V.Zelenskis: okupantai bandė užtvindyti Kryvyj Riho miestą vandeniu

Rugsėjo 13 d., Ukrainos kariuomenė išlaisvino Kiselivkos kaimą Chersono srityje. Dabar nuo Chersono Ukrainos ginkluotąsias pajėgas skiria tik garsioji Čornobajivka. Ši gyvenvietė, kurioje yra karinis aerodromas, išgarsėjo tuomet, kai Ukrainos pajėgos keliolika kartų smogė ten sukauptai rusų karinei technikai.

Apie tai teletilto eteryje pranešė Chersono srities tarybos vadovas Oleksandras Samojlenka, rašo „Suspіlne“.

„Vakar buvo deokupuotas Kiselivkos kaimas, esantis netoli paties regioninio centro. Vienintelė gyvenvietė, skirianti Ukrainos kariuomenę ir Chersono miestą, šiandien yra garsioji Čornobajivka“, – sakė O.Samojlenko.

 

Tuo metu Ukrainos kariuomenės generalinis štabas dar nepranešė, kad gynėjai būtų perėmę minėtos gyvenvietės kontrolę.

Pagal žemėlapį atstumas nuo Kiselivkos iki Chersono yra apie 12 kilometrų.

Be to, O.Samojlenka papasakojo apie galingus sprogimus, kurie įvyko rugsėjo 13 d. Karantino saloje Chersone. Pasak jo, tai buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai į okupantų gyvenamąsias vietas ir  susibūrimo vietas.

O.Samojlenko taip pat pranešė apie smūgius į priešo taikinius Naujojoje Kachovkoje, Hola Prystane ir keliuose kituose miestuose.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip sunaikinta barža, kurią Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos neva panaudojo bandydamos užimti Zaporižios atominę elektrinę, tačiau iš tiesų iš sraigtasparnio nufilmuotame vaizdo įraše matoma seno tilto per Dnipro upę, kurį dar 1943 m. pastatė vokiečiai ir po pusmečio Vermachto kariai susprogdino atsitraukdami, atrama. Apie klastotę pranešė „The Insider“ ir telegram kanalas „Grey Zone“.

Radijo stotis „Svoboda“ pastebi, kad anksčiau žiniasklaida ne kartą pranešė apie klastotes ir neatitikimus oficialiuose Rusijos gynybos ministerijos pranešimuose apie karinių operacijų Ukrainoje eigą.

Nuotr. iš „The Insider“/Tilto liekana, kuri buvo pristatyta kaip barža

Rugsėjo 12 d. ministerija antrą kartą per mėnesį pranešė apie 45 000 tonų amunicijos sunaikinimą netoli Voznesensko, Myolajivo srityje. Keturis kartus per karą ministerija pranešė apie Peskų gyvenvietės Donecko srityje užėmimą. Be to, Rusijos karinės vadovybės duomenimis, Rusijos kariuomenė numušė 84 bepiločius orlaivius „Bayraktar“, nors, oficialiais duomenimis, Ukraina turėjo tik 36 tokius aparatus.

Galiausiai žiniasklaida suskaičiavo, kad susumavus sunaikintos Ukrainos karinės technikos skaičių, apie kurį kasdien praneša Gynybos ministerijos spaudos tarnybos ir informacijos departamento vadovas Igoris Konašenkovas, jis viršija visos Ukrainos kariuomenės ginkluotės technikos skaičių, atsižvelgiant į Vakarų tiekimus.

Maskvos kariuomenės veiksmus Ukrainoje vis garsiau kritikuojantis Rusijos Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad Rusijos regionai turėtų paskelbti mobilizaciją ir padėti Rusijos kariuomenei, dalyvaujančiai „specialiojoje operacijoje“ Ukrainoje. R.Kadyrovo vaizdo pranešimas pasirodė jo „Telegram“ kanale.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Kalbant apie specialios operacijos vykdymą, viskas jau seniai virto kariniais veiksmais. (...) Neturime laukti, kol vyriausybė paskelbs mobilizaciją, turime mobilizuotis visi, kiekvienas regionas turi skirti savo pajėgas ir priemones, turimus pajėgumus“, – pareiškė jis.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Timošenka sakė, kad dėl Rusijos raketų smūgių Kryvyj Rihui kas valandą keičiasi Inhuleco upės vandens lygis ir kyla potvynių grėsmė.

„Dėl Kryvyj Riho hidrotechnikos statinių apšaudymo raketomis veiksmų ir pasekmių.

Poveikio vietoje vandens nuotėkis siekia 100 mln. kubinių metrų per sekundę. Tai didelė apimtis. O vandens lygis Inhuleco upėje keičiasi kas valandą. Aiškiai suprantame, kokio masto užduotys mums tenka, kad pašalintume raketų atakų padarinius“, – parašė jis savo telegram kanale.

K.Timošenka pridūrė, kad vandens lygį mieste stebi specialūs postai. Taip pat stebimas privatus sektorius, kur yra vandens užliejimo rizika.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas pridūrė, kad „situacija kontroliuojama“ ir visos tarnybos dirba siekiant kuo greičiau pašalinti grėsmę.

Pranešama, kad į miestą pataikė mažiausiai septynios raketos.

Prorusiški šaltiniai spėja, kad, smogdami užtvankai, Rusijos kariai gali bandyti sulėtinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų persikėlimą į Chersoną.

„Telegram“ kanaluose pasirodė Rusijos kolonijoje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame vyras, labai panašus į oligarchą Jevgenijų Prigožiną ir vadinantis save privačios karinės bendrovės „Vagner“ atstovu, ragina kalinius stoti į samdinių gretas ir kovoti Ukrainoje, praneša BBC Rusijos tarnyba.

„Karas yra sunkus. Jis nė iš tolo nėra panašus į kokią nors čečėnišką ar panašią“, – sako bendrovės atstovas.

Jis pasakoja apie tai, kad kare sunaudojama apie 2,5 karto daugiau šaudmenų nei Stalingrade Antrojo pasaulinio karo metais, ir žada kaliniams laisvę bei atleidimą po šešių mėnesių „tarnybos“.

