V.Zelenskis: okupantai bandė užtvindyti Kryvyj Riho miestą vandeniu

Rugsėjo 13 d., Ukrainos kariuomenė išlaisvino Kiselivkos kaimą Chersono srityje. Dabar nuo Chersono Ukrainos ginkluotąsias pajėgas skiria tik garsioji Čornobajivka. Ši gyvenvietė, kurioje yra karinis aerodromas, išgarsėjo tuomet, kai Ukrainos pajėgos keliolika kartų smogė ten sukauptai rusų karinei technikai.

Apie tai teletilto eteryje pranešė Chersono srities tarybos vadovas Oleksandras Samojlenka, rašo „Suspіlne“.

„Vakar buvo deokupuotas Kiselivkos kaimas, esantis netoli paties regioninio centro. Vienintelė gyvenvietė, skirianti Ukrainos kariuomenę ir Chersono miestą, šiandien yra garsioji Čornobajivka“, – sakė O.Samojlenko.

 

Tuo metu Ukrainos kariuomenės generalinis štabas dar nepranešė, kad gynėjai būtų perėmę minėtos gyvenvietės kontrolę.

Pagal žemėlapį atstumas nuo Kiselivkos iki Chersono yra apie 12 kilometrų.

Be to, O.Samojlenka papasakojo apie galingus sprogimus, kurie įvyko rugsėjo 13 d. Karantino saloje Chersone. Pasak jo, tai buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai į okupantų gyvenamąsias vietas ir  susibūrimo vietas.

O.Samojlenko taip pat pranešė apie smūgius į priešo taikinius Naujojoje Kachovkoje, Hola Prystane ir keliuose kituose miestuose.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip sunaikinta barža, kurią Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos neva panaudojo bandydamos užimti Zaporižios atominę elektrinę, tačiau iš tiesų iš sraigtasparnio nufilmuotame vaizdo įraše matoma seno tilto per Dnipro upę, kurį dar 1943 m. pastatė vokiečiai ir po pusmečio Vermachto kariai susprogdino atsitraukdami, atrama. Apie klastotę pranešė „The Insider“ ir telegram kanalas „Grey Zone“.

Radijo stotis „Svoboda“ pastebi, kad anksčiau žiniasklaida ne kartą pranešė apie klastotes ir neatitikimus oficialiuose Rusijos gynybos ministerijos pranešimuose apie karinių operacijų Ukrainoje eigą.

Nuotr. iš „The Insider“/Tilto liekana, kuri buvo pristatyta kaip barža

Rugsėjo 12 d. ministerija antrą kartą per mėnesį pranešė apie 45 000 tonų amunicijos sunaikinimą netoli Voznesensko, Myolajivo srityje. Keturis kartus per karą ministerija pranešė apie Peskų gyvenvietės Donecko srityje užėmimą. Be to, Rusijos karinės vadovybės duomenimis, Rusijos kariuomenė numušė 84 bepiločius orlaivius „Bayraktar“, nors, oficialiais duomenimis, Ukraina turėjo tik 36 tokius aparatus.

Galiausiai žiniasklaida suskaičiavo, kad susumavus sunaikintos Ukrainos karinės technikos skaičių, apie kurį kasdien praneša Gynybos ministerijos spaudos tarnybos ir informacijos departamento vadovas Igoris Konašenkovas, jis viršija visos Ukrainos kariuomenės ginkluotės technikos skaičių, atsižvelgiant į Vakarų tiekimus.

Maskvos kariuomenės veiksmus Ukrainoje vis garsiau kritikuojantis Rusijos Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad Rusijos regionai turėtų paskelbti mobilizaciją ir padėti Rusijos kariuomenei, dalyvaujančiai „specialiojoje operacijoje“ Ukrainoje. R.Kadyrovo vaizdo pranešimas pasirodė jo „Telegram“ kanale.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Kalbant apie specialios operacijos vykdymą, viskas jau seniai virto kariniais veiksmais. (...) Neturime laukti, kol vyriausybė paskelbs mobilizaciją, turime mobilizuotis visi, kiekvienas regionas turi skirti savo pajėgas ir priemones, turimus pajėgumus“, – pareiškė jis.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Timošenka sakė, kad dėl Rusijos raketų smūgių Kryvyj Rihui kas valandą keičiasi Inhuleco upės vandens lygis ir kyla potvynių grėsmė.

„Dėl Kryvyj Riho hidrotechnikos statinių apšaudymo raketomis veiksmų ir pasekmių.

Poveikio vietoje vandens nuotėkis siekia 100 mln. kubinių metrų per sekundę. Tai didelė apimtis. O vandens lygis Inhuleco upėje keičiasi kas valandą. Aiškiai suprantame, kokio masto užduotys mums tenka, kad pašalintume raketų atakų padarinius“, – parašė jis savo telegram kanale.

