„Ukrainos dalyvavimas „Nord Stream“ sprogdinimuose yra absoliuti nesąmonė. Tokie veiksmai Ukrainai neturėjo jokios praktinės prasmės“, – naujienų agentūrai AFP sakė prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas.
Trečiadienį apie galimą ukrainiečių įsitraukimą į dujotiekių sabotažą pranešė amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Anot leidinio, tuometinis vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas vadovavo planui 2022-ųjų rugsėjį susprogdinti dujotiekius.
„Akivaizdu, kad „Nord Stream“ dujotiekių sprogimai nesustabdė karo, nesustabdė Rusijos agresijos ir nepaveikė padėties fronto linijoje“, – sakė M. Podoliakas.
„Be to, toks veiksmas labai sustiprino Rusijos propagandos galimybes“, – pridūrė jis, be kita ko, leisdamas suprasti, kad Rusija turėjo „tiesioginių motyvų“ įvykdyti sprogimus.
Dujotiekiais per Baltijos jūrą į Europą buvo transportuojamos rusiškos dujos.
2022-ųjų rugsėjo pabaigoje dviejuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Kai įvyko nuotėkiai, vamzdynai neveikė, tačiau juose vis tiek buvo dujų, kurios išsiveržė į paviršių ir pateko į atmosferą.
Taip pat trečiadienį Lenkija buvo patvirtinusi, kad iš Vokietijos buvo gavusi ukrainiečio, kuris yra įtariamas dėl dujotiekių sprogdinimų, arešto orderį.
„Tarsi torpeda“
Anot „The Wall Street Journal“, idėja susprogdinti vamzdynus kilo per aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnų ir verslininkų susitikimą 2022-ųjų gegužę, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Tyrime teigiama, kad vykdant operaciją, kuri kainavo apie 300 tūkst. dolerių (apie 272 tūkst. eurų) ir buvo finansuojama privačiomis lėšomis, tiesiogiai dalyvavo šeši žmonės.
Išnuomota jachta jie nuplaukė prie dujotiekių ir pasinėrė žemyn, kad padėtų ant jų sprogmenis, teigė leidinys.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat iš pradžių pritarė šiai operacijai, bet kai JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) sužinojo apie planą, paprašė jo sustabdyti operaciją ir jis įsakė ją nutraukti, teigiama tyrime.
Anot „The Wall Street Journal“, kuris rėmėsi Ukrainos pareigūnais, V. Zalužnas, anksčiau šiais metais atleistas iš pareigų, vis tiek ėmėsi tolesnių veiksmų.
Pasak leidinio, V. Zelenskis papriekaištavo kariuomenės vadui dėl to, kad jis įvykdė operaciją, nepaisydamas įsakymo ją nutraukti.
Tačiau vadas atsakė, kad, išsiuntus sabotažininkų komandą, jos atšaukti nebuvo negalima.
„Jam buvo pasakyta, kad tai tarsi torpeda – kai ją paleidi į priešą, nebegali jos sugrąžinti atgal, ji tiesiog skrieja tol, kol nepadaro „bum“, – cituojamas su V. Zelenskio ir V. Zalužno pokalbiu susipažinęs vienas aukšto rango pareigūnas.
Ilgą laiką buvo spėliojama, kas stovėjo už šios operacijos, o Ukraina ir Rusija neigė bet kokį savo dalyvavimą.
Speculation has long swirled about who was behind the operation, with both Ukraine and Russia denying any involvement.
