„Business Insider“: bijodama sprogdinimų Rusija iš Krymo patraukia savo naikintuvus

Derybos su Rusija dėl į nelaisvę patekusių „Azovstal“ gamyklos gynėjų vyksta sunkiai, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas interviu Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“.

Jis sakė, kad dabar Ukraina su Rusija derasi tik dėl kalinių ir kitų taktinių klausimų.

„Kalbame ir apie „Azovstal“ gynėjus, tačiau pokalbiai vyksta sunkiai, nes Rusija nori iš jų išpešti kuo daugiau propagandinės naudos. Raudonasis Kryžius ir Jungtinės Tautos šioje srityje yra silpni. Jie turėtų būti aktyvesni“, – sakė jis.

M.Podoliakas pabrėžė, kad kare Ukrainoje Rusija peržengė visas leistinas ribas ir turi atsakyti už savo nusikaltimus, nes priešingu atveju visa Europos saugumo sistema praras pasitikėjimą.

Dmytro Kozackio nuotr./„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

Rusijos kariuomenė Mariupolyje esančioje gamykloje „Azovstal“ paėmė į nelaisvę daugiau kaip 2,5 tūkst. ukrainiečių kovotojų. 

Birželio 29 d. įvyko pirmasis iš planuotų apsikeitimų karo belaisviais – į Ukrainą grįžo 144 gynėjai, tarp jų 95 „Azovstal“ gynėjai.

Nepraėjus nė mėnesiui, liepos 29 d. naktį, okupantai susprogdino pastatą laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje, Olenivkos kaime, buvusioje pataisos kolonijoje, kurioje buvo laikomi iš gamyklos „Azovstal“ išvesti ukrainiečių karo belaisviai. Žuvo daugiau kaip 50 ukrainiečių gynėjų, sužeistųjų skaičius nežinomas.

Ukrainos saugumo tarnybos teigia, kad sprogimas Olenivkoje buvo Rusijos teroro aktas, kuriuo siekta nuslėpti karo nusikaltimus, diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir sutrikdyti ginklų tiekimą iš Vakarų. Ukrainos žvalgybos tarnybos duomenimis, išpuolį įvykdė grupuotės „Wagner“ samdiniai asmeniniu savininko Jevgenijaus Prigožino įsakymu.

Visos Ukrainai Vakarų perduotos tolimojo nuotolio daugkartinių raketų paleidimo sistemos atlieka savo kovines užduotis fronte. Priešas nesunaikino nė vieno įrenginio. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija tviteryje.

„Daugiau nei 20 ukrainietiškų HIMARS, M270 ir MARS. Visi lieka rikiuotėje“, – rašoma pranešime. Ten pat pažymima, kad ukrainiečiai jiems perduotomis reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis jau sunaikino per 50 rusų okupantų sandėlių su ginklais ir amunicija.

Rusija nuolat praneša apie sunaikintas HIMARS sistemas, tačiau nei Ukraina, nei JAV nepatvirtino nė vieno Rusijos gynybos ministerijos pareiškimo. Maža to, Rusija iš viso pranešė apie kelis kartus daugiau sunaikintų HIMARS, nei jų Ukrainai perdavė amerikiečiai.

Pentagonas ne kartą gyrė veiksmingą HIMARS panaudojimą Ukrainoje.

Rusijos Federacijos pasirengimas surengti vadinamuosius „referendumus“ okupuotose teritorijose beveik baigtas, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR).

„Vadinamosios „valios išraiškos“ priemonių vykdymas priklausys nuo situacijos fronte ir nuo to, ar priešas sugebės palaužti ukrainiečių pasipriešinimą“, – komentavo GUR atstovas Vadymas Skibickis.

Anot jo, „referendumai“ gali būti rengiami įvairiose teritorijose, tačiau dabar pirmiausia kalbama apie laikinai užimtas Zaporižios ir Chersono regionų teritorijas.

Jis pažymėjo, kad pseudoreferendumo datos gali būti skirtingos.

„Pavyzdžiui, rugsėjo 11 d., kai jie turi vieningą balsavimo dieną Rusijos Federacijoje. Gali būti ir kitų variantų. Tačiau Ukrainos karinė žvalgyba dabar aiškiai stebi visus ten vykstančius procesus. Šiandien galime drąsiai teigti, sukurtas atitinkamas rinkimų štabas, operatyvinė būstinė, sudaryti rinkėjų sąrašai, rinkimų komisijos, tai yra, visi procesai, susiję su pasirengimu „referendumui“, yra beveik baigti“, – sakė V.Skibickis.

