovybė. Jokių kitų detalių jie nepateikė.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadovybės nuot./Specialioji operacija Gyvačių saloje

Daugiau kaip 100 Ukrainos „Azov“ pulko kovotojų laukia teismo, sakė Rusijos remiamos apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) lyderis Denisas Pušilinas. 

„Jie jau perkelti iš vietų, kuriose buvo laikomi kaip belaisviai, į ikiteisminio sulaikymo centrą. Jiems rengiamasi atlikti visus tolesnius veiksmus. Jų laukia tribunolas“, – sakė D.Pušilinas trečiadienį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija naujausioje apžvalgoje teigia, kad Donbase Rusijos pajėgos toliau vykdo artilerijos smūgius plačiame fronte, po kurių kai kuriose vietovėse mažos kuopos ir būrio dydžio padaliniai vykdo žvalgomuosius puolimus.

„Tačiau per pastarąsias 72 valandas jie nepasiekė jokio reikšmingo teritorinio progreso ir gali prarasti pagreitį, įgytą užėmus Lysyčanską“, – rašoma toliau. 

Anot ministerijos, senstančios transporto priemonės, ginkluotė ir sovietinių laikų taktika, kurią naudoja Rusijos pajėgos, nėra tinkamos greitai atgauti ar įgauti pagreitį, nebent būtų panaudota didžiulė „masė“, kurios Rusija šiuo metu nepajėgi panaudoti.

„Nepaisant 2022 m. liepos 13 d. vykusių Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JT delegacijų derybų dėl grūdų eksporto ir neseniai sėkmingai suderėtų derybų dėl apsikeitimo kaliniais, platesnio masto derybų dėl konflikto užbaigimo perspektyvos išlieka menkos“, – nurodoma pranešime.

„Priešas surengė 12 raketų ir oro smūgių į gyvenamąsias vietoves Luhansko srities ir Donecko srities pasienyje. Tęsiamos masinės artilerijos ir minosvaidžių atakos, naudojamos salvinės ugnies sistemos. Per nedideles gyvenvietes rusai bando prasiveržti į Siverską ir atverti kelią į Bachmutą, todėl naikina viską, kas yra kelyje. Dabar jie pereina į puolimą Verchnokamjansko kryptimi, karo veiksmai tęsiasi“, – telegrame pranešė S.Haidajus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

Ukrainos kariuomenė apšaudė Rusijos karinius sandėlius Horlivkos mieste Rytų Ukrainoje, trečiadienį „Telegram“ žinutėje parašė Odesos regiono administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas. 

Socialinės žiniasklaidos vaizdo įraše matyti keli sprogimai ir iš teritorijos kylantys dideli tamsių dūmų kamuoliai. 

Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka pranešė, kad šiandien ryte Rusijos pajėgos raketomis atakavo pramoninę miesto dalį. Kai kur mieste dingo elektra, gyventojai raginami likti slėptuvėse.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus telegrame rašo, kad po kelių dienų, kai fronte buvo jaučiamas „palengvėjimas“, situacija vėl prastėja. 

Anot jo, Rusija tęsia atakas, o užimtose teritorijose atliekamas vyresnio amžiaus žmonių surašymas.

„Viena iš priežasčių – sukurti pensininkų registrą. Mūsų duomenimis, vos per kelias dienas į Sjevjerodonecką dėl pensijos įregistravimo kreipėsi apie 220 piliečių. Tai yra iš 8 tūkst. likusių gyventojų. Vis dar nežinoma, ar rusai mokės pensijas. Tačiau okupacinė valdžia jau priėmė dekretą, kuriuo „...pensininkams suteikiama teisė dalyvauti laikinuose darbuose...“. Taigi, buvo surinkti asmens duomenys ir žmonėms leista dirbti šalinant griuvėsius. Akivaizdu, kad be „leidimo“ to nebuvo galima padaryti. Buvo rasta darbo jėga“, – rašo jis. 

Ketvirtadienį anksti ryte, apie 5 val. vietos laiku, Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius telegrame pranešė apie mieste prasidėjusią oro ataką. 

Nuotr. iš O.Senkevičiaus „Telegram“ kanalo/Raketų atakos suniokotas viešbutis Mykolajive

„Mykolajive pasigirdo stiprūs sprogimai! Oro antskrydis tęsiasi. Prašau visų laikytis nuošaliai“, – rašė meras. 

Kiek vėliau jis pranešė, kad Rusija atakavo civilinius objektus, o įvykio vietoje jau dirba policija ir avarinės tarnybos.

Nuotr. iš O.Senkevičiaus „Telegram“ kanalo/Raketų atakos suniokotas viešbutis Mykolajive

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinavimo spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk nurodė, kad auštant į Mykolajivą Rusijos pajėgos paleido daugiau kaip 10 raketų.

„Vėl buvo smogta į miesto centre esantį viešbutį „Mykolajiv“, dvi švietimo įstaigas, troleibusų depą – civilinius objektus, kuriuose galėjo būti žmonių, o tai galėjo lemti aukų skaičių“, – nurodė ji.