Praeitą savaitę „The Washington Post“ paskelbė informaciją, esą vienas JAV žvalgybos pareigūnas pateikė skundą dėl prezidento D.Trumpo pokalbių su V.Zelenskiu ir neva Baltųjų rūmų vadovo duoto pažado.
Teigiama, kad D.Trumpas spaudė V.Zelenskį ištirti galimai korupcinę veiklą, susijusią su buvusio viceprezidento Joe Bideno sūnumi Hunteriu, kai jis dirbo Ukrainos gamtinių dujų bendrovėje. JAV prezidentas neneigia, kad šia tema buvo kalbama, tačiau griežtai atmeta kaltinimus, jog jis grasino nutraukti finansinę paramą Ukrainai. J.Bidenas apkaltino D.Trumpą piktnaudžiavimu valdžia.
Savo ruožtu D.Trumpas kaltina prezidentinių ambicijų turintį J.Bideną darius spaudimą Ukrainos vyriausybei 2016 metais: esą jis grasino atšaukti JAV paskolą, jei nebus atleistas Ukrainos generalinis prokuroras, pradėjęs tyrimą prieš įmonę, kuriai dirbo H.Bidenas.
Šią savaitę Niujorke įvyks dvišalis V.Zelenskio ir D.Trumpo susitikimas. Politologai mano, kad tarp dviejų ugnių atsidūrusiam Ukrainos prezidentui svarbu neįsitraukti į JAV rinkimų kampaniją – nestoti nė į vieną pusę, kad nebūtų prarasta dvipartinė parama Ukrainai.
Dalyvauti rinkimų kampanijoje – nenaudinga
V.Zelenskis šiame skandale kol kas neišreiškė jokios pozicijos jo administracijos nariai nesutiko pateikti oficialių komentarų arba visai neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Politologas Volodymyras Fesenko „Laisvosios Europos radijui“ teigė, kad V.Zelenskio padėtis yra „pavojinga“ Ukrainai.
„Zelenskiui nenaudinga kištis į JAV rinkimų kampanijas. Ukraina yra suinteresuota dvipartine parama, o ne vien demokratų ar vien respublikonų rėmimu“, – teigė V.Fesenko.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala 15min teigė, kad visi puikiai supranta, jog JAV artėja rinkimų metas, todėl „partijos kaunasi ir naudoja įvairiausius resursus bei argumentus siekdamos paveikti visuomenės nuomonę“.
Anot politologo, „Ukrainai nepalanku, kad ji yra politinių diskusijų epicentre, ir ypač tokiomis kontroversiškomis aplinkybėmis“.
L.Kojala: „V.Zelenskiui reikia bandyti balansuoti neužimant konkrečios pozicijos. Tai jau girdima iš Ukrainos valdžios institucijų: jos tikina, kad nei D.Trumpas, nei J.Bidenas nedarė spaudimo, o Kijevas išlieka neutralus.“
„V.Zelenskiui reikia bandyti balansuoti neužimant konkrečios pozicijos. Tai jau girdima iš Ukrainos valdžios institucijų: jos tikina, kad nei D.Trumpas, nei J.Bidenas nedarė spaudimo, o Kijevas išlieka neutralus.
Net priešingai: daugiau kalbama, kad Ukrainai reikėtų didelio, plačios apimties tarptautinio susitarimo siekiant užtikrinti tolimesnį šalies teritorinį integralumą ir suverenitetą. Ir tam reikėtų JAV dalyvavimo“, – sakė L.Kojala.
Politologo teigimu, Kijevui reikia fokusuotis ne į skandalą, o į platesnę santykių arba situacijos saugumo srityje problematiką.
„Labai svarbu, kad JAV išliktų retas konsensusas, kai ir respublikonai, ir demokratai paramą Ukrainai bei jos gynybos politikai laiko vienu iš prioritetų“, –15min tikino L.Kojala.
Žurnalistė, apžvalgininkė Oksana Grycenko „Kyiv Post“ rašo, kad V.Zelenskiui dvipartinę paramą labai svarbu užsitikrinti ir todėl, kad greitu metu tikimasi surengti derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje: Ukrainos prezidentas derėsis su Vladimiru Putinui tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Karui Ukrainoje užbaigti siūloma „Steinmeierio formulė“: kodėl Kijevas prieštarauja?