Verbuotojas sako, kad į samdinius užverbuoti asmenys turi „tris nuodėmes“: dezertyravimas, alkoholis ir narkotikai bei plėšikavimas. Jis teigia, kad dezertyrai sušaudomi. 

Pasak jo, į samdinius priimami asmenys nuo 22 iki 50 metų amžiaus. Tačiau tinka ir fiziškai stiprūs vyresnio amžiaus vyrai.

„Mums reikia tik šturmuotojų. 60 proc. mano vaikinų yra šturmuotojai, ir jūs būsite vieni iš jų“, – sako verbuotojas.

Jis pasakoja, kad privati karinė kompanija turi kai kurių tipų orlaivių, salvinės ugnies sistemų, tankų. „Turime viską, ko reikia, kad galėtume veiksmingai atakuoti“, – tikina jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Verbuotojas kalinius tikina, kad tie, kurie žus, bus palaidoti didvyrių alėjose.

Šie pareiškimai maždaug sutampa su kitais pranešimais apie panašių J.Prigožino kalbų, pasakytų Rusijos kolonijose, turinį.

Vaizdas vaizdo įraše nėra labai ryškus, tačiau J.Prigožiną jame atpažįsta ilgą laiką su juo dirbęs BBC pašnekovas.

„Tai jo balsas. Jo intonacijos. Jo žodžiai ir kalbėjimo maniera... Esu 95 proc. įsitikinęs, kad tai jis ir tai nėra montažas“, – BBC sakė pašnekovas.

„Jo būdas ir balsas labai panašūs“, – sakė kitas J.Prigožiną pažįstantis asmuo.

BBC pabrėžia, kad negali patikrinti, kurioje kolonijoje nufilmuotas šis vaizdo įrašas ir ar jis nėra sumontuotas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad okupantai bandė užtvindyti Kryvyj Riho miestą vandeniu, kai jį atakavo raketomis. 

„Teroristinė šalis toliau kovoja prieš civilius gyventojus. Šį kartą – raketų smūgiai į hidrotechninius statinius ir bandymas užtvindyti Kryvyj Rihą“, – „Telegram“ tinkle paskelbė V.Zelenskis.

Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos atakavo minėto miesto vandentiekio infrastruktūrą, dėl ko pradėjo kilti šalia miesto esančios upės vandens lygis.

Kryvyj Rihas yra gimtasis V.Zelenskio miestas.

Prancūzijos teismas trečiadienį atmetė vienos ofšorinės kontroliuojančiosios bendrovės pateiktą skundą dėl teisėsaugos sprendimo areštuoti superjachtą, siejamą su artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku.

Superjachta „Amore Vero“, pasak prancūzų pareigūnų, priklausanti su Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu susijusiai bendrovei, Prancūzijoje buvo areštuota kovo pradžioje.

Tokių veiksmų tuomet buvo imtasi įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, kurios rusų oligarchams buvo paskelbtos dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Maskvos invazijos į Ukrainą.

Maždaug 86 metrų ilgio laivas laikomas netoli Marselio esančiame La Sjota uoste, kur jis buvo remontuojamas.  Superjachtoje, kurios vertė, apytikriais vertinimais, viršija 100 mln. eurų, įrengtas baseinas, transformuojamas į sraigtasparnių nusileidimo aikštelę.

Jungtinės Karalystės Mergelių salose įsikūrusi bendrovė „Kazimo Trade and Invest Limited“, prisistatanti kaip „Amore Vero“ savininkė, liepą paprašė Marselio teismo nurodyti paleisti laivą.

Bendrovė savo skunde laivo areštą pavadino „nepagrįstu“ ir tvirtino, kad superjachta priklauso jai, o ne tam tikram „sankcionuotam asmeniui“.

Skundą išnagrinėjęs teisėjas savo nutartyje pareiškė esąs „neteisnus“ spręsti dėl šio arešto atšaukimo, o kompanijai nurodė kreiptis į administracinį teismą. Su šiuo teismo dokumentu susipažino naujienų agentūra AFP.

Vis tik teisėjas pridūrė, kad „muitinės pareigūnų surinkta informacija leido nustatyti, kad jei bendrovė „Kazimo Trade and Invest Limited“ buvo užregistruota kaip atitinkamo laivo savininkė ir komercinė operatorė... ponas Igoris Sečinas savo ruožtu buvo užregistruotas kaip šios bendrovės ekonominės naudos gavėjas“.

Pasak Prancūzijos teisėsaugos, pareigūnams ruošiantis areštuoti laivą, įgula rengėsi skubiai išplaukti iš Pietų Prancūzijos uosto, nors jame vykdyti remonto darbai dar nebuvo užbaigti.

Buvęs vicepremjeras I.Sečinas, kaip ir V. Putinas, yra kilęs iš Sankt Peterburgo. Manoma, kad šis oligarchas priklauso artimiausiai Rusijos prezidento vidaus aplinkai, o jo įtaka, kaip kalbama, neapsiriboja vien vadovavimu energetikos milžinei „Rosneft“.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį lankosi Odesoje (Ukraina), kur kartu su  Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministru Simon Coveney susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Susitikime G.Landsbergis pabrėžė, kad, norint išvengti branduolinės katastrofos Europoje, būtina užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą, o tam būtinas visiškas rusų okupacinių pajėgų išstūmimas,  kurį turėtų padėti įgyvendinti tarptautinė bendruomenė bei koalicija.

URM nuotr./Gabrielius Landsbergis lankėsi Odesoje

„Rusijos atakuojama Zaporižios atominė elektrinė – realus pavojus, ir Europa privalo jį suprasti. Turime išmokti buvusias skaudžias pamokas, kuomet sovietai sukėlė didžiulę branduolinę katastrofą Černobylyje, pražudydami gelbėtojus, apnuodydami Ukrainą ir apšvitindami visą Europą. Šiuo metu Maskvos režimas Zaporižios AE naudoja šantažui ir į branduolinį pavojų stumia visą Europą. Vienintelis būdas užkirsti tam kelią – nustatyti Zaporižios AE tarptautiniu mastu prižiūrimą saugią zoną bei išstumti iš ten Rusijos karius - okupantus. Manau, iš šios aklavietės padėtų išeiti tarptautinė koalicija“, – pabrėžė G.Landsbergis.