K.Timošenka pridūrė, kad vandens lygį mieste stebi specialūs postai. Taip pat stebimas privatus sektorius, kur yra vandens užliejimo rizika.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas pridūrė, kad „situacija kontroliuojama“ ir visos tarnybos dirba siekiant kuo greičiau pašalinti grėsmę.

Pranešama, kad į miestą pataikė mažiausiai septynios raketos.

Prorusiški šaltiniai spėja, kad, smogdami užtvankai, Rusijos kariai gali bandyti sulėtinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų persikėlimą į Chersoną.

„Telegram“ kanaluose pasirodė Rusijos kolonijoje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame vyras, labai panašus į oligarchą Jevgenijų Prigožiną ir vadinantis save privačios karinės bendrovės „Vagner“ atstovu, ragina kalinius stoti į samdinių gretas ir kovoti Ukrainoje, praneša BBC Rusijos tarnyba.

„Karas yra sunkus. Jis nė iš tolo nėra panašus į kokią nors čečėnišką ar panašią“, – sako bendrovės atstovas.

Jis pasakoja apie tai, kad kare sunaudojama apie 2,5 karto daugiau šaudmenų nei Stalingrade Antrojo pasaulinio karo metais, ir žada kaliniams laisvę bei atleidimą po šešių mėnesių „tarnybos“.

Verbuotojas sako, kad į samdinius užverbuoti asmenys turi „tris nuodėmes“: dezertyravimas, alkoholis ir narkotikai bei plėšikavimas. Jis teigia, kad dezertyrai sušaudomi. 

Pasak jo, į samdinius priimami asmenys nuo 22 iki 50 metų amžiaus. Tačiau tinka ir fiziškai stiprūs vyresnio amžiaus vyrai.

„Mums reikia tik šturmuotojų. 60 proc. mano vaikinų yra šturmuotojai, ir jūs būsite vieni iš jų“, – sako verbuotojas.

Jis pasakoja, kad privati karinė kompanija turi kai kurių tipų orlaivių, salvinės ugnies sistemų, tankų. „Turime viską, ko reikia, kad galėtume veiksmingai atakuoti“, – tikina jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Verbuotojas kalinius tikina, kad tie, kurie žus, bus palaidoti didvyrių alėjose.

Šie pareiškimai maždaug sutampa su kitais pranešimais apie panašių J.Prigožino kalbų, pasakytų Rusijos kolonijose, turinį.

Vaizdas vaizdo įraše nėra labai ryškus, tačiau J.Prigožiną jame atpažįsta ilgą laiką su juo dirbęs BBC pašnekovas.

„Tai jo balsas. Jo intonacijos. Jo žodžiai ir kalbėjimo maniera... Esu 95 proc. įsitikinęs, kad tai jis ir tai nėra montažas“, – BBC sakė pašnekovas.

„Jo būdas ir balsas labai panašūs“, – sakė kitas J.Prigožiną pažįstantis asmuo.

BBC pabrėžia, kad negali patikrinti, kurioje kolonijoje nufilmuotas šis vaizdo įrašas ir ar jis nėra sumontuotas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad okupantai bandė užtvindyti Kryvyj Riho miestą vandeniu, kai jį atakavo raketomis. 

„Teroristinė šalis toliau kovoja prieš civilius gyventojus. Šį kartą – raketų smūgiai į hidrotechninius statinius ir bandymas užtvindyti Kryvyj Rihą“, – „Telegram“ tinkle paskelbė V.Zelenskis.

Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos atakavo minėto miesto vandentiekio infrastruktūrą, dėl ko pradėjo kilti šalia miesto esančios upės vandens lygis.

Kryvyj Rihas yra gimtasis V.Zelenskio miestas.

Prancūzijos teismas trečiadienį atmetė vienos ofšorinės kontroliuojančiosios bendrovės pateiktą skundą dėl teisėsaugos sprendimo areštuoti superjachtą, siejamą su artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku.

Superjachta „Amore Vero“, pasak prancūzų pareigūnų, priklausanti su Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu susijusiai bendrovei, Prancūzijoje buvo areštuota kovo pradžioje.

Tokių veiksmų tuomet buvo imtasi įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, kurios rusų oligarchams buvo paskelbtos dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Maskvos invazijos į Ukrainą.

Maždaug 86 metrų ilgio laivas laikomas netoli Marselio esančiame La Sjota uoste, kur jis buvo remontuojamas.  Superjachtoje, kurios vertė, apytikriais vertinimais, viršija 100 mln. eurų, įrengtas baseinas, transformuojamas į sraigtasparnių nusileidimo aikštelę.

Jungtinės Karalystės Mergelių salose įsikūrusi bendrovė „Kazimo Trade and Invest Limited“, prisistatanti kaip „Amore Vero“ savininkė, liepą paprašė Marselio teismo nurodyti paleisti laivą.

