Daug kas šį jo pareiškimą suprato kaip raginimą Ukrainai pasiduoti, nors Vatikano atstovas Matteo Bruni vėliau pareiškė, kad popiežius Pranciškus neturėjo to omenyje.
Popiežius Pranciškus Šveicarijos televizijos šeštadienį paskelbtame interviu paragino karo Ukrainoje šalis „derėtis, kol viskas dar nepablogėjo“.
Visuomeninis transliuotojas RTS 87 metų pontifiko paklausė apie Ukrainoje vykstančias diskusijas, ar reikia pasiduoti Rusijos invazijai, ar tai tik įteisintų jėgos galią.
„Manau, kad stipriausi yra tie, kurie mato situaciją, galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą bei derėtis“, – pareiškė jis vasario pradžioje duotame interviu.
Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas sakė, kad būtina pasimokyti iš Antrojo pasaulinio karo pamokų.
Jo įraše socialiniame tinkle „X“ popiežiaus komentarai buvo lyginami su raginimais „pasikalbėti su [Adolfu] Hitleriu“ ir iškelti „baltą vėliavą, kad jis pasitenkintų“.
„Padrąsinti Putiną turėti drąsos išvesti savo kariuomenę“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis, artimas Kyjivo sąjungininkas, irgi pasmerkė popiežiaus pasisakymus panaudodamas Antrojo pasaulinio karo analogijas.
„Kaip dėl pusiausvyros padrąsinti Putiną turėti drąsos išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos? Nedelsiant įsivyrautų taika, nereikėtų derybų“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras tinkle „X“.
Atskirame įraše R.Sikorskis brėžė paraleles tarp tų, kurie ragino pradėti derybas „atimant iš (Ukrainos) galimybę apsiginti“, ir Europos lyderių „nuolaidžiavimo politikos“ A.Hitleriui prieš pat Antrąjį pasaulinį karą.
Kalbėdamas apie karą apskritai, įskaitant „Hamas“ ir Izraelio karą, Pranciškus sakė: „Derybos niekada nereiškia pasidavimo. Tai drąsa nevesti šalies į savižudybę.“
„Tas žodis, derėtis, yra drąsus žodis. Kai matai, kad esi nugalėtas, kad reikalai nesiklosto, turėti drąsos derėtis“, – sakė jis.
Vatikano komunikacijos direktorius M.Bruni vėliau išplatino pareiškimą, kuriuo siekė paaiškinti popiežiaus žodžius.
Pranciškus pavartojo terminą „balta vėliava“, „norėdamas pabrėžti karo veiksmų nutraukimą, paliaubas, pasiektas drąsiai derantis“, teigė M.Bruni pareiškime, kurį paskelbė „Vatican News“.
Jis pakartojo pontifiko raginimą siekti „diplomatinio sprendimo, ieškant teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje, kurią, anot M.Bruni, Pranciškus visada vadino „kankine“.
„Niekam nekyla mintis pasiduoti“
Tuo metu Ukrainos graikų katalikų bažnyčios vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas sekmadienį pareiškė, kad minčių pasiduoti ukrainiečių galvose nėra.
„Ukraina sužeista, bet neįveikta! Ukraina išsekusi, bet stovi ir ištvers. Patikėkite, niekam nekyla mintis pasiduoti. Net ir ten, kur šiandien vyksta mūšiai: klausykite mūsų žmonių Chersone, Zaporižioje, Odesoje, Charkive, Sumuose“, – per susitikimą su ukrainiečiais Niujorke sakė S.Ševčukas. Jis paminėjo regionus, kurie smarkiai atakuojami Rusijos artilerijos ir dronų.
Dvasininkas taip pat kalbėjo apie Maskvos agresijos žiaurumą ir tvirtino, kad jei ne nuožmus ukrainiečių pasipriešinimas Rusijos pajėgoms 2022 metų vasarį žygiuojant į sostinę, šiurpios scenos, matytos Bučoje, būtų buvę „tik įžanga“.
Šiame Kyjivo priemiestyje po Rusijos pajėgų atsitraukimo gatvėse ir masinėse kapavietėse aptikta dešimtys žiauriai nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis.
Sekmadienį per maldą Šv. Petro aikštėje Pranciškus pasakė, kad meldžiasi „už taiką kankinamoje Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje“.
„Tegul karo veiksmai, sukeliantys didžiules civilių gyventojų kančias, kuo greičiau baigiasi“, – sakė jis.
Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės, o pernai sulaukė kaltinimų skleidžiant imperinę propagandą vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.
M.Bruni tąkart sakė, kad pontifiko pastabos nebuvo skirtos imperinei logikai išaukštinti.
2023 metais popiežius paskyrė įtakingą kardinolą taikos pastangoms, kuris nuo to laiko lankėsi Maskvoje ir Kyjive.