Ministrai vizito metu lankėsi Odesos uoste, kur susitiko su Valstybinės įmonės „Odesos jūros prekybos uostas“ vadovybe. G.Landsbergis susitikime teigė, kad Lietuva nuosekliai rėmė pastangas atstatyti gyvybiškai tiek Ukrainai, tiek regionams už Europos ribų svarbius Ukrainos eksporto kelius. Jo teigimu, blokuodama Ukrainos uostus, Rusija išnaudoja sukeltą maisto trūkumą kaip svertą siekiant savo tikslų.

„Šiandien įsitikinome, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto veikia, nepaisant Rusijos bandymų manipuliuoti faktais“, – sakė užsienio reikalų ministras.

G.Landsbergis taip pat susitiko su Odesos srities karinės administracijos viršininku Maksimu Marčenko, kuris ministrus supažindino su saugumo situacija Odesos srityje. G.Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva buvo ir išlieka viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų. Lietuvos užsienio reikalų ministras akcentavo ir tarptautinės bendruomenės pareigą užtikrinti, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn už Ukrainoje padarytus nusikaltimus.

„Gerai suprantame, kad Ukraina kaunasi už mūsų laisvę ir saugumą. Lietuva toliau teiks visokeriopą paramą ir telks tarptautinės bendruomenės palaikymą Ukrainai“, – sakė G. Landsbergis.

Trečiadienį raketos smūgiai suduoti Kryvyj Riho Dnipropetrovsko srityje vandens tiekimo infrastruktūrai.

Kaip rašo „The Guardian“, ši ataka atitinka Ukrainos susirūpinimą, kad Rusija ir toliau taikysis į šalies infrastruktūrą, keršydama už Ukrainos sėkmę susigrąžinant okupuotas teritorijas.

Nuo rugsėjo 6 d. Ukrainos kariams Charkivo srityje pavyko išlaisvinti apie 388 gyvenvietes ir 150 tūkst. žmonių, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar.

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino dar vieną rusų kario pokalbį su žmona. Vyras nesitvardydamas verkia, nes jau neturi amunicijos gintis, o ligoninės perpildytos, tad į užduotis vyksta ir sužeistieji. Jis taip pat tvirtina, kad Rusijos kariuomenės ginklai palyginti su ukrainiečių yra per silpni. O pastiprinimo niekas nesiunčia, bent keli lėktuvai taip ir neatskrido – buvo numušti.

Tai dar vienas pokalbis telefonu, kurį socialiniuose tinkluose išplatino Ukrainos saugumo tarnyba ir kurio autentiškumo patikrinti nėra galimybių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė nuotrauką, kurioje, pareigūnų nuomone, yra užfiksuota „kankinimų kamera“, kurią Rusijos kariai naudojo ukrainiečių belaisviams laikyti neseniai išlaisvintoje Balaklijoje Charkovo srityje.

Ukrainos nacionaliniai geležinkeliai trečiadienį paleido bandomąjį traukinį į Charkivo sritį, praėjus mažiau nei savaitei po Ukrainos kontrpuolimo, kurio metu buvo išlaisvinta daugiau nei 8 000 kv. km ploto teritorija, beveik visą invazijos laikotarpį buvusi okupuota Rusijos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos įtvirtino ugnies kontrolę beveik visoje Chersono srityje, pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų spaudos centro viršininkė Natalija Humeniuk.

Anot jos, Ukrainos kariuomenė toliau juda į priekį ir stumia užpuolikus atgal.

„Tęsiame darbą, bet apie pergales kalbėti dar anksti, reikia įsitvirtinti išlaisvintose gyvenvietėse“, – sakė ji.

Pirmosiomis Maskvos invazijos į Ukrainą dienomis Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas ir Kremliaus kuratorius Ukrainoje Dmitrijus Kozakas pranešė Vladimirui Putinui, kad jis sudarė su Ukraina susitarimą, kuris neleis jai įstoti į NATO. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais Rusijos vyriausybėje. D.Kozakas esą sakė, kad nebėra reikalo tęsti invaziją, bet V.Putinas jo neklausė.

Plačiau skaitykite čia.

Kremlius sukrėstas triuškinančio savo karių pralaimėjimo Charkivo srityje. Maskvos reakcija tai puikiai parodo, interviu „Deutsche Welle“ pareiškė buvęs JAV kariuomenės Europoje vyriausiasis vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas.

Kaip jis pažymėjo, ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo Charkivo kryptimi sėkmę galima paaiškinti trimis aspektais:

• pirma, rusų kariuomenė „nukraujavo“, išseko jos aprūpinimai, likviduota didelė dalis karininkų, jie neturi noro kautis;
• antra, didelę įtaką daro Vakarų siunčiami ginklai, ypač raketų sistemos, kurios sugebėjo sutrikdyti ar sunaikinti Rusijos logistiką, artileriją, vadavietes, išties sukuria daug problemų rusams;
• trečia, tai Ukrainos generalinio štabo ir ginkluotųjų pajėgų nuopelnas.

„Jie yra drausmingi. Jie atliko gerą darbą saugodami informaciją. Jie apgavo rusus, kur bus pagrindinis smūgis, atvirai kalbėdami apie Chersono puolimą, kai pagrindinis smūgis iš tikrųjų buvo smogtas šiaurėje. Taigi matome tikrai aukštą taktinio planavimo vykdymo lygį“, – komentavo B.Hodgesas.

Anot jo, Maskva yra sutrikusi dėl šio pralaimėjimo. Jos tyla viską pasako.

„Manau, akivaizdu, kad Maskva yra pasimetusi. Tai tikriausiai šokas. Manau, kad šioje sistemoje tiksli informacija niekada nepasiekė viršūnės. Taigi galbūt Kremlius ir skirtingų lygių žmonės susidarė ne vienodą įspūdį apie tai, kas iš tikrųjų vyksta. Manau, kad tikriausiai buvo padarytos neobjektyvios išvados, kuo Rusijos kariuomenė yra geresnė už Ukrainos“, – sakė B.Hodgesas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai išlaisvintame Kupjanske

Pralaimėjimas Charkive, pasak amerikiečių generolo, sukels „trintį“ Kremliuje. Karą palaikę žmonės pradeda negailestingai kritikuoti aukštesnę karinę-politinę vadovybę, o prieš karą nusiteikusių žmonių kritika tampa labiau argumentuota.

