„Business Insider“: bijodama sprogdinimų Rusija iš Krymo patraukia savo naikintuvus

Derybos su Rusija dėl į nelaisvę patekusių „Azovstal“ gamyklos gynėjų vyksta sunkiai, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas interviu Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“.

Jis sakė, kad dabar Ukraina su Rusija derasi tik dėl kalinių ir kitų taktinių klausimų.

„Kalbame ir apie „Azovstal“ gynėjus, tačiau pokalbiai vyksta sunkiai, nes Rusija nori iš jų išpešti kuo daugiau propagandinės naudos. Raudonasis Kryžius ir Jungtinės Tautos šioje srityje yra silpni. Jie turėtų būti aktyvesni“, – sakė jis.

M.Podoliakas pabrėžė, kad kare Ukrainoje Rusija peržengė visas leistinas ribas ir turi atsakyti už savo nusikaltimus, nes priešingu atveju visa Europos saugumo sistema praras pasitikėjimą.

Dmytro Kozackio nuotr./„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

Rusijos kariuomenė Mariupolyje esančioje gamykloje „Azovstal“ paėmė į nelaisvę daugiau kaip 2,5 tūkst. ukrainiečių kovotojų. 

Birželio 29 d. įvyko pirmasis iš planuotų apsikeitimų karo belaisviais – į Ukrainą grįžo 144 gynėjai, tarp jų 95 „Azovstal“ gynėjai.

Nepraėjus nė mėnesiui, liepos 29 d. naktį, okupantai susprogdino pastatą laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje, Olenivkos kaime, buvusioje pataisos kolonijoje, kurioje buvo laikomi iš gamyklos „Azovstal“ išvesti ukrainiečių karo belaisviai. Žuvo daugiau kaip 50 ukrainiečių gynėjų, sužeistųjų skaičius nežinomas.

Ukrainos saugumo tarnybos teigia, kad sprogimas Olenivkoje buvo Rusijos teroro aktas, kuriuo siekta nuslėpti karo nusikaltimus, diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir sutrikdyti ginklų tiekimą iš Vakarų. Ukrainos žvalgybos tarnybos duomenimis, išpuolį įvykdė grupuotės „Wagner“ samdiniai asmeniniu savininko Jevgenijaus Prigožino įsakymu.

Visos Ukrainai Vakarų perduotos tolimojo nuotolio daugkartinių raketų paleidimo sistemos atlieka savo kovines užduotis fronte. Priešas nesunaikino nė vieno įrenginio. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija tviteryje.

„Daugiau nei 20 ukrainietiškų HIMARS, M270 ir MARS. Visi lieka rikiuotėje“, – rašoma pranešime. Ten pat pažymima, kad ukrainiečiai jiems perduotomis reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis jau sunaikino per 50 rusų okupantų sandėlių su ginklais ir amunicija.

Rusija nuolat praneša apie sunaikintas HIMARS sistemas, tačiau nei Ukraina, nei JAV nepatvirtino nė vieno Rusijos gynybos ministerijos pareiškimo. Maža to, Rusija iš viso pranešė apie kelis kartus daugiau sunaikintų HIMARS, nei jų Ukrainai perdavė amerikiečiai.

Pentagonas ne kartą gyrė veiksmingą HIMARS panaudojimą Ukrainoje.

Rusijos Federacijos pasirengimas surengti vadinamuosius „referendumus“ okupuotose teritorijose beveik baigtas, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR).

„Vadinamosios „valios išraiškos“ priemonių vykdymas priklausys nuo situacijos fronte ir nuo to, ar priešas sugebės palaužti ukrainiečių pasipriešinimą“, – komentavo GUR atstovas Vadymas Skibickis.

Anot jo, „referendumai“ gali būti rengiami įvairiose teritorijose, tačiau dabar pirmiausia kalbama apie laikinai užimtas Zaporižios ir Chersono regionų teritorijas.

Jis pažymėjo, kad pseudoreferendumo datos gali būti skirtingos.