Rusų įsibrovėliai į Melitopolį atgabeno 10 chemijos laboratorijų. Apie tai pranešė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas.

„Okupantai į Melitopolį atgabeno apie 10 chemijos laboratorijų. Kilus radiacijos pavojui Zaporižios AE, jie išgelbės savo vadovybę“, – sakė I.Fedorovas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Daryivo tiltui per Ingulec upę Chersono srityje ir sustabdė jo eksploataciją.

„Raketų ir artilerijos daliniai toliau šaudė misijas, įskaitant Daryivo tilto kontrolės užtikrinimą“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pranešime.

Šis tiltas per Ingulec upę yra M14 greitkelyje tarp Novaja Kachovkos (apie 35 km) ir Chersono (apie 15 km).

Karštą, drėgną vasaros dieną į Baltimorės uostą JAV rytinėje pakrantėje įplaukė didžiulis konteinerių laivas, prikrautas faneros lakštų, aliuminio strypų ir radioaktyviųjų medžiagų – visa tai atkeliavo iš Rusijos laukų, miškų ir gamyklų. 

JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo „sukelti skausmo“ ir suduoti „triuškinantį smūgį“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, apribodamas prekybą tokiomis prekėmis kaip degtinė, deimantai ir nafta, po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš šešis mėnesius. 

Visgi į JAV uostus ir toliau plūsta šimtai rūšių kitų nesankcionuotų prekių, kurių vertė siekia milijardus dolerių, įskaitant tas, kurias atgabeno laivas, atplaukęs į Baltimorę iš Sankt Peterburgo.

Naujienų agentūra „Associated Press“ nustatė, kad į JAV uostus iš Rusijos atkeliavo daugiau nei 3,6 tūkst. medienos, metalų, kaučiuko ir kitų prekių siuntų nuo tada, kai vasarį ji pradėjo paleisti raketas ir atakuoti savo kaimynę. 

Tai reikšmingas nuosmukis, palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, kai buvo pristatyta apie 6 tūkst. siuntų, bet apyvarta vis tiek siekia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių per mėnesį. 

Verta pažymėti, kad iš tikrųjų nebuvo tikimasi, jog po invazijos prekyba sustos. Uždraudus tam tikrų prekių importą, kai kuriems ekonomikos sektoriams JAV greičiausiai būtų padaryta daugiau žalos nei Rusijai. 

„Kai įvedame sankcijas, tai gali sutrikdyti pasaulinę prekybą. Taigi mūsų darbas yra apsvarstyti, kurios sankcijos turi didžiausią poveikį, kartu leidžiant pasaulinei prekybai funkcionuoti“, – agentūrai AP teigė Valstybės departamento Sankcijų koordinavimo biurui vadovaujantis ambasadorius Jimas O’Brienas. 

Ekspertai teigia, kad pasaulinė ekonomika yra taip susipynusi, jog sankcijos turi būti apribotos siekiant išvengti kainų kilimo ir taip nestabilioje rinkoje. 

Be to, JAV sankcijos neegzistuoja vakuume; Europos Sąjungos ir JK draudimų sluoksniai lemia sudėtingas prekybos taisykles, kurios gali suklaidinti pirkėjus, pardavėjus ir politikos formuotojus. 

Pavyzdžiui, J.Bideno administracija ir ES paskelbė atskirus Rusijos įmonių, kurios negali gauti eksporto, sąrašus, tačiau bent viena iš įmonių, tiekiančių Rusijos kariuomenei metalą, naudojamą gaminti naikintuvams, šiuo metu metantiems bombas Ukrainoje, vis dar parduoda metalą JAV ir Europos įmonėms už milijonus dolerių, nustatė AP. 

Nors dalis JAV importuotojų gauna alternatyvių medžiagų iš kitur, kitos tvirtina neturinčios pasirinkimo. Kalbant apie medienos importą, iš Rusijos beržų gaunama tokia kieta ir stipri mediena, kad iš jos gaminami dauguma amerikietiškų mokyklų klasėms skirtų medinių baldų bei daugelis grindų dangų namams. 

Beveik kasdien konteineriais į JAV uostus atkeliauja rusiškų prekių – kruopų, kriptovaliutų kasybos reikmenų, net pagalvių.