B.Hodgesas neatmeta, kad Rusija puls Kyjivą reaguodama į šį gėdingą pralaimėjimą. Anot jo, „rusai neturi kitos išeities, kaip ir toliau bandyti žudyti nekaltus žmones paleidžiant raketas į gyvenamuosius rajonus“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Krymas ir kitos teritorijos bus išlaisvintos nuo Rusijos užpuolikų.

„Mano žinutė yra ta, kad mes grįšime. Nesvarbu, ką jie (okupuotų teritorijų gyventojai – red.) per šiuos aštuonerius metus išgirdo iš propagandinės televizijos. Mums tai nesvarbu. Mes žinome, kad tiesa yra mūsų pusėje. Nežinau, kada tai įvyks. Niekas nežino. Mes ateisime, nes tai mūsų žemė ir mūsų žmonės“, – teigė jis.

V.Zelenskis tuo pat metu tragedija pavadino tai, kad ukrainiečiai jau daugiau nei 8 metus gyvena okupacijos sąlygomis, o per tą laiką Rusijos informacinės atakos galėjo paveikti daugybę gyventojų. Nepaisant to, Ukraina turėtų nusiųsti jiems žinią apie būsimą deokupaciją.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė vėliau trečiadienį vyksianti į Kyjivą, kad parodytų, jog Bendrija tvirtai remia su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą.  

Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, Ukrainos vėliavos spalvų drabužius vilkėjusi U.von der Leyen, sakė, kad blokas padės Ukrainai labiau atverdamas savo bendrąją rinką ukrainietiškiems produktams.

Ji nurodė, kad „aptars visa tai su [Ukrainos] prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu“. 

U.von der Leyen kelionė simbolizuoja didėjantį ES pasipriešinimą Rusijos veiksmams, kuriuos ji pavadino prezidento Vladimiro Putino inicijuotu „autokratijos karu prieš demokratiją“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Ursula von der Leyen

„Ir aš stoviu čia įsitikinusi, kad drąsa ir solidarumas parklupdys Putiną, ir Europa paims viršų“, – sakė ji Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Europos Komisijos vadovė pasidžiaugė, kad pastarosiomis dienomis Ukraina, vykdydama žaibišką kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, susigrąžino virtinę teritorijų šalies rytuose. 

„Pastarosiomis dienomis matome, kad ukrainiečių narsa duoda rezultatų“, – sakė ji.

U.von der Leyen taip pat sakė, jog daugėja požymių, kad Rusija vis labiau kenčia nuo ES ir kitų tarptautinių sankcijų – neabejotinai gerokai labiau, nei pripažįsta kai kurie Vakarų sankcijų kritikai.

„Rusijos finansų sektorius vos vegetuoja. Tris ketvirtadalius Rusijos bankų sektoriaus atkirtome nuo tarptautinių rinkų“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad šalį paliko beveik tūkstantis tarptautinių bendrovių.

Pasak U.von der Leyen, automobilių gamyba Rusijoje, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo trimis ketvirtadaliais, o Rusijos oro vežėjų flagmanė „Aeroflot“ buvo priversta nutupdyti lėktuvus, nes nebėra atsarginių dalių.  

„Rusijos pramonė byra“, – pabrėžė ji. 

Nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, ES užpultai šaliai jau skyrė milijardų eurų vertės pagalbą. U.von der Leyen trečiadienį paskelbė, kad Bendrija skirs 100 mln. eurų per karą sugriautoms mokykloms atstatyti.

„Nes Ukrainos ateitis prasideda jos mokyklose“, – sakė Europos Komisijos vadovė savo metiniame pranešime. 

Trečiadienį, rugsėjo 14 d., Ukrainos desantininkai iškėlė Ukrainos vėliavą Iziumo mieste, Charkivo srityje, kurį anksčiau išlaisvino. Ten atvyko ir Ukrainos valstybės vadovas Volodymyras Zelenskis.

„Ceremonijoje dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, gynybos viceministrė Hana Maliar, ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių dalinių, prieš kelias dienas išlaisvinusių miestą nuo okupantų, atstovai“, – rašoma pranešime.

Iziumas buvo labai svarbus Rusijos ambicijoms užimti Donbaso regioną. Didelė miesto dalis dabar yra nuniokota – daugiabučiai stovi pajuodę po gaisrų, su į juos pataikiusių artilerijos sviedinių žymėmis. Daug kur matyti griuvėsių krūvos.

„Vaizdas labai šokiruojantis, bet manęs nešokiruoja, nes tokius pačius vaizdus... matėme iš Bučos, iš pirmųjų deokupuotų teritorijų... [Iziume yra] tie patys sugriautų pastatų, nužudytų žmonių [vaizdai]", – žurnalistams sakė V.Zelenskis.

Ukrainos kariuomenės nuotr./V.Zelenskis su kariais

Rusų okupantai grįžo į Kreminą Luhansko srityje, nukėlė Ukrainos vėliavas ir bando sukurti masinio buvimo mieste įspūdį. Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Anot jo, įsibrovėliai visose okupuotose teritorijose išjungė internetą, kad žmonės negalėtų perduoti informacijos Ukrainos pajėgoms.

„Luhansko srityje staigmenų nebus – turime apsišarvuoti kantrybe. Deja, jau rytoj Luhanske nebūsime... bet greitai“, – pažymėjo jis.

Tuo pat metu S.Haidajus paskelbė, kad Luhansko srityje jau įkurtas regioninis teritorijų deokupavimo štabas.

„Ruošiame struktūras grįžimui namo (teisėsaugos institucijos, Valstybinė pagalbos tarnyba, paštas, medicinos įstaigos ir kt.), kad greitai atkurtume gyvybę bendruomenėse. Pirmiausia taip pat bus atkurtas mobilusis ryšys ir internetas bei kita kritinė infrastruktūra. Laukiame tik karinės „komandos“, – pažymėjo S.Haidajus.

