Ukraina: per sprogimus Krymo aviacijos bazėje sunaikinti 9 okupantų lėktuvai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino anksčiau skelbtą informaciją, kad per sprogimus Krymo aviacijos bazėje Rusija neteko devynių lėktuvų.

„Vien per pastarąją parą okupantai neteko dešimties kovinių lėktuvų: devynių Kryme ir dar vieno Zaporižėje. Okupantai taip pat patyrė naujų nuostolių dėl šarvuotos technikos, sandėlių su amunicija, logistikos kelių“, – vakariniame kreipimesi sakė šalies prezidentas.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as komentare BBC sakė, kad vis dar nėra aišku, kaip kilo sprogimai Krymo aviacijos bazėje, kurią kontroliuoja Rusija.

„Akivaizdu, kad taip atsitiko ne dėl numestos cigaretės nuorūkos“, – sakė jis.

B.Wallace'as taip pat kalbėjo, kad „mažai tikėtina“, jog sprogimai galėjo įvykti dėl Vakarų raketų smūgio.

Ukrainos užsienio kreditoriai pritarė jos prašymui dvejus metus įšaldyti mokėjimus už beveik 20 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautines obligacijas, o tai leis karo draskomai šaliai išvengti nemalonių skolos įsipareigojimų nevykdymo, praneša „Reuters“.

Europos Sąjungoje trečiadienio vidurnaktį įsigaliojo draudimas importuoti anglis iš Rusijos, įvestas kaip dalis sankcijų už Maskvos invaziją į Ukrainą, nors šis žingsnis dar labiau aštrina bloką apėmusią energijos krizę.

27 ES šalių lyderiai dėl anglių embargo susitarė balandį, imdamiesi pirmųjų priemonių prieš Rusijai labai svarbų energijos išteklių eksportą.

Draudimas turėjo įsigalioti praėjus 120 dienų nuo jos oficialaus paskelbimo, kad būtų galima išpildyti galiojančias sutartis.

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. visų užsienyje įsigytų anglių už maždaug 4 mlrd. eurų.

Blokas šio taršaus iškastinio kuro vartojimą sumažino nuo 1,2 mlrd. tonų 1990 metais iki 427 mln. tonų 2020-aisiais, siekdamas įgyvendinti kovos su klimato kaita uždavinius.

Tačiau uždarius daugelį kasyklų Bendrijos šalyse padidėjo Europos priklausomybė nuo anglių importo.

Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją, kūrenančias anglimis savo elektrines, buvo ypač priklausomos nuo Maskvos.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijai sumažinus dujų tiekimą, ES šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Italija, padidino anglių deginimą jėgainėse.

Anksčiau šią savaitę taip pat įsigaliojo ES susitarimas sumažinti gamtinių dujų vartojimą 15 proc., energijos ištekliams smarkiai brangstant.

Per šių metų pirmuosius penkis mėnesius elektros energijos, pagaminamos deginant anglis, kiekis Vokietijoje išaugo 20 proc., rodo energijos sektoriaus analitinė kompanija „Rystad“.

Rusijai įvestas anglių embargas skatino ES didinti importą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Australijos, Pietų Afrikos ir Indonezijos.

Tačiau atsisakyti rusiškų anglių tapo itin keblu tradiciškai daug jų iškasdavusiai Lenkijai, importuodavusiai iš Rusijos maždaug po 10 mln. tonų per metus.

Lenkijos vyriausybė rusiškas anglis importuoti visiškai uždraudė dar balandžio viduryje, bet dėl to susidarė didelis stygius ir išaugo kainos.

Lenkijoje tona anglių pabrango keturgubai, palyginus su padėtim praeitais metais. Dėl to šalyje, kurioje apie 3 mln. gyventojų tebenaudoja anglis namams šildyti, įsiplieskė protestų.

Vyriausybė reagavo nustatydama kainų lubas ir įvesdama pirkimo kvotas, tačiau nuogąstaujama, kas laukia šalies ateinančią žiemą.

Pažadus padidinti importą iš kitų šaltinių gali būti keblu įgyvendinti dėl nepakankamų geležinkelių ir uostų infrastruktūros pajėgumų.

Estija iškvietė Rusijos ambasadorių ir oficialiai pareiškė protestą dėl to, kad antradienį Rusijos sraigtasparnis pažeidė jos oro erdvę, pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija.

„Estija tai laiko itin rimtu ir apgailėtinu incidentu, kuris yra visiškai nepriimtinas“, – sakoma ministerijos pranešime, kuriame teigiama, kad sraigtasparnis skrido be leidimo.

Birželio mėnesį Estija pateikė Maskvai identišką skundą, pranešė „Reuters“.

Per antradienio sprogimus okupuotame Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje buvo sunaikinti devyni orlaiviai.

Tai „Facebook“ tinkle paskelbė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininkas Oleksandras Zavitnevičius.

