Ukrainos žvalgyba: Baltarusija ruošiasi priimti Rusijos karius ir įrangą

Tikimasi, kad kitą savaitę bus surengtos derybos dėl „apsaugos zonos“ aplink Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje sukūrimo.

JT branduolinės energetikos priežiūros institucija – Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) – pranešė, kad jos direktorius Rafaelis Grossi artimiausiomis dienomis turėtų vykti į Kyjivą ir Maskvą „tęsti konsultacijų“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Ji teigė, kad jo pastangos per susitikimus bus nukreiptos į tai, kad „kuo greičiau būtų susitarta dėl branduolinės saugos ir saugumo zonos“ aplink ZAE „nustatymo ir įgyvendinimo“. 

R.Grossi vadovavo TATENA komandai, kuri lankėsi elektrinėje, kad patikrintų, kiek ji saugi po to, kai Rusija ją užgrobė invazijos pradžioje.

Pirminė jos apžiūra parodė, kad jos fizinis vientisumas buvo pažeistas dėl netoliese vykusių kovų.

Tiek Rusija, tiek Ukraina kaltina viena kitą dėl apšaudymo padarytos žalos, dėl kurios baiminamasi radiacinės katastrofos objekte.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht šeštadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos vasario mėnesį, Kyjivui raginant Berlyną atsiųsti jam kovinių tankų, praneša agentūra „Agence France-Presse“.

Ch.Lambrecht lankėsi pietiniame Odesos uostamiestyje, sakoma Vokietijos gynybos ministerijos pranešime. Socialiniame tinkle „Twitter“ ji pridūrė, kad susitiko su Ukrainos gynybos ministru ukrainiečiu Oleksijumi Reznikovu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad mūšiai tęsiasi svarbiame Lymano mieste, kurį Rusija anksčiau dieną sakė, kad jos kariai paliko, kad išvengtų spąstų.

„Ukrainos vėliava jau yra Lymane Donecko srityje. Ten tebevyksta kovos“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas teigia, kad Baltarusija ruošiasi priimti iki 20 000 Rusijos karių.

Anot Ukrainos žvalgybos informacijos, šiuo metu Baltarusijoje yra apie 1 000 Rusijos karių, viena raketų sistema „Iskander“ ir trys raketų sistemos S-300.

Taip pat, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, rugsėjo 20 d. iš Rusijos į Minską atvyko 130 „Lygos“ PMC („Wagner“) samdinių. Tai organizacija, kuri gali dalyvauti rengiant provokacijas Ukrainos pasienyje.

Pasak Baltarusijos opozicionieriaus Pavelo Latuškos, Aliaksandras Lukašenka pradėjo geležinkelių modernizavimą, kad Baltarusija lapkričio–gruodžio mėnesiais turėtų galimybę dislokuoti iki 120 000 mobilizuojamų Rusijos karių. Tą pačią informaciją patvirtina ir Ukrainos gynybos ministerija, pranešdama, kad Baltarusija jau ruošiasi susitikti su 20 tūkst., mobilizuotų iš Rusijos Federacijos.

Per parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas prie Kozača Lopanės, Bachmuto, Veselaja Dolynos, Zaicevės ir Pervomaiskės gyvenviečių.

Tai vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos ir toliau sutelkia pastangas bandydamas visiškai okupuoti Donecko sritį, išlaikyti užimtas teritorijas, taip pat trikdyti aktyvias gynybos pajėgų operacijas tam tikromis kryptimis.

„Priešas apšaudo mūsų karių pozicijas visoje kontakto linijoje, vykdo žvalgybą iš oro. Jie taikosi į civilinę infrastruktūrą ir civilių gyvenamuosius namus... Visoje Ukrainoje išlieka priešo oro ir raketų smūgių grėsmė“, – rašoma ataskaitoje.

Rusijos okupantai surengė tris raketų ir penkis oro smūgius, taip pat daugiau kaip 16 raketų atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių. Priešas naudojo bepiločius orlaivius infrastruktūros objektams apšaudyti.

„Nuo priešo smūgių nukentėjo daugiau kaip 11 gyvenviečių. Tarp jų – Bachmutas, Trudovojė, Bohojavlenka, Novoukrajinka, Železnodorožnas, Illinka, Nikopolis, Blahodatovka, Mykolajivas, Očakovas ir Odesa“, – rašoma pranešime.

Kitomis kryptimis priešas šaudė iš tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos.

Generalinis štabas pažymi, kad Zaporižios kryptimi priešas nevykdė aktyvių puolamųjų veiksmų, tačiau apšaudė 16 gyvenviečių. Pietų Bugo kryptimi priešas iš tankų, minosvaidžių ir šaulių artilerijos apšaudė daugiau kaip 25 gyvenvietes, esančias netoli kontakto linijos.

Gynybos pajėgų oro pajėgos per dieną atliko 21 smūgį, kad paremtų antžemines grupes.

„Patvirtinta, kad buvo sunaikinta priešo tvirtovė, 17 ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietų, taip pat trys priešo priešlėktuvinių raketų sistemos. Be to, mūsų priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė vieną nepilotuojamą orlaivį“, – pridūrė Generalinis štabas.