Šiandien Rusijos pajėgos neturi puolimo resurso, kad galėtų įsiveržti į išlaisvintas Charkivo srities teritorijas ir judėti Charkivo link, mano karo ekspertas Olegas Ždanovas.

Aptariant karinę situaciją fronte, Ždanovą domino keli dalykai: kuo ir kokiu pagrindu okupantai galėtų atnaujinti puolimą nurodytoje teritorijoje.

ZUMA press/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

„Visų pirma, neturi kuo pulti. Antra, net jei surenka tą sudaužytą kariuomenę į krūvą, jie paliko techniką. Reikia juos apginkluoti ir parūpinti kažkokią techniką. Tačiau jie turi problemų su technika“, – aiškino ekspertas.

O.Ždanovas taip pat pažymėjo, kad, pasak Ukrainos Generalinio štabo ir žvalgybos, Rusija sustabdė naujų karinių dalinių perkėlimą dėl masinio samdinių atsisakymo kariauti.

Jungtinėje Karalystėje buvo apmokyti apie 5 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, pranešė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teritorijoje tęsiasi Didžiosios Britanijos vyriausybės inicijuoti baziniai kombinuoti Ukrainos karių mokymai.

Šiuo metu, dalyvaujant instruktoriams iš Kanados, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės, „Interflex“ mokymus sėkmingai baigė beveik 5 tūkstančiai Ukrainos kariškių.

Bendra Lietuvos karinė parama prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai sudaro apie 200 mln. eurų, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Lietuvos bendra karinės paramos apimtis siekia apie 200 mln. eurų“, – įraše „Feisbuke“ nurodė ministras.

Pasak jo, į Ukrainą pastaruoju metu „iškeliavo šarvuoti transporteriai M113 ir ukrainiečiai jau naudos 50 lietuviškų šarvuočių“.

A.Anušausko teigimu, iš viso Kyjivas gavo daugiau kaip 300 tokios karinės technikos vienetų iš įvairių Vakarų šalių.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas, Valdemaras Rupšys

„Priimtas sprendimas lietuvių įmonėse, kurios greičiausiai gali pasiūti ukrainiečių prašomą žieminę aprangą kariams, jos užsakyti už 2,15 mln. eurų“, – rašė ministras.

Jis taip pat nurodė, kad sutarta dėl skubaus ukrainiečių karinės technikos remonto, be to, Lietuva pati organizuoja bei remia kitų šalių vykdomą ukrainiečių karių apmokymą.

„(...) iki metų galo parengsime ne mažiau 500 karinių specialistų“, – teigė A.Anušauskas.

Taip pat skaitykite ČIA.

Rusijos Federacijos kariniai daliniai atšaukia karių siuntimą į Ukrainą dėl masinio jų atsisakymo dalyvauti kovinėse operacijose, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose daliniuose planinis personalo siuntimas į Ukrainą atšaukiamas. Priežastis – masinis atsisakymas dalyvauti karo veiksmuose“, – rašoma pranešime.

Visų pirma, 36-osios armijos (Ulan-Udė) 5-osios atskiros tankų brigados kariai, rašantys pareiškimus dėl atleidimo iš darbo ir dėl atsisakymo toliau dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje, yra atleidžiami iš tarnybos.

Tuo pačiu metu brigados personalui, esančiam Ukrainoje, suteikiamos atostogos tik dėl šeimyninių aplinkybių (artimų giminaičių mirties).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Mariupolyje

Žvalgybos duomenimis, tuo pat metu kare prieš Ukrainą dalyvaujančiuose daliniuose katastrofiškai trūksta personalo.

„Siekdama „išspręsti problemą“, okupacinių pajėgų vadovybė nusprendė gerokai sutrumpinti karių reabilitacijos po sužeidimų laiką. Sužeistiesiems ligoninėse tikslingai supaprastinamos diagnozes, nevykdomos anksčiau planuotos operacijos ir pasiūloma grįžti į karą Ukrainoje. Gydytojams „rekomenduojama“ duoti leidimą planinėms chirurginėms intervencijoms tik pasibaigus karui arba gavus tiesioginį sužeistųjų vado leidimą“, – sakė žvalgyba.

Paskubomis iš Charkivo srities pabėgusios Rusijos kariuomenės „žygdarbiai“ negali būti paslėpti šiuolaikiniame pasaulyje. Dabar niekas nenorės kariauti Rusijos kariuomenės pusėje, nes visi suprato jos bailumą ir nekompetenciją. Apie tai eteryje su žurnalistu Marku Feiginu kalbėjo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Jis priminė, kad Rusijos kariuomenėje tvyro „kadrų badas“. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ėmėsi drastiškų žingsnių. Kaip prisiminė A.Heraščenka, V.Putinas įsakė valstybinėms korporacijoms kurti privačias karines įmones.

„Kalbant apie Rusijos dezintegraciją, pasakysiu tiesiai šviesiai. Jei šio karo nesustabdys visiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, ateityje tai prives prie Rusijos dezintegracijos.

Tyliai sėdintys regionų vadovai, bijodami FSB, pamažu pradės kelti galvą. Visi jau supranta, visi šitie Tatarstano, Baškirijos ir kitų respublikų vadovai suvokia, kad Putinas veda Rusiją į bedugnę... Labai svarbi mūsų nuostabios pergalės Charkivo srityje pasekmė yra tai, kad Rusijoje jie pradėjo viešai kritikuoti Putiną ir jo šalininkus“, – pažymėjo A.Heraščenka.

Anot jo, kritika V.Putino režimui Rusijoje tik gilės su kiekvienu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiu. Išlaisvinus Chersoną, Melitopolį ir Berdianską, Kremliaus propaganda bus visiškai palaužta. V.Putinas nebegalės pasakyti rusams, kad jų armija yra „stipriausia“.

A.Heraščenka pažymėjo, kad Rusijos Federacijos propaganda jau keičia savo retoriką, teigdama, kad Charkivo sritį išlaisvina NATO samdiniai. Tačiau jis pabrėžė, kad tikro karo su NATO atveju Rusijos kariuomenė bėgs į Vladivostoką.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį metiniame pranešime pabrėžė, kad Europos Sąjungos sankcijų paketai, priimti dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, išliks, ir sakė, kad europiečiai privalo išlaikyti savo ryžtą Maskvos atžvilgiu.

