Kyjivo regione rasta per 1200 kūnų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija pereis prie didesnio masto veiksmų Ukrainos rytuose, bet Ukrainos kariuomenė rengiasi šiems okupantų veiksmams. Prezidentas pažymėjo, kad Rusija dar labiau bijos pralaimėti, todėl nauja savaitė bus įtempta ir atsakinga. Apie tai V.Zelenskis kalbėjo savo tradiciniame vakaro kreipimesi, kurio įrašą galima rasti jo feisbuko paskyroje.

„Kita savaitė bus ne mažiau svarbi, nei ši, nei ankstesnė. Ji bus bus tokia pat įtempta ir dar labiau atsakingesnė. Rusija dar labiau bijos. Bijos pralaimėti. Bijos, kad teks pripažinti tiesą. Rusijos armija pereis prie dar didesnio masto veiksmų mūsų valstybės rytuose. Galės prieš mus panaudoti dar daugiau raketų, dar daugiau aviabombų. Bet mes rengiamės tokiems jų veiksmams. Mes atsakysime. Dar aktyviau aprūpinsime Ukrainą ginklais. Būsime aktyvesni tarptautinėje arenoje. Būsime dar aktyvesni informaciniame lauke“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

„Aš tęsiu kreipimusis į pasaulio parlamentus ir tautas. Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose mes priiminėsime savo partnerius, kitų valstybių lyderius. Sutelksime dar daugiau lėšų ir išteklių Ukrainos pagalbai. Žinoma, pagrįsime dar stipresnes sankcijas Rusijos Federacijai. Kad būtų atsakomybė, kad būtų teisingumas“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius mano, kad Rusija „ieško naujos imperijos formos“, ir prognozuoja, kad per artimiausius 13 metų Ukrainai teks dar du ar tris kartus stoti į kovą su šia šalimi. Šias savo prognozes O.Arestovyčius išsakė interviu „YouTube“ kanalui „Centr“.

„Ji ras (Rusija – imperijos formą, – red.) arba su Putinu, arba su Navalnu iki 2035 metų. 2032–2035 metais mes turėsime mažiausiai dar du–tris raundus su Rusija. Ne tokio didelio masto, bet vienas taip pat bus didelis. Ir du mažesnius – pasienio incidentai, mėginimai užgrobti Charkivą, atskirai – Mariupolį. 95 proc. tikimybė, kad bus“, – O.Arestovyčių cituoja UNIAN.

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

O.Arestovyčius taip pat įvertino valdžios pasikeitimo galimybę Rusijoje, tačiau, pareiškė nemanąs, kad tai atves prie to, kad konfrontacija su Ukraina baigsis.

„Žinoma, visko gali nutikti, gali ateiti koks nors liberalas... Na, Putiną nuvertė, oligarchai išsirinko liberalą. Tada bus informacinė, ekonominė, specialiųjų tarnybų konkurencija. Ir karinė taip pat, bet be tiesioginio karo. Vis tiek tai baisios civilizacinės grumtynės“, – mano O.Arestovyčius.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad tarp Slovakijos ir Ukrainos vyksta derybos dėl savaeigių haubicų „Zuzana 2“ pardavimo.

„Galiu patvirtinti, kad mes deramės“, – sakė ministras. Kitų detalių jis neatskleidė.

Slovakijos žiniasklaida rašo, kad aptarinėjamas 16 haubicų pardavimas Ukrainai.

„Zuzana 2“ – tai modernizuotas savaeigės artilerijos komplekso „DANA M2“ variantas, šaudantis 155 mm kalibro sviediniais ir galintis pasiekti taikinius už 39 km.

Wikipedia.org nuotr./Savaeigė haubica „Zuzana 2“

Balandžio 8 d. paaiškėjo, kad Slovakija Ukrainai perdavė priešlėktuvinės gynybos sistemą S-300. Tą pačią dieną pasirodė informacija apie sandorį dėl „Zuzana 2“ kompleksų. Dennikn.sk žiniomis, derybos dėl haubicų pardavimo jau beveik baigtos.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos žemės ūkio ministru Mykola Solskiu.

Pasak K.Navicko, susitikime aptartos grūdų eksporto galimybės į Klaipėdos uostą.

„Parvežu užduotį susiekimo ministrui Mariui Skuodžiui: reikia rasti galimybių atverti transporto koridorių grūdams iš Ukrainos į Klaipėdos uostą“, – feisbuke sekmadienį rašė K.Navickas. 

Pasak jo, Ukrainos ministras vertina Lietuvos pagalbą, kurios tikisi ir Ukrainos derybų bei integracijos kelyje į Europos Sąjungą.

K.Navickas taip pat užsiminė, jog tikėtina, kad Ukrainos žemės ūkio ministras atvyks į Lietuvą.

Separatistinės Donecko pseudorespublikos administracija pareikalavo, kad iš jos kontroliuojamų teritorijų išvyktų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai, pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinė žmogaus teisių klausimais Liudmyla Denisova.

Ji pabrėžė, kad uždrausdama ESBO misijos veiklą laikinai okupuotose Donbaso teritorijose, Rusija mėgina nuslėpti savo karo nusikaltimų pėdsakus.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sunaikintas ESBO misijos automobilis Mariupolyje

„Okupacinė Donecko srities administracija ESBO Specialiosios stebėjimo misijos veiklą paskelbė esant neteisėta. Misijos atstovai turi palikti pseudorespublikos teritoriją iki balandžio 30 dienos, išsivežti organizacijos turtą ir įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus DLR teritorijoje“, – pažymėjo L.Denisova.

Ji priminė, kad neginkluota civilių ESBO stebėtojų misija regione atliko žmogaus teisių laikymosi ir humanitarinės situacijos konflikto zonoje, o taip pat ir visoje Ukrainoje kontrolę.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė Viena.

Tai bus pirmasis vieno iš Europos lyderių susitikimas su Rusijos prezidentu nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

„Vizitas įvyks informavus Berlyną, Briuselį ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį“, siekiant paskatinti dialogą, teigė šeštadienį Ukrainoje viešėjusio K.Nehammerio atstovas spaudai.

Kanclerio atstovas spaudai patvirtino, kad K.Nehammeris bus pirmasis Europos lyderis, susitikęs su Putinu nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną.

K.Nehammeris pats ėmėsi iniciatyvos ir susitikimą suorganizavo būdamas Ukrainoje, norėdamas „padaryti viską, kad būtų pasiekta pažanga taikos link“, net jei tikimybė yra minimali, pažymėjo jis.

Kancleris ketina pasikalbėti su Kremliaus vadovu apie „karo nusikaltimus“ Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur lankėsi šeštadienį.

Prieš savaitę Bučoje, pasitraukus Rusijos kariuomenei, buvo aptikti kelių dešimčių civiliais drabužiais vilkinčių asmenų palaikai.

Šie vaizdai sukrėtė pasaulio visuomenę.

Maskva neigia kaltinimus žiaurumais prieš civilius gyventojus.

Ukrainoje K.Nehammeris taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Svarbu, kad savo neutralumo rėmuose palaikytume Ukrainą tiek humanitariniu, tiek politiniu lygiu“, – teigė jo atstovas spaudai.

Austrija yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO.

Viena pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir šią savaitę iš šalies išsiuntė keturis Rusijos diplomatus.