„Pavyzdžiui, rugsėjo 11 d., kai jie turi vieningą balsavimo dieną Rusijos Federacijoje. Gali būti ir kitų variantų. Tačiau Ukrainos karinė žvalgyba dabar aiškiai stebi visus ten vykstančius procesus. Šiandien galime drąsiai teigti, sukurtas atitinkamas rinkimų štabas, operatyvinė būstinė, sudaryti rinkėjų sąrašai, rinkimų komisijos, tai yra, visi procesai, susiję su pasirengimu „referendumui“, yra beveik baigti“, – sakė V.Skibickis.

Rusų įsibrovėliai į Melitopolį atgabeno 10 chemijos laboratorijų. Apie tai pranešė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas.

„Okupantai į Melitopolį atgabeno apie 10 chemijos laboratorijų. Kilus radiacijos pavojui Zaporižios AE, jie išgelbės savo vadovybę“, – sakė I.Fedorovas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Daryivo tiltui per Ingulec upę Chersono srityje ir sustabdė jo eksploataciją.

„Raketų ir artilerijos daliniai toliau šaudė misijas, įskaitant Daryivo tilto kontrolės užtikrinimą“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pranešime.

Šis tiltas per Ingulec upę yra M14 greitkelyje tarp Novaja Kachovkos (apie 35 km) ir Chersono (apie 15 km).

Karštą, drėgną vasaros dieną į Baltimorės uostą JAV rytinėje pakrantėje įplaukė didžiulis konteinerių laivas, prikrautas faneros lakštų, aliuminio strypų ir radioaktyviųjų medžiagų – visa tai atkeliavo iš Rusijos laukų, miškų ir gamyklų. 

JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo „sukelti skausmo“ ir suduoti „triuškinantį smūgį“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, apribodamas prekybą tokiomis prekėmis kaip degtinė, deimantai ir nafta, po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš šešis mėnesius. 

Visgi į JAV uostus ir toliau plūsta šimtai rūšių kitų nesankcionuotų prekių, kurių vertė siekia milijardus dolerių, įskaitant tas, kurias atgabeno laivas, atplaukęs į Baltimorę iš Sankt Peterburgo.

Naujienų agentūra „Associated Press“ nustatė, kad į JAV uostus iš Rusijos atkeliavo daugiau nei 3,6 tūkst. medienos, metalų, kaučiuko ir kitų prekių siuntų nuo tada, kai vasarį ji pradėjo paleisti raketas ir atakuoti savo kaimynę. 

Tai reikšmingas nuosmukis, palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, kai buvo pristatyta apie 6 tūkst. siuntų, bet apyvarta vis tiek siekia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių per mėnesį. 

Verta pažymėti, kad iš tikrųjų nebuvo tikimasi, jog po invazijos prekyba sustos. Uždraudus tam tikrų prekių importą, kai kuriems ekonomikos sektoriams JAV greičiausiai būtų padaryta daugiau žalos nei Rusijai. 

„Kai įvedame sankcijas, tai gali sutrikdyti pasaulinę prekybą. Taigi mūsų darbas yra apsvarstyti, kurios sankcijos turi didžiausią poveikį, kartu leidžiant pasaulinei prekybai funkcionuoti“, – agentūrai AP teigė Valstybės departamento Sankcijų koordinavimo biurui vadovaujantis ambasadorius Jimas O’Brienas. 

Ekspertai teigia, kad pasaulinė ekonomika yra taip susipynusi, jog sankcijos turi būti apribotos siekiant išvengti kainų kilimo ir taip nestabilioje rinkoje. 

Be to, JAV sankcijos neegzistuoja vakuume; Europos Sąjungos ir JK draudimų sluoksniai lemia sudėtingas prekybos taisykles, kurios gali suklaidinti pirkėjus, pardavėjus ir politikos formuotojus. 

Pavyzdžiui, J.Bideno administracija ir ES paskelbė atskirus Rusijos įmonių, kurios negali gauti eksporto, sąrašus, tačiau bent viena iš įmonių, tiekiančių Rusijos kariuomenei metalą, naudojamą gaminti naikintuvams, šiuo metu metantiems bombas Ukrainoje, vis dar parduoda metalą JAV ir Europos įmonėms už milijonus dolerių, nustatė AP. 

Nors dalis JAV importuotojų gauna alternatyvių medžiagų iš kitur, kitos tvirtina neturinčios pasirinkimo. Kalbant apie medienos importą, iš Rusijos beržų gaunama tokia kieta ir stipri mediena, kad iš jos gaminami dauguma amerikietiškų mokyklų klasėms skirtų medinių baldų bei daugelis grindų dangų namams. 