„Noriu pasakyti labai aiškiai: sankcijos išliks. Šiuo metu turime demonstruoti ryžtą, o ne susitaikėliškumą“, – Europos Parlamente pareiškė U.von der Leyen.

Tarp klausytojų Europos Parlamente Strasbūre buvo Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, pakviesta kaip U.von der Leyen garbės viešnia. Europarlamentarai jai plojo atsistoję.

U.von der Leyen sakė, kad nuvyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Šiandien nuvyksiu į Kyjivą susitikti su prezidentu Zelenskiu, detaliai“ aptarti Europos pagalbos tęstinumo, nurodė EK vadovė.

„Pirmą kartą per savo istoriją šis Parlamentas mūsų Sąjungos padėtį aptarinėja Europos teritorijoje vykstant karui“, – sakė U.von der Leyen, vilkėjusi Ukrainos vėliavos spalvų drabužius.

„Brangi Olena, reikėjo begalinės drąsos stoti prieš [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino žiaurumą. Jūs tos drąsos suradote“, – sakė ji.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

Danija, didindama paramą Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija, savo teritorijoje rengs ukrainiečių karių mokymus, antradienį pranešė danų gynybos ministras.

Ši programa atrodo panaši į Jungtinės Karalystės nuo liepos vykdomą programą, pagal kurią turi būti apmokyta iki 10 tūkst. Ukrainos kariuomenės naujokų be karo patirties.

„Danijoje vyks mokymai. Negaliu pateikti išsamesnės informacijos, bet Ukrainos kariuomenė bus apmokoma Danijoje“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ per vizitą Kijeve sakė gynybos ministras Mortenas Bodskovas.

Kaip ir kitos Vakarų šalys, Danija, palaikydama britų iniciatyvą, rugpjūtį pažadėjo į JK nusiųsti instruktorių – 130 pareigūnų.

Tačiau planai rengti karius Danijos teritorijoje reiškia didėjančią Europos Sąjungos ir NATO šalies narės paramą Ukrainai.

Praėjusį mėnesį Kopenhagoje vykusioje Ukrainos donorų konferencijoje, kurioje dalyvavo 26 šalys, buvo pažadėta skirti dar 1,5 mlrd. eurų Kyjivo pajėgų mokymams ir įrangai.

Birželio mėnesį vykusiame referendume didžioji danų dauguma nubalsavo už prisijungimą prie ES bendros gynybos politikos, nors 30 metų joje nedalyvavo.

Pastarosiomis dienomis Ukraina, vykdydama žaibišką kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, susigrąžino kelias teritorijas, įskaitant dešimtis rajonų šiaurės rytuose.

Kyjivo pajėgoms stumiantis į priekį, Estijos premjerė ir Lietuvos prezidentas antradienį paragino Europą dar labiau didinti karinę pagalbą Ukrainai.

„Ukraina mums visiems parodo, kad aukšta moralė ir puiki lyderystė gali būti tokios pat svarbios kaip ir karinė galia“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Estijos premjerė Kaja Kallas po trišalio pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

„Dabar turime sutelkti dėmesį į greitą didesnę karinę pagalbą – tai artina Ukrainą prie pergalės“, – sakė K.Kallas.

„Ukrainai reikia ginklų, kad ji galėtų pasistūmėti kovoje su Rusijos agresija. Vakarų parama privalo būti didinama“, – tviteryje parašė G.Nausėda.

Vašingtonas netrukus planuoja dar vieną ginklų siuntą Ukrainai, antradienį sakė JAV aukšto rango pareigūnas, sveikindamas naują Ukrainos pajėgų „postūmį“ atkovojant šalies teritorijas iš Rusijos kariuomenės.

„Manau, kad artimiausiomis dienomis pamatysite dar vieną [pagalbos paketą]“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, turėdamas galvoje daugiamilijardinės JAV paramos ukrainiečių kariuomenei programos dalį.

„Pool“/„Scanpix“ nuotr./John Kirby

J.Kirby teigė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, ar Kyjivo laimėjimai, privertę skubiai atsitraukti Rusijos pajėgas Rytų Ukrainoje, reiškia karo lūžio tašką.

„Tai, ką matote, neabejotinai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų postūmis“, tačiau pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų „nustatyti ir nuspręsti, ar, jo manymu, kariniu požiūriu jie pasiekė lūžio tašką“, sakė J.Kirby.

Nepaisant „dramatiškų įvykių... tai karas, o karas yra nenuspėjamas“, pridūrė J.Kirby.

Jo teigimu, JAV ginkluotė buvo svarbi Ukrainos pajėgumams smogti.

„Veikiame kartu su ukrainiečiais“, – sakė jis.

Reaguodamas į Maskvos teiginius, kad ji nepralaimėjo vėliausio mūšio ir tiesiog perkelia savo karius, J.Kirby sakė: „Jie tai vadina perdislokavimu, tačiau, be abejo, jie atsitraukė susidūrę su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, akivaizdžiai vykdančiomis puolimą.“

Siekdami „padidinti gynybinį pajėgumą“, rusai Luhansko srityje išjungė mobilųjį internetą, išgrobtą turtą toliau veža į Rusijos Federaciją, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

„Luhansko srities okupacinė valdžia ir toliau tvirtina, kad srities, arba kaip sakoma, „respublikos“ teritorijoje nieko pavojingo nevyksta. Tačiau regione išjungtas mobilusis internetas.

Kaip aiškina vietinis operatorius, tai okupacinės valdžios įsakymas užtikrinti gynybinį pajėgumą ir saugumą. Anksčiau į šias problemas jie nesusikoncentravo“, – teigė jis.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys

Tuo pačiu metu, anot S.Haidajaus, eilės kontrolės punktuose nemažėja jau keletą dienų.

„Tik greitkelio Starobilskas-Luhanskas atkarpoje buvo pastebėta apie tris šimtus civilių automobilių, daugiausia su Charkivo srities valstybiniais numeriais. Dauguma transporto priemonių yra su priekabomis, prikrautomis išgrobstyto turto, vairuojamos Rusijos kariškių“, – praneša jis.