Mariupolio gynėjai ir pulko „Azov“ kariai skundžiasi, kad su jais niekas nesusisiekia ir niekas nekelia ragelio jau dvi savaites.

Apie tai vaizdo „Twitter“ paviešintame vaizdo įraše kalba „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.

„Ar kada pagalvojote apie tai, koks jausmas būti čia ir kovoti tokiomis sąlygomis, kokias patiria Mariupolio gynėjai? Čia kai tau parašo SMS „Kaip reikalai, drauge?“, o tu prieš penkias minutes į juodą maišą idėjai kovos bičiulį, kurį pažinojai septynerius metus. Kai vakarykštis būrio vadas, kuriam 22 metai, vadovauja batalionui, vadovauja geriau už pulkininką, kuris visą gyvenimą gavo atlyginimą iš valstybės.

Kai „azoviečių“ skyrius šturmuoja elitinio specnazo kuopą...

Kai mūsų merginos iš to, ką turi, verda sriubą, o tu negali jos nuryti, nes už kelių kvartalų iš bado miršta vaikas, ir tu negali jam padėti...

Tai politikai, aiškinantys, kad „mes juos remiame, mes nuolat palaikome ryšį“, bet jau daugiau nei dvi savaites niekas nekelia ragelio ir niekas su niekuo nebendrauja.“

Išsakęs nuoskaudas S.Palamaras ukrainiečiams palinkėjo būti ištvermingiems, kovoti ir laimėti.

Šveicarijos valdžios institucijos per pastarąsias dvi savaites įšaldė dar beveik 2 mlrd. frankų (2 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto. Dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei agresorei užblokuoto turto Šveicarijoje bendra vertė perkopė 7,5 mlrd. frankų (7,4 mlrd. eurų), agentūrai „Bloomberg“ pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.
 
Šveicarijos valstybės ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO) pareigūno, už sankcijų Rusijai vykdymą atsakingo Erwino Bollingerio žodžiais, per šį laikotarpį Šveicarijoje įšaldyto Rusijos turto vertė padidėjo 30 proc., o tai rodo, kad dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos veikia.

Šį Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį turtą sudaro lėšos sąskaitose ir bankuose laikomi grynieji pinigai bei kitos vertybės, meno kūriniai, nekilnojamas turtas turistiniuose Šveicarijos regionuose.

Pasak SECO atstovo, šis turtas įšaldytas, bet nekonfiskuotas ir lieka atitinkamo asmens nuosavybe, nes Šveicarijoje nėra teisinio pagrindo konfiskavimui tokiais atvejais.

E.Bollingeris pridūrė, kad paminėta suma gali toliau didėti, nes atitinkami tyrimai tęsiami.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) praėjusio mėnesio antroje pusėje skelbė paskaičiavusi, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144–192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Alpių valstybė, kuri yra labai populiari tarp turtingų rusų, vasario 28-ąją – praėjus kelioms dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje, prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, nepaisydama savo tradicinio neutralumo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad Kremliaus propaganda padėjo pagrindą civilių žudynėms per Maskvos invaziją. Jis taip pat apkaltino Rusijos žiniasklaidą, kad ji daugelį metų sėjo neapykantą ukrainiečiams.

Neseniai Ukrainos susigrąžintose teritorijose aptikta daugybė nužudytų civilių kūnų, kas sukrėtė visą pasaulį. Kijevas tai vadina karo nusikaltimais ir pažadėjo nubausti kaltininkus.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Solovjovas, vienas iš aršiausių Rusijos propagandistų

„Buča neįvyko per vieną dieną, – tviteryje parašė ministras, paminėdamas civilių žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje. – Daugelį metų Rusijos politinis elitas ir propaganda kurstė neapykantą, nužmogino ukrainiečius, skatino rusų viršenybę ir ruošė dirvą šiems žiaurumams.“

D.Kuleba paragino mokslininkus ištirti, kas lėmė civilių žudynes Bučoje.

Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje Kyjivo valdžia vaizduojama kaip fašistai, o Prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad savo kariniu puolimu Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį svarstys šeštąjį sankcijų paketą Maskvai dėl karo Ukrainoje, Bendrijos narėms vis nesutariant dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo.

Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas“ Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

„Telkiame savo ekonominę galią, kad priverstume V.Putiną sumokėti labai, labai didelę kainą, –sakė ji. – Rusijai įvedėme penkis precedento neturinčių sankcijų paketus. Ir jau rengiame kitą paketą.“

Nors sankcijos, kurios Rusijai pakenktų labiausiai – ES sprendimas boikotuoti rusišką naftą ir dujas eksportui – oficialiai nėra svarstomos, Europos Sąjungos diplomatai pripažino, kad apie jas diskutuojama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra raginęs įvesti tokį ES embargą.

Nuo praėjusio penktadienio taikomas penktasis sankcijų paketas apima draudimą importuoti rusiškas anglis į ES, o tai svarbus pirmas žingsnis link platesnio draudimo importuoti daugiau energijos išteklių.

Tačiau norint įvesti bet kokias sankcijas, būtinas vienbalsis 27 ES valstybių narių sutarimas, o nuo Rusijos dujų priklausomos šalys, tarp jų Vokietija, Italija, Austrija ir Vengrija, nenori įtraukti jų į sąrašą.

Pasak bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio, nuo vasario 24 d., kai prasidėjo karas Ukrainoje, Kremlius yra pardavęs ES šalims dujų, naftos ir anglių už daugiau kaip 35 mlrd. eurų.

Europos Komisijos duomenimis, dėl anglių importo draudimo iš minėtos sumos kasmet bus atimta apie aštuoni milijardai eurų, kas yra nedidelė dalis visų šalies pajamų iš iškastinio kuro.

Tačiau ES labiau sutaria dėl ginklų tiekimo Ukrainai finansavimo.

Daugiau eurų ginklams

Keli ES diplomatai sakė, kad netrukus prie vadinamosios „Europos taikos priemonės“, skirtos ginklų pirkimui Ukrainai finansuoti, bus papildomai skirta 500 mln. eurų, taigi iš viso bus skirta 1,5 mlrd. eurų.

„Esu įsitikinęs, kad siūlysime dar 500 mln. (eurų), kad galėtume toliau jus remti. Esame pasirengę šiuos išteklius pritaikyti prie jūsų poreikių, – penktadienį U.von der Leyen į Kyjivą atlydėjęs J.Borrellis. – Kariniu požiūriu mums aišku, kad turime suteikti tokios ginkluotės, kokios jums reikia, kad galėtumėte toliau kovoti.“

J.Borrellis taip pat sakė, kad ukrainiečiai ir Vakarų sąjungininkai mano, jog karo baigtis bus nuspręsta artimiausiomis dienomis, kovojant dėl su Rusija besiribojančio Ukrainos rytinio Donbaso regiono.

NATO, JAV ir ES pareiškė manančios, kad Rusijos pajėgos atsitraukė iš Kyjivo apylinkių tam, kad persigrupuotų ir pradėtų didelio masto puolimą siekiant užimti visą Donbasą. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos ginkluojami prorusiški separatistai.

Manoma, kad strateginis Rusijos tikslas yra sukurti „sausumos tiltą“ nuo jos sienos per pietryčių Ukrainą iki prieš aštuonerius metus aneksuoto Krymo.

Kad galėtų tam pasipriešinti, Ukrainai reikia ilgesnio nuotolio ginklų, nei šiuo metu turimi, kad galėtų atakuoti Rusijos laivus ir karo lėktuvus.