Beveik kasdien konteineriais į JAV uostus atkeliauja rusiškų prekių – kruopų, kriptovaliutų kasybos reikmenų, net pagalvių.

Iš Rusijos importuojamų prekių suskirstymas rodo, kad kai kurios prekės yra atgabenamos visiškai legaliai ir jų gabenimas netgi yra skatinamas J.Bideno administracijos, pavyzdžiui, daugiau nei 100 trąšų siuntų, atvežtų po invazijos. 

Šiuo metu uždrausti produktai, tokie kaip rusiška nafta ir dujos, į JAV uostus buvo gabenami dar ilgai po paskelbimo apie sankcijas dėl „atsitraukimo“ laikotarpių, leidžiančių įmonėms užbaigti esamas sutartis. 

Kai kuriais atvejais iš Rusijos uostų išgabentų produktų kilmę gali būti sunku nustatyti. JAV energetikos bendrovės ir toliau per Rusijos uostus importuoja naftą iš Kazachstano, nors ta nafta kartais maišoma su rusišku kuru. 

Prekybos ekspertai perspėja, kad Rusijos tiekėjai yra nepatikimi, o dėl neskaidrių daugumos didžiųjų Rusijos įmonių korporacijų struktūrų sunku nustatyti, ar jos turi ryšių su vyriausybe. 

„Tai yra bendra taisyklė: kai tau taikomos sankcijos, taikysi visokias neskaidrias schemas ir nelegalią prekybą“, – pažymėjo rusų ekonomistas Konstantinas Soninas, dėstantis Čikagos universitete. 

„Vis dėlto sankcijos yra prasmingos, nes net jei negalite nutraukti pajamų srauto 100 proc., galite jas sumažinti“, – pridūrė jis.

Daugelis amerikiečių įmonių nusprendė nutraukti prekybą su Rusija. Pavyzdžiui, alaus darykla „Molson Coors Beverage“ gegužę grąžino apynių siuntą valstybinei Rusijos bendrovei, nes įsipareigojo sustabdyti bet kokį verslą šalyje, pranešė bendrovės atstovė Jennifer Martinez. 

Rusija ir JAV niekada nebuvo pagrindinės prekybos partnerės, todėl sankcijų taikymas importui yra tik labai maža atsakomųjų veiksmų strategijos dalis. 

JAV ir ypač technologijų eksporto apribojimai daro didesnę žalą Rusijos ekonomikai, o sankcijos Rusijos centriniam bankui sustabdė Rusijos prieigą prie maždaug 600 mlrd. JAV dolerių vertės valiutos atsargų, laikomų JAV ir Europoje. 

Nepaisant to, kai kurie analitikai mano, kad sankcijos turi simbolinį svorį, viršijantį finansinę žalą, kurią jos gali padaryti, ypač amerikiečių vartotojams.

Rusijos pajėgų užimta Zaporižios atominė elektrinė buvo vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, penktadienį pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Kyjivas anksčiau pareiškė, kad jėgainė ketvirtadienį buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo dėl Rusijos pajėgų apšaudymo. 

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Ketvirtadienį „Enerhoatom“ pranešė, kad „dėl okupantų veiksmų Zaporižios AE pirmą kartą jėgainės istorijoje buvo visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklo“. 

Penktadienį operatorė platformoje „Telegram“ paskelbė, kad „14 val. 04 min. (ir Lietuvos laiku) Zaporižios AE buvo prijungta prie tinklo vėl gamina elektros energiją Ukrainos poreikiams“. 

Pastarosiomis savaitėmis šis Enerhodaro mieste esantis kompleksas ir jo apylinkės buvo ne kartą buvo apšaudyti, o Maskva ir Kyjivas dėl šių smūgių kaltino vienas kitą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vėlai vakare sakė, kad elektros energijos tiekimas nutrūko Rusijai apšaudžius paskutinę dar veikusią elektros perdavimo liniją, jungiančią jėgainę su tinklu.

Kitos trys elektros perdavimo linijos anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų atakas. 

„Dėl Rusijos ukrainiečiai ir visi europiečiai atsidūrė per žingsnį nuo radiacinės katastrofos“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Enerhoatom“ nurodė, kad kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija. 