Kare prieš Ukrainą Rusija jau prarado 53 650 karių, 2 180 tankų ir 4 665 šarvuotų kovinių mašinų. Vien per praėjusią parą Rusija neteko daugiau nei 350 savo karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą Rusija patyrė Charkivo ir Donecko kryptimis. 

Rusija antradienį pareiškė, kad vykdo „masinius smūgius“ palei Ukrainos fronto liniją, ir apkaltino Kyjivo karius smurtu prieš civilius gyventojus per dramatišką kontrpuolimą atkovotose teritorijose.

Maskva ėmėsi atsakomųjų veiksmų, kai po žaibiško Kyjivo puolimo buvo priversta atitraukti karius iš Ukrainos šiaurės rytuose esančių teritorijų, ypač iš Charkivo regiono.

Šie teritoriniai poslinkiai yra viena didžiausių Rusijos nesėkmių nuo tada, kai jos kariai pirmosiomis beveik septynis mėnesius trunkančio karo dienomis buvo atstumti nuo Kyjivo, tačiau Maskva ir toliau nerodo jokio noro derėtis dėl taikos.

„Oro, raketinės ir artilerijos pajėgos vykdo masinius smūgius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams visomis operacinėmis kryptimis“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos kasdieniniame pranešime apie konfliktą.

Taip pat suduota „didelio tikslumo“ smūgių ukrainiečių pozicijoms aplink Slovjanską ir Kostiantynivką rytiniame Donecko regione, priduriama jame.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija antradienį pasmerkė, jos nuomone, „šališką“ Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų veiklą, pastarosioms sukritikavus Maskvą dėl bandymo nutildyti Kremliaus oponentus.

Rusijos diplomatas Ilja Barminas pasmerkė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) „beprecedentį šališkumą ir politizavimą“.

Kreipdamasis į JT Žmogaus teisių tarybą Ženevoje I.Barminas sakė, kad laikinoji vyriausioji žmogaus teisių komisarė pirmadienio pareiškime paminėjo Rusiją, „ignoruodama masinius žmogaus teisių pažeidimus Europoje, JAV ir kitose kolektyvinių Vakarų šalyse“.

Maskva pasitraukė iš Tarybos po to, kai JT Generalinė Asamblėja balandį priėmė rezoliuciją, sustabdančią jos narystę Žmogaus teisių taryboje po invazijos į Ukrainą.

Tačiau Maskva išsaugojo stebėtojos statusą, todėl turi teisę atsakyti į pirmadienį jos atžvilgiu išsakytą kritiką.

I.Barminas teigė, kad OHCHR „ir toliau įkyriai ignoruoja“ įrodymus „apie Kyjivo režimo nusikaltimus“, taip pat „Ukrainos kovotojų ir užsienio samdinių žiaurumus“.

Be to, „OHCHR užmerkia akis prieš neonacizmą Ukrainoje, opozicinių partijų ir judėjimų veiklos draudimą, opozicijos narių, žmogaus teisių gynėjų ir visuomenės veikėjų suėmimus ir kankinimus Ukrainoje“, tvirtino jis, pakartodamas Kremliaus teiginį, esą rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su neonaciais.

I. Barminas taip pat piktinosi, kad institucija nepasmerkė „daugelio atvejų“, kai Vakarų tiekiamais ginklais buvo apšaudoma civilinė infrastruktūra ir gyventojai rytiniame Donbaso regione ir Zaporižios atominė elektrinė.

Didžiausio Europoje branduolinio objekto teritorija pastarosiomis savaitėmis buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimų, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

OHCHR „nepasmerkė Vakarų teikiamų letalių ginklų Ukrainai. Tai aiškiai verčia abejoti OHCHR nešališkumu“, pridūrė I.Barminas.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas laikinai einanti Nada al Nashif pirmadienį pasmerkė Rusijoje valdžios institucijų vykdomą žmonių, pasisakančių prieš karą Ukrainoje, persekiojimą ir perspėjo, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos pagrindinės laisvės.

Kalbėdama JT Žmogaus teisių tarybos 51-ojoje sesijoje, truksiančioje iki spalio 7 dienos, N.al Nashif pasmerkė Rusijos valdžios vykdomą „žmonių, reiškiančių nepritarimą karui Ukrainoje, persekiojimą ir jų atžvilgiu taikomas ribojamąsias priemones bei sankcijas“.

Tokiais veiksmais „pažeidžiamos konstitucijos garantuojamos pagrindinės laisvės, įskaitant teisę į susirinkimų, saviraiškos ir asociacijų laisvę“, pabrėžė pareigūnė.

N.al Nashif pavesta laikinai eiti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas, kol jas perims Volkeris Turkas, paskirtas kadenciją baigusios JT žmogaus teisių vadovės Michelle Bachelet įpėdiniu.

N.al Nashif taip pat pasmerkė „spaudimą žurnalistams, interneto išteklių blokavimą ir kitas cenzūros formas“.

Pasak jos, šie veiksmai „nesuderinami su žiniasklaidos pliuralizmu ir pažeidžia teisę gauti informaciją“.

Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko padėkojo N.al Nashif už „išsamią pasaulinių žmogaus teisių apžvalgą“ ir apkaltino Rusiją, kad ji, siekdama savo kenkėjiškų tikslų, „žmogaus teises laiko įkaitėmis“.

Rusija taip pat pasirengusi „grasinti branduoline katastrofa, pakenkti pasauliniam maisto ir energetiniam saugumui, pažeisti ekonomines teises, kurstyti neramumus pasitelkiant dezinformaciją ir kitas priemones“ šiems tikslams pasiekti, pridūrė diplomatė.

„Konsoliduotas spaudimas valstybei agresorei turėtų būti vienintelė mūsų visų galimybė“, – sakė J.Filipenko.

Kremlius pripažino savo pralaimėjimą Charkivo srityje – tai pirmas kartas nuo karo pradžios, kai Maskva atvirai pripažino pralaimėjimą, atkreipia dėmesį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis Karo studijų institutas.