„Sprendžiant iš sprogimų, laikinai okupuotame Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje taip pat buvo įrengtas oro ginklų sandėlis. Šioje bazėje rusai daugiausia dislokavo daugiafunkcinius naikintuvus Su-30SM, taktinės žvalgybos lėktuvus Su-24MR, karinius transporto lėktuvus Il-76 ir kitą aviacijos įrangą“, – sakė parlamento narys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Krymo aviacijos bazėje

Ukraina paprašė Šveicarijos tapti jos diplomatine atstove Rusijoje, trečiadienį patvirtino Bernas, bet pabrėžė, kad tokiam scenarijui turėtų pritarti Maskva.

Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Šveicarija, žinoma dėl savo neutralumo politikos, sakė esanti pasiruošusi suteikti diplomatinę pagalbą ir tarpininkauti.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį nurodė, kad Ukraina paprašė Šveicarijos „prisiimti ginančiosios valstybės mandatą“ Kyjivo atžvilgiu Rusijoje, patvirtindama laikraščio „Luzerner Zeitung“ anksčiau paskelbtą pranešimą.

URM paaiškino, kad toks mandatas „leidžia valstybėms palaikyti žemo lygio ryšius ir teikti konsulinę apsaugą kitos valstybės piliečiams“.

„Atitinkamos derybos buvo užbaigtos“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške parašė ministerijos atstovė.

Ji nepateikė daugiau detalių apie derybų trukmę ar turinį ir pabrėžė, kad „diskretiškumas yra itin svarbus elementas užtikrinant gerą pagalbą“.

Tačiau URM atstovė pažymėjo, jog norint, kad „įsigaliotų ginančiosios valstybės mandatas, Rusija vis tiek turi suteikti savo sutikimą“.

Tai gali būti keblu, nes Maskva yra supykusi dėl Berno sprendimo pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir taikyti sankcijas Rusijai. Maskva ne kartą  reiškė abejones, ar Šveicarija tebegali būti laikoma neutralia valstybe.

Šveicarijai ginančiosios valstybės vaidmuo – ne naujiena. Tokį mandatą ji pirmąsyk prisiėmė per 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą.

Ši turtinga Alpių šalis yra jau šimtus kartų prisiėmusi tokį mandatą ir šiuo metu atstovauja virtinės šalių, patekusių į panašią sudėtingą padėtį, diplomatiniams interesams.

Pavyzdžiui, Šveicarija atstovauja JAV interesams Irane ir Irano interesams Kanadoje.

Šveicarija taip pat atstovauja Rusijos interesams Sakartvele ir Tbilisio interesams Maskvoje.

Slovakijos naftos perdirbimo įmonė „Slovnaft“ trečiadienį pranešė, kad jai buvo atnaujintas rusiškos naftos tiekimas vamzdynu, sustabdytas dėl sankcijų Maskvai.

„Nafta vėl teka į Slovakiją vamzdynu „Družba“, o tiekimas Vengrijai, kaip tikimasi, bus atkurtas rytoj“, – naujienų agentūrai AFP sakė įmonės atstovas Antonas Molnaras.

Antradienį Rusijos naftos įmonė „Transneft“ pranešė, kad rusiškos naftos tiekimas per Ukrainą trims Europos šalims – Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai – buvo sustabdytas, nes dėl sankcijų nebeįmanoma vykdyti mokėjimų už tranzitą.

Anot kompanijos, ukrainiečiai sustabdė naftos transportavimą pietine „Družba“ šaka, „nes negauna lėšų už šias paslaugas“.

Tačiau tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją tęsiamas „įprastai“, nurodė „Transneft“.

A.Molnaras antradienį sakė, kad „buvo techninių problemų bankų lygiu dėl Rusijos mokėjimo už tranzitą“.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vašingtonas ir Briuselis įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai ir atribojo Rusiją nuo tarptautinių finansinių institucijų.

Trečiadienį A.Molnaras pranešė, kad „Slovnaft“ ir jos patronuojanti kompanija Vengrijoje MOL savanoriškai sutiko sumokėti už tranzitą, o Ukraina ir Rusija su tuo sutiko.

Tiekimas Čekijai dar neatnaujintas, sakė „Družba“ dalį šioje šalyje valdančios kompanijos „Mero“ atstovė Barbora Putzova.

„Mums, kaip tranzito kompanijai, svarbiausia, kad nebūtų technologinių problemų ir kad turėtume pakankamai naftos“, – AFP sakė ji.

Buvusiam Ukrainos parlamento nariui Ihoriui Markovui už akių buvo pareikšti įtarimai dėl karo propagandos ir rasinės neapykantos kurstymo.

Odesos srities prokuratūros spaudos tarnybos duomenimis, 2014 m. jis išvyko į Rusiją. Būdamas Rusijoje jis atliko aktyvius veiksmus, kuriais kenkė Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei.

Dar 16 Mariupolyje žuvusių kariškių kūnai buvo atgabenti į Kijevą.

Kijevo policija, morgo pareigūnais, teismo medicinos ekspertais ir kriminalistais atlieka kūnų apžiūrą ir registraciją.