Pasak operatorės, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“. 

Penktadienio popietę „Enerhoatom“ pranešė, kad vienas reaktorius buvo vėl prijungtas „ir pajėgumai didinami“. 

Vis dažnėjančių sprogimų Kryme fone, už kurių greičiausiai stovi Ukrainos pajėgos, Rusija nusprendė iš okupuoto Krymo išvesti dešimt savo naikintuvų.

Tai teigiama slaptoje NATO ataskaitoje, kurią gavo „Business Insider“.

Remiantis NATO rugpjūčio 22 d. pranešimu, „tikėtina, kad Rusija išves savo oro pajėgas iš Krymo, kad užkirstų kelią tolimesnėms atakoms iš Ukrainos“.

Palydovinėse nuotraukose užfiksuotos sprogimo Sakų karinėje bazėje Kryme pasekmės

+2

Teigiama, kad Rusijos kariuomenė jau perdislokavo dešimt savo naikintuvų iš Krymo atgal į Rusijos teritoriją, kad išvengtų tolesnių orlaivių nuostolių. Tai šeši naikintuvai SU-35S ir keturi MiG-31BM gaudytojai.

Aljanso duomenimis, Belbeke vis dar yra dislokuoti apie 32 Rusijos naikintuvai. Tai daugiausia naikintuvai SU-27, tačiau yra ir nedaug šiuolaikinių SU-35S bei MiG-31BM.

Be to, Rusija padidino savo taktinių „žemė-oras“ raketų skaičių Kryme, kad atremtų tolesnes Ukrainos atakas, pavyzdžiui, bepiločius lėktuvus.

„Rusijos oro gynybos sistemoms sunku aptikti Ukrainos bepiločius kaip taikinius. Ši problema būdinga visoms pajėgoms, kurias Rusija dislokuoja Ukrainoje“, – sakoma slaptame dokumente.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad civiliniai branduoliniai objektai negali būti naudojami kaip karo priemonė Ukrainoje, kur ankstesnę dieną Rusijos pajėgų okupuota jėgainė buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo. 

„Karas jokiu būdu neturi pakenkti šalies, regiono ir mūsų visų branduoliniam saugumui. Civilinė branduolinė energetika turi būti visiškai apsaugota“, – sakė E.Macronas per vizitą Alžyre.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Turkijos finansų ministras penktadienį pareiškė, kad šalies verslininkai neturėtų nerimauti dėl sankcijų, kurias Vašingtonas grasina paskelbti bendrovėms, užsiimančioms verslu su Rusijos subjektais, kuriems yra įvesta suvaržymų.

Nureddino Nebati komentarai socialiniame tinkle „Twitter“ yra pirmasis oficialus Ankaros atsakymas į JAV Iždo departamento laišką, pirmadienį išsiųstą turkų įmonėms.

JAV iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo įspėjo Turkijos bankus ir bendroves, kad jiems bus taikomos antrinės sankcijos, jeigu jie bendradarbiaus su rusais, kuriems taikomos poveikio priemonės dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Turkijos prekybos su Rusija vertė nuo gegužės iki liepos išaugo beveik 50 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

N.Nebati pabrėžė, kad laiškas neturėtų „kelti nerimo mūsų verslo sluoksniuose. Turkija yra vienas svarbiausių politinės ir ekonominės galios centrų pasaulyje.“

NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, šiame konflikte stengiasi išlikti neutrali ir atsisako prisijungti prie tarptautinio sankcijų režimo.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šio mėnesio pradžioje per viršūnių susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje susitarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

JAV pareigūnai nerimauja, kad sankcijų sulaukę rusai steigia Turkijoje subjektus prekybai su išoriniu pasauliu.

Vašingtonas taip pat būgštauja, kad tą patį gali daryti ir Europos bendrovės, siekiančios apeiti ES sankcijas, įvestas Rusijos prekybai.

Pasak N.Nebati, Ankara yra „pasiryžusi plėtoti komercinius santykius su kaimyninėmis šalimis įvairiuose sektoriuose – visų pirma turizmo srityje – pagal modelį, kuriam netaikytinos sankcijos“.

JAV susirūpinimą iš dalies kelia Turkijos sprendimas pereiti prie mokėjimo rubliais už gamtines dujas, perkamas Ankaros iš su Kremliumi susijusios milžinės „Gazprom“.