Iš Rusijos importuojamų prekių suskirstymas rodo, kad kai kurios prekės yra atgabenamos visiškai legaliai ir jų gabenimas netgi yra skatinamas J.Bideno administracijos, pavyzdžiui, daugiau nei 100 trąšų siuntų, atvežtų po invazijos. 

Šiuo metu uždrausti produktai, tokie kaip rusiška nafta ir dujos, į JAV uostus buvo gabenami dar ilgai po paskelbimo apie sankcijas dėl „atsitraukimo“ laikotarpių, leidžiančių įmonėms užbaigti esamas sutartis. 

Kai kuriais atvejais iš Rusijos uostų išgabentų produktų kilmę gali būti sunku nustatyti. JAV energetikos bendrovės ir toliau per Rusijos uostus importuoja naftą iš Kazachstano, nors ta nafta kartais maišoma su rusišku kuru. 

Prekybos ekspertai perspėja, kad Rusijos tiekėjai yra nepatikimi, o dėl neskaidrių daugumos didžiųjų Rusijos įmonių korporacijų struktūrų sunku nustatyti, ar jos turi ryšių su vyriausybe. 

„Tai yra bendra taisyklė: kai tau taikomos sankcijos, taikysi visokias neskaidrias schemas ir nelegalią prekybą“, – pažymėjo rusų ekonomistas Konstantinas Soninas, dėstantis Čikagos universitete. 

„Vis dėlto sankcijos yra prasmingos, nes net jei negalite nutraukti pajamų srauto 100 proc., galite jas sumažinti“, – pridūrė jis.

Daugelis amerikiečių įmonių nusprendė nutraukti prekybą su Rusija. Pavyzdžiui, alaus darykla „Molson Coors Beverage“ gegužę grąžino apynių siuntą valstybinei Rusijos bendrovei, nes įsipareigojo sustabdyti bet kokį verslą šalyje, pranešė bendrovės atstovė Jennifer Martinez. 

Rusija ir JAV niekada nebuvo pagrindinės prekybos partnerės, todėl sankcijų taikymas importui yra tik labai maža atsakomųjų veiksmų strategijos dalis. 

JAV ir ypač technologijų eksporto apribojimai daro didesnę žalą Rusijos ekonomikai, o sankcijos Rusijos centriniam bankui sustabdė Rusijos prieigą prie maždaug 600 mlrd. JAV dolerių vertės valiutos atsargų, laikomų JAV ir Europoje. 

Nepaisant to, kai kurie analitikai mano, kad sankcijos turi simbolinį svorį, viršijantį finansinę žalą, kurią jos gali padaryti, ypač amerikiečių vartotojams.

Rusijos pajėgų užimta Zaporižios atominė elektrinė buvo vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, penktadienį pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Kyjivas anksčiau pareiškė, kad jėgainė ketvirtadienį buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo dėl Rusijos pajėgų apšaudymo. 

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Ketvirtadienį „Enerhoatom“ pranešė, kad „dėl okupantų veiksmų Zaporižios AE pirmą kartą jėgainės istorijoje buvo visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklo“. 

Penktadienį operatorė platformoje „Telegram“ paskelbė, kad „14 val. 04 min. (ir Lietuvos laiku) Zaporižios AE buvo prijungta prie tinklo vėl gamina elektros energiją Ukrainos poreikiams“. 

Pastarosiomis savaitėmis šis Enerhodaro mieste esantis kompleksas ir jo apylinkės buvo ne kartą buvo apšaudyti, o Maskva ir Kyjivas dėl šių smūgių kaltino vienas kitą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vėlai vakare sakė, kad elektros energijos tiekimas nutrūko Rusijai apšaudžius paskutinę dar veikusią elektros perdavimo liniją, jungiančią jėgainę su tinklu.

Kitos trys elektros perdavimo linijos anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų atakas. 

„Dėl Rusijos ukrainiečiai ir visi europiečiai atsidūrė per žingsnį nuo radiacinės katastrofos“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Enerhoatom“ nurodė, kad kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija. 

Pasak operatorės, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“. 

Penktadienio popietę „Enerhoatom“ pranešė, kad vienas reaktorius buvo vėl prijungtas „ir pajėgumai didinami“. 

Vis dažnėjančių sprogimų Kryme fone, už kurių greičiausiai stovi Ukrainos pajėgos, Rusija nusprendė iš okupuoto Krymo išvesti dešimt savo naikintuvų.

Tai teigiama slaptoje NATO ataskaitoje, kurią gavo „Business Insider“.