Taip pat pranešama, kad raketinės pajėgos ir artilerija smogė keturioms vadavietėms, keturioms žmonių, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietoms. Be to, nukentėjo du priešo amunicijos sandėliai.

Rusijos „Gazprom“ šeštadienį maždaug 30 proc. sumažino gamtinių dujų tiekimą Moldovai, pranešė dujų įmonės „Moldovagaz“ direktorius Vadimas Čebanas.

Diena anksčiau ministro pirmininko pavaduotojas Andrejus Spinu sakė, kad „Gazprom“ įspėjo Moldovą apie tiekimo sumažinimą.

Šeštadienį A.Spinu sakė, kad tiekimas sumažėjo dėl techninių problemų ir kad šalis prašys „Gazprom“ padidinti tiekimą.

„Gazprom“ per vėlai paaiškino dujų tiekimo sumažinimo priežastį“, - spaudos konferencijoje sakė A.Spinu ir pridūrė, kad techninės problemos negali būti laikomos „objektyvia priežastimi“.

Spinu sakė, kad Moldova turi apie 53,5 mln. kubinių metrų dujų požeminėse saugyklose Ukrainoje ir Rumunijoje, kurias galėtų panaudoti.

Šalis taip pat planuoja taupyti dujas naudodama mazutą savo elektros energijos gamybos įrenginiuose.

Anksčiau V.Čebanas sakė, kad penktadienį „Moldovagaz“ sumokėjo „Gazprom“ 23,9 mln. dolerių, kad padengtų likusią pavėluoto avanso už rugsėjo mėn. gamtinių dujų tiekimą dalį ir padengtų 35,9 mln. dolerių skolą.

Prancūzijos valdžios institucijos ketina atšaukti dalies Danijos užsakytų savaeigių artilerijos sistemų „Caesar“ pristatymą ir perduoti jas Ukrainai.

Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ teigimu, Prancūzija rengiasi Ukrainai tiekti naują „Caesar“ haubicų partiją, paimtą iš užsakymo, kuris iš pradžių buvo skirtas Danijai. 

Gali būti pristatyta nuo 6 iki 12 haubicų, o Kyjivas prašė 15 haubicų.

„Nors šiuo metu baigiamos techninės diskusijos, šis manevras yra principinis politinis trijų vyriausybių susitarimas“, – rašė laikraštis.

Šie duomenys spaudą pasiekė po pastarąsias savaites vykusių Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen derybų.

Ši operacija yra precedento neturintis atvejis ir iššūkis Prancūzijos valdžios institucijoms. „Caesar“, kurias Paryžius ketina tiekti Kyjivui, iš pradžių buvo skirtos Danijai pagal 2017 m. pateiktą 15 vienetų užsakymą. 2019 m. užsakymas buvo papildytas dar keturiomis sistemomis.

Leidinyje pažymima, kad Kopenhaga yra pasirengusi atsisakyti kai kurių haubicų, nes jos vis dar techniškai tikrinamos ir gali neatitikti visų Danijai reikalingų specifikacijų.

Nors daniškos „Caesar“ sistemos yra sunkesnės už prancūziškus (32 tonos prieš 18 tonų), jos yra galingesni: montuojamos ant 16 ratų vietoj 12, gali gabenti iki 36 šovinių vietoj 18, o jų kabinoje įrengta daugiau apsauginių šarvų.

Prancūzijos prezidentas apie operacijos perspektyvas gali pranešti spalio 3 d. per susitikimą Berlyne su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Per pastarąsias dvi dienas okupantai raketų smūgiais visiškai nušlavė dvi „Ukrenergo“ pastotes pietų Ukrainoje.

Nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ apie tai pranešė „Telegram“.

„Rusija vėl sąmoningai naikina civilinę ypatingos svarbos infrastruktūrą. Per pastarąsias dvi dienas dėl raketų smūgių visiškai neveikė dvi „Ukrenergo“ pastotės pietų Ukrainoje. Dėl barbariško išpuolio buvo sugadinta pagrindinė pastočių ir kitų aukštos įtampos tinklo įrenginių įranga. Personalo aukų nebuvo“, – sakoma pranešime.

Panašu, kad dujotiekis „Nord Stream 2“, nutiestas Baltijos jūros dugnu, nustojo leisti dujas, pranešė Danijos energetikos agentūra. 

Tai įvyko po šią savaitę įvykusio nuotėkio, kai į Baltijos jūrą pateko tonos metano.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dujų nuotekis

Šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ agentūra pranešė, kad dujotiekį „Nord Stream 2“ eksploatuojanti bendrovė ją informavo, jog slėgis vamzdyne, kuris eina iš Rusijos į Vokietiją, stabilizavosi. 

„Tai rodo, kad dujų nutekėjimas šiuo dujotiekiu nutrūko“, – teigė agentūra. 

Operatoriaus atstovas spaudai Ulrichas Lissekas sakė, kad šis įvykis reiškia, jog „arba dujotiekis yra visiškai tuščias, arba dujotiekyje esančių dujų ir už jo ribų esančio vandens slėgis pasiekė pusiausvyrą“. 

Donecko srities Lymano mieste vyksta mūšiai, o padėtis ten sudėtinga, feisbuke pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

H.Maliar paragino laikytis tylos ir pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneš, kai bus informacijos.