Be to, Vašingtonas nerimauja, kad Rusija gali per Turkiją įsigyti technologijų, kurių eksportą uždraudė Vašingtonas ir ES.

Leidinio „The Wall Street Journal“ išanalizuoti duomenys rodo, kad nuo šių metų pradžios Rusijos verslininkai Turkijoje atidarė daugiau kaip 500 bendrovių – daugiau nei dvigubai daugiau negu pernai.

R.T.Erdoganas sako, kad Turkija turi išlikti „neutrali“ konflikte, nes šalies pramonė yra labai priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo.

Kai Ukrainos kovotojai buvo mokomi Vokietijoje, Rusijos šnipai juos stebėjo. Jie bandė nuskaityti duomenis iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių mobiliųjų įrenginių ir paleido mini bepiločius orlaivius stebėti teritoriją. Tai tapo žinoma iš didelės „Der Spiegel“ leidinio medžiagos apie šnipus Vokietijos teritorijoje.

Žurnalistai, remdamiesi Vokietijos karine kontržvalgyba, pranešė, kad Ukrainos kovotojų mokymų metu prie karinių objektų pasirodė įtartini automobiliai. Portalo šaltinių teigimu, tai buvo Rusijos šnipai. Jie bandė perskaityti duomenis iš Ukrainos kariuomenės karių mobiliųjų telefonų.

Mini dronai taip pat buvo pastebėti virš bazių, kuriose JAV ir Vokietija kartu rengė Ukrainos gynėjus. Bepiločiai orlaiviai greitai dingo, kai pateko į karių akiratį.

Pareigūnai mano, kad Rusija gali organizuoti diversiją Vokietijoje, siekdama užkirsti kelią ginklų tiekimui Ukrainai. Pavyzdžiui, Rusijos šnipai gali aprūpinti teroristus sprogmenimis arba organizuoti teroristinius išpuolius.

Vokietijoje dėl šnipinėjimo Rusijai jau buvo teisiami keli įtariamieji.

Pernai vokiečių teismas skyrė įkalinimą iki gyvos galvos Rusijos piliečiui, Berlyno parke nušovusiam buvusį čečėnų vadą. Pasak prokurorų, tą žmogžudystę užsakė Maskva.

Šiuo metu teisiamas Vokietijos pilietis, kuris, kaip įtariama, būdamas kariuomenės atsargos karininku perdavė informacijos Rusijos žvalgybos tarnyboms.

Užimtoje Luhansko srities Kadijivkoje Ukrainos kovotojai sunaikino apie 200 rusų desantininkų, smogdami okupantų bazei „Donbas“ viešbutyje, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

„Minus 200 Rusijos oro desanto pajėgų: Kadijivkoje smogta į viešbutį, kuriame nuo 2014 m. bazavosi okupantai“, – rašė jis. 

S.Haidajaus „Facebok“ nuotr./Apšaudymas Kadijivkoje

Luhansko separatistai penktadienį patvirtinto, kad tokia ataka buvo. Anot jų, Ukrainos pajėgos paleido 10 raketų iš JAV gamybos daugkartinio raketų paleidimo įrenginio HIMARS į Stachanovo (Ukraina šį miestą yra pervadinusi Kadijivka) miestą. Separatistai teigė, kad informacija apie aukas ir sužeistuosius tikslinama.

Rugpjūčio 26-osios ryto duomenimis, dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą jau mirė 377 vaikai, o daugiau nei 733 buvo sužeisti.

Vaikai labiausiai nukentėjo Donecko srityje – 388, Charkivo srityje – 202, Kyjivo srityje – 116, Černihivo srityje – 68, Mykolaivo srityje – 67, Luhansko srityje – 61, Chersono srityje – 55, Zaporižios srityje – 42.

Dėl Rusijos bombardavimo ir apšaudymo Ukrainoje buvo apgadintos 2328 švietimo įstaigos, iš kurių 289 buvo visiškai sunaikintos.

Rugpjūčio 24 dieną Rusija surengė raketų ataką Čapline geležinkelio stotyje Dnipropetrovsko srityje. Žuvo 25 žmonės, du iš jų buvo vaikai.