Naujausioje instituto apžvalgoje rašoma, kad Kremliaus pareigūnai ir valstybinės žiniasklaidos propagandistai plačiai aptarinėja Rusijos pralaimėjimo Charkivo srityje priežastis, o tai yra ryškus pokytis, palyginti su ankstesniu elgesiu.

Kremliaus pralaimėjimo pripažinimas – bandymas sušvelninti ir nukreipti kritiką nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino į Rusijos gynybos ministeriją bei kariuomenės vadovybę, rašoma Karo studijų instituto apžvalgoje. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Instituto ekspertai jau anksčiau pranešė, kad Kremlius atidėjo V.Putino susitikimą su Rusijos gynybos pareigūnais iš karto po karių išvedimo iš Charkivo apylinkių, taip padidindamas Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos susipriešinimo regimybę. 

Keli Rusijos Dūmos nariai per pirmąjį rudens sesijos plenarinį posėdį rugsėjo 13 d. išreiškė susirūpinimą dėl sunkios padėties Ukrainos fronte. Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas pareiškė, kad Rusija turi paskelbti visišką mobilizaciją, nes Rusijos „specialioji karinė operacija“ yra karas. Pasak jo, „specialiąją karinę operaciją“ galima nutraukti bet kada, tačiau karas gali baigtis tik pergale arba pralaimėjimu, ir „mes neturime teisės pralaimėti“ šio karo.

Partijos „Teisingoji Rusija – už tiesą“ lyderis Sergejus Mironovas ragino ne į visišką karinę mobilizaciją, o į socialinę „mobilizaciją“, kurios metu eiliniai rusai daugiau dėmesio skirtų karui Ukrainoje. Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Leonidas Sluckis taip pat pažymėjo, kad Rusija ir toliau kovos geopolitinėse „grumtynėse“ su Vakarais. Visi trys deputatai prieš vasario mėn. invaziją viešai pasisakė už tai, kad V.Putinas pripažintų apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę.

Rusijos deputatai taip pat sutarė, kad gruodį aptars šaukimų į kariuomenę tvarkos pakeitimus. Remiantis įstatymo projektu, kuris tikriausiai bus priimtas, kariuomenės verbavimo centras šaukimus galės įteikti ne tik asmeniškai, bet ir siųsti paštu. Vyrai, net ir pranešimo negavę, privalės prisistatyti į verbavimo centrą.

Karo studijų institutas atkreipia dėmesį, kad naujame įstatymo projekte nėra užuominų, kad V.Putinas ruoštųsi visuotinei mobilizacijai. Apžvalgoje taip pat abejojama, ar net ir paskelbus visuotinę mobilizaciją Rusija būtų pajėgi apmokyti tokį didelį skaičių naujų karių, nes net ir dirbdama su dabartiniu srautu sunkiai susitvarko.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad sėkmingas Ukrainos kontrpuolimas sąjungininkų ir partnerių nenustebino, tačiau buvo netikėtas Rusijai.

„Manau, kad jei kas nors ir buvo nustebintas, vien remiantis pranešimais, kuriuos matėme, kalbant apie Rusijos kariuomenės atsaką, tai tikriausiai rusai“, – sakė Pentagono spaudos sekretorius, karinių oro pajėgų brigados generolas Patas Ryderis.

„Žinoma, nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios matėme, kad ukrainiečiai demonstruoja nepaprastą gebėjimą prisitaikyti ir labai efektyviai panaudoti savo kovinius pajėgumus“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palikta Rusijos karinė technika Charkivo regione

„Taigi, mūsų nestebina, kad jie taip sparčiai stūmėsi į priekį“, teigė P.Ryderis.

Ukrainos kariuomenė pasinaudojo mūšio lauke atsivėrusiomis karinėmis galimybėmis. Charkivo kontrpuolimas yra to įrodymas, sakė generolas. Jo teigimu, prie kontrpuolimo sėkmės prisidėjo ir tai, kad Ukrainai tiekiama vakarietiška ginkluotė. Pasak P.Ryderio, norint pasipriešinti Rusijai būtina derinti pagalbą, taip pat pasirūpinti atgrasymu ateityje.

„Sekretorius Austinas [Loydas] ir kiti JAV vyriausybės vadovai toliau reguliariai bendrauja su mūsų Ukrainos kolegomis“, – spaudos konferencijoje sakė Pentagono atstovas.

Ukrainos kariai fronto linijoje

+8

„Manau, kad praėjusios savaitės susitikimas Ramšteine yra geras pavyzdys, kaip rimtai į tai žiūrime ir kad nuolat palaikome dialogą, siekdami nustatyti, kokie yra mūsų Ukrainos partnerių poreikiai, atsižvelgiant į vietos sąlygas“, – taip pat sakė jis.

Generolo teigimu, Ukrainos pajėgos puikiai naudoja turimą įrangą ir pakeitė mūšio lauko dinamiką, perėmė NATO mūšio taktiką, kurią sėkmingai suderino ir su turima sena, sovietine įranga.

Ukrainos operatyvinė vadovybė (OV) „Pietūs“ praneša, kad šalį ginančios pajėgos pietuose numušė Rusijos sraigtasparnį Mi-8 ir bombonešį Su-24M, pataikė į 3 Rusijos pajėgų „koncentracijas“ ir jų kontrolės punktus.

„Kovos dieną priešas toliau raketomis ir artilerija apšaudė kontaktinę liniją ir netoliese esančias gyvenvietes su civiliais gyventojais. Priešo aviacija surengė 18 oro smūgių į mūsų pozicijas.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunaikinta Rusijos karinė technika Charkivo regione

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai per kovos dieną atliko daugiau kaip 430 šaudymo misijų.

„Kachovkos tilto remonto darbams vėl sutrukdė gaisras, tiltas yra nepravažiuojamas. Pontoninė perėja Darjivkoje yra sugadinta, jos tolesnis naudojimas negalimas“, – rašoma pareiškime.

Kasdienėje situacijos apžvalgoje OP „Pietūs“ atstovas spaudai Vladyslavas Nazarovas nurodė, kad „priešo laivų grupė Juodojoje jūroje padidėjo iki 16 vienetų, įskaitant keturis antvandeninius ir vieną povandeninį „Kalibr“ raketų nešėjus.“