Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Pirmadienį nuo pat ryto Rusija atakavo skirtingas Ukrainos teritorijas, smogta Lvivui, Dniprui, Žytomyro ir Chmelnyckio sritims. Sprogimai nugriaudėjo ir Kyjivo centre
- V.Putinas sprogimus ant Krymo tilto pavadino teroro aktu ir apkaltino Ukrainą
- Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas V.Skibickis sako, kad Rusijos prezidentas V.Putinas bando įtikinti A.Lukašenką pradėti atvirą karą su Ukraina
- Rusijos kariai derasi su trečiosiomis šalimis dėl amunicijos įsigijimo, taip pat gabena ją iš Baltarusijos, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas
- Štabuose Lenkijoje ir Vokietijoje numatoma apmokyti apie 15 tūkst. ukrainiečių karių
Svarbiausias sekmadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.Bidenas: JAV aprūpins Ukrainą modernia oro gynybos įranga
00:41
JAV prezidentas Joe Bidenas pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis pasmerkė Rusijos raketų smūgius Ukrainos teritorijoje, įskaitant Kyjivą, ir pažadėjo toliau teikti Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad ši galėtų apsiginti, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Be kita ko, buvo kalbama apie pažangias oro gynybos sistemas.
Jis taip pat pabrėžė, kad toliau bendradarbiaus su sąjungininkais ir partneriais, siekdamas, kad Rusija ir toliau patirtų išlaidų, atsakytų už karo nusikaltimus ir žiaurumus, o taip pat teiks Ukrainai saugumo, ekonominę ir humanitarinę pagalbą.
Prezidento V.Zelenskio spaudos tarnybos pareiškime taip pat rašoma apie pokalbį su Baidenu.
„Turėjau produktyvų pokalbį su JAV prezidentu Joe Bidenu. Pagrindinė diskusijų tema buvo oro gynyba. Dabar tai yra svarbiausias mūsų bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetas“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Jis pridūrė, kad Ukrainai labai svarbi Amerikos lyderystė dėl griežtos G7 pozicijos ir paramos Ukrainos rezoliucijai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Ukrainos neįmanoma įbauginti“: V.Zelenskis įrašė emocingą kreipimąsi iš raketos pataikymo vietos
00:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įrašė emocingą vaizdo įrašą po pirmadienį įvykusios masinės raketų atakos. Naująjį kreipimąsi jis įrašė Kyjive, Vladimirovskio gatvės ir Ševčenkos bulvaro sankryžoje, kur ryte pataikė viena iš rusų raketų.
Vaizdo įrašas publikuotas prezidento „Telegram“ kanale.
Jis pažymėjo, kad pirmadienis Ukrainai buvo sunki diena, o dabar visoje Ukrainoje vyksta atstatymo darbai.
„Deja, šiandien per šį teroristinį išpuolį žuvo 12 žmonių. Daugiau kaip 80 žmonių yra sužeisti arba traumuoti. Visi, kurie kreipėsi pagalbos, jos sulauks... Ukrainos ginkluotosios pajėgos, mūsų žvalgyba, Ukrainos saugumo tarnyba ir visi, saugantys mūsų valstybę, taip pat vykdo savo užduotis. Iš 84 Rusijos raketų, paleistų prieš Ukrainą, 43 buvo numuštos. Iš 24 rusiškų bepiločių orlaivių 13 buvo numušta. Ir net po to kas 10 minučių gaunu pranešimus apie Irano „šachidų“ numušimą“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad okupantai vėl meluoja. Tačiau jiems nepavyks įbauginti ukrainiečių, savo išpuoliais Rusijos Federacija tik dar labiau suvienija ukrainiečius.
„Teroristų lyderiai sako, kad jie pataikė į visus planuotus taikinius. Pirmiausia, jie kaip visada meluoja. Antra, jie kaip visada meluoja. Pažvelkite į jų tikruosius tikslus. Be energetikos objektų, pažvelkite vien į mūsų sostinės pavyzdį. Kyjivo sankryža, kurioje dabar stoviu... Štai toks jums taikinys. Už 700 metrų yra Sofijos katedros varpinė. Maskvos dar nebuvo, kai ji jau stovėjo. Ukrainos neįmanoma įbauginti. Tik dar labiau ją suvienyti. Ukrainos negalima sustabdyti. Tik dar labiau įtikinti, kad teroristai turi būti nuginkluoti“, – pridūrė jis.
Ukrainos saugumo tarnyba yra paskelbusi ir S.Šoigu, V.Matvijenko, V.Volodino bei kitų V.Putino bendrininkų paiešką
23:22
Ukrainos saugumo tarnyba patvirtino, kad Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs šalies agresorės prezidentas Dmitrijus Medvedevas įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą. Tačiau pažymima, kad tai įvyko dar 2022 m. kovą, t. y. prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš Ukrainą.