Prasidėjo ketvirtasis Rusijos karo prieš Ukrainą etapas, sakė Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Anot jo, prieš šį etapą buvo trys ankstesni:

• prasidėjusi plataus masto invazija ir Rusijos kariuomenės išstūmimas iš Ukrainos šiaurės;
• Lysyčansko ir Sjevjerodonetsko okupacija;
• nesėkmingi okupantų bandymai veržtis į Mykolajivą ir Kryvyj Rihą (nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 10 d.).

Anot O.Arestovyčiaus, ketvirtasis karo etapas truks iki žiemos – nuo ​​dviejų iki trijų mėnesių.

„Jis pasižymės tuo, kad šalys stovės vietoje ir muš viena kitą, kiek gali. Tačiau mes turime daug daugiau galimybių įveikti juos dėl tos paprastos priežasties, kad mes turime HIMARS, o jie neturi“, – paaiškino patarėjas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vizitas Zaporižios AE planuojamas kitą savaitę, šiuo metu okupantai dirbtinai kuria visas sąlygas, kad TATENA nepasiektų elektrinės. Tai „Radio NV“ eteryje pareiškė energetikos ministro patarėja Lana Zerkal.

„Kitą savaitę planuojamas TATENA misijos vizitas, o dabar sprendžiami visi logistiniai maršrutai, kaip jie ten pateks. Nepaisant to, kad rusai susitarė, jog misija vyks per Ukrainos teritoriją, dabar dirbtinai sukuriamos visos sąlygos misijai nepasiekti objekto, atsižvelgiant į situaciją aplink jį“, – sakė L.Zerkal.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Ji pridūrė, kad pagrindinis TATENA misijos vizito tikslas – stebėti situaciją AE ir imtis būtinų priemonių apsaugoti Europą ir visą pasaulį nuo galimos nelaimės.

Visi Zaporižios atominės elektrinės (AE) blokai yra atjungti nuo tinklo, pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Bendrovė tikina, kad pastabų dėl įrangos ir apsaugos sistemų veikimo nėra.

Pažymima, kad stoties energijos tiekimo poreikius užtikrina suremontuota Ukrainos elektros sistemos linija.

„Atkurta ZAE elektros išvesties linija į Ukrainos energetikos sistemą, vyksta dviejų energetinių blokų prijungimo prie tinklo paruošimo darbai. Dėl įrenginių ir saugos sistemų veikimo pastabų nėra“, – rašoma pranešime.

Per šešis mėnesius trukusio plataus masto karo Ukrainos teritorijoje Rusijos kariuomenė neteko 46 250 karių. Vien per pastarąją dieną Rusijos kariuomenė neteko 400 karių. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.

Be to, nuo invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė sunaikino 1936 rusų tankus, 4251 šarvuotą kovos mašiną, 234 lėktuvus, 202 sraigtasparnius. 

Didžiausius nuostolius per pastarąją dieną Rusija patyrė Donecko kryptimi. 

Rusijos karių puolimas Ukrainoje sustojo dėl prasto Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinio efektyvumo ir aršaus Ukrainos pasipriešinimo. Rusijos pareigūnų teiginiai apie pastangas „išvengti civilių aukų“ yra netiesa, teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos karinės žvalgybos ataskaitoje.

Kaip pabrėžiama pranešime, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos šalių gynybos ministrų susitikime rugpjūčio 24 dieną Sergejus Šoigu sakė, jog Rusijos kariai daro „viską, kad išvengtų civilių aukų“ Ukrainoje, o lėtas „specialiosios operacijos“ tempas tariamai su tuo susijęs.

Didžiosios Britanijos žvalgybos teigimu, tai yra tyčinė dezinformacija. S.Šoigu nurodymu Rusijos kariai Ukrainoje ne kartą pažeidė numatytus operacijų terminus. Pažymima, kad Rusijos vadovybė atleido mažiausiai šešis generolus už nepakankamai greitą judėjimą į priekį.

S.Šoigu kalbos dieną Rusijos trumpojo nuotolio balistinė raketa SS-26 „Iskander“ pataikė į traukinį Čapplynės mieste, kur žuvo 25 žmonės, tarp jų mažiausiai du vaikai. Tai, anot analitikų, pabrėžia Rusijos norą padaryti netiesioginę žalą, kai ji mano, kad raketų ar artilerijos smūgiai turi karinį pranašumą.

