Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Artimiausiomis dienomis Ukraina iš NATO gaus priemonių, skirtų kovoti su Irano kamikadzių dronais, kuriuos Rusija aktyviai naudoja taikiems miestams atakuoti.
- Iranas sutiko suteikti Rusijai raketų „žemė-oras“ ir papildomų bepiločių orlaivių, pranešė „Reuters“, remdamasi dviem aukšto rango Irano pareigūnais ir dviem Irano diplomatais. Tačiau Iranas tai neigia
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas neketina nutraukti karinės mobilizacijos Rusijoje, nors kai kurie šalies regionai ją jau baigė
- Ukrainos gyventojai turėtų būti pasirengę elektros, vandens ir šilumos tiekimo nutraukimui visoje šalyje, perspėjo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoja Kyrylo Tymošenka
- Estijos parlamentas paskelbė Rusijos režimą teroristiniu
Svarbiausias antradienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: V.Putino paskelbta karo padėtis – tai „draugų čekistų“ isterija
00:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos paskelbta „karo padėtis“ okupuotose Ukrainos teritorijose yra „draugų čekistų“ isterija. Valstybės vadovas tai pasakė vakare kreipdamasis į ukrainiečius.
„Na, ką aš galiu pasakyti, tiesiog „draugų čekistų“ isterija. Isterija, kuri bus tuo didesnė, kuo arčiau bus Rusijos pralaimėjimas“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, okupantai pasirašo įsakus, įtvirtinančius karą.
„Rusija pusmetį vengia net žodžio „karas“, baudžia už tai savo žmones baudžiamosiomis bylomis, o dabar pati skelbia karo padėtį okupuotoje teritorijoje... Okupantai patys atnešė karą į mūsų žemę, nuolat melagingai kalbėdami apie tariamas derybas, o dabar pasirašo įsakus, kuriais įtvirtina karą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
J.Bidenas: V.Putinas yra itin sudėtingoje padėtyje, bet nori priversti ukrainiečius pasiduoti
00:19
JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje, tačiau savo brutalumu bando priversti ukrainiečius kapituliuoti.
JAV prezidentas tai pasakė per spaudos konferenciją.
J.Bideno buvo paklausta apie V.Putino įvestą karinę padėtį okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Manau, kad Vladimiras Putinas jaučiasi atsidūręs itin sunkioje padėtyje. Ir, mano nuomone, matome, kad vienintelė jo turima priemonė – žiauriai elgtis su atskirais Ukrainos piliečiais Ukrainoje, siekiant juos įbauginti ir priversti kapituliuoti. Jie neketina to daryti“, – pabrėžė J.Bidenas.
Ukrainiečiai įspėti dėl masinio elektros energijos tiekimo nutraukimo ketvirtadienį
23:12
Ketvirtadienį visoje Ukrainoje nuo 7.00 iki 22.00 val. gali būti įvesti elektros energijos tiekimo apribojimai. Pažymima, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas bus pakaitinis ir konkrečioje vietovėje neturėtų trukti ilgiau nei 4 valandas.
„Tai priverstinis žingsnis. Nuo spalio 10 d. Ukrainos energetikos sistema jau patyrė daugiau atakų nei per aštuonis karo mėnesius“, – pareiškė elektros energijos tiekimo bendrovė „Ukrenerho“, paaiškindama, kad tokio žingsnio bus imtasi, norint subalansuoti energetikos sistemos veikimą.
Ukrainiečiams patariama iki ketvirtadienio 7 val. ryto įkrauti telefonus, rezervines baterijas, apsirūpinti vandens atsargomis, žibintuvėliais ir elementais jiems.
„Rytojaus apribojimų priežastis – galios trūkumas sistemoje. Neatmetame tikimybės, kad prasidėjus šaltiems orams jūsų pagalbos prašysime dažniau. Pasistengsime laiku informuoti. Ačiū visiems, kad dabar visi esate šiek tiek energetikai“, – sakė „Ukrenerho“.
Trečiadienį paskelbta, kad rusų atakos jau rimtai apgadino apie 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.
Buvę kaliniai palieka rusų dalinius ir bando bėgti į Rusiją
22:22
Kaliniai, kuriais rusai papildo savo kariuomenę, gavę ginklų, palieka dalinius ir bando pabėgti į Rusiją. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Pažymima, kad Rusijos okupacinių pajėgų nuostolių kompensavimas nuteistaisiais sukėlė papildomų problemų vadovybei.
Turimais duomenimis, spalio 17 d. Ukrainos pajėgoms pataikius į šaudmenų sandėlį Chersono srityje, dalis jį saugojusio rusų padalinio karių buvo sužeisti, o likusieji pabėgo. Bėglių ieškoti ėmėsi "Rosgvardijos" padaliniai.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbė, kad spalio pradžioje buvę nuteistieji sudarė jau daugiau nei pusę iš 8000 privačios karinės kompanijos "Wagner" kovotojų.
Dėl mobilizacijos daugiau nei milijonas Rusijos piliečių nebegali išvykti iš šalies
22:07
Daugiau nei milijono Rusijos Federacijos piliečių pavardės buvo įtrauktos į Rusijos pasienio tarnybos duomenų bazę. Šiems žmonėms uždrausta išvykti iš šalies dėl rugsėjo 21 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos.
Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Rusijos pasieniečiai šioje bazėje tikrina iš šalies išvykstančius piliečius. Rusijos žiniasklaida pranešė apie 1 025 703 asmenis, įtrauktus į asmenų, kuriems neleidžiama išvykti iš šalies, sąrašą. Ne visi sąraše esantys asmenys mobilizuojami šiuo metu, tačiau kiekvienas iš jų bet kuriuo metu gali gauti šaukimą iš karinio komisariato.
Ukrainos pareigūnas: civilių evakuacija iš Chersono „prilygsta deportacijai“
18:42 Atnaujinta 19:09
Civilių evakuacija iš Chersono miesto, apie kurią antradienį paskelbė Rusija, prilygsta deportacijai, trečiadienį pareiškė Kyjivo paskirtas Ukrainos Chersono srities pareigūnas.
Rusija antradienį paskelbė evakuosianti civilius gyventojus iš šio svarbaus pietų Ukrainos miesto, esančio vienoje iš sričių, kurias Rusija skelbiasi aneksavusi.
„Mūsų nuomone, Chersone paskelbta evakuacija prilygsta deportacijai. Jos tikslas – Chersone sukelti tam tikrą paniką ir sukurti propagandinių vaizdų“, – per spaudos konferenciją pareiškė Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.
Jis pažymėjo, kad gyventojams dalijamas sąrašas, kuriame patariama, kokius daiktus pasiimti evakuojantis, yra „kelionės į vieną pusę sąrašas“, ir pridūrė, kad šie žmonės bus vežami į Rusijos pietinę Krasnodaro sritį, o ne į kaimyninį Krymo pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
„Rusija vykdo deportacijas, kaip sovietiniais laikais“, – pareiškė S.Chlanas.
Ukrainiečių pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, prokremliški pareigūnai Chersone trečiadienį pareiškė, jog traukiasi iš šio svarbaus Pietų Ukrainos miesto ir organizuoja civilių gyventojų perkėlimą iš Chersono.
Pasak S.Chlano, Kremliaus primesti pareigūnai perkelia savo bazę į Heničeską – prie Azovo jūros esantį uostamiestį, kuriame organizuos savo „naująją sostinę“.
„Okupantų sprendimas pasitraukti iš dešiniojo Chersono kranto yra susijęs su nuosekliai vykdomais mūsų ginkluotųjų pajėgų veiksmais“, – pareiškė jis.
EP Sacharovo premija paskirta ukrainiečių tautai
18:41 Atnaujinta 20:27
Prestižinė Europos Parlamento Andrejaus Sacharovo premija už minties laisvę trečiadienį atiteko „drąsiai“ ukrainiečių tautai, besipriešinančiai Rusijos invazijai.
„Šis apdovanojimas skirtas kovojantiems ukrainiečiams. Tiems, kurie buvo priversti bėgti. Tiems, kurie neteko artimųjų ir draugų. Visiems tiems, kurie stojasi ir kovoja už tai, kuo tiki“, – pareiškė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, cituojama Parlamento pranešime žiniasklaidai.
„Žinau, kad drąsūs Ukrainos žmonės nepasiduos, nepasiduosime ir mes”, – pridūrė ji.
Ukrainiečių tautai atstovauja „jos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jos išrinkti atstovai ir pilietinė visuomenė“, sakė R.Metsola.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį gyrė „ukrainiečių kovą su Rusija ginant demokratines vertybes“.
„Ukrainiečiai mūšio su teroristine Rusijos Federacijos valstybe lauke kiekvieną dieną rodo atsidavimą laisvės, demokratijos vertybėms“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Rusijai Ukrainoje vykdant „gryno teroro aktus“, sprendimas šių metų premiją skirti ukrainiečių tautai buvo priimtas Europos Parlamento politinių frakcijų bendru sutarimu, pridūrė ji.
Kaip rašoma pranešime, EP nariai pabrėžia, kad ukrainiečiai ne tik kovoja gindami savo namus, suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, bet ir gina laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir Europos vertybes „prieš brutalų režimą, kuris siekia pakenkti mūsų demokratijai, susilpninti ir suskaldyti mūsų Sąjungą“.
Į premiją šiemet taip pat pretendavo vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as, laikomas griežto režimo kalėjime Britanijoje ir ginčijantis Vašingtono reikalavimą išduoti jį Jungtinėms Valstijoms, kurios jį nori teisti už paslapčių apie karus Irake ir Afganistane atskleidimą.
Į pretendentų „trumpąjį sąrašą“ buvo įtraukta ir 2018 metais įkurta Kolumbijos Tiesos komisija, tirianti žiaurius nusikaltimus, įvykdytus per penkis 2016-aisiais pasibaigusio konflikto dešimtmečius.
Sacharovo premiją už minties laisvę Europos Parlamentas kasmet skiria žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją.
Pernai Sacharovo premiją laimėjo kalinamas Rusijos opozicijos aktyvistas, prezidento Vladimiro Putino kritikas Aleksejus Navalnas, 2020 metais išgyvenęs bandymą jį nunuodyti sovietų sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
„Enerhoatom“: apie 50 Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų laikomi rusų nelaisvėje
18:38
Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas trečiadienį pranešė, kad apie 50 Maskvos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės pietų Ukrainoje darbuotojų laikomi Rusijos nelaisvėje.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje „į nelaisvę pateko daugiau kaip 150 žmonių iš elektrinės personalo“, naujienų agentūrai AFP sakė Petro Kotinas ir pridūrė, kad „kai kurie iš jų vėliau buvo paleisti, tačiau yra ir tokių, kurių likimas vis dar nežinomas“.
„Apie 50 žmonių vis dar yra nelaisvėje“, – teigė P.Kotinas.
„Jie yra elektrinės darbuotojai“, – pridūrė jis.
„Jie [rusai] periodiškai pagrobia gamyklos darbuotojus“, – interviu sakė agentūros vadovas.
Jis taip pat priminė apie Zaporižios AE generalinio direktoriaus Ihorio Murašovo pagrobimą. Anksčiau šį mėnesį jis buvo paleistas po kelių dienų nelaisvės.
„Tris dienas jis buvo laikomas rūsyje. Argi ne kankinimas, jeigu jis tris dienas sėdėjo ant kėdės su maišu ant galvos“, – sakė P.Kotinas kalbėdamas apie I.Murašovą. Jis pagyrė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovą Rafaelį Grossi, kuris prisidėjo prie Zaporižios AE generalinio direktoriaus paleidimo.
Antradienį „Enerhoatom“ apkaltino Rusiją dviejų aukšto rango Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų pagrobimu. Skelbiama, kad buvo sulaikytas informacinių technologijų vadovas Olehas Kostiukovas ir AE generalinio direktoriaus pavaduotojas Olehas Ošekas.
„Enerhoatom“ socialiniuose tinkluose teigė, kad elektrinės darbuotojai buvo „pagrobti“ ir „nugabenti į nežinomą vietovę“.
Praėjusią savaitę „Enerhoatom“ pareiškė, kad Rusija sulaikė elektrinės generalinio direktoriaus pavaduotoją žmogiškiesiems ištekliams Valerijų Martyniuką ir netinkamai su juo elgėsi.
Antradienį vakare TATENA išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad V.Martyniukas buvo paleistas.
Pati „Enerhoatom“ daugiau jokios informacijos apie jo padėtį nepateikė.
P. Kotinas trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad V.Martyniukas „buvo laikomas keturias ar penkias dienas ir buvo priverstas pasirašyti pareiškimą, kad sutinka su jų (Rusijos) politika“.
P.Kotinas taip pat teigė, kad iš 150 sulaikytų žmonių buvo tokių, kurie buvo nužudyti arba kankinami.
Taip pat jis pridūrė, kad „artimiausiomis dienomis“ „Enerhoatom“ ketina paskelbti visų sulaikytų asmenų sąrašą.
Kovo pradžioje, pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis, rusų kariai užėmė Zaporižios atominę elektrinę.
Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą dėl šaudymo į elektrinę, kurioje ir toliau dirba Ukrainos personalas, ir aplink ją. Apšaudymai sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.
Kyjivo meras pranešė, kad virš sostinės numuštos „kelios Rusijos raketos“
18:36
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trečiadienį pareiškė, kad virš sostinės buvo numuštos „kelios Rusijos raketos“.
Tai įvyko po to, kai naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė išgirdę kelis garsius sprogimus miesto centre.
„Oro gynyba numušė kelias Rusijos raketas virš Kyjivo. Likite slėptuvėse!“ – rašė V.Klyčko socialiniuose tinkluose.
Kelios pražūtingos pastaruoju metu Rusijos surengtos oro atakos Kyjivo regione buvo nukreiptos į energetikos objektus.
Pirmadienį per Rusijos atakas pasitelkiant iranietiškus dronus Kyjive žuvo mažiausiai penki žmonės.
Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad regione taip pat veikė oro gynybos sistemos.
Ukrainos kariuomenės šalies šiaurėje vadovybė per socialinį tinklą „Facebook“ pranešė, kad dar dvi raketos buvo numuštos Černihivo srityje, besiribojančioje su Kyjivo sritimi.
Apie naujus smūgius energetikos infrastruktūrai taip pat pranešta iš centrinio Vinycios regiono.
„Priešas smogia energetikos objektams. Suduota smūgių Vinycios srityje. [Įvykių] vietose dirba gelbėjimo tarnybos“, – per „Telegram“ paskelbė srities administracijos vadovas Serhijus Borzovas.
Anksčiau trečiadienį Ukraina pranešė, kad jos kariuomenė nuo rugsėjo vidurio numušė daugiau nei 220 Irane pagamintų dronų.