„Jis, kaip ir dauguma Rusijos Saugumo tarybos narių, yra įtariamasis baudžiamojoje byloje pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 110 straipsnį (Ukrainos teritorinio vientisumo ir neliečiamumo pažeidimas)“, – pažymėjo Ukrainos saugumo tarnybos atstovai. Kartu jie priminė, kad už tokius nusikaltimus baudžiama iki 15 metų įkalinimo bausme arba kalėjimu iki gyvos galvos.
Be to, į ieškomų asmenų sąrašą įtraukti kiti Vladimiro Putino režimo atstovai, visų pirma Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas, Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Rusijos federalinės saugumo tarnybos direktorius Aleksandras Bortnikovas, Rusijos nacionalinės gvardijos direktorius Viktoras Zolotovas, Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
„Forbes“: pirmadienį rusai išpuoliams Ukrainoje išleido 400–700 mln. dolerių
22:51
Pirmdienį surengtas masinis Ukrainos apšaudymas okupantams kainavo apie 400–700 mln. dolerių. Tokį įvertinimą pateikė žurnalas „Forbes Ukraine“.
Pirmadienį iki 17 val. Rusija į Ukrainą paleido 84 sparnuotąsias raketas ir 24 bepiločius orlaivius. Ukrainos kariai numušė daugiau nei pusę raketų – 43 vienetus ir 13 bepiločių orlaivių.
Didelį vertės skirtumą lemia tai, kad dar nėra žinomas tikslus kiekvieno tipo raketų skaičius. Pranešama apie šiuos raketų tipus: „Ch-101“, „Ch-555“, „Kalibr“, „Iskander“, S-300, „Tornado-S“.
Vertinant Rusijos išlaidas daroma prielaida, kad didžioji dalis pataikiusių raketų buvo brangios ir didelio tikslumo Ch-101 ir taktinio nuotolio raketos (S-300, „Tornado-S“), o likusiomis buvo siekiama apkrauti ukrainiečių oro gynybos sistemą.
Apskaičiuojant šių raketų kainą, leidinyje naudojami tokie skaičiavimai: „Ch-101“ kainuoja 13 mln. dolerių, „Kalibr“ – 6,5 mln. dolerių, „Iskander“ – 3 mln. dolerių, „Oniks“ – 1,25 mln. dolerių, „Ch-22“ – 1 mln. dolerių, „Tochka-U“ – 0,3 mln. dolerių. Bendra visų pirmadienį paleistų bepiločių orlaivių vertė – keli milijonai dolerių.
Kinija ir Indija paskelbė pareiškimus dėl Ukrainos
22:39
Kinija ir Indija, kurios anksčiau susilaikydavo nuo Rusijos karo prieš Ukrainą kritikos, po pirmadienį Ukrainai suduoto didelio masto raketų smūgio paragino deeskaluoti padėtį ir pradėti dialogą. Apie tai pranešė „The New York Times“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning per brifingą sakė, kad „visos šalys nusipelno pagarbos savo suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. Ji pridūrė, kad „reikėtų remti visas pastangas, kurios prisideda prie taikaus krizės sprendimo“.
Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Arindam Bagchi savo ruožtu sakė, kad Naujasis Delis siūlys paramą pastangoms nutraukti karo veiksmus.
„Indija yra labai susirūpinusi dėl konflikto Ukrainoje eskalavimo, įskaitant smūgius infrastruktūrai ir civilių žūtis“, – pabrėžė A.Bagchi.
Švedija atsisako leisti Rusijai prisijungti prie „Nord Stream“ nuotėkių tyrimo
21:14
Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą.
Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Vamzdynai šiuo metu neveikia, tačiau prieš įvykstant tariamam sabotažui juose buvo dujų. Visi keturi nuotėkiai buvo aptikti prieš dvi savaites Baltijos jūroje prie Danijai priklausančios Bornholmo salos.
Ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson pareiškimas yra atsakas į Rusijos prašymus būti įtrauktai į įtariamo sabotažo tyrimus.
„Švedijoje preliminarūs tyrimai yra konfidencialūs, o tai, žinoma, ne išimtis ir šiuo atveju“, – spaudos konferencijoje sakė M.Andersson.
„Kadangi nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, nors ir Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, Rusija turi galimybę patekti prie nuotėkių vietos, – pridūrė ji. – Dabar mes zoną atblokavome, todėl į ją gali patekti ir kiti laivai, tokios taisyklės.“
Tačiau premjerė pažymėjo, kad be Švedijos tyrėjų, pagal ES sistemą dar veikia ir „jungtinė tyrimo grupė“.
Anot jos, vyriausybė rengia atsakymą Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui, laišku paprašiusiam į tyrimą įtraukti Maskvą ir energetikos milžinę „Gazprom“, kuri yra pagrindinė minėtų dujotiekių savininkė.
Du iš nuotėkių įvyko Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o kiti du – Danijos.
Švedijos valdžia praėjusią savaitę užblokavo zoną aplink nuotėkius, kad galėtų atlikti patikrinimą.
Po patikrinimo Švedijos prokuroras Matsas Ljungqvistas, vadovaujantis šalies slaptosios tarnybos (SAPO) atliekamai patikrai, ketvirtadienį pareiškė, kad „nusikaltimo vietos tyrimas sustiprino įtarimus dėl sabotažo sunkinančiomis aplinkybėmis“.
Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas rugsėjo pabaigoje pareiškė, kad jie „informavo Rusiją“ apie tyrimo pradžią.
„Tačiau mes neturime noro kalbėtis su Rusija. Mes norime išsiaiškinti šio reikalo esmę ir tai darome su savo sąjungininkais“, – tuomet žurnalistams sakė J.Kofodas.
Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai dar prieš aptinkant nuotėkius šioje vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai.
Ir Vašingtonas, ir Maskva paneigė, jog yra kaip nors su tuo susiję.
ES pratęsia Ukrainos pabėgėlių apsaugą iki 2024 metų
20:36
Ukrainiečiams kenčiant nuo suintensyvėjusių Rusijos raketų atakų, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė, kad visame bloke galiojanti Ukrainos pabėgėlių apsaugos schema pratęsiama iki 2024 metų.
Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson taip pat pareiškė, kad prieglobstį ES šalyse radę ukrainiečiai net nusprendę išvykti galės išlaikyti pabėgėlio statusą, jei atitinkamai ES valstybei praneš apie savo grįžimą į gimtinę.
Dėl tokių priemonių buvo nuspręsta dar iki pirmadienio, kuomet Rusija surengė masinį apšaudymą, smogusi daugybei civilių objektų Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose ir privertusi ukrainiečius ieškoti prieglobsčio.
Y.Johansson žurnalistams sakė, kad 4,2 milijono ukrainiečių šiuo metu turi laikinosios apsaugos statusą pagal ES sistemą, kuri jiems suteikia teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje ir sulaukti būsto bei mokymosi pagalbos.
Programa, kurią ES pirmą kartą aktyvavo kovo 4 dieną – po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą – iš pradžių buvo numatyta metams, t. y., iki kitų metų kovo, bet buvo numatyta ir galimybė ją atnaujinti.
Tačiau dabar Y.Johansson paskelbė, kad programa „bus įgyvendinama bent iki 2024 metų kovo“.
Ji taip pat paaiškino, kad programoje numatyta taisyklė, pagal kurią laikinosios apsaugos statusas nustoja galioti, kai šia programa pasinaudojęs asmuo grįžta į savo šalį, buvo pakeista.
„Nuspręsta, kad nebėra būtina išsiregistruoti grįžtant atgal – galima pasilikti laikinąją apsaugą, gautą valstybėje narėje, – sakė ji. – Vienintelis dalykas, kurį turite padaryti, tai pranešti savo priimančiosios šalies nacionalinėms arba vietos valdžios institucijoms, kad grįžtate į Ukrainą.“
J.Bidenas smerkia „absoliutų“ Rusijos raketų smūgių „žiaurumą“
20:35
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgius Ukrainos miestams, pareiškęs, jog tai „demonstruoja absoliutų“ Vladimiro Putino „neteisėto karo žiaurumą“.
„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia visoje Ukrainoje Rusijos šiandien surengtus raketų smūgius“, – pareiškė JAV valstybės vadovas Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.
„Per šiuos smūgius žuvo ir buvo sužeista civilių, taip pat buvo sunaikinta taikinių, neturinčių jokios karinės paskirties“, – pabrėžė jis.
„Jie [smūgiai] dar kartą demonstruoja absoliutų pono Putino neteisėto karo prieš ukrainiečius žiaurumą.“
JAV prezidentas pažymėjo, kad šie smūgiai „tik dar sustiprina mūsų įsipareigojimą palaikyti Ukrainos žmones tiek, kiek reikės“.
„Kartu su sąjungininkais ir partneriais toliau imsimės priemonių, kad Rusija mokėtų už savo agresiją, kad Putinas ir Rusija atsakytų už savo žiaurumus ir karo nusikaltimus. Taip pat teiksime ukrainiečių pajėgoms būtiną paramą, kad jie galėtų ginti savo šalį ir savo laisvę“, – pareiškė J.Bidenas.
„Dar kartą raginame Rusiją nedelsiant sustabdyti šią neišprovokuotą agresiją ir išvesti savo pajėgas iš Ukrainos“, – pridūrė jis.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusija į Ukrainą pirmadienį paleido 84 sparnuotąsias raketas, praėjus dviem dienoms po to, kai didelis sprogimas apgriovė tiltą, jungiantį Rusiją su Maskvos aneksuotu Krymu. Dėl šio išpuolio Maskva apkaltino Kyjivą.
Pasak kariuomenės, rusai taip pat paleido 24 bepilotes skraidykles, įskaitant 13 iranietiškų „Shahed-136“. Kariuomenė pridūrė, kad 43 sparnuotosios raketos buvo numuštos.
Ukrainos nacionalinė policijos tarnyba skelbė, kad per šiuos masinius Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti.
A.Blinkenas smerkia Rusijos „siaubingus smūgius“ Ukrainai
18:55
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasmerkė „siaubingus“ Rusijos „raketų smūgius“ Ukrainos miestams ir pažadėjo „tvirtą“ paramą Kyjivui.
A.Blinkenas pareiškė kalbėjęs su savo ukrainiečių kolega Dmytro Kuleba „po šįryt Kremliaus surengtų siaubingų smūgių ir vėl patvirtino, kad Jungtinės Valstijos remia Ukrainą“.
„Mes ir toliau teiksime Ukrainai tvirtą ekonominę, humanitarinę ir saugumo pagalbą, kad Ukraina galėtų apsiginti ir pasirūpinti savo žmonėmis“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
JT nori, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto būtų pratęstas metams
18:31
Keturių mėnesių trukmės susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto, besibaigiantis lapkričio 22 dieną, turi būti pratęstas dar metams, pirmadienį pareiškė vienas Jungtinių Tautų pareigūnas.
Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas sakė esąs „pagrįstai įsitikinęs“, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas bus pratęstas.
„Tai turi peržengti keturių mėnesių laikotarpį. Turime jį pratęsti dar metams, – spaudos konferencijoje Ženevoje komentavo M.Griffithsas. – Ūkininkai artimiausiu metu turi gauti atsakymą, ar verta ruoštis kitų metų derliui. Dėl šios priežasties reikalingas užtikrintumas dėl operacijos Juodojoje jūroje.“
Vasario pabaigoje prasidėjusi Maskvos karinė invazija buvo paralyžiavusi Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti.
Ankarai tarpininkaujant liepos antroje pusėje buvo pasirašytas susitarimas, padėjęs nutraukti Rusijos blokadą ir leidęs iš Odesos uosto pradėti gabenti grūdų krovinius. Tai padėjo sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.
Pagal Ukrainos ir Rusijos susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija buvo oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir prižiūrėti, kad laivais nebūtų plukdomi neteisėti kroviniai, pavyzdžiui, ginkluotė.
Rusija skundžiasi, kad nepaisant „Grūdai taikai“ susitarimo, dėl sankcijų jos finansų ir logistikos sektoriams ji negali parduoti maisto ir trąšų.
Susirūpinimas dėl trąšų
„Norėtume, kad jis būtų atnaujintas ir galbūt net išplėstas įtraukiant didesnį kiekį trąšų“, – apie susitarimą sakė M.Griffithsas.
Sintetinių iš azoto, fosforo ar kalio karbonato gaminamų trąšų kainos per pastaruosius pusantrų metų išaugo trigubai dėl nutraukto tiekimo iš Rusijos, kuri iki tol buvo didžiausia pasaulyje eksportuotoja, ir sparčiai augančios dujų – kurios yra būtinos gamybai – kainos.
JT skubios pagalbos koordinatorius taip pat tikėjosi, jog bus pasiektas susitarimas dėl amoniako eksporto.
M.Griffithsas teigė, kad jau įdiegtos sistemos bei procedūros veikia gerai, ir tikisi, jog „po atnaujinimo netgi bus išplėstos“.
Jis taip pat pridūrė, kad JT prekybos ir plėtros agentūros, dalyvavusios derybose dėl susitarimo, vadovė Rebeca Grynspan per šią savaitę kartu su juo vyks į Maskvą susitikti su aukšto rango Rusijos pareigūnais.
Susitarimais siekiama sumažinti įtampą, kilusią pasaulinėse maisto rinkose ir neleisti skurdžioms šalims susidurti su rimtomis maisto krizėmis.
JT maisto ir žemės ūkio agentūra pranešė, kad pasaulinės maisto kainos rugsėjį ir toliau mažėjo – šeštą mėnesį iš eilės. Tačiau grūdų kainos indeksas nuo rugpjūčio pakilo 1,5 procento.
Artėjant lapkritį Indonezijoje vyksiančiam Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui, siekiant suaktyvinti gamybą Paryžiuje bus surengtas trąšų gamintojų susirinkimas.