Per praėjusią naktį rusų okupantai devynis kartus apšaudė Dnipropetrovsko sritį – Nikopolio, Sinelnyko ir Kryvyj Riho rajonai nukentėjo nuo priešo ugnies, pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka ir Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

„Rusijos kariuomenė per naktį apšaudė Nikopolio rajoną 5 kartus – iš sistemų „Grad“ ir sunkiosios artilerijos. Nikopolyje buvo apgadinta keliolika privačių namų, mokykla ir sanatorija. Nutrūko elektros linija. Iki 1000 Nikopolio gyventojų be elektros. Elektrikai jau remontuoja tinklą. Žmonės nenukentėjo“, – teigė V.Rezničenka. 

Vašingtonas ketvirtadienį perspėjo Rusiją nenukreipti Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje energijos, Kyjivui paskelbus, kad jėgainė buvo atjungta nuo tinklo.

Zaporižios AE, kuri yra didžiausia Europoje atominė jėgainė, nuo kovo yra užimta Maskvos pajėgų. Ketvirtadienį ji buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Jungtinės Valstijos perspėjo Rusiją nenukreipti šios elektrinės gaminamos energijos.

„Jos gaminama elektra teisėtai priklauso Ukrainai, ir bet koks mėginimas atjungti jėgainę nuo Ukrainos elektros tinklų bei nukreipti ją į okupuotas teritorijas yra nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

„Jokia šalis neturėtų paversti atominės elektrinės aktyvia karo zona. Nepritariame jokioms Rusijos pastangoms paversti šią jėgainę ginklu arba nukreipti jos energiją“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino rugpjūčio 25 d. įsakas nuo 2023 m. sausio padidinti Rusijos kariuomenę vargu ar artimiausiu metu sukurs didelę kovinę galią ir rodo, kad V.Putinas vargu ar greitai įsakys vykdyti masinę mobilizaciją, mano JAV Karo studijų instituto analitikai.

„Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė siekia atstatyti nuostolius, patirtus įsiveržus į Ukrainą, ir sukurti pajėgas operacijai Ukrainoje palaikyti. Pranešimas apie palyginti kuklų (tačiau greičiausiai vis dar nepasiekiamą) padidintos galutinės karinės galios tikslą tvirtai rodo, kad V.Putinas tebėra pasiryžęs išvengti visiškos mobilizacijos“, – analizėje rašo analitikai.

Anot analitikų, mažai tikėtina, kad Kremlius sukurs pakankamai pajėgų, kad pasiektų galutinį skaičių karių, numatytą dekrete. Istoriškai Rusijos kariuomenė nepasiekdavo savo galutinio pajėgumo tikslų. Pavyzdžiui, 2022 m. prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ji turėjo tik apie 850 000 aktyviosios tarnybos karių, t. y. gerokai mažiau nei nominalus galutinės karinės galios tikslas – daugiau nei milijonas karių.

„Rusija greičiausiai susidurtų su rimtomis kliūtimis, norėdama greitai papildyti karių skaičių. Be iššūkių, su kuriais susiduria Rusijos verbuotojai, Rusijos grynieji mokymo pajėgumai tikriausiai sumažėjo nuo vasario 24 d., nes Kremlius pasiuntė mokymo elementus dalyvauti kovose Ukrainoje ir šie mokymo elementai, kaip pranešama, patyrė nuostolių.

2022 m. spalio mėn. vyksiančiu rudens šaukimo į kariuomenę ciklu, per kurį turėtų būti priimta apie 130 000 karių, Rusija gali pasinaudoti siekdama papildyti Rusijos nuostolius, kurie, kaip pranešama, siekia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų. Kremlius gali alternatyviai pasinaudoti papildomu galutiniu skaičiumi, kad oficialiai įtrauktų į Rusijos kariuomenę Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pajėgas ir (arba) naujus Rusijos savanorių dalinius, kurie oficialiai nėra Rusijos kariuomenės dalis. Bet kuriuo atveju Rusijos kovinė galia padidėtų labai nedaug“, – teigia ekspertai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės vakarus ir šiaurės rytus nuo Slovjansko, į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto ir į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto.
• Rusijos pajėgos surengė ribotą antžeminę ataką Charkivo srities šiaurės vakaruose.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas sausumos atakas šiaurės vakarų Chersono srityje.
• Ukrainos pajėgos toliau taikėsi į Rusijos karinius objektus ir antžemines ryšio linijas (GLOC) Chersono srityje.
• Rusijos federaliniai subjektai (regionai) toliau verbuoja savanorių batalionus, kurie toliau dislokuojami poligonuose Rusijoje ir Ukrainoje.
• Rusijos okupaciniai administratoriai toliau imasi priemonių, kad sušvelnintų jų valdžiai kylančius iššūkius ir palengvintų okupuotų teritorijų ekonominę ir švietimo integraciją į Rusijos sistemą.

