Karą Rytų Ukrainoje iš separatistų su Rusijos pagalba užimtų Rytų Ukrainos teritorijų nušvietusių žurnalistų sąrašą paskelbė tinklalapis „Mirotvorec“.
Visi tie 4 tūkst. žurnalistų, tarp kurių yra nemažai Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių atstovų, vakariečių, bet daugiausia – pačių ukrainiečių, buvo apkaltinti tariamu bendradarbiavimu su separatistais.
Veržėsi į karštuosius taškus
Žinoma, iškart kilo tarptautinis skandalas – profesionalai atvykti į karštąjį tašką galėjo tik gavę akreditaciją iš separatistų vadovybės, bet ukrainiečiai aktyvistai tai įvertino kaip pagalbą teroristams.
Negana to, paskelbtos ne tik žurnalistų pavardės ir darbdaviai, bet ir elektroninio pašto adresai bei telefono numeriai.
„2014 metų liepą nuvykau į Donecką, kad galėčiau skelbti apie MH17 reiso lėktuvo numušimą. Ten tuo metu pavojinga, bet, kaip ir daug kitų užsieniečių žurnalistų, norėjau pranešti, kas vyksta su lėktuvo keleivių ir įgulos kūnais.
Simonas Ostrovsky: „Ukrainos karas prieš žiniasklaidą nėra nepanašus į įvykius tam tikroje kaimyninėje šalyje.“
Prieš kelionę į katastrofos vietą iš separatistų gavau akreditaciją. Ji man negarantavo saugumo, tačiau tai buvo vienintelis būdas pravažiuoti pro patikros postus.
Dabar Ukrainoje aš esu teroristų pagalbininkas“, – „The New York Times“ rašė laisvai samdomas žurnalistas Ianas Batesonas, atsidūręs sąraše su „Reuters“, BBC ir kitais žurnalistais.
Tarp „kolaborantų“ – net „Vice News” korespondentas Simonas Ostrovsky, kuris savo reportažuose be baimės kalbino „žaliuosius žmogeliukus“ – Rusijos karius. Jį separatistai 2014-aisiais buvo trumpam paėmę į nelaisvę.
„Ukrainos karas prieš žiniasklaidą nėra nepanašus į įvykius tam tikroje kaimyninėje šalyje“, – „Twitter“ parašė S.Ostrovsky.
Aktyvistus užstojo valdžia
Kilus tarptautiniam pasipiktinimui, „Mirotvorec“ paskelbė, kad uždarys tinklalapį. O prokurorai Kijeve pradėjo tyrimą dėl to, ar žurnalistų asmeninės informacijos paskelbimas buvo nusikaltimas.
Savo darbą dirbusių ir dirbančių reporterių sąrašo paskelbimą pasmerkė ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei Žurnalistų apsaugos komitetas.
Bet tuomet įsikišo politikai. Visų pirma sąrašą pasveikino Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Antonas Heraščenka, kuris paragino žurnalistus padėti Kijevui kovoti informaciniame kare su Rusija.
Netrukus prabilo ir vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. Jis pareiškė remiantis „Mirotvorec“ aktyvistus, o tuos, kurie kritikuoja sąrašo paskelbimą, išvadino separatistų pagalbininkais.
Net kai Informacinės politikos ministerijos darbuotoja per televiziją pareiškė, kad sąrašas kelia grėsmę žurnalistų gyvybei, jos bosas Jurijus Stecas socialiniuose tinkluose atsiprašė – esą pavaldinės pozicija nėra ministerijos pozicija.
Tad dabar, padrąsinti tokios paramos, „Mirotvorec“ aktyvistai vėl paskelbė sąrašą ir net pridėjo papildomų asmeninių duomenų apie žurnalistus. Jie pridūrė, kad nebesiklausys „verkšlenimų dėl žodžio laisvės“.
Galiausiai Ukrainos saugumo tarybos vadovo patarėjas paskelbė, kad bus aiškinamasi, ar sąraše esantys žurnalistai neužsiima šnipinėjimu.
Kaltinimai pagalba priešui
„Mirotvorec“ ir aktyvistus palaikantys Ukrainos valdžios atstovai iš esmės siūlo padalinti žurnalistus į dvi stovyklas. Vienoje – tie, kurie palaiko valdžią, o kitoje – tie, kurie yra valstybės priešai.
Leidžiama suprasti, kad vyriausybę kritikuojantys žurnalistai turėtų būti nutildyti. Kadangi daugelis sąraše atsidūrusių reporterių – ukrainiečiai, toks signalas išties pavojingas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius 15min teigė, kad sąrašu taikomasi į žurnalistus siekiant juos persekioti.
„Kalba eina apie privačių duomenų viešinimą, o tai nesprendžia jokios realios problemos. Atvirkščiai, tai sukelia grėsmę daliai žmonių. Nemanau, kad tai geras žingsnis.
Ukrainai šiuo metu labai reikia kritiškos žurnalistikos, nes reformos nejuda į priekį, o Kijeve toliau šeimininkauja oligarchai.
Karuose pirmiausia nukenčia tiesa ir žmogiškumas. O šiuo sąrašu nei tiesos, nei žmogiško požiūrio nepasieksi. Taip, dalis tų žmonių yra propagandininkai, bet net propagandininkus persekioti ar net žudyti – ne išeitis“, – tvirtino D.Radzevičius.
Bandymai užtildyti ar įbauginti žurnalistus pavojingi bet kuriai visuomenei, bet ypač – Ukrainos. Šaliai šiuo metu labai reikia kritiškos žurnalistikos, nes reformos nejuda į priekį, o Kijeve toliau šeimininkauja oligarchai.
„Tokiu metu, kai Ukrainos revoliucionierių viltis žlugdo korupcija ir nepotizmas, šalies žurnalistams teigiama, kad jie padeda priešui vien dirbdami savo darbą“, – pastebėjo ir I.Batesonas.
Žodžio laisvė svarbesnė
Be jokios abejonės, Rusijos propaganda Ukrainoje veikia itin aktyviai. Tačiau Kijeve į propagandą, regis, siekiama atsakyti propaganda, o bet kokia kritika iškart pavadinama „Rusijos hibridinio karo“ dalimi.
„Ukrainos veiksmai yra labiau desperatiški, kraštutiniai. Praktika rodo, kad naujų priešų ieškojimai tik stiprina konfliktą.
Šiandien Ukrainoje viešoji erdvė apskritai yra diskredituota, o problemos tikrai nepavyks išspręsti įvardinant „blogiečius“, kurie net nėra kariškiai“, – 15min teigė D.Radzevičius.
Jo manymu, dabar Kijevui svarbu stiprinti visuomeninį kanalą „Peršy Nacionalny“: „Kuo greičiau stiprės kokybiška žiniasklaida Ukrainoje, tuo mažiau bus galima galvoti, ką daryti su propaganda. Reikia stiprinti savo žurnalistiką, gerinti jos kokybę“.
O koks skirtumas, ką skelbia propagandininkai, jei ir taip aišku, kad meluojama?
„Propagandą demaskuoti vis dėlto reikia, bet tuo pačiu būtina stiprinti kokybišką žiniasklaidą ir kritišką požiūrį į nekokybišką, propagandinį turinį. O tai, ką daro Ukraina, labiau primena priemones, kurias naudoja kariškiai. Žodžio laisvė svarbesnė“, – svarstė D.Radzevičius.
Žinoma, karo atveju kiekviena valstybė turi rūpintis informaciniu saugumu ir stengtis riboti propagandą.
Koks skirtumas, ką skelbia propagandininkai, jei ir taip aišku, kad meluojama?
„Tačiau bent formaliai Ukraina nėra paskelbusi karo, šalis oficialiai nekariauja. Ukrainiečiai turėtų savęs paklausti: vyksta karas ar antiteroristinė operacija?
Dabar karo padėties nėra, todėl karo padėties įstatyminė tvarka nebūtų logiška. Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje.
Pati Ukraina turi kovoti su separatistais ir Rusijos pajėgomis, bet nesąžiningas komunikavimas tarptautinėje erdvėje – kalbama apie karo veiksmus, bet nepripažįstama, kad vyksta karas – jau yra požymis, jog propagandinio melo daugiau nei tiesos“, – 15min teigė D.Radzevičius.