Penktadienį Slovakija paskelbė, kad perdavė Ukrainai Rusijos gamybos priešlėktuvinę raketinę gynybos sistemą S-300.

Šeštadienį lankydamasis Kyjive Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai naujų priešlaivinių raketų sistemų bei 120 šarvuočių.

Balandžio 11 d. Liuksemburge susirinkę ES ministrai taip pat turėtų susitikti su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu, kuris yra pradėjęs karo nusikaltimų tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų žiaurumų.

Černobylio atominę elektrinę užėmusios rusų pajėgos iš mokslinių tyrimų laboratorijų pavogė radioaktyviųjų medžiagų, nuo kurių potencialiai gali žūti žmonės, sekmadienį pranešė Ukrainos valstybinė uždraustosios zonos valdymo agentūra.

Maskvos pajėgos užėmė neveikiančią elektrinę pirmąją savo invazijos į Ukrainą dieną vasario 24-ąją. Jos buvo užėmusios labai radioaktyvią zoną daugiau kaip mėnesį, o kovo 31 d. pasitraukė.

Pranešama, kad Rusijos kariai apiplėšė dvi teritorijoje esančias laboratorijas ir nurodoma, kad rusai įsiveržė į mokslinių tyrimų bazės „Ecocentre“ saugyklą ir pavogė 133 labai radioaktyvias medžiagas.

„Net ir nedidelė šios veiklos dalis yra mirtina, jei elgiamasi neprofesionaliai“, – teigė agentūra.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos energetikos ministras Hermanas Hulaščenka pareiškė, kad rusų karius paveikė „šokiruojantis“ radiacijos kiekis, ir teigė, kad kai kuriems iš jų veikiausiai liko gyventi mažiau nei metai.

„Jie kasė radiacija užterštą žemę, rinko radioaktyvų smėlį į maišus įtvirtinimams, kvėpavo šiomis dulkėmis, – penktadienį „Facebook“ parašė uždraustoje zonoje apsilankęs H.Hulaščenka.

Po mėnesį trukusios tokio poveikio jiems liko gyventi ne daugiau kaip vieneri metai. Tiksliau, ne gyvenimas, o lėta mirtis nuo ligų.“

„Kiekvienas Rusijos karys namo parsiveš dalelę Černobylio. Gyvas ar miręs, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad Rusijos karinė įranga taip pat buvo užteršta. – Rusijos karių neišmanymas šokiruoja.“

Ukraina tiria 500 Rusijos lyderių, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, kaltę dėl tūkstančių karo nusikaltimų, sekmadienį pareiškė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Su britų televizijos kanalo „Sky News“ žurnalistais kalbėjusi prokurorė taip pat padėkojo Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui už netikėtą šeštadieninį vizitą į Kyjivą.

Su prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs B.Johnsonas pažadėjo daugiau Jungtinės Karalystės karinės pagalbos, o prieš tai griežtai saugomi abu lyderiai pasivaikščiojo po Kyjivo centrą.

„Manau, kad ukrainiečiai pademonstravo liūto drąsą, o jūs, Volodymyrai, suriaumojote kaip liūtas“, – B.Johnsonas sakė per bendrą spaudos konferenciją, kurią rodė per televiziją.

I.Venediktova sakė, kad B.Johnsono vizitas suteikė mums „tikrai didelę paramą“. Ji išsamiai nupasakojo įtariamus rusų pajėgų žiaurumus, įskaitant ir geležinkelio stoties apšaudymą tuo metu, kai joje buvo daug bėgančių civilių gyventojų.

„Žinoma, tai, ką matome visuose Ukrainos regionuose, yra karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui“, – angliškai kalbėdama pridūrė prokurorė.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Iryna Venediktova

Jos teigimu, esama „daugybės įrodymų“, siejančių Rusijos pajėgas su raketine stoties Kramatorske ataka, per kurią, pareigūnų teigimu, žuvo 52 žmonės.

„Todėl tai bus viena iš mūsų didelio atgarsio bylų“, – sakė I.Venediktova.

„Jūs žinote, kad dabar Ukrainoje pradėjome 5600 bylų dėl minėtų karo nusikaltimų“, susijusių su „500 įtariamųjų“ iš Rusijos vyriausybės ir kariuomenės, sakė ji.

„Vladimiras Putinas yra pagrindinis XXI a. karo nusikaltėlis“, –sakė pareigūnė ir pridūrė, kad būdamas prezidentu jis pagal tarptautinę teisę gali naudotis imunitetu nuo baudžiamojo persekiojimo, tačiau tai nesitęs amžinai.

Prieš savaitę V.Zelenskis pareiškė, kad sukūrė „specialų mechanizmą“ Rusijos „karo nusikaltimams“ Ukrainoje tirti, ir pažadėjo surasti ir nubausti „visus“ atsakingus asmenis. Jo teigimu, šiame mechanizme dalyvaus nacionaliniai ir tarptautiniai ekspertai, tyrėjai, prokurorai ir teisėjai.

Didžiosios Britanijos ekspertai šiuo metu teikia ekspertinę pagalbą, Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui Hagoje atliekant savo tyrimą dėl invazijos į Ukrainą.

Sirijos gelbėtojai, kurie ne vienerius metus susiduria su Rusijos karo strategijomis, šalies šiaurės vakaruose esančiame subombarduotame pastate nufilmavo Ukrainos savanoriams skirtą mokomąjį vaizdo įrašą, kuriame gausu iš patirties sukauptų rekomendacijų, kaip padėti nukentėjusiems žmonėms.

Panaudodami manekeną „Baltaisiais šalmais“ vadinamų Sirijos civilinės gynybos pajėgų nariai vaizdo įraše, nufilmuotame sukilėlių kontroliuojamame Arihos mieste Idlibo provincijoje, demonstruoja, kaip uždėti tvarsčius ir turniketus. Rusijos karių antskrydžiai šioje provincijoje yra gana įprastas reiškinys.

Šis vaizdo įrašas, kuriame kalbama ir apie kitas gelbėjimo iniciatyvas, yra naujausias pavyzdys, kaip sirai mobilizuojasi, kad pasidalintų su ukrainiečiais žiniomis, įgytomis per daugiau kaip dešimtmetį karo, kuriame dalyvauja Rusijos pajėgos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos gelbėtojai rengia mokomąją medžiagą.

„Kaip pirminiai gelbėtojai, mes manome, kad savo patirtimi Sirijoje galime pasidalyti su humanitarinės pagalbos darbuotojais Ukrainoje“, – vaizdo įraše angliškai sakė savanoris gelbėtojas Ismailas al Abdullah.

Jo teigimu, Rusijos išpuoliai prieš mokyklas, ligonines ir humanitarinės pagalbos darbuotojus Ukrainoje yra „deja, mums pernelyg gerai pažįstami“ po daugelį metų trukusių panašių baisumų.

Vaizdo įraše jis Ukrainos gelbėtojus perspėja dėl „dvigubų smūgių“, kai po pirmojo antskrydžio seka antroji ataka, kuri įvykdoma gelbėtojams susirinkus įvykio vietoje.

I.al Abdullah naujienų agentūrai AFP sakė, kad šios iniciatyvos tikslas yra parengti vaizdinę mokomąją medžiagą, kuri bus išversta į ukrainiečių kalbą ir patalpinta „Baltųjų šalmų“ interneto svetainėje.

Tokiu turiniu siekiama padėti Ukrainos gelbėtojams ir civiliams susidoroti su Rusijos bombardavimo strategija, kurią Maskva sukūrė per karą Sirijoje.

„Siūlome šiuos patarimus, kad Ukrainos gelbėtojai išvengtų... aukų“  – ir tarp civilių, ir tarp gelbėtojų gelbėjimo misijų metu, sakė jis.

2015 metais Rusija įsitraukė į Sirijos pilietinį karą prezidento Basharo al Assado režimo pusėje ir leido Damaskui dešimtmetį trunkančiame konflikte pasiekti pergalių.

Sirijoje Maskvos ištobulintos strategijos – nuo miestų apgulties iki civilinės infrastruktūros apšaudymo ir vadinamųjų „humanitarinių koridorių“ organizavimo – dabar taikomos Ukrainoje.

I.al Abdullah patarė Ukrainos gelbėtojams fiksuoti savo darbą naudojant „GoPro“ kameras, „kad būtų užtikrintas (informacijos) patikimumas“ ir apsisaugota nuo šmeižto kampanijų, kurios anksčiau buvo naudojamos siekiant pakenkti pirmiesiems Sirijos gelbėtojams.

Vaizdo klipe taip pat nusifilmavęs Sirijos medicinos studentas Mohamedas Haj Musa sakė, jog tikisi, kad šie patarimai padės Ukrainos žmonėms „susidoroti su sužeidimais, kuriuos jie gali pamatyti bet kurią akimirką“.

„Mes išgyvenome šią patirtį ir matėme aukas“, – agentūrai AFP sakė jis ir išreiškė viltį, kad jo patirtis gali padėti kitiems pirmosios pagalbos teikėjams „gelbėti gyvybes“.

Per naują Rusijos artilerijos apšaudymą buvo visiškai sunaikintas oro uostas Dnipro mieste centrinėje Ukrainos dalyje, sekmadienį pranešė vietos pareigūnas.

„Buvo surengta dar viena ataka prieš Dnipro oro uostą. Iš jo nieko neliko. Pats oro uostas ir aplink buvusi infrastruktūra sunaikinta. Raketos vis skrenda ir skrenda“, – platformoje „Telegram“ parašė miesto karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

Jis pridūrė, kad šiuo metu mėginama išsiaiškinti, ar yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Per Rusijos raketų smūgius Dnipro miestui buvo sužeisti 5 Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai, per „Facebook“ pranešė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas. 

„Dnipropetrovsko sritis, 15:20 val.

Regione vėl vykdomi raketų smūgiai. Trys antskrydžiai surengti į regioninio centro oro uosto teritoriją Taip pat buvo sunaikinta šalia aerodromo esanti infrastruktūra. Buvo sužeisti penki Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai“, – pravda.com.ua sekmadienį popiet cituoja M.Lukašuką.

Jis taip pat sakė, kad Novopavlovkoje žuvo kasetinį šaudmenį paėmęs civilis.

Pasak V.Rezničenkos, sekmadienį atakos prieš miestą, įsikūrusį prie Dniepro upės krantų, suintensyvėjo. Rusijos pajėgos į šį pramoninį miestą, turintį 1 mln. gyventojų, taikosi nuo invazijos pradžios, tačiau didesnio masto niokojimų iki šiol buvo išvengta.

Rusijos agresija yra nukreipta prieš visą Europą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad invazijos į Ukrainą sustabdymas yra būtinas visų demokratinių valstybių saugumui.

Vėlų šeštadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius V.Zelenskis sakė, kad Rusijos agresija „neturėjo apsiriboti vien Ukraina“ ir kad „visas Europos projektas yra Rusijos taikinys“.

„Todėl ne tik moralinė visų demokratijų, visų Europos jėgų, pareiga yra palaikyti Ukrainos taikos siekį, – sakė jis. – Iš tiesų tai yra kiekvienos civilizuotos valstybės gynybos strategija.“

Jis tai pareiškė civiliams prieš numatomą puolimą toliau bėgant iš rytinių šalies dalių, o gelbėtojams toliau ieškant išgyvenusiųjų viename šalies šiauriniame miestelyje, iš kurio pasitraukė Rusijos pajėgos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Keletas Europos vadovų pasistengė pademonstruoti solidarumą su mūšių išvarginta šalimi.

V.Zelenskis padėkojo Didžiosios Britanijos ir Austrijos vadovams už jų šeštadieninį apsilankymą Kyjive ir pažadus toliau teikti paramą. Jis taip pat padėkojo Europos Komisijos pirmininkei ir Kanados ministrui pirmininkui už pasaulinę lėšų rinkimo akciją, kurios metu buvo surinkta daugiau kaip 10 mlrd. eurų iš savo namų pabėgusiems ukrainiečiams.

V.Zelenskis dar kartą paragino įvesti visišką embargą Rusijos naftai ir dujoms, kurias jis pavadino Rusijos „pasitikėjimo savimi ir nebaudžiamumo“ šaltiniu.

„Laisvė neturi laiko laukti, – sakė V.Zelenskis. – Kai tironija pradeda agresiją prieš viską, kas palaiko taiką Europoje, veiksmų reikia imtis nedelsiant.“

Praėjus daugiau nei šešioms savaitėms nuo invazijos pradžios, Rusija atitraukė savo karius iš šiaurinės šalies dalies aplink Kyjivą ir vėl sutelkė dėmesį į Donbaso regioną rytuose. Vakarų kariniai analitikai teigia, kad Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos kontroliuoja teritorija nuo Charkivo – antro didžiausio Ukrainos miesto – šiaurėje iki Chersono pietuose.

Tačiau, Vakarų vertinimais, kontrpuolimai kelia grėsmę Rusijos kontrolei Chersone, o Ukrainos pajėgos atremia Rusijos puolimus kitose Donbaso – daugiausia rusakalbių gyvenamo pramoninio regiono – vietose.

Po penktadienį įvykdyto raketinio smūgio, per kurį Kramatorsko traukinių stotyje, iš kurios tūkstančiai žmonių norėjo išvykti, žuvo mažiausiai 52 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti, iš Rytų Ukrainos evakuojami civiliai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kramatorskas

Ukrainos valdžios institucijos paragino civilius išvykti prieš artėjantį Rusijos pajėgų puolimą rytuose. Šeštadienį iš Kramatorsko nevažiuojant traukiniams, panikuojantys gyventojai sėdo į autobusus arba ieškojo kitų būdų išvykti, baimindamiesi nesiliaujančių Rusijos puolimų ir okupacijos, dėl kurių kituose miestuose trūksta maisto, naikinami pastatai ir žūsta žmonės.

„Tai buvo siaubinga. Siaubas, siaubas, – britų televizijai „Sky“ apie išpuolį traukinių stotyje pasakojo vienas gyventojas. – Neduok Dieve dar kartą tai išgyventi. Ne, aš nenoriu to patirti.“

Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė sako, kad Kramatorsko ir kitų Donbaso vietovių gyventojai gali evakuotis per kitas traukinių stotis. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad šeštadienį planuojama atverti 10 evakuacijos koridorių.

V.Zelenskis traukinių stoties apšaudymą pavadino naujausiu Rusijos pajėgų karo nusikaltimų pavyzdžiu ir sakė, kad jis turėtų paskatinti Vakarus labiau stengtis padėti jo šaliai apsiginti.

Rusija neigia atsakomybę ir kaltina Ukrainos kariuomenę apšaudžius stotį, kad kaltę dėl civilių aukų suverstų Maskvai. Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai išsamiai apibūdino raketos trajektoriją ir Ukrainos karių pozicijas, kad paremtų šį argumentą.

Generolas majoras Igoris Konašenkovas teigė, kad Ukrainos saugumo tarnybos surengė „cinišką inscenizuotą“ žiniasklaidos operaciją Irpinėje – kitame netoli Kijevo esančiame miestelyje, kurios tikslas buvo dėl civilių gyventojų aukų melagingai apkaltinti Rusijos pajėgas ir, pasak jo, inscenizuoti netikros Rusijos žvalgybos komandos, kuri ketino nužudyti liudininkus, likvidavimą. Šių teiginių neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Vakarų ekspertai ir Ukrainos valdžios institucijos primygtinai tvirtina, kad stotį atakavo Rusija. Ant raketos likučių buvo užrašas rusų kalba „už vaikus“. Ši frazė tarsi rodė, kad raketa buvo pasiųsta siekiant atkeršyti už vaikų netektį ar pavergimą, nors tiksli jos prasmė liko neaiški.

Ukrainos valdžios institucijos stengėsi identifikuoti aukas ir užfiksuoti galimus karo nusikaltimus šiaurėje. Netoli Kyjivo esančios Bučos, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo rasta akivaizdžių civilių žudynių įrodymų, meras sakė, kad paieškos grupės kiemuose, parkuose ir miesto aikštėse vis dar randa iš arti nušautų žmonių kūnų.

Pasak Ukrainos generalinio prokuroro, penktadienį iš masinės kapavietės netoli bažnyčios darbininkai iškasė 67 lavonus. Rusija melagingai tvirtina, kad įvykiai Bučoje buvo inscenizuoti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai ne kartą apkaltino Rusijos pajėgas dėl įvykdytų žiaurumų. Iš viso šalyje jau žuvo 176 vaikai, o dar 324 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ griežtai saugomame prezidentiniame komplekse, V.Zelenskis sakė, kad yra pasiryžęs derėtis dėl diplomatinės karo pabaigos, nors Rusija „kankina“ Ukrainą. Jis taip pat pripažino, kad taika greičiausiai nebus pasiekta greitai. Kol kas derybose nedalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ar kiti aukščiausi pareigūnai.

„Mes privalome kovoti, bet kovoti už gyvenimą. Negalima kovoti už dulkes, kai nieko nėra ir nėra žmonių. Todėl svarbu sustabdyti šį karą“, – sakė jis.

Ukrainos valdžios institucijos sako, jog manoma, kad bus rasta ir daugiau masinių kapaviečių, kai bus pasiektas pietinis Mariupolio uostamiestis, kuris taip pat yra Donbase ir kuriame jau mėnesį trunka blokada bei vyksta intensyvūs mūšiai. Šio miesto padėtis prie Azovo jūros yra labai svarbi, Rusijai siekiant užsitikrinti sausumos kelią į prieš aštuonerius metus Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį.

Ukrainos pareigūnai beveik kasdien prašo Vakarų valstybių siųsti daugiau ginklų ir dar labiau bausti Maskvą sankcijomis, įskaitant Rusijos bankų pašalinimą iš pasaulinės finansų sistemos ir visišką ES embargą Rusijos dujoms ir naftai.

Interviu AP V.Zelenskis atkreipė dėmesį į padidėjusią paramą, tačiau išreiškė nusivylimą, kai buvo paklaustas, ar ginklų ir įrangos, kuriuos Ukraina gavo iš Vakarų, pakanka karo baigčiai pakeisti.

„Dar ne, – sakė jis ir angliškai pridūrė, kad dar labiau pabrėžtų. – Žinoma, to nepakanka.“

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino paskelbti Ukrainoje velykines paliaubas, kad „realios derybos“ atvertų kelią taikai.

„Tegul prasideda velykinės paliaubos, bet ne tam, kad būtų vėl užtaisomi ginklai ir atnaujinama kova. Ne. Paliaubos, kad būtų pasiekta taika per realias derybas“, – per viešas mišias Šv. Petro aikštėje sakė pontifikas.

Pirmą kartą po pandemijos laikydamas Verbų sekmadienio Mišias prieš aikštėje susirinkusią minią žmonių popiežius Pranciškus sakė, kad „karo beprotybė“ verčia žmones vykdyti „beprasmiškus žiaurumus“.

Pranciškus Rusijos invazijos į Ukrainą aiškiai neįvardijo, tačiau užuomina buvo aiški. Be to, jis ne kartą yra pasmerkęs karą ir nekaltiems žmonėms sukeltas kančias.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

„Kai griebiamės prievartos, nebematome, kodėl esame pasaulyje, ir galiausiai net įvykdome beprasmiškus žiaurumus. Tai matome karo beprotybėje, kuomet Kristus yra dar kartą nukryžiuojamas“, – per Verbų sekmadienio pamokslą sakė pontifikas.

Pranciškus apgailestavo dėl „neteisingos mirties“ vyrų ir sūnų, pabėgėlių, bėgančių nuo bombų, jaunuolių, iš kurių atimta ateitis, ir „kareivių, siunčiamų žudyti savo brolių ir seserų“.

Šiemet pirmą kartą po dvejų metų, kai dėl pandemijos apribojimų Verbų sekmadienio Mišios buvo laikomos Šv. Petro bazilikos viduje, tikintieji sugrįžo į aikštę. Dešimtys tūkstančių maldininkų ir turistų laikė alyvmedžių šakeles ir verbas.

Tradiciškai popiežius prieš laikydamas Mišias vadovauja Verbų sekmadienio procesijai per Šv. Petro aikštę. Pranciškus šiuo metu kenčia dėl patemptų dešiniojo kelio raiščių, dėl kurių jis šlubuoja. Prie altoriaus jis buvo nuvežtas juodu automobiliu, o vėliau iki altoriaus jis nuėjo padedamas asistento.

Verbų sekmadienis žymi Didžiosios savaitės iki Velykų pradžią.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pranešė, kad imti uždažyti Rusijos karo laivų, veikiančių Juodosios jūros akvatorijoje borto numeriai. „Žinote, kodėl jie tai daro? Nes nori nuslėpti nuostolius, kurių jie patiria“, – pareiškė jis.

Pasak O.Arestovyčiaus, šiuo metu neina kalba apie nuskandintus laivus, tačiau kai kurie iš jų yra rimtai apgadinti.

„Kadangi jie būna vieno tipo, jie nori nuslėpti, kuris laivas buvo pažeistas. Tai reiškia, kad mes mušame jų karinį jūrų laivyną“, – O.Arestovyčių cituoja zn.ua.

Kovo 24 d. Ukrainos karinės pajėgos raketos smūgiu Berdiansko uoste sunaikino rusų desantinį laivą „Saratov“. Dar du desantiniai laivai – „Novočerkask“ ir „Cezar Kunikov“ buvo apgadinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Degantis desantinis laivas „Saratov“ Berdiansko uoste ir iš uosto sprunkantys apgadinti laivai „Novočerkask“ bei „Cezar Kunikov“

Ukrainos galimybės atakuoti Juodosios jūros akvatorijoje veikiančius Rusijos karo laivus iki šiol buvo gana ribotos, tačiau šeštadienį Kyjive lankęsis Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas be kitos ginkluotės Ukrainai pažadėjo ir priešlaivinių raketų, kurios taps rimta grėsme rusų karo laivams.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Vokietijoje padažnėjo išpuolių prieš rusų bendruomenę – nuo dažais apipurkštų parduotuvių vitrinų iki įžeidimų gatvėje.

Dėl to kai kurie rusai surengė demonstracijų „prieš rusofobiją“, kurių metu visoje šalyje, turinčioje didžiausią rusų diasporą Europos Sąjungoje, buvo organizuotos automobilių kolonos.

Tačiau šios demonstracijos sukėlė priešišką reakciją, nes daugelis jas suprato kaip paramos Rusijos karinei agresijai Ukrainoje demonstravimą.

40 metų Christianas Freieris, praėjusį savaitgalį padėjęs organizuoti 400 automobilių koloną Berlyne, kasdien sulaukia šimtų grasinimų nužudyti, taip pat sudegintų ir išniekintų lavonų nuotraukų. Taip pat buvo įsilaužta į jo automobilių remonto dirbtuvių interneto svetainę, o jo reitingai internete smarkiai krito.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusų mitingas Štutgarte

„Mano gyvenimas yra pragaras“, – sakė Rusijos ir Vokietijos pilietybę turintis vyras.

Demonstracija iš esmės buvo taiki ir apolitiška, nors viena moteris buvo sulaikyta už tai, kad demonstravo raidę „Z“, tapusią Rusijos kariuomenės palaikymo simboliu, kuris Berlyne dabar yra uždraustas.

„Mano tikslas buvo tik protestuoti prieš kasdienę agresiją prieš rusus Vokietijoje“, – sakė Ch.Freieris, atsisakęs atsakyti į klausimus apie patį konfliktą.

Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, Vokietijos policijai oficialiai pranešta apie 383 prieš rusus ir 181 prieš ukrainiečius nukreiptą nusikaltimą.

Vokietijoje gyvena apie 1,2 mln. rusų ir 325 tūkst. ukrainiečių. Taip pat nuo karo Ukrainoje pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 316 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Gėdos paradas

„Visi karai yra siaubingi ir niekada negali būti pateisinami“, – sakė 50 metų Rene Hermannas, taip pat padėjęs organizuoti protestą Berlyne.

Jis AFP sakė, kad „neturi jokios pozicijos“ dėl Ukrainos konflikto, tačiau socialiniame tinkle „TikTok“ veda tinklaraštį, turintį tūkstančius prenumeratorių. Jo paskyra neseniai buvo sustabdyta po to, kai jis ne kartą skleidė prokremlišką propagandą, įskaitant kaltinimus, kad Kyjivas imitavo žudynes „siekdamas manipuliuoti Vakarų mąstysena“.

„Dalyvavimo šiose demonstracijose motyvai yra labai įvairūs, – AFP agentūrai sakė Magdeburgo Otto von Guericke universiteto sociologas ir Rusijos visuomenės ekspertas Jochenas Toepferis. – Jos buvo organizuotos kaip demonstracijos prieš diskriminaciją Vokietijoje. Tačiau tikrai buvo ir (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino gerbėjų, taip pat žmonių, kurie nebūtinai mėgsta Putiną, bet nenori, kad jų šalis būtų diskredituota, nepaisant vykstančio karo.“

Nors Berlyno demonstracija buvo vadinama apolitiška, Vokietijoje ji sukėlė pasipiktinimo bangą, o dienraštis „Bild“ ją pavadino „gėdos paradu“.

„Dėl Dievo meilės, kaip jūs galėjote leisti šią gėdos eiseną vidury Berlyno?“ – Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas paklausė Berlyno merės Franziskos Giffey.

Ši atsakė, kad supranta jo pyktį, bet negali bausti žmonių vien už tai, kad jie mojavo Rusijos vėliavomis.

Importuotas karas?

Praėjusią savaitę Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pareiškė, kad saugumo institucijos „atidžiai stebi, kokiu mastu Vokietijoje kyla pavojus ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos piliečiams“.

„Turime būti labai atsargūs, kad šis karas nebūtų importuotas į mūsų visuomenę“, – pridūrė ji.

Pasak Berlyno laisvojo universiteto doktoranto Tobiaso Rupprechto, tai mažai tikėtina.

„Dauguma čia gyvenančių rusų daug kritiškiau žiūri į konfliktą ir yra linkę būti daug labiau vakarietiški nei rusai Rusijoje“, – sakė jis.

Tačiau jis pridūrė, jog „kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė rizika, kad Vokietijoje bus įvykdyta daugiau nusikaltimų šiame kontekste“.

Sekmadienį Vokietijoje buvo suplanuotos dar kelios prorusiškos demonstracijos, dėl kurių rusų organizacijos sulaukė pasmerkimo.

„Netoleruosime, kad keli diskriminacijos atvejai būtų naudojami kaip priedanga proputiniškiems propagandiniams renginiams“, – perspėjo Heseno žemės rusų kilmės asmenų draugija IDRH.

Netoli Kyjivo vienos greitkelio degalinės teritorijoje esančiame šulinyje sekmadienį buvo rasti mažiausiai dviejų žmonių lavonai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Anot jo, kai kurie žuvusiųjų drabužių elementai yra civiliai, o kai kurie – kariniai.

Reporteris matė, kaip policijos pareigūnai ir kariškiai, pasitelkę autocisterną, siurbia vandenį iš šulinio.

Viduje, regis, yra du lavonai, vienas iš jų – po miegojimo kilimėliu.

Kūnai buvo rasti greitkelyje į vakarus nuo Kyjivo prie Buzovos kaimo.

Vietos gyventojai teigia, kad žuvusieji galėjo dalyvauti teritorinėje gynyboje.

Ukraina teigia, jog prie Kyjivo esančiose gyvenvietėse po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo rasta daugybė civilių kūnų, ir kaltina Maskvą karo nusikaltimais.

Prie šulinio priėjo moteris, kuri, pažvelgusi vidun, pravirko ir sukniubo ant žemės.

„Mano sūnus, mano sūnus“, – raudojo ji, atpažinusi kūną pagal batus.

Policija laukia išminuotojų, kad šie patikrintų šulinį prieš ištraukiant kūnus.

Improvizuotas kapas yra už sunaikintos degalinės pastato.

Ant kelio matyti tanko vikšrų žymių. Be to, netoli degalinės stovi du sunaikinti tankai.

Iš palydovo pastebėta nauja milžiniška Rusijos karinės technikos kolona, iš rytų važiuojanti Charkivo link. „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose kolona buvo užfiksuota balandžio 8 dieną, penktadienį.

8 mylių (arba 12,8 km) ilgio karinė okupantų kolona pastebėta rytų Ukrainoje, važiuojanti per Velykyj Burluko kaimą srities centro Charkivo link. Velykyj Burlukas yra už 20 km į vakarus nuo Rusijos sienos. Nuo šios vietovės iki Charkivo – apie 90 km.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusų technikos kolona prie Velykyj Burluko kaimo

Palydovinėse nuotraukose matyti, kad kolonoje važiuoja šarvuoti automobiliai, artileriją ir pagalbinę įrangą tempiantys sunkvežimiai.

Ukrainai rengiantis dideliems mūšiams su Maskvos pajėgomis šalies rytuose, tūkstančiai civilių bėga, bijodami artėjančio Rusijos puolimo, praneša Kyjivo pareigūnai.

Šeštadienį buvo atnaujinta evakuacija iš Rytų Ukrainos Kramatorsko miesto, kur dieną anksčiau per raketinį apšaudymą geležinkelio stotyje žuvo 52 žmonės.

Tuo metu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apsilankė Kyjive. Girdamas šalies atsaką į Rusijos invaziją B.Johnsonas pasiūlė Ukrainai šarvuočių ir priešlaivinių raketų, kurios, pasak jo, padės užtikrinti, kad šalis „daugiau niekada nebūtų užpulta“.

Tokį pasiūlymą jis pateikė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas rengiasi Rusijos planuojamam puolimui.

„Deja, tuo pat metu matome, kaip rengiamasi svarbiems mūšiams, kai kas sako, kad lemiamiems, šalies rytuose“, – per bendrą spaudos konferenciją su viešinčiu Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu sakė jis. – Esame pasirengę kovoti ir tuo pat metu ieškoti būdų, kaip diplomatinėmis priemonėmis užbaigti šį karą.“

V.Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Ukraina turi įveikti Rusiją rytiniame Donbaso regione, kur Maskva kontroliuoja dvi separatistines teritorijas, prieš įvykstant Ukrainos vadovo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui.

„Ukraina yra pasirengusi dideliems mūšiams. Ukraina turi juos laimėti, įskaitant Donbasą. Ir kai tai įvyks, Ukraina turės stipresnę derybinę poziciją, – per nacionalinę televiziją sakė V.Zelenskis, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Po to susitiks prezidentai. Tai gali įvykti po dviejų ar trijų savaičių.“

V.Zelenskio biuro paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip jis ir B.Johnsonas, stebint snaiperiams, eina beveik tuščiomis miesto gatvėmis į istorinę Kyjivo Nepriklausomybės aikštę. Abu vyrai sveikinosi su praeiviais, o vienas akivaizdžiai susijaudinęs vyras sušuko B.Johnsonui: „Mums jūsų reikia.“

„Scanpix“/AP nuotr./Boriso Johnsono ir Volodymyro Zelenskio pasivaikščiojimas po Kyjivą

Britų premjeras pareiškė, jog tai, kad Ukrainos miesteliuose buvo aptikta daugybė civilių kūnų, „visam laikui suteršė“ V.Putino reputaciją.

Rusijos invazijai tęsiantis jau šešias savaites, Maskva sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir pietus po to, kai didelis ukrainiečių pasipriešinimas sužlugdė planus greitai užimti Kyjivą.

Tūkstančiams žmonių žuvus per kovas ir daugiau kaip 11 mln. žmonių pabėgus iš namų ar šalies, Ukrainos prezidentas paragino Vakarus pasekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu dėl karinės pagalbos.

„Mums reikia dar didesnių sankcijų“ Rusijai, šeštadienį vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis. „Mums reikia daugiau ginklų mūsų valstybei“, – sakė jis.

Raginimas evakuotis

ES vadovai penktadienį Kyjive susitiko su V.Zelenskiu po Kramatorsko geležinkelio stoties apšaudymo, per kurį žuvo 52 žmonės, tarp kurių buvo ir penki vaikai.

JAV prezidentas Joe Bidenas apkaltino Rusiją dėl šio „siaubingo žiaurumo“ Kramatorske, o Prancūzija pasmerkė smūgį kaip nusikaltimą žmoniškumui.

Maskva savo ruožtu neigia atsakomybę už raketų ataką, per kurią, naujausiais oficialiais duomenimis, taip pat buvo sužeisti 109 žmonės.

Rusijos pajėgoms persigrupuojant Ukrainos rytuose ir pietuose, vietos pareigūnai ragina gyventojus bėgti, kol dar nevėlu.

Rytinio miestelio Lysyčansko meras Oleksandras Zaika šeštadienį paragino gyventojus kuo greičiau evakuotis dėl nuolatinio Rusijos kariuomenės apšaudymo. „Mieste pasidarė labai sunku, jau skrieja priešo sviediniai“, – vaizdo pranešime sakė O.Zaika.

Nors mieste yra humanitarinės pagalbos atsargų, jis pridūrė, jog „tai nereiškia, kad tai išgelbės jūsų gyvybę, jei atskris priešo sviedinys“.

O šeštadienį iš tiesų atskriejo daugiau rusiškų sviedinių: per apšaudymą rytiniuose Vuhledaro ir Novomichailovkos miesteliuose žuvo penki žmonės, „Telegram“ platformoje pranešė vietos administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

Kramatorsko stotis buvo pagrindinis evakuacijos centras pabėgėliams iš Ukrainos vis dar kontroliuojamų rytinių Donbaso regiono dalių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kramatorskas

AFP žurnalistai stotyje pamatė baltais dažais pažymėtos raketos liekanas su užrašu rusų kalba „Už vaikus“. Tokią frazę prorusiški separatistai naudoja kalbėdami apie savo nuostolius, patirtus nuo 2014 metų, kai prasidėjo kovos Donbase.

Donecko administracijos vadovas teigė, kad per išpuolį buvo panaudota raketa su kasetine amunicija, kuri yra uždrausta pagal tarptautinę sutartį, teigiama naujienų agentūros „Interfax“ paskelbtuose komentaruose.

NATO planuoja naujas pajėgas

Šeštadienį kalbėdama Varšuvoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad per pasaulinį paramos Ukrainos pabėgėliams rinkimo renginį surinkta 10,1 mlrd. eurų.

Kitas Vakarų solidarumo ženklas yra tas, jog NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas rengia planus dėl nuolatinių karinių pajėgų pasienyje, kad užkirstų kelią tolesnei Rusijos agresijai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Tai, ką matome dabar, yra naujoji realybė, nauja Europos saugumo norma. Todėl dabar paprašėme savo karinių vadų pateikti variantų, tam, ką vadiname perkrovimu, NATO prisitaikymu ilgesniu laikotarpiu“, – sakė jis šeštadienį paskelbtame interviu britų dienraščiui „The Daily Telegraph“.

Jo teigimu, naujosios pajėgos bus viena iš „ilgalaikių V.Putino invazijos pasekmių“.

Manoma, kad Rusijos kariai ketina sukurti seniai trokštamą sausumos kelią tarp okupuoto Krymo ir Maskvos remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko teritorijų Donbaso regione.

Daugėjant rusų žiaurumų įrodymų, Ukrainos sąjungininkai ES labiau susitelkė: neseniai ES patvirtino embargą rusiškoms anglims, įšaldė milijardinį asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir nurodė uždaryti savo uostus Rusijos laivams.

O Buča, kur, valdžios institucijų teigimu, buvo nužudyta šimtai žmonių, kai kurie iš jų buvo surištomis rankomis, tapo Rusijos okupacijos metu patirto brutalumo sinonimu. Tačiau Ukrainos pareigūnai sako, kad netoliese esančiuose miesteliuose aptinkama dar didesnio masto suniokojimų.

Naujausi kaltinimai taip pat pasigirdo iš į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančių Obuchovičių, kur kaimo gyventojai AFP žurnalistams sakė, kad jie buvo naudojami kaip gyvieji skydai.

Maskva neigia, kad taikosi į civilius gyventojus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atidarė specialią sąskaitą, siekdamas šalims donorėms užtikrinti saugų būdą tiesiogiai siųsti finansinę pagalbą karo draskomai Ukrainai.

Fondas pranešė tokią sąskaitą atidarantis kelių valstybių narių prašymu.

Tokios priemonės imtasi siekiant padėti Ukrainai vykdyti savo mokėjimų įsipareigojimus ir padėti stabilizuoti šalies ekonomiką naudojant paskolas ar dotacijas iš bendrų išteklių, rašoma Fondo paskelbtame pranešime.

TVF pažymėjo, jog Kanada yra pasiūliusi Ukrainai per naująją sąskaitą nukreipti iki 1 mlrd. Kanados dolerių (795 mln. JAV dolerių).

Praėjus dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną, TVF Ukrainai skyrė 1,4 mlrd. JAV dolerių skubų finansavimą.

Ukrainos miestuose aptikti civilių kūnai visam laikui suteršė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reputaciją, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, šeštadienį apsilankęs Kyjive.

„Tai, ką Putinas padarė tokiose vietose kaip Buča ir Irpinė, yra karo nusikaltimai, kurie visam laikui suteršė jo ir jo vyriausybės reputaciją“, – pareiškė B.Johnsonas, stovėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Buča ir Irpinė yra keli iš netoli Ukrainos sostinės esančių gyvenviečių, kuriose po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo aptikta dešimtys nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Volodymyras Zelenskis

B.Johnsonas pagyrė Ukrainą už demonstruojamą drąsą ir atremtą Rusijos puolimą prieš Kyjivą.

„Rusai manė, kad Ukrainą galima užimti vos per kelias dienas, o Kyjivas jų kariuomenei pasiduos vos per kelias valandas“, – pažymėjo britų premjeras, paminėjęs Vakarų žvalgybos duomenis. 

„Kaipgi jie klydo.“

Ukrainiečiai „pademonstravo ir toliau demonstruoja liūto drąsą“, pridūrė jis.

„Pasaulis rado naujų didvyrių ir tie didvyriai yra Ukrainos žmonės.“

Po pokalbio su V.Zelenskiu B.Johnsonas pažadėjo Ukrainai perduoti JK šarvuočių ir priešlaivinių raketų.

V.Zelenskis savo ruožtu paragino Vakarus pasekti JK pavyzdžiu teikiant Ukrainai karinę pagalbą ir skelbiant sankcijas Rusijai.

„Kitos Vakarų demokratinės šalys turėtų pasekti JK pavyzdžiu“, – pareiškė jis po pokalbio su B.Johnsonu.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi šeštadienį pareiškė esąs „giliai nusivylęs ir nuliūdęs“ dėl savo senojo draugo Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesio dėl invazijos į Ukrainą.

„Negaliu ir nenoriu slėpti, kad esu labai nusivylęs Vladimiro Putino elgesiu“, – pareiškė jis per savo centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ viešą susirinkimą Romoje.

„Pažįstu jį jau maždaug dvidešimt metų ir jis man visada atrodė esąs demokratas ir taikos žmogus“, – pažymėjo 85 metų milijardierius.

Tris kartus nuo 1994 iki 2011 metų Italijos vyriausybei vadovavęs S.Berlusconi anksčiau vengė viešai kritikuoti V.Putiną.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Silvio Berlusconi

Buvęs valdžioje, S.Berlusconi palaikė draugiškus asmeninius santykius su Rusijos prezidentu ir net buvo pakvietęs jį atostogų į savo prabangią vilą Sardinijoje.

„Akistatoje su civilių žudymo Bučoje ir kitose vietose siaubu, tikrais karo nusikaltimais, Rusija negali neigti savo atsakomybės“, – pareiškė jis šeštadienį.

Ukraina šeštadienio vakare pranešė, kad po apsikeitimo belaisviais su Rusija namo grįžta 12 Ukrainos karių ir 14 civilių.

„Prezidento [Volodymyro] Zelenskio įsakymu šiandien įvyko trečiasis apsikeitimas belaisviais. Namo grįžta 12 mūsų karių, tarp kurių yra viena moteris“, – platformoje „Telegram“ parašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Į Ukrainą taip pat grįžta keturiolika civilių, tarp kurių yra devynios moterys, pridūrė ji.

Kiek rusų buvo iškeisti į šiuos ukrainiečius, vicepremjerė nenurodė.

Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova savo ruožtu pranešė, kad šeštadienį namo grįžo 14 rusų jūreivių.

„Koordinuotų Rusijos karinio personalo veiksmų dėka buvo paleisti 14 jūreivių iš civilinio laivo „Azov Concord“ ir jie yra evakuojami į saugią vietą“, – nurodė ji.

T.Moskalkova tvirtino, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną Ukraina „laikė šio laivo įgulą Mariupolio uoste, kuriame buvo užminuotas išplaukimas į jūrą“.

Mariupolis – svarbus Azovo jūros uostas – nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos į Ukrainą nukentėjo kone labiausiai.

Kyjivas ir Maskva kariais ir civiliais apsikeitė jau trečią kartą nuo konflikto pradžios.

Nuo karo pradžios Ukrainoje nuo okupantų sviedinių ir kulkų jau žuvo 177 vaikai, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. Dar 336 vaikai buvo sužeisti.

Daugiausia vaikų aukų yra Donecko, Kyjivo ir Charkivo srityse.

Skaičiai nėra galutiniai, vyksta jų tikslinimas aktyvių karinių veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios jau nukovusios per 19,1 tūkst. Rusijos karių. Norėdama papildyti savo praretėjusias invazijos pajėgų gretas, Rusija stengiasi verbuoti savanorius, pirmiausia kreipdama savo dėmesį į tuos, kurie po 2012 metų iš aktyvios karinės tarnybos išėjo į atsargą, kalbama Jungtinės Karalystės žvalgybos pranešime.

Verbavimas vyksta ir nepripažintoje separatistinėje Padniestrės respublikoje, teigia britų žvalgyba.

Apie situaciją Padniestrėje ir iššūkius Ukrainai, kylančius iš šio separatistinio anklavo, skaitykite čia.

Dviejuose Rytų Ukrainos miestuose per Rusijos artilerijos apšaudymą šeštadienį žuvo penki civiliai, o dar penki buvo sužeisti, pranešė Donecko srities administracijos vadovas.

„Per Rusijos artilerijos apšaudymą Donecko srityje šiandien žuvo penki žmonės“, – parašė Pavlo Kyrylenka platformoje „Telegram“.

Keturi iš jų žuvo Vuhledaro mieste, o dar vienas – Novomichailovskos mieste, pridūrė pareigūnas.

Srities valdžia yra paraginusi gyventojus evakuotis iš regiono, kuriame, kaip baiminamasi, Rusijos pajėgos netrukus pradės puolimą ir kuriame verda vis nuožmesnės kovos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė „sunaikinusios keturis priešo tankus, aštuonis šarvuočius ir septynias transporto priemones“, taip pat „vieną lėktuvą, vieną sraigtasparnį“ ir ne vieną droną.

Tuo tarpu Charkivo srityje „dėl [Rusijos artilerijos] apšaudymo Slatynės gyvenvietėje žuvo mažiausiai du žmonės, o dar vienas buvo sužeistas“, feisbuke parašė kaimyninės Derhačių savivaldybės meras Viačeslavas Zadorenka.