Remiantis NATO rugpjūčio 22 d. pranešimu, „tikėtina, kad Rusija išves savo oro pajėgas iš Krymo, kad užkirstų kelią tolimesnėms atakoms iš Ukrainos“.

Palydovinėse nuotraukose užfiksuotos sprogimo Sakų karinėje bazėje Kryme pasekmės

+2

Teigiama, kad Rusijos kariuomenė jau perdislokavo dešimt savo naikintuvų iš Krymo atgal į Rusijos teritoriją, kad išvengtų tolesnių orlaivių nuostolių. Tai šeši naikintuvai SU-35S ir keturi MiG-31BM gaudytojai.

Aljanso duomenimis, Belbeke vis dar yra dislokuoti apie 32 Rusijos naikintuvai. Tai daugiausia naikintuvai SU-27, tačiau yra ir nedaug šiuolaikinių SU-35S bei MiG-31BM.

Be to, Rusija padidino savo taktinių „žemė-oras“ raketų skaičių Kryme, kad atremtų tolesnes Ukrainos atakas, pavyzdžiui, bepiločius lėktuvus.

„Rusijos oro gynybos sistemoms sunku aptikti Ukrainos bepiločius kaip taikinius. Ši problema būdinga visoms pajėgoms, kurias Rusija dislokuoja Ukrainoje“, – sakoma slaptame dokumente.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad civiliniai branduoliniai objektai negali būti naudojami kaip karo priemonė Ukrainoje, kur ankstesnę dieną Rusijos pajėgų okupuota jėgainė buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo. 

„Karas jokiu būdu neturi pakenkti šalies, regiono ir mūsų visų branduoliniam saugumui. Civilinė branduolinė energetika turi būti visiškai apsaugota“, – sakė E.Macronas per vizitą Alžyre.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Turkijos finansų ministras penktadienį pareiškė, kad šalies verslininkai neturėtų nerimauti dėl sankcijų, kurias Vašingtonas grasina paskelbti bendrovėms, užsiimančioms verslu su Rusijos subjektais, kuriems yra įvesta suvaržymų.

Nureddino Nebati komentarai socialiniame tinkle „Twitter“ yra pirmasis oficialus Ankaros atsakymas į JAV Iždo departamento laišką, pirmadienį išsiųstą turkų įmonėms.

JAV iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo įspėjo Turkijos bankus ir bendroves, kad jiems bus taikomos antrinės sankcijos, jeigu jie bendradarbiaus su rusais, kuriems taikomos poveikio priemonės dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Turkijos prekybos su Rusija vertė nuo gegužės iki liepos išaugo beveik 50 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

N.Nebati pabrėžė, kad laiškas neturėtų „kelti nerimo mūsų verslo sluoksniuose. Turkija yra vienas svarbiausių politinės ir ekonominės galios centrų pasaulyje.“

NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, šiame konflikte stengiasi išlikti neutrali ir atsisako prisijungti prie tarptautinio sankcijų režimo.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šio mėnesio pradžioje per viršūnių susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje susitarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

JAV pareigūnai nerimauja, kad sankcijų sulaukę rusai steigia Turkijoje subjektus prekybai su išoriniu pasauliu.

Vašingtonas taip pat būgštauja, kad tą patį gali daryti ir Europos bendrovės, siekiančios apeiti ES sankcijas, įvestas Rusijos prekybai.

Pasak N.Nebati, Ankara yra „pasiryžusi plėtoti komercinius santykius su kaimyninėmis šalimis įvairiuose sektoriuose – visų pirma turizmo srityje – pagal modelį, kuriam netaikytinos sankcijos“.

JAV susirūpinimą iš dalies kelia Turkijos sprendimas pereiti prie mokėjimo rubliais už gamtines dujas, perkamas Ankaros iš su Kremliumi susijusios milžinės „Gazprom“.

Be to, Vašingtonas nerimauja, kad Rusija gali per Turkiją įsigyti technologijų, kurių eksportą uždraudė Vašingtonas ir ES.

Leidinio „The Wall Street Journal“ išanalizuoti duomenys rodo, kad nuo šių metų pradžios Rusijos verslininkai Turkijoje atidarė daugiau kaip 500 bendrovių – daugiau nei dvigubai daugiau negu pernai.

R.T.Erdoganas sako, kad Turkija turi išlikti „neutrali“ konflikte, nes šalies pramonė yra labai priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo.