V.Zelenskis: okupantai pasiekė tokį etapą, kai Rusijos strateginis pralaimėjimas yra aiškus

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Šiaurės Korėjos vyriausybė neseniai nurodė kai kurioms šalies bendrovėms Rusijoje atrinkti darbuotojus, kuriuos būtų galima siųsti į Rusijos okupuotą Rytų Ukrainą, kad jie galėtų dalyvauti atstatymo darbuose, pranešė Šiaurės Korėjos naujienose bespecializuojantis Pietų Korėjos leidinys „Daily NK“.

Pasak „Daily NK“ šaltinio Rusijoje, Šiaurės Korėja sausio 20 d. išleido įsakymą kelioms bendrovėms, įskaitant su Gynybos ministerija susijusią „Cholhyon Construction“ ir „Kumrung Construction“, kuri yra susijusi su Socialinės apsaugos ministerijos 7-uoju generaliniu biuru.

123RF.com nuotr./Šiaurės Korėja, Pchenjanas

Atsižvelgiant į tai, kad visos įsakymą gavusios bendrovės yra susijusios su karinėmis arba viešojo saugumo agentūromis, panašu, kad Šiaurės Korėja ketina siųsti į Rytų Ukrainą karius arba policijos darbuotojus, o ne civilius, rašo leidinys.

Vyriausybė galėjo taip nuspręsti, nes kareivius ir viešojo saugumo darbuotojus lengviau kontroliuoti ir užtikrinti saugumą nei civilius.

Siuntimui į Ukrainą atrinktas personalas yra jauni vyrai nuo 19 iki 27 metų amžiaus.

Pasak „Daily NK“ šaltinio Rusijoje, Šiaurės Korėja liepė bendrovėms baigti personalo atranką iki sausio pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrovėms buvo duota maždaug 10 dienų atrankai užbaigti, Šiaurės Korėja, remdamasi šaltinio pasakojimu, personalą į Ukrainą greičiausiai išsiųs vasario viduryje arba kovo mėnesį.

Plačiau skaitykite čia.

Per pastarąsias dvi dienas, trečiadienį ir ketvirtadienį, Kramatorske, Donecko srityje, per Rusijos apšaudymą buvo apgadintas 51 daugiaaukštis pastatas.

Kaip feisbuke rašo Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka, trečiadienis ir ketvirtadienis miestui buvo tragiški. Visų pirma jis pranešė pastarųjų dviejų dienų Kramatorsko apšaudymo pasekmes.

„Reuters“/„Scanpix“/Vietinis gyventojas stovi šalia sugriauto daugiabučio Kramatorske

„Žuvo trys žmonės. 14 sužeistųjų (yra rimtų atvejų – jie operuojami). Dar 13 žmonių naktį kreipėsi į terapijos skyrių – jiems buvo suteikta reikalinga pagalba (daugiausia psichoemocinė). Buvo sugriautas penkiasdešimt vienas daugiaaukštis pastatas (670 butų), mokykla, poliklinika, parduotuvės ir biurai“, – sakė O.Hončarenka.

Taip pat tęsiama vienos moters paieška. 

„Visą šį laiką dirba gelbėtojai, policija, komunalininkai, medikai, dujininkai, elektrikai ir savanoriai. Kiekvienas atlieka savo darbą, kad padėtų nelaimės ištiktiems žmonėms. Palaikome ryšį su nukentėjusiaisiais iš sugriauto namo. Darbas tęsiasi, visi dirba vietoje“, – sakė meras.

Per ketvirtadienio išpuolį prieš Rytų Ukrainos Kramatorsko miestą sužeisti mažiausiai septyni žmonės, sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Tarp jų yra vienas asmuo, kuris buvo sunkiai sužeistas ir šiuo metu yra operuojamas, sakė srities vadovas vakare atnaujintame pranešime. Pareigūnai tikisi netrukus jį perkelti į artimiausią saugią ligoninę už regiono ribų.

Dauguma pastatų, į kuriuos miesto centre pataikė raketos, gyventojų jau išvyko ieškoti laikino būsto saugesnėse vietovėse, pridūrė P.Kyrylenka.

„Toks palyginti nedidelis aukų skaičius rodo, kad (smūgio metu) šiuose pastatuose liko gyventi tik 15 proc. anksčiau juose gyvenusių žmonių. Tai reiškia, kad dauguma gyventojų buvo išvykę“, – sakė jis.

P.Kyrylenka paragino mieste likusius žmones evakuotis.

Anksčiau ketvirtadienį pareigūnai sakė, kad per naujausią raketų smūgį buvo apgadinta 13 dviaukščių pastatų, trys keturių aukštų pastatai, vaikų klinika ir mokykla, garažai ir automobiliai.

Ketvirtadienio puolimas įvyko po trečiadienio raketų smūgių, per kuriuos mieste žuvo mažiausiai trys žmonės. Kai Kramatorską sukrėtė naujausias bombardavimas, tebevyko gelbėjimo operacijos.

Rusijos okupantai dabar yra pasiekę tam tikrą etapą, kai Rusijos strateginis pralaimėjimas jau aiškus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau, anot jo, taktiniu požiūriu jie vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolimo veiksmų.

Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina turi toliau dirbti stiprindama atsparumą ir išlikti vieninga siekdama aprūpinti savo gynėjus reikiama ginkluote. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Priešas yra tam tikrame etape, kai strategiškai Rusijos pralaimėjimas jau aiškus. Tačiau taktiniu požiūriu jie vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolamųjų veiksmų. Jie ieško galimybių, kaip pakeisti karo eigą, ir bando panaudoti agresijai visų vis dar kontroliuojamų teritorijų potencialą. Turime tęsti tai, ką darome: stiprinti savo atsparumą, visiškai vieningai siekti aprūpinti savo kariuomenę ir visus gynėjus reikiama ginkluote ir įranga – mes Ukrainoje turime kalbėti vienu balsu su pasauliu dėl gynybai skirtų atsargų“, – sakė valstybės vadovas.

Be to, pasak jo, būtina kiekvieną mėnesį apčiuopiamai didinti pasaulinį spaudimą Rusijai. V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusija iš šio etapo turi išeiti daug labiau susilpnėjusi, nei pati numato pagal blogiausius scenarijus.

„Mums tai sunki užduotis. Bet mes turime tai padaryti“, – sakė prezidentas.

Ukrainos gynybos ministras pareiškė, kad šalis suteiks garantijas, jog nesuduos smūgių Rusijai, jei gaus ilgojo nuotolio raketų, kurių prašo sąjungininkų, rašo CNN.

„Kadangi Ukrainai reikia tolimojo nuotolio raketų, kurios neleistų priešui išlaikyti gynybos ir priverstų pralaimėti, ji pasirengusi suderinti taikinius su partneriais“, – sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį susitikime su Europos Komisija, praneša valstybinė žiniasklaida „Ukrinform“.

O.Reznikovas paragino kitas šalis padėti Ukrainai sukurti priešraketinės gynybos pajėgumus. Jis pabrėžė, kad reikia kuo greičiau gauti sistemų „Patriot“ ir SAMP/T, taip pat daugiau sistemų IRIS-T ir NASAMS.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Jei turėtume galimybę smogti 300 kilometrų atstumu, Rusijos kariuomenė nesugebėtų išlaikyti gynybos ir būtų priversta pralaimėti. Ukraina yra pasirengusi suteikti bet kokias garantijas, kad jūsų ginklai nedalyvaus atakose prieš Rusijos teritoriją. Turime pakankamai taikinių laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje ir esame pasirengę derinti taikinius su savo partneriais“, – sakė jis.

Ukrainai taip pat reikia padidinti artilerijos, sviedinių ir ginklų, galinčių pranokti ir sunaikinti Rusijos elektroninės kovos ir oro gynybos sistemas, kiekį, pridūrė jis. Ukraina po ilgų derybų gaus vakarietiškus kovinius tankus ir ieško naikintuvų, kad galėtų atsimušti į Rusijos ir promaskvietiškas pajėgas.

Italijos ir Prancūzijos suteikta moderni priešraketinės gynybos sistema Ukrainoje turėtų pradėti veikti per artimiausius du mėnesius, pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

Kyjivo prašymu Prancūzija ir Italija susitarė tiekti Ukrainai savo oro gynybos sistemą SAMP/T, kad padėtų apsaugoti svarbiausią šalies infrastruktūrą ir miestus nuo nuolatinių Rusijos raketų, smogiančių į Ukrainą, antskrydžių.

SAMP/T, vadinama „Mamba“, gali sekti dešimtis taikinių ir vienu metu perimti 10 taikinių. Tai vienintelė Europoje pagaminta sistema, galinti perimti balistines raketas.

„Tikiu, kad ji pradės veikti per septynias ar aštuonias savaites“, – sakė A.Tajani.

Tikimasi, kad Italija pateiks raketų paleidimo įrenginius, o Prancūzija – raketas.

Rusijos okupantai ruošiasi sunaikinti kelių infrastruktūrą, užminuoti tiltus, užtvankas ir perėjas netoli Tavolžankos, Kupjansko rajone, Charkivo srityje.

Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusija ruošiasi slaptai mobilizacijai laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose.

„Visų pirma Horlivkos mieste visoms biudžetinėms ir komunalinėms įstaigoms nurodyta pateikti okupaciniam kariniam komisariatui žmonių, turinčių išlygų, sąrašus. Visi šie žmonės bus svarstomi specialiose priešo komisijose ir vėliau šaukiami į priešo gretas“, – rašoma pranešime.

Ketvirtadienį Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė keturis smūgius vietovėms, kuriose buvo sutelktos Rusijos pajėgos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime teigiama, kad Ukrainos gynėjai sunaikino rusišką „Merlin“ tipo bepilotį orlaivį, o raketinių pajėgų daliniai ir artilerija smogė trims rusų karių koncentracijos vietoms ir vadavietei.

Taip pat pranešama, kad rusai per naktį sudavė du raketų smūgius civilinei infrastruktūrai Kramatorsko mieste Donecko srityje. Rusija taip pat sudavė tris smūgius iš oro ir per 15 raketų paleidimo įrenginių.

Generalinis štabas pažymėjo, kad Rusijos kariai tęsė puolamuosius veiksmus Lymane, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlovsko kryptimis.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad Rusija naudoja taktiką, panašią į naudotą Pirmajame pasauliniame kare, ir dėl to patiria didelių nuostolių.

B.Wallace'as spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie galimybę tiekti britų naikintuvus, kuriuos galėtų naudoti Ukrainos pajėgos. Jis atsakė, kad nėra „stebuklingos lazdelės“, kuri galėtų padėti Kyjivui kovoje su Maskva.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės valstybės sekretorius Benas Wallace'as

„Kalbant apie naikintuvus, per pastaruosius metus išmokau vieno dalyko: nieko neatmetu. Tokia yra paprasta realybė. Mes reaguojame į einamuosius ukrainiečių poreikius, remdamiesi tuo, ką mums sako ukrainiečiai, ką matome žvalgybos duomenimis, savo žiniomis apie rusus mūšio lauke“, – kalbėjo jis.

Jis neatmetė galimybės siųsti naikintuvus, tačiau sakė, kad naikintuvai nėra tai, ko Ukrainai šiuo metu reikia, ir kad reikia apsvarstyti praktinius klausimus, pavyzdžiui, kiek mėnesių prireiktų apmokyti Ukrainos pajėgas jais naudotis.

Jis tvirtino, kad šiuo metu Ukrainai reikia sustiprinti sausumos pajėgas.

„Ukrainiečiams reikia gebėjimo formuoti karines formuotes sausumoje, kad jie galėtų naudoti jungtines ginkluotės pajėgas ir taip atstumti Rusijos pajėgas. Būtent taip galima nugalėti žmonių bangos atakas, kurių šiuo metu rusai turi griebtis... Jie griebiasi Pirmojo pasaulinio karo lygio atakų, o vėliau ir aukų“, – kalbėjo B.Wallace'as.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos ginklų tiekėjai 2023 m. „gerokai“ padidins karinės įrangos tiekimą.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Socialiniame tinkle D.Medvedevas, kuris yra įtakingos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir prižiūri vyriausybinę ginklų gamybos komisiją, rašė:

„Mūsų ginkluotosios pajėgos reguliariai gauna visas įvairių tipų raketų atsargas. Visų rūšių karinės technikos tiekimas 2023 m. gerokai padidės.“

Pasak jo, nauji tiekimai padės Rusijai mūšio lauke padaryti „triuškinantį pralaimėjimą“ Ukrainai.

Ketvirtadienį Kyjive susitikęs su Europos Sąjungos vadovais, įskaitant Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ES ateitis „dabar rašoma Ukrainoje“.

Rusija turi karinių priemonių pasipriešinti Vakarų ginkluotės tiekimui Ukrainai ir atsakys į bet kokius naujus modernius Kyjivo ginklus, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Pasirodžius naujiems kolektyvinių Vakarų tiekiamiems ginklams, Rusija maksimaliai išnaudos savo potencialą, kad atsakytų“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams komentaruose, kuriuos cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Sausio mėnesį Rusijos karių, norinčių pasiduoti, prašymų skaičius išaugo beveik 50 proc., teigia Ukrainos elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas. 

„Projekto „Noriu gyventi“ interneto svetainėje sausio mėnesį apsilankė 5,6 mln. vartotojų, iš jų 4,7 mln. – iš Rusijos ir 350 tūkst. – iš Ukrainos (daugiausia iš laikinai okupuotų teritorijų). Didžiausio susidomėjimo galimybe savanoriškai pasiduoti sulaukė Maskvos, Sankt Peterburgo, Krasnodaro krašto, Rostovo ir Nižnij Novgorodo sričių gyventojai. Tarp Ukrainos gyventojų didžioji dauguma yra Donecko srities ir Krymo gyventojai. Vien iš Sevastopolio miesto projekto interneto svetainėje sausį apsilankė 59 000 vartotojų“, – rašoma ataskaitoje.

Verta paminėti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. projektas sulaukė daugiau nei 7,6 tūkst. rusų ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojų kreipimųsi, o 2023 m. sausį prašymų skaičius išaugo beveik 50 proc. 

Andrejus Jusovas, Koordinacinio štabo, atsakingo už elgesį su karo belaisviais, atstovas, sakė, kad daugiausia prašymų pateikia Rusijos kariuomenės kariai ir jų šeimos nariai, taip pat piliečiai, kuriems gresia mobilizacija.

Kaip minėta, karo belaisvių, kurie savanoriškai pasidavė dalyvaudami projekte „Noriu gyventi“, sulaikymas vyksta pagal Ženevos konvencijų nuostatas, jie gali grįžti namo po mainų arba, jei nori, prašyti prieglobsčio Ukrainoje ir kai kuriose ES šalyse.

Prieš penktadienį Kyjive įvyksiantį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą europarlamentarai balsavo dėl rezoliucijos, kurioje išdėstyti diskusijų lūkesčiai.

Rezoliucijoje nustatyta, kad Europos Sąjunga „dirbs stojimo derybų pradžios labui ir rems veiksmų planą, kuriame būtų išdėstyti tolesni žingsniai, užtikrinantys Ukrainos prisijungimą prie ES bendrosios rinkos“. Už rezoliuciją balsavo 489 EP nariai, 36 buvo prieš, o 49 EP nariai susilaikė.

Kartu Europos Parlamento nariai pabrėžė, kad „stojimas yra pasiekimais pagrįstas procesas, apimantis atitinkamų procedūrų laikymąsi ir su ES susijusių reformų bei kriterijų įgyvendinimą“.

Jie paragino Ukrainos valdžios institucijas „kuo greičiau įvykdyti svarbias reformas, kad šalis atitiktų narystės ES kriterijus“.

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad reikia stiprinti ES paramą Ukrainai.

Europarlamentarai rekomendavo ES valstybėms narėms „padidinti ir paspartinti karinę pagalbą Kyjivui, įskaitant ginklų tiekimą, taip pat teikti būtiną politinę, ekonominę, infrastruktūrinę, finansinę ir humanitarinę paramą“.

Rezoliucijoje raginama būsimame aukščiausiojo lygio susitikime pirmenybę teikti susitarimui dėl išsamaus Ukrainai atkurti skirtų priemonių paketo, apimančio trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę paramą – nuo neatidėliotinos pagalbos iki ekonomikos augimo po karo skatinimo.

Deputatai taip pat pareikalavo „nedelsiant ir visiškai“ uždrausti iškastinio kuro ir urano importą iš Rusijos į ES, taip pat visiškai atsisakyti dujotiekio „Nord Stream“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen mano, kad Ukraina taps Europos Sąjungos nare, ketvirtadienį per bendrą Europos Komisijos ir Ukrainos vyriausybės susitikimą Kyjive sakė Ursula von der Leyen.

U.von der Leyen mano, kad Ukrainos veiksmai padeda ne tik pačiai Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai.

„Diena, kai Ukraina tapo kandidate, buvo nauja pradžia Ukrainai, taip pat nauja pradžia ES“, – tikino U.von der Leyen.

„Zuma press“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Europos Komisijos pirmininkė taip pat įsitikinusi, kad Europos Komisija skatins Ukrainą artėti prie narystės „iki tos dienos, kai Ukrainos vėliava bus iškelta ten, kur ji turėtų būti – prie Berlamonto pastato Briuselyje“.

Tai pastatas, kuriame įsikūrusi Europos Komisija, o priešais jį iškeltos visų ES narių vėliavos.

Ursula von der Leyen taip pat pabrėžė, kad pritaria verslo bendradarbiavimo stiprinimui.

„Mūsų susitikimas – tai signalas Europos investuotojams“, – paaiškino ji.

Rusija turi kuo atsakyti, jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus tiekiami užsienio tankai, įskaitant Vokietijos tankus „Leopard“, pareiškė Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Mes turime kuo atsakyti, ir tai neapsiribos tik šarvuotos technikos naudojimu“, – sakė V.Putinas ketvirtadienį per ceremoniją, skirtą pergalės Stalingrado mūšyje 80-osioms metinėms paminėti. Jį cituoja „Interfax“ naujienų agentūra.

Plačiau skaitykite ČIA: V.Putinas: Rusijai „grasina vokiečių tankai“

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Vuhledaro apylinkėse buvo pastebėta liūdnai pagarsėjusi 155-oji Rusijos jūrų pėstininkų brigada, kuri pernai pavasarį vykdė plėšimus ir kitus žiaurumus Bučoje ir Irpinėje, okupuojant miestus. Dešimt šio dalinio okupantų pateko į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.

Šia informacija pasidalijo Tavrijos krypties gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovas pulkininkas Oleksijus Dmytraškivskis.

„Mūsų šalyje 155-oji brigada tapo žinoma Kyjivo kryptyje, kai 2022 m. vasario ir kovo mėnesiais įsiveržė į priemiesčius. Jie įžengė į Irpinę ir Bučą. Šie kovotojai „išgarsėjo“ plėšikavimu ir žiaurumu. Tačiau toje vietovėje jie buvo beveik visiškai sunaikinti“, – kalbėjo jis. 

Kariuomenės atstovo teigimu, 155-osios brigados jūrų pėstininkai fronte vėl pasirodė 2022 m. lapkritį. Dalinys buvo perkeltas į Donecko kryptį, kur vėl buvo sumuštas. Po antrojo atkūrimo okupantai buvo išsiųsti į Vuhledaro rajoną, kur jie yra ir dabar. Būtent ten dešimt kovotojų iš 155-osios brigados pateko į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.

Amunicija masinei Ukrainos raketų atakai Rusijoje bus paruošta iki vasario 10 d. Tokią nuomonę išsakė karinis ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, pažymėdamas, kad rusai gali derinti karo veiksmų suaktyvėjimą su raketų ataka prieš Ukrainą, siekdami „tam suteikti šiek tiek didesnės reikšmės, svorio informacinėje erdvėje“.

„Bet jei kalbėtume apie sukauptų raketų resursą masiniam smūgiui, tai šiuo metu jis yra tarpinis. Dabar jų sukauptas resursas gali būti iki 30 skirtingų tipų raketų. Tokį smūgį gali sustiprinti bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“, taip pat hibridinio pobūdžio raketinių ginklų panaudojimas – smūgiai su oro gynybos sistema S-300/S-400“, – pažymėjo ekspertas.

Jo nuomone, Rusija gali pradėti „didelio masto puolimo imitavimo scenarijų“ gerokai anksčiau, nesilaikydama amunicijos sukaupimo termino vasario 10 d.

Europos Sąjunga (ES), vykdydama karinės pagalbos misiją, įsipareigojo papildomai apmokyti dar 15 tūkst. Ukrainos karių, ketvirtadienį iš susitikimo Ukrainoje pranešė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. 

„Rusija sugrąžino karą į Europą, bet Ukraina ir toliau kovoja“, – tviteryje paskelbė J.Borrellis.

„Džiaugiuosi galėdamas [Ukrainos ministrui pirmininkui] Denysui Šmyhaliui pranešti, kad ES karinės pagalbos misija #EUMAM papildomai apmokys 15 000 Ukrainos karių, todėl bendras apmokytų EUMAM karių skaičius pasieks 30 000.“

J.Borrellis taip pat paskelbė, kad ES skirs 25 mln. eurų (27,5 mln. JAV dolerių) įrangai ir mokymams, skirtiems išminavimo operacijoms Ukrainoje.  

„Civilių gyventojų ir jų pragyvenimo šaltinių apsauga yra prioritetas“, – teigė diplomatas. 

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Hagoje bus įsteigtas tarptautinis nusikaltimų Ukrainoje baudžiamojo persekiojimo centras.

„Rusija turi atsakyti teisme už savo bjaurius nusikaltimus. Ukrainos ir Europos Sąjungos prokurorai jau dirba kartu. Renkame įrodymus, o kaip pirmą žingsnį džiaugiuosi galėdama paskelbti, kad Hagoje bus įsteigtas tarptautinis agresijos nusikaltimo Ukrainoje baudžiamojo persekiojimo centras“, – sakė ES Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Jungtinės Tautos agresiją apibrėžė kaip „valstybės ginkluotos jėgos panaudojimą prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę arba bet kokiu kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų Chartija“.   

„Zuma press“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

„Šis centras koordinuos įrodymų rinkimą, jis bus įtrauktas į jungtinę tyrimo grupę, kurią remia mūsų agentūra Eurojustas [Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūra]“, – teigė EK pirmininkė.

„Taigi būsime pasirengę labai greitai pradėti darbą kartu su Eurojustu, Ukraina, mūsų jungtinės tyrimo grupės partneriais, taip pat su Nyderlandais“, – pridūrė ji. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą skubiai įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jo karo draskomai šaliai stengiantis atremti Maskvos invaziją.

„Šiandien matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo“, – sakė V.Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

„Vietoj to teroristinė valstybė didina prisitaikymo prie sankcijų tempą. Tai turėtų būti išspręsta. Tikime, kad galime tai padaryti kartu“, – kalbėjo V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Kyjive viešinti U.von der Leyen kiek anksčiau sakė, kad Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų. 

„Drauge su Didžiojo septyneto (G-7) partneriais įvesime papildomas kainų lubas Rusijos naftos produktams, o iki vasario 24-osios, kai bus praėję lygiai metai nuo invazijos pradžios, siekiame priimti 10-ą sankcijų paketą“, – sakė U.von der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu.

Pasak EK pirmininkės, jau įvestos sankcijos ardo Rusijos ekonomiką ir „bloškia ją atgal per kartos gyvenimo laiką“. Apskaičiuota, kad vien esamos naftos kainų lubos Maskvai atsieina po maždaug 160 mln. eurų per dieną.

Maskva pergrupuoja karius, kad atkeršytų Europai ir Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o Kyjivas ragina sąjungininkus aprūpinti jį ilgesnio nuotolio ginklais, kad padėtų kovoti su Rusijos invazija.

„Dabar Rusija telkia savo pajėgas. Mes visi tai žinome. Ji ruošiasi bandyti atkeršyti ne tik Ukrainai, bet ir laisvajai Europai bei laisvajam pasauliui“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ketvirtadienį rusai vėl surengė raketų ataką Kramatorske, Donecko srityje, per kurią buvo sužeisti 5 žmonės.

Apie tai pranešė Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka ir Donecko srities karinės administracijos vadovas vadovo Pavlo Kyrylenka. 

„Dar vienas smūgis Kramatorskui. Sėdėkite slėptuvėse!“ – teigė P.Kyrylenka.

Jis pranešė, kad rusai į miesto centrą paleido dar dvi raketas.

„Preliminariais duomenimis, tarp civilių yra sužeistųjų“, – rašė jis.

Kiek vėliau jis patikslino, kad dėl smūgio apgadinta 13 dviejų aukštų, 3 keturių aukštų pastatai, vaikų poliklinika ir mokykla, garažai ir automobiliai. Penki žmonės buvo sužeisti.

Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

VIDEO: Europos Komisijos pirmininkė Kyjive: žinome, kad jūs kovojate ne tik už save

Europos Komisijos pirmininkė Kyjive: žinome, kad jūs kovojate ne tik už save

„Drauge su Didžiojo septyneto (G-7) partneriais įvesime papildomas kainų lubas Rusijos naftos produktams, o iki vasario 24-osios, kai bus praėję lygiai metai nuo invazijos pradžios, siekiame priimti 10-ą sankcijų paketą“, – sakė U.von der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen, Volodymyras Zelenskis Kyjive

Pasak EK pirmininkės, jau įvestos sankcijos ardo Rusijos ekonomiką ir „bloškia ją atgal per kartos gyvenimo laiką“. Apskaičiuota, kad vien esamos naftos kainų lubos Maskvai atsieina po maždaug 160 mln. eurų per dieną.

Rusijos okupantai Donecko srities gyventojams sako, kad turi įsakymą vasario mėnesį užimti Vuhledaro ir Zaporižios miestus.

Apie tai pranešė Mariupolio mero Petro Andriuščenkos patarėjas

„Naktį okupantai atgabeno iki 20 tankų į kaimus į šiaurę nuo Mariupolio. Rusų okupantai, kurie buvo paskirstyti aplink Nikolskės kaimą ir apylinkes Volnovachos kryptimi, atvirai sako vietos gyventojams, kad vasario mėnesį gavo įsakymą paimti Vuhledarą ir Zaporižią. Šlapios Putino fantazijos“, – teigė jis. 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį teigiamai įvertino Ukrainos pastangas šalyje išnaikinti korupciją.

Komentaras duotas po kelių viešų tyrimų ir daug atgarsio sulaukusių atleidimų, susijusių su lėšų švaistymu.

„Džiaugiuosi matydama, kad jūsų antikorupcinės institucijos budriai ir veiksmingai išaiškina korupcijos atvejus“, – sakė ji spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Taip pat norėčiau pagirti jus už tokią greitą reakciją politiniu lygmeniu ir užtikrinimą, kad kova su korupcija duotų apčiuopiamų rezultatų ir būtų toliau stiprinama“, – pridūrė ji.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad mažiausiai aštuoni žmonės žuvo per gaisrą, nusiaubusį laikiną statybininkų būstą Maskvos aneksuotame Kryme.

Gaisras statybininkams skirtame dviejų aukštų pastate kilo naktį netoli Krymo uostamiesčio Sevastopolio, nurodė ministerija.

„Dėl gaisro žuvo aštuoni žmonės ir du buvo sužeisti“, – teigiama pranešime ir priduriama, kad iki ketvirtadienio ryto liepsnos buvo „visiškai užgesintos“.

„Cover Images“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Pasak Maskvos paskirto Sevastopolio gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, dviejų ligoninėje gydomų sužeistųjų būklė stabili.

Jis teigė, kad aukos buvo iš „įvairių Rusijos regionų“ susirinkę statybininkai. Jie dirbo tiesiant vieną pagrindinių pusiasalio greitkelių.

Vietos tyrėjai pranešė, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl kaltinimų „aplaidžiais veiksmais, sukėlusiais mirtį“.

Jie pridūrė, kad laikiname būste gyveno daugiau nei 100 žmonių.

Rusijos naujienų agentūra TASS citavo teisėsaugos šaltinį, teigusį, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros prietaisų trumpojo jungimo.

Po 2014-ųjų referendumo, kurio nepripažino nei Kyjivas, nei jo Vakarų sąjungininkai, Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą ir jo apylinkėse esančią Komyšanų gyvenvietę žuvo du žmonės, pranešė pareigūnai.

Ukrainos transliuotojas „Suspilne“ cituoja Chersono administracijos spaudos tarnybos vadovą Oleksandrą Tolokonikovą, kuris pranešė, kad rusai apšaudė Chersono centrą. Ten žuvo 25-erių vyras.

Komyšanuose, kur apšaudyti gyvenamieji namai, žuvo vienas žmogus, o dar vienas asmuo buvo sužeistas, sakė seniūnė Kateryna Rohova.

Platformoje „Telegram“ Chersono srities prokuratūra pranešė, kad per rytinį apšaudymą žuvo du žmonės ir mažiausiai du buvo sužeisti. Dėl visų incidentų iškeltos baudžiamosios bylos.

Pasak Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio, Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas nori įrodyti savo žmonėms, kad yra ilgalaikis žaidėjas, kuris niekada nepasiduoda, ir dėl to vėl puls Kyjivą.

Tokią nuomonę jis išreiškė interviu Vokietijos leidiniui „Bild“.

„Manau, kad Putino ir jo žmonių, kaip ir naujojo Rusijos kariuomenės vado Valerijaus Gerasimovo, planas yra apsupti Ukrainą. Ir kai jis rengia visus šiuos planus, tikriausiai galvoja, kad turi pulti dviem arba trimis skirtingomis kryptimis. Todėl manau, kad ukrainiečiai negali atmesti puolimo iš Baltarusijos, kad Kyjivas būtų apsuptas iš vakarų“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis

Jis pridūrė, kad žiema dabar gana švelni, vadinasi, žemė netinkama sunkiems tankams ir artilerijai.

„Todėl Putinas tikriausiai norės palaukti, kol išdžius visas purvas, pelkės. Iš visos informacijos, kurią turiu iš Ukrainos, žinau, kad bus dar vienas Rusijos puolimas, tikriausiai kovo ar balandžio mėn., ir tai bus labai sunkus puolimas“, – sakė MMorawieckis.

Jis mano, kad V.Putinas gali atakuoti Ukrainos sostinę antrą kartą.

„Manau, kad, deja, jis ne tik kupinas neapykantos Ukrainai, bet ir nori dar kartą parodyti savo žmonėms, kad yra ilgalaikis žaidėjas, kuris niekada nepasiduoda, ir vėl puls Kyjivą. Taip, aš turiu tokią baimę“, -pridūrė M.Morawieckis.

Jis pažymėjo, kad Kremliaus vadovas „mobilizavo daug naujų karių“, apie 200-250 tūkst.

„Nereikia pamiršti, kad Rusijos ištekliai tikrai dideli, o kišenės gilios. Jie turi daug amunicijos, daug ginklų ir daug žmonių“, – sakė Lenkijos premjeras.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarus, kad jie nori Maskvai sukelti ilgalaikių pasekmių dėl jos invazijos į Ukrainą, ir užsipuolė Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, kuri neseniai atvyko į Kyjivą.

„Ursula von der Leyen... sakė, kad karas turėtų baigtis Rusijos pralaimėjimu, tokiu pralaimėjimu, dėl kurio Rusija dešimtmečius, daugelį dešimtmečių, negalėtų atkurti savo ekonomikos. Ar tai ne rasizmas, ne nacizmas – ne bandymas išspręsti „Rusijos klausimą“?“ – sakė S.Lavrovas komentaruose, kuriuos transliavo Rusijos valstybinė televizija.

Ketvirtadienį, likus dienai iki Ukrainos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo, EK pirmininkė pranešė, kad ji kartu su komisarų komanda ir vyriausiuoju bloko diplomatu atvyko į Kyjivą. 

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Pastarąsias savaites U.von der Leyen teigė, kad Europa privalo nugalėti Maskvos agresijos akivaizdoje ir kad dėl precedento neturinčių ES sankcijų Rusijos ekonomikai gresia „regreso dešimtmetis“.

Praėjusią savaitę Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paneigė, jog Paryžius ir jo Vakarų sąjungininkės kariauja su Maskva po to, kai Vakarai priėmė sprendimą tiekti sunkiuosius tankus Ukrainai. 

„Esminė dalis yra ta, kad mes tai darome kartu ir nežaidžiame kaltinimų žaidimo Europoje, o kariaujame prieš Rusiją, o ne vieni prieš kitus“, – praėjusią savaitę teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Nuo tada, kai beveik prieš metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą „denacifikuoti“ provakarietišką šalį, jis dažnai lygina šį karą su Sovietų Sąjungos karu prieš nacistinę Vokietiją.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pradėjo taikyti sankcijas Rusijos ginklų prekeivio Igorio Zimenkovo pasauliniam tinklui, kuris, kaip įtariama, įsigyja aukščiausios klasės technologijų Rusijos gynybos pramonei ir organizuoja ginklų eksportą į kitas šalis.

Rusijoje ir Kipre įsikūrę I.Zimenkovas ir jo sūnus Jonatanas Zimenkovas sudaro sandorius pagrindinių Rusijos gynybos įmonių, tokių kaip „Rostech“ ir „Rosoboroneksport“, kurioms jau taikomos sankcijos, vardu, teigė JAV iždo departamentas.

Jie turi pasaulinį įmonių tinklą Kipre, Singapūre, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Uzbekistane ir Izraelyje.

Tarp sandorių – Rusijos ginklų sistemų tiekimas vienai Afrikos vyriausybei ir sraigtasparnių tiekimas vienai Lotynų Amerikos šaliai bei elektrooptinių ir infraraudonųjų spindulių prietaisų įsigijimas vienai Rusijos įmonei po 2022 metų vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą, teigiama Iždo departamento pranešime.

Į juodąjį sąrašą įtraukti 22 asmenys ir subjektai, priklausantys I.Zimenkovo tinklui.

Šių veiksmų imtasi vykdant daugiašalės Rusijos elito, patikėtinių ir oligarchų darbo grupės, sudarytos Rusijai užpuolus Ukrainą ir nukreiptos prieš šios šalies elitą ir jo agentus, veiklą.

„Desperatiški Rusijos bandymai pasitelkti įgaliotinius, kad apeitų JAV sankcijas, rodo, kad dėl sankcijų Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui tapo daug sunkiau ir brangiau aprūpinti V.Putino karo mašiną“, – sakoma JAV iždo sekretorės pavaduotojo Wally Adeyemo pareiškime.

Iždo departamento sankcijomis paprastai siekiama įšaldyti bet kokį JAV jurisdikcijai priklausantį tikslinių asmenų turtą ir uždrausti bet kuriam Amerikos fiziniam ar juridiniam asmeniui, įskaitant filialus Jungtinėse Valstijose turinčias finansų įstaigas, su jais bendradarbiauti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį transliuotame interviu Turkijos visuomeniniam transliuotojui TRT pareiškė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė, įskaitant tankus, Kyjivui nepadės išspręsti konflikto Ukrainoje.

„Negaliu pasakyti, kad manau, jog tankų siuntimas yra žingsnis [Ukrainos konflikto] sprendimo link, – sakė jis. – Tikimės, kad Vakarų šalys palaikys mūsų raginimus dėl Ukrainos ir Rusijos derybų“.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Kalbėdamas apie ginklų tiekimo apimčių Kyjivui didinimą, R.T.Erdoganas pabrėžė, kad „šis rizikingas žingsnis ypač naudingas ginklų baronams“.

Vis dėlto NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad ginklų tiekimas Ukrainai ateityje gali sudaryti sąlygas „taikiam sprendimui derybomis“.

Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sprendimą tiekti Ukrainai reikšmingą karinę paramą reziumavo sakydamas, kad įtampa dėl padėties Ukrainoje didėja dėl Vašingtono sprendimų ir JAV spaudimo kitoms šalims, paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad šalies pajėgos reaguos į ilgesnio nuotolio Vakarų ginklų pristatymą Kyjivui ir stengsis nustumti Ukrainos pajėgas toliau nuo savo teritorijos sienų, kad sukurtų saugią buferinę zoną, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Ketvirtadienį interviu Rusijos valstybinei televizijai S.Lavrovas sakė, kad visi nori, jog konfliktas Ukrainoje, kurį Maskva vadina „specialia karine operacija“, baigtųsi, tačiau Vakarų parama Kyjivui, anot jo, vaidina svarbų vaidmenį Rusijos veiksmams šios kampanijos metu.

Ketvirtadienį Austrija paskelbė keturis Rusijos diplomatus nepageidaujamais asmenimis už tai, kad jų elgesys ir veikla nesuderina su tarptautiniais susitarimais, pranešė Užsienio reikalų ministerija, nepateikdama daug konkrečių duomenų.

Naujienų agentūra „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad tokia priežastis dažnai nurodoma šnipinėjimo bylose.

Pasak „Reuters“, du iš keturių diplomatų dirba nuolatinėje Jungtinių Tautų (JT) misijoje ir elgėsi „nesuderinamai“ JT ir Austrijos susitarimų atžvilgiu. Kiti du yra Rusijos ambasados darbuotojai, kurių elgsena traktuojama kaip „nesuderinama“ su jų diplomatiniu statusu.

Šie diplomatai šalį turi palikti iki vasario 8-osios, sakoma jos pranešime.

Neutralioje Austrijoje, kuri iki Maskvos įsiveržimo į Ukrainą su Rusija palaikė glaudžius santykius, diplomatai išsiunčiami retai.

2022 metų balandį Austrija išsiuntė keturis Rusijos diplomatus, prisidėdama prie koordinuotos ES reakcijos į žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje.

Prieš tai, 2020 metų balandį, austrai išsiuntė šnipinėjimu kaltinamą Rusijos diplomatą.

Kyjive penktadienį prasidės Europos Sąjungos ir Ukrainos viršūnių susitikimas. Tai bus pirmosios ES derybos su valstybe kandidate, esančia aktyvaus karo zonoje. 

Ši delegacija didžiausia, kurią Kyjivas priėmė nuo Rusijos invazijos pradžios. Planuojama, kad susitikime dalyvaus 16 ES Komisijos narių, įskaitant Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vyriausiąjį bloko diplomatą Josepą Borrellį, taip pat Tarybos pirmininką Charles'į Michelį, kurie traukiniu keliaus per karo nuniokotą šalį.

Ketvirtadienį Kyjive komisarai surengs derybas su Ukrainos vyriausybės ministrais, o penktadienį Ukrainos sostinėje vyks ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas.

„Gera sugrįžti į Kyjivą, jau ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios. Šį kartą su savo Komisijos nariai. Esame čia kartu, kad parodytume, jog ES kaip niekada tvirtai palaiko Ukrainą. Ir norime dar labiau sustiprinti mūsų paramą ir bendradarbiavimą“, – tviteryje paskelbė EK vadovė Ursula von der Leyen.

ES diplomatijos vadovas savo ruožtu parašė: „Atvykau į Kyjivą, kad perduočiau stipriausią ES paramos žinią visiems savo šalį ginantiems ukrainiečiams. Nuo Rusijos karo pradžios ES parama pasiekė 50 mlrd. eurų. Europa nuo pat pirmos dienos buvo vieninga su Ukraina. Ir toliau būsime kartu, kad laimėtumėte ir atsistatytumėte.“

Plačiau skaitykite ČIA: ES lyderiai renkasi Ukrainoje: ko iš šio susitikimo gali tikėtis Kyjivas?

Rusijos federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, dujų gavyba šalyje praėjusiais metais, palyginti su 2021-aisiais, sumažėjo 12 proc. – nuo 763 mlrd. iki 672 mlrd. kubinių metrų.

Gamtinių dujų išgauta 573 mlrd. kubinių metrų, naftos dujų – 99 mlrd. kubinių metrų.

Suskystintų gamtinių dujų gamybą Rusija pernai padidino 8,1 proc. iki rekordinių apimčių – 32,5 mln. tonų, skelbia „Rosstat“.

Lenkija būtų pasirengusi tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, jei toks sprendimas būtų priimtas drauge su sąjungininkėmis Vakaruose, trečiadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis.

„Jei tai būtų visos NATO sprendimas, aš būčiau už šių naikintuvų siuntimą, – interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ sakė M.Morawieckis. – Mano vertinimas grindžiamas tuo, ką NATO šalys nusprendžia drauge.“

Vakarų sąjungininkės turėtų koordinuoti bet kokį naikintuvų tiekimą, „nes tai labai rimtas karas, o Lenkija nedalyvauja šiame kare, NATO nedalyvauja“, – sakė M.Morawieckis ir pridūrė, kad tokiam sprendimui reikia „visos NATO strateginio aptarimo“.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

Vakarų šalys tik neseniai pritarė sunkiųjų kovos tankų siuntimui Ukrainai, bet su Rusijos invazija kovojantis Kyjivas jau prašo amerikietiškų F-16.

Jungtinės Valstijos kol kas atmeta galimybę tiekti Ukrainai F-16, bet kitos partnerės palankiau vertina idėją.

Slovakija yra paskelbusi, kad galėtų nusiųsti rusiškų naikintuvų MiG-29, o Nyderlandų politikai kalbėjo apie F-16.

Sprendimas nusiųsti vakarietiškų kovos tankų buvo priimtas po mėnesius trukusių Kyjivo lobistinių pastangų ir savaites vykusių Vakarų sąjungininkių intensyvių diskusijų.

Svarbus lūžis įvyko sausio mėnesį, kai sąjungininkių, įskaitant Lenkiją, spaudžiamas Berlynas pritarė vokiškų tankų „Leopard“ siuntimui ukrainiečiams.

Berlyno politika dėl Ukrainos padidino nepasitikėjimą Vokietija, ypač „centrinėse ir rytinėse Europos šalyse“, sakė M.Morawieckis.

„Vokietija turi galimybių teikti daug didesnę paramą nei suteikė iki šiol, ji turi sprendimų priėmimo galios Europos Sąjungoje, ji turi pinigų Ukrainai, turi diplomatinės galios“, – sakė Lenkijos premjeras.

Pentagonas mano, kad Ukrainos kariai artimiausiu metu greičiausiai negalės atkovoti Krymo.

Tai pareiškė keturi aukšti JAV gynybos ministerijos pareigūnai per įslaptintą instruktažą JAV Kongreso Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariams, pranešė „Politico“.

Kas instruktažo dalyvius paskatino padaryti tokią išvadą, neaišku, pabrėžia leidinys. Tačiau, anot trijų žmonių, tiesiogiai žinančių apie pasitarimą, Pentagonas netiki, kad Ukraina turi ar greitai turės galimybių išstumti Rusijos karius iš laikinai okupuoto pusiasalio.

Ketvirtasis šaltinis teigė, kad instruktažas buvo dviprasmiškesnis. Tačiau esmė liko nepakitusi: Ukrainos pergalė puolime, kuriuo siekiama atkovoti neteisėtai aneksuotą teritoriją, nėra garantuota.

Visi keturi šaltiniai kalbėjosi su sąlyga, kad jie liktų anonimiški.

Tarp pasitarimo dalyvių buvo JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja Rusijai, Ukrainai ir Eurazijai Laura Cooper bei Jungtinio štabo viršininkų operacijų direktorius generolas leitenantas Douglasas Simsas.

„Nekomentuosime uždarų instruktažų, nekalbėsime apie hipotetines galimybes ar spėliosime apie galimas būsimas operacijas“, – sakė Pentagono atstovė Sabrina Singh.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai sunaikino 610 rusų karių. Bendri Rusijos nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios, kaip pranešė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, sudarė 129 tūkst. 30 okupantų.

Per tą laką Rusija taip pat neteko 3211 tankų, 6382 šarvuotų kovos mašinų, 293 lėktuvų, 284 sraigtasparnių. 

Rusijos raketai trečiadienį vakare pataikius į gyvenamąjį namą Ukrainos rytuose esančio Kramatorsko centre, mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar 20 buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Gelbėtojams valant griuvėsius, naujienų agentūros AFP reporteriai ten matė du lavonus.

„Prieš dvi valandas rusų okupantai raketa pataikė į miesto centre esantį gyvenamąjį namą ir visiškai jį sugriovė“, – pranešė regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenka „Telegram“ tinkle.

Jis įspėjo, kad gelbėtojai, teisėsaugos pareigūnai ir kiti įvykio vietoje gali surasti daugiau aukų.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad aukų skaičius tikslinamas.

Regiono policija savo oficialioje interneto svetainėje pranešė, jog „preliminariai žinoma, kad yra trys žuvę civiliai ir 20 sužeistųjų“.

„Taikūs žmonės žuvo ir yra po griuvėsiais“, – po raketų smūgio parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tokia yra mūsų šalies gyvenimo kasdienybė. Šalies, kuri ribojasi su absoliučiu blogiu“, – pridūrė jis.

Rusijos raketos pataikė į Kramatorsko centrą

+9

Kramatorskas yra rytiniame pramoniniame Donecko regione, kurio dalį, įskaitant didžiausią miestą, nuo 2014 metų kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.

Praėjusiais metais paskelbusi, kad šis regionas priklauso Rusijai, Maskva dabar siekia jį visą užimti.

Plačiau skaitykite ČIA: Rusija smogė Ukrainos gyvenamajam namui, Kyjivas įspėjo apie naują puolimą

Rusija tikriausiai ketina išsklaidyti Ukrainos pajėgas, nukreipti jas nuo svarbiausių puolimo krypčių ir įsprausti į šiaurės rytų pasienio rajonus. JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos įsiveržimas iš Baltarusijos išlieka mažai tikėtinas. 

„Vasario 1 d. V.Putinas surengė susitikimą, kuriame aptarė Krymo, Belgorodo, Briansko ir Kursko sričių gyvenamosios infrastruktūros atstatymą po „neonacių“ vykdyto pasienio teritorijų apšaudymo. Jis skatina informacinę operaciją, kuria siekiama karą Ukrainoje pateikti kaip egzistencinę grėsmę Rusijos piliečiams, kad užsitęsęs karas sulauktų palaikymo šalies viduje. V.Putinas gali sudaryti sąlygas eskaluoti tarpvalstybinius reidus, kad nukreiptų ir išsklaidytų Ukrainos pajėgas nuo svarbiausių puolimo krypčių, užgriozdindamas jas šiaurės rytų pasienio rajonuose“, – teigia analitikai.

Ukrainos pareigūnai toliau siunčia įspėjimo signalus apie Rusijos ketinimus vasario ir (arba) kovo mėnesį surengti lemiamą puolamąją operaciją Donbase, taip patvirtindami ISW atliktą labiausiai tikėtinos veiksmų eigos vertinimą, naujausioje karo apžvalgoje teigia Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

„Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas vasario 1 d. pareiškė, kad Ukraina yra aktyvaus kovos etapo, kuris vyks per ateinančius du mėnesius, išvakarėse. A.Jusovas pažymėjo, kad prasta Rusijos karinės technikos būklė privers Rusijos karinę vadovybę telkti pajėgas, kad jos būtų gausesnės už ukrainiečių gynėjus, siekiant laimėjimų. Ukrainos pulkininkas Serhijus Hrabskis pareiškė, kad Rusija neturi pakankamai pajėgų surengti puolimą visoje 1 500 km ilgio Ukrainos fronto linijoje ir sutelks pastangas užimti Donecko ir Luhansko sritis“, – sakoma ataskaitoje.

Kiti pagrindiniai ataskaitos akcentai:

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sudaryti sąlygas tolesniems Rusijos reidams į šiaurės rytines Ukrainos vietoves, greičiausiai siekdamas toliau vykdyti vidaus informacines operacijas ir priartinti Ukrainos pajėgas prie šiaurinių pasienio rajonų
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas į šiaurės rytus ir pietvakarius nuo Bachmuto
• Vasario 1 d. Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas, siekdamos atgauti prarastas pozicijas Svatovės-Kreminos linijoje.
• Rusijos pajėgos toliau vykdo nesėkmingas misijas Dniepro upės deltoje esančiose salose Chersono srityje, siekdamos neleisti Ukrainos pajėgoms įsitvirtinti
• Rusijos pareigūnai planuoja pasiūlyti moratoriumą viešųjų pirkimų įstatymui, kad supaprastintų išlaidų procedūras vis brangiau kainuojančių karo veiksmų akivaizdoje

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad Rusija gali surengti naują puolimą per invazijos į Ukrainą metines.

Interviu televizijai BFMTV jis sakė, kad rusai „gyvena dėl simbolikos“, todėl gali bandyti ką nors padaryti vasario 24 dieną.

O.Reznikovas pabrėžė, kad Ukraina nenuvertina Rusijos Federacijos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Oficialiai deklaruojama 300 000 (mobilizuojamų) karių, bet kai matome karius pasienyje, mūsų skaičiavimais, jų yra daug daugiau“, – pridūrė jis.

Ministras mano, kad Rusijos pajėgos gali bandyti vykdyti puolimą dviem kryptimis: tai gali būti Donbasas arba pietūs.

„Savo partneriams sakome, kad ir mes turime būti pasirengę kuo greičiau. Štai kodėl mums reikia ginklų, kad atgrasytume priešą, nes kare viską lemia iniciatyva“, – sakė O.Reznikovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainai reikia skubiai įsigyti „oro išteklių“ ir apmokyti ukrainiečių pilotus dirbti su orlaiviais, kuriuos, tikėtina, tieks sąjungininkės šalys.