Vargas dėl finansinės paramos
Pasak „Laisvosios Europos radijo“, Ukrainos prezidentas kelis mėnesius siekė susitikimo su D.Trumpu, pakvietusiu V.Zelenskį apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Tačiau valstybinio vizito data nebuvo nustatyta, Kijeve nerimaujama, kad susitikimas gali įvykti priklausomai nuo to, ar V.Zelenskis paskatins tyrimą dėl H.Bideno.
Politologas Mykola Bielieskovas teigė, kad susitikimas Baltuosiuose rūmuose V.Zelenskiui yra labai svarbus, kadangi jis „pademonstruotų Rusijai, jog Trumpas yra pasiryžęs paremti Ukrainą“. Vis dėlto, pasak M.Bielieskovo, V.Zelenskis nenorėjo „sumokėti už susitikimą Baltuosiuose rūmuose“ – esą to kaina galėjo būti tyrimas dėl H.Bideno.
Ukrainiečių diplomatas Konstiantynas Jelisejevas, užsienio politikos klausimais patarinėjęs prezidentui Petro Porošenkai, mano, kad šią savaitę vyksiančiame V.Zelenskio susitikime su D.Trumpu greičiausiai bus kalbama apie H.Bideną.
K.Jelisejevas: „Žinant, koks tiesmukas yra Trumpas, prognozuoju, kad jis gali iškelti ultimatumą, siejantį Vašingtono paramą ateityje su garsiąja „Burismos“ byla“
„Žinant, koks tiesmukas yra Trumpas, prognozuoju, kad jis gali iškelti ultimatumą, siejantį Vašingtono paramą ateityje su garsiąja „Burismos“ byla“, – rašė jis komentare laikraštyje „Ukrainska Pravda“.
Rugpjūčio pradžioje Baltieji rūmai buvo laikinai įšaldę Ukrainai skirtas lėšas: 250 mln. dolerių, kuriuos planuojama panaudoti gynybos reikmėms. D.Trumpo kritikai mano, kad tai – būdas daryti spaudimą V.Zelenskiui bendradarbiauti prieš varžovą J.Bideną 2020-ųjų prezidento rinkimuose.
Tiesa, rugsėjo pradžioje D.Trumpo administracija galiausiai skyrė lėšas Ukrainai.
„The New York Times“ rašo, kad nuo 2014-ųjų, kai Kijevo pajėgos šalies rytuose kovoja su Maskvos remiamais separatistais, JAV Ukrainai skyrė maždaug 1,5 mrld. vertės karinės pagalbos.
Buvęs užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas feisbuke rašė, kad daugiausia nerimo kelia tai, jog nuo dvipartinės paramos priklausanti Ukraina Vašingtone bus matoma kaip „problemų šaltinis“.
„Tai mums gali brangiai kainuoti“, – mano P.Klimkinas.
Pradėtas tyrimas
D.Trumpo oponentai demokratai jau atlieka tyrimą dėl galimai prezidento ir jo advokato Rudy Giuliani daryto spaudimo Ukrainos vyriausybei siekiant sau politinės naudos.
Įtariama, kad D.Trumpas siekė priversti Kijevą iškelti kaltinimus dėl korupcijos J.Bideno sūnui.
R.Giuliani iš esmės patvirtino šį teiginį. „Prašiau jų atlikti tyrimą... nes ta informacija bus labai, labai naudinga mano klientui ir galbūt net bus naudinga mano vyriausybei“, – sakė jis laikraščiui „The New York Times“:
Įtarimus, kad D.Trumpas grasino atšaukti paramą Ukrainai, dar labiau sustiprino tai, jog prezidentai kalbėjosi liepos 25-ąją, o finansinė parama buvo įšaldyta rugpjūčio pradžioje.
Savo ruožtu D.Trumpas kaltina J.Bideną, kad jis, eidamas viceprezidento pareigas, darė spaudimą Ukrainos vadovybei, jog ji atleistų generalinį prokurorą Viktorą Šokiną. Pastarasis tyrė kompaniją „Burisma Holdings“ – H.Bidenas buvo jos direktorių tarybos narys. Esą J.Bidenas grasino atšaukti 1 mlrd. dolerių JAV paskolą Ukrainai.
2016-ųjų vasarį prezidentas P.Porošenka paprašė V.Šokino atsistatydinti, jo įpėdinis Jurijus Lucenka nutraukė tyrimą dėl „Burisma Holdings“.