Bendrovė savo skunde laivo areštą pavadino „nepagrįstu“ ir tvirtino, kad superjachta priklauso jai, o ne tam tikram „sankcionuotam asmeniui“.

Skundą išnagrinėjęs teisėjas savo nutartyje pareiškė esąs „neteisnus“ spręsti dėl šio arešto atšaukimo, o kompanijai nurodė kreiptis į administracinį teismą. Su šiuo teismo dokumentu susipažino naujienų agentūra AFP.

Vis tik teisėjas pridūrė, kad „muitinės pareigūnų surinkta informacija leido nustatyti, kad jei bendrovė „Kazimo Trade and Invest Limited“ buvo užregistruota kaip atitinkamo laivo savininkė ir komercinė operatorė... ponas Igoris Sečinas savo ruožtu buvo užregistruotas kaip šios bendrovės ekonominės naudos gavėjas“.

Pasak Prancūzijos teisėsaugos, pareigūnams ruošiantis areštuoti laivą, įgula rengėsi skubiai išplaukti iš Pietų Prancūzijos uosto, nors jame vykdyti remonto darbai dar nebuvo užbaigti.

Buvęs vicepremjeras I.Sečinas, kaip ir V. Putinas, yra kilęs iš Sankt Peterburgo. Manoma, kad šis oligarchas priklauso artimiausiai Rusijos prezidento vidaus aplinkai, o jo įtaka, kaip kalbama, neapsiriboja vien vadovavimu energetikos milžinei „Rosneft“.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį lankosi Odesoje (Ukraina), kur kartu su  Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministru Simon Coveney susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Susitikime G.Landsbergis pabrėžė, kad, norint išvengti branduolinės katastrofos Europoje, būtina užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą, o tam būtinas visiškas rusų okupacinių pajėgų išstūmimas,  kurį turėtų padėti įgyvendinti tarptautinė bendruomenė bei koalicija.

URM nuotr./Gabrielius Landsbergis lankėsi Odesoje

„Rusijos atakuojama Zaporižios atominė elektrinė – realus pavojus, ir Europa privalo jį suprasti. Turime išmokti buvusias skaudžias pamokas, kuomet sovietai sukėlė didžiulę branduolinę katastrofą Černobylyje, pražudydami gelbėtojus, apnuodydami Ukrainą ir apšvitindami visą Europą. Šiuo metu Maskvos režimas Zaporižios AE naudoja šantažui ir į branduolinį pavojų stumia visą Europą. Vienintelis būdas užkirsti tam kelią – nustatyti Zaporižios AE tarptautiniu mastu prižiūrimą saugią zoną bei išstumti iš ten Rusijos karius - okupantus. Manau, iš šios aklavietės padėtų išeiti tarptautinė koalicija“, – pabrėžė G.Landsbergis.

Ministrai vizito metu lankėsi Odesos uoste, kur susitiko su Valstybinės įmonės „Odesos jūros prekybos uostas“ vadovybe. G.Landsbergis susitikime teigė, kad Lietuva nuosekliai rėmė pastangas atstatyti gyvybiškai tiek Ukrainai, tiek regionams už Europos ribų svarbius Ukrainos eksporto kelius. Jo teigimu, blokuodama Ukrainos uostus, Rusija išnaudoja sukeltą maisto trūkumą kaip svertą siekiant savo tikslų.

„Šiandien įsitikinome, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto veikia, nepaisant Rusijos bandymų manipuliuoti faktais“, – sakė užsienio reikalų ministras.

G.Landsbergis taip pat susitiko su Odesos srities karinės administracijos viršininku Maksimu Marčenko, kuris ministrus supažindino su saugumo situacija Odesos srityje. G.Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva buvo ir išlieka viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų. Lietuvos užsienio reikalų ministras akcentavo ir tarptautinės bendruomenės pareigą užtikrinti, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn už Ukrainoje padarytus nusikaltimus.

„Gerai suprantame, kad Ukraina kaunasi už mūsų laisvę ir saugumą. Lietuva toliau teiks visokeriopą paramą ir telks tarptautinės bendruomenės palaikymą Ukrainai“, – sakė G. Landsbergis.

Trečiadienį raketos smūgiai suduoti Kryvyj Riho Dnipropetrovsko srityje vandens tiekimo infrastruktūrai.

Kaip rašo „The Guardian“, ši ataka atitinka Ukrainos susirūpinimą, kad Rusija ir toliau taikysis į šalies infrastruktūrą, keršydama už Ukrainos sėkmę susigrąžinant okupuotas teritorijas.

Nuo rugsėjo 6 d. Ukrainos kariams Charkivo srityje pavyko išlaisvinti apie 388 gyvenvietes ir 150 tūkst. žmonių, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar.