Krasnodaro krašte karinis lėktuvas įsirėžė į daugiabutį

Rusijos okupacinė kariuomenė pasitelkia Rosgvardijos dalinius inžinerinių pozicijų aplink  užimtą Chersoną įrengimui. Apie tai feisbuke skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Be to, iš Chersono srities išvežami kolaborantai ir jų šeimos nariai.

„Chersone okupantai yra priversti įtraukti Rosgvardijos padalinius į miesto apylinkėse esančių pozicijų inžinerinį įrengimą. Tuo pat metu imamasi priemonių evakuoti kolaborantus ir jų šeimas į laikinai okupuotą Krymo teritoriją“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Rugpjūčio pabaigoje Ukrainos kariai pradėjo plataus masto kontrpuolimą. Teritorijų išlaisvinimas iš rusų okupantų tęsiasi ir Chersono regione. Nuo spalio 9 d. Chersono kryptimi iš okupantų išlaisvinta daugiau kaip 1170 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Chersono srities karinės administracijos pirmininko patarėjas Serhijus Chlanis sakė, kad Chersono apylinkėse esantys okupantai panikuoja. Jie jau bėga iš Berislavo ir iš ten išveža sužeistuosius.

Jeiske, Rusijos Krasnodaro krašte, užgesintas daugiaaukščio namo gaisras, kilęs po to, kai šalia jo sudužo karinis naikintuvas-bombonešis Su-34. Šiuo metu rasti keturių žuvusiųjų kūnai, dar 25 žmonės – ligoninėse. Šeši žmonės kol kas laikomi dingę be žinios.

Krasnodaro krašto gubernatoriaus pavaduotoja Ana Minkova Rusijos portalą gazeta.ru informavo, kad trys žmonės mirtinai susižalojo, krisdami iš viršutinių namo aukštų.

„Remiantis informacija, kurią turiu šiuo metu, trys mirtys patvirtintos. Taip, tai žmonės, iššokę iš viršutinių aukštų. Tokią informaciją bent jau kol kas pateikė vyriausiasis gydytojas. Turime daugybę sužalojimų, rodančių, kad tie šuoliai buvo atlikti iš aukščio“, – sakė A.Minkova.

Ji pridūrė, kad septynių žmonių būklė sunki – jie apsinuodijo degimo produktais.

„Kalbant apie sužeistuosius, šiuo metu sunkiai sužeisti septyni žmonės, iš kurių vienas yra vaikas. Tai žmonės, apsinuodiję degimo produktais, jiems dabar suteikiama visa reikiama medicininė priežiūra. Turime lengvai nukentėjusių, aštuoni iš jų yra mūsų ligoninėse. Palikome juos pakvėpuoti deguonimi ir atsigauti. Spręsime dėl tolesnio apgyvendinimo. Kol kas tai viskas“, – užbaigė ji.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos naikintuvas-bombonešis Su-34 sudužo kildamas per mokomąjį skrydį iš karinio aerodromo. Pilotams pavyko katapultuotis. Buvo iškelta baudžiamoji byla, o po kelių valandų gaisras buvo užgesintas.

NATO pirmadienį pradėjo eilines branduolinio atgrasymo pratybas Vakarų Europoje.

Įtampa dėl branduolinio ginklo išaugo dėl vis dažnesnių Rusijos prezidento Vladimiro Putino, patiriančio nesėkmes Ukrainoje, grasinimų. 

30 valstybių aljansas pabrėžė, kad „įprastos, pasikartojančios pratybos“, kurios tęsis iki spalio 30 dienos, buvo suplanuotos dar prieš Maskvos invaziją į Ukrainą ir niekaip nėra susijusios su dabartine situacija.

Pratybose dalyvaus JAV strateginiai bombonešiai B-52, o mokymai vyks virš Belgijos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės jūros. 

Planuojama, kad pratybose iš viso dalyvaus iki 60 orlaivių. 

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas atmetė bet kokius raginimus nutraukti pratybas po to, kai V.Putinas sugriežtino savo retoriką dėl branduolinio ginklo, jo kariams Ukrainoje patiriant pralaimėjimus. 

„Tai būtų labai neteisingas signalas, jeigu mes staigiai atšauktume įprastas, ilgai planuotas pratybas dėl karo Ukrainoje“, – praeitą savaitę teigė J.Stoltenbergas.

„Turime suprasti, kad tvirtas, nuspėjamas NATO elgesys, mūsų karinė jėga yra geriausias būdas užkirsti kelia eskalacijai“, – pridūrė jis. 

NATO teigia, kad nepaisant Kremliaus griežtesnių kalbų, nepastebėjo jokių pokyčių Rusijos branduolinės pozicijos atžvilgiu. 

„Bet mes išliekame budrūs“, – teigia NATO vadovas.

Pirmadienį įvyko eiliniai belaisvių mainai tarp Rusijos ir Ukrainos. Tuo pat metu jie buvo ne visiškai eiliniai, nes visi belaisviai, kuriuos šį kartą iš Rusijos atgavo Ukraina – moterys. Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Šiandien pavyko įvykdyti dar vieną plataus masto apsikeitimą belaisviais. Ypač emocingą ir ypatingą – iš nelaisvės išlaisvinome 108 moteris. Tai buvo pirmieji moterų mainai. Nelaisvėje buvo motinos ir dukterys, kurių labai laukė jų artimieji“, – sakoma pranešime.

Tarp išlaisvintųjų – 37 moterys, evakuotos iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos, 11 karininkių, 85 eilinės ir seržantės, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, karinių jūrų pajėgų, teritorinės gynybos, nacionalinės gvardijos ir kitų junginių atstovės.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos, kurią bando aneksuoti Rusija, vadovas Denisas Pušilinas pirmadienį pareiškė, kad apsikeitimas belaisviais su Ukraina įvyko „pagal formulę 110 prie 110“. Jis taip pat nurodė, kad du iš 110 žmonių, dėl kurių apsikeitimo buvo susitarta, nusprendė likti Rusijoje.

„Kyjivui atiduodame daugiausia moterų“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale. D.Pušilinas pridūrė, kad Ukraina perduos „80 civilių jūreivių“, taip pat „30 kariškių iš DNR, LNR ir kitų Rusijos regionų“.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos grįžo 72 žmonės – nuo vasario Ukrainos nelaisvėje laikyti civilinių laivų įgulų nariai.

Pasak ministerijos, visi grąžinti belaisviai bus nuskraidinti į Maskvą, kur jiems bus suteikta medicininė ir psichologinė pagalba.

Vokietijos specialiosios tarnybos paskelbė apie galimybę Rusijai panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, nes karo pralaimėjimas gali kelti „egzistencinę grėsmę Putino valdžiai“. Apie tai rašo „Spiegel“.

Federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas mano, kad gali kilti klausimas dėl „substrateginio branduolinio ginklo“ panaudojimo Ukrainos teritorijoje. V.Putinas gali griebtis tokio žingsnio norėdamas primesti padiktuotą taiką Ukrainai, nes Rusijos pusės pasirengimo kompromisams ženklų galimose derybose nėra.

B.Kahlas pabrėžė, kad karo pralaimėjimas Ukrainoje gali „sukelti egzistencinę grėsmę V.Putino valdžiai“. Tačiau jis pažymėjo, kad jo tarnyba neturi įrodymų, jog Rusija planuoja panaudoti strateginius ar taktinius branduolinius ginklus.

Tuo pat metu Vokietijos specialiosios tarnybos apkaltino V.Putiną tuo, kad išdrįsęs visapusiškai įsiveržti į Ukrainą, jis iš tikrųjų užpuolė visus Vakarus.

Taigi B.Kahlas V.Putino veiksmus Ukrainoje pavadino „karo paskelbimu visam laisvam, demokratiniam pasauliui“.

Vokietijos Konstitucijos apsaugos biuro prezidentas Thomas Haldenwangas taip pat įvertino įvykius Ukrainoje.

„Sisteminė konkurencija virto atvira kova“, – sakė jis.

Th.Haldenwangas pridūrė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „pakeitė žaidimo taisykles“ visose su saugumu susijusiose politikos srityse. Tai turi tiesioginės įtakos Vokietijos vidaus saugumui. Balandį federalinė vyriausybė iš šalies išsiuntė 40 Rusijos šnipų.

Dislokuojant bendrą Baltarusijos ir Rusijos karių grupę, iš Rusijos Federacijos į Baltarusiją atvyks apie 170 tankų, iki 200 šarvuotų kovos mašinų ir iki 100 pabūklų ir minosvaidžių, kurių kalibras didesnis nei 100 mm.

Apie tai pranešė Tarptautinio karinio bendradarbiavimo departamento vadovas, Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas Valerijus Revenka socialiniame tinkle „Twitter“.

„Bendras skaičius atvykstančiųjų į Baltarusiją bus iki 9000 karių, apie 170 tankų, iki 200 šarvuočių ir iki 100 pabūklų ir minosvaidžių, kurių kalibras didesnis nei 100 mm“, – teigė jis. 

V.Revenkos teigimu, grėsmėmis sąjungininkei Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai saugumui laikomos: „NATO grupių dislokavimas prie Baltarusijos Respublikos sienų esant dialogo stokai, NATO mokymo veiklos intensyvinimas puolančia tema, Baltarusijos radikalių elementų skatinimas nuversti teisėtą Baltarusijos Respublikos valdžią.

Pirminiais duomenimis, keturi žmonės žuvo spalio 17-osios rytą Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą Kyjivo Ševčenkos ​​rajone.

Pasak Ukrainos sostinės prokuratūros atstovės Nadijos Maksymec, apie 15 val. iš po daugiabučio griuvėsių buvo ištrauktas dar vienas žuvęs žmogus (ketvirtasis – red.).

Iš sugriauto pastato buvo išgelbėta 19 žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Anksčiau Nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenka patvirtino, kad žuvo trys žmonės: 59 metų moteris ir du jaunesnio amžiaus žmonės. Dar trys žmonės dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę.

13.44 val. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad tarp trijų žuvusių civilių buvo jauna pora: vyras ir žmona, kuri laukėsi vaiko. Moteris buvo 6 mėnesį nėščia.

Kyjivo miesto prokuratūros duomenimis, žuvusi pora gimė 1988 m.

„Enerhoatom“ skelbia, kad Rusijos kariai atakuodami pastotes trikdo atominių elektrinių darbą, o naujiems branduolinio šantažo būdams iš Rusijos Federacijos galima užkirsti kelią sankcijomis „Rosatom“, „Rosenergoatom“ ir kt.

„Analizuodami pastarųjų dienų okupantų veiksmus, galime padaryti išvadą apie naują teroristinės šalies branduolinio šantažo taktiką.

Pastarosiomis dienomis Rusijos įsibrovėliai, apšaudydami visą Ukrainos teritoriją, tyčia taikėsi į pastotes, aukštos įtampos ryšio linijomis sujungtas su Ukrainos atominėmis elektrinėmis.

Nors šios pastotės yra gana toli (160–200 km) nuo Ukrainos atominių elektrinių, dėl jų pažeidimo nutrūksta ryšių linijos, kuriomis elektra perduodama iš atominės elektrinės į Ukrainos energetikos sistemą. O nutrūkus šių ryšių linijų eksploatacijai, AE energetiniai blokai išjungiami avariniu atveju, todėl stotys veikia elektros energijos tiekimo režimu, įtraukiant dyzelinius generatorius“, – skelbia „Enerhoatom“.