Vokietijos vyriausybė laikysis subalansuoto požiūrio į Ukrainos aprūpinimą modernia ginkluote, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo, sakė šalies kancleris Olafas Scholzas Magdeburge vykusio „Dialogo su piliečiais“ metu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

„Tikslas išlieka, kad Putinas nelaimėtų karo, kad būtų išsaugotas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas. JAV prezidentas pasakė gana aiškiai: jis pareiškė, kad ginklų, kuriais būtų galima apšaudyti Rusijos teritoriją, netieks. Manau, kad tai yra principas, kuriuo mes visi atitinkamai vadovaujamės. Ir todėl žiūrime, ką daro kiti“, – sakė O.Scholzas ir pažadėjo, kad Vokietija elgsis taip, kad Ukrainos ir Rusijos karas nevirstų „visiškai kitokiu karu“.

Jis pabrėžė, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą yra visų principų, dėl kurių Europa ir pasaulis susitarė pastaraisiais dešimtmečiais, pažeidimas.

„Esmė ta, kad per jėgą sienų pakeisti negalima, o mes nepradėsime vartyti istorijos knygų, kad išsiaiškintume, kur buvo sienos prieš 200–300–500 metų, ir nesakysime: tai kažkada priklausė man ir aš dabar tai noriu atgauti. Jei visi tai darys Europoje ar kitur pasaulyje, turėsime karą dar porą šimtmečių“, – sakė O.Scholzas.

Rusijos pusė sutiko dėl TATENA tarptautinės komisijos vizito į užgrobtą Zaporižios atominę elektrinę rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, pranešė Rusijos nuolatinio atstovo prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, kurį cituoja propagandos agentūra TASS.

Naujame pareiškime TATENA interneto svetainėje agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi teigė, kad iš Ukrainos gavo informacijos apie elektros energijos tiekimo sutrikimus elektrinėje.
R.Grossi taip pat perdavė duomenis apie veikiančių elektrinės reaktorių avarinės apsaugos sistemų suveikimą dėl jų atjungimo nuo elektros tinklo.

„Beveik kiekvieną dieną Zaporižios AE arba šalia jos įvyksta naujas incidentas. Negalime daugiau gaišti laiko. Esu pasiryžęs asmeniškai vadovauti TATENA misijai, kuri artimiausiomis dienomis atvyks į elektrinę ir padės stabilizuoti branduolinės saugos padėtį“, – sakoma R.Grossi pareiškime.

Ukrainos kariuomenė per naktį nukovė 20 rusų okupantų, priešo pulko ryšių mazgą ir dar vieną šaudmenų sandėlį Ukrainos pietuose, pranešė operatyvinės vadovybės „Pivden“ atstovas Vladislavas Nazarovas.

„Mūsų aviacija smogė daliniams ir amunicijos sandėliams Archanhelskėje ir Burchanovkoje, taip pat priešo priešlėktuvinės gynybos priemonėms Chersone ir Naujojoje Voskresenskėje. Vykdydami šaudymo užduotis, raketų ir artilerijos daliniai smogė į priešo koncentracijos vietas Snihurivkoje, Naujojoje Voskresenskėje ir Čkalovėje“, – sakė jis.

Pasak V.Nazarovo, patvirtinti priešo nuostoliai – 20 rusų okupantų, dvi transporto priemonės, 98-ojo desantininkų pulko ryšių centras Dudčanuose ir dar vienas amunicijos sandėlis Naujojoje Voskresenskėje.

Šiuo metu baigiami tikslinti galutiniai priešo nuostoliai.