Rusijos gynybos ministerija pripažino: kreiseris „Moskva“ nuskendo

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisiminė, kad pirmąją Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dieną „šio pasaulio galingieji“ jam reiškė užuojautą ir nebuvo įsitikinę, kad ukrainiečiai apsigins. Apie tai jis kalbėjo savo vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Aš prisimenu pirmąją RF įsiveržimo dieną. Aš prisimenu, ką man kalbėjo vasario 24-ąją, taip pat ir šio pasaulio galingieji. Švelniai tariant, niekas netikėjo, kad mes atlaikysime, visi reiškė užuojautą.

Daugelis rekomendavo palikti šalį, praktiškai patarinėjo pasiduoti tironijai. Bet jie nepažinojo mūsų ir nežinojo, kokie ukrainiečiai drąsūs, kiek jie vertina laisvę, mūsų galimybę gyventi taip, kaip patys to norime“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, okupantai atsakys už viską, ką padarė Ukrainoje, už viską, ką padarė su ukrainiečiais.

„Jie atsakys už Bučą, Kramatorską, Volnovachą, Achtyrką, Hostomelį ir Borodianką, Iziumą, Mariupolį ir visus kitus mūsų nuostabius miestus ir Ukrainos bendruomenes, kurias Rusijos armija nubloškė 80 metų į praeitį, į tą siaubingą laiką, apie kurį visi visada pasaulyje kalbėdavo „Niekada daugiau...“

Štai tai – vėl. Štai tai – dabar. Mes padarysime viską, kad tai išties būtų paskutinį kartą. Nes klausimas, kaip užtikrinti Ukrainos ir Europos saugumą, daugiau niekada nebus retorinis. Mes to neleisime“, – sakė V.Zelenskis.

Pskove Kovos su ekstremizmu centro pareigūnai sulaikė partijos „Jabloko“ vietos skyriaus vadovą, opozicijos politiką Levą Šlosbergą, praneša „Sever.Realii“. Kartu su juo buvo sulaikytas aktyvistas Nikolajus Gluškovas. Šiuo metu abu jie laikomi policijos nuovadoje. Žiniasklaidos teigimu, jie kaltinami „diskreditavę“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus.

Nuotr. iš Levo Šlosbergo „Facebook“ profilio/Levas Šlosbergas

Anksčiau regioninės partijos „Jabloko“ vadovo buvo ieškoma Pskovo srities gubernatoriaus, partijos „Vieningoji Rusija“ nario Michailo Vedernikovo byloje dėl šmeižto. L.Šlosbergas sakė, kad „baudžiamoji byla yra visiškai sufabrikuota ir turi visus tiesioginio politinio užsakymo požymius“.

Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras Karimas Khanas, apsilankęs Bučoje ir Borodiankoje Kyjivo srityje, pareiškė, kad tai nėra klastotė, kaip bando įteigti Kremlius, nes ten matė žuvusių žmonių ir sugriautų pastatų.

Kaip pranešė UNIAN korespondentas, K.Khanas tai pasakė per spaudos konferenciją Kyjive.

Prokuroras pabrėžė, kad teisingumas turėtų būti ne Ukrainos ar Rusijos Federacijos, o žmonijos pusėje.

Kartu jis teigė, kad niekas neturėtų išsisukti nuo bausmės už nusikaltimus ir kad kiekvienas, turintis ginklą ar valdantis orlaivį, turėtų laikytis taisyklių ir nuostatų. Visų pirma, kad nebūtų smogiama civiliams gyventojams ir civiliniams taikiniams.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas

„Bandysiu užmegzti dialogą su Rusijos Federacija, nes neturiu kitų tikslų, tik teisingumą. Ir toliau palaikysiu glaudžius ryšius ir bendradarbiavimą su Ukraina. Ir bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra stengsimės įtvirtinti teisingumą moterims, vyrams ir vaikams, kurie kentėjo ir kenčia šiame konflikte“, – sakė prokuroras.

Jis sakė, kad yra įvairių karinių veiksmų ir, remiantis Romos statutu, būtina atskirti, kurie veiksmai vykdomi pagal teisinę sistemą ir įstatymus, o kurie – ne.

„Taigi turime išnagrinėti įrodymus ir jais remdamiesi padaryti išvadas... Turime pagrindo manyti, kad Ukrainos teritorijoje buvo įvykdyti nusikaltimai, kurie patenka į TBT jurisdikciją“, – pridūrė K.Khanas.

Prokuroras priminė, kad jis lankėsi Bučoje ir Borodiankoje, o TBT ekspertų grupė taip pat dirbo kitose iš Rusijos okupantų išlaisvintose gyvenvietėse.

„Mes tikrai matėme žalą ir sunaikintą infrastruktūrą, matėme maišus su žuvusiųjų kūnais, vakar matėme tai prie Bučos bažnyčios. Bet aš dar net nebuvau Mariupolyje ir Charkive... Taigi dar per anksti kalbėti apie įrodymus, įrodymai turėtų kalbėti patys už save, o kai teisėjai juos priims ir su jais dirbs, jau turėsime apie ką kalbėti“, – sakė jis.

K.Khanas pabrėžė, kad priims visus įrodymus iš Ukrainos teisėsaugos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ir juos patikrins.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Vokietiją ir Vengriją, kad jos blokuoja pastangas įvesti Rusijos dujų ir naftos embargą. Tai jis sakė interviu BBC.

Jei nebus taikomas naftos ir dujų pardavimo embargas, Rusija šiais metais gali gauti iki 250 mlrd. svarų sterlingų (326 mlrd. JAV dolerių) pajamų.

„Kai kurie mūsų draugai ir partneriai supranta, kad dabar kiti laikai, kad tai nebėra verslo ir pinigų reikalas, kad tai išlikimo klausimas“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Jis dar kartą paragino kitas šalis tiekti Ukrainai daugiau ginklų, sakydamas, kad Ukraina jų negauna pakankamai greitai, kad galėtų atremti Rusijos puolimą.

„Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, kai kurios Europos šalys stengiasi padėti ir padeda. Tačiau mums vis tiek reikia greičiau, greičiau ir greičiau. Svarbiausias žodis yra „dabar“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Kaip pranešė UNIAN, Vengrija pareiškė, kad pirkdama rusiškas dujas už rublius nepažeis Europos Sąjungos Rusijos Federacijai įvestų sankcijų. Tuo tarpu Vokietija neskuba atsisakyti Rusijos naftos ir dujų nes esą neturi alternatyvų.

JAV pastebėjo, kad Juodosios jūroje esantys Rusijos laivai, po atakos prieš kreiserį „Moskva“, kuris, kaip pripažino Rusijos gynybos ministerija, galiausiai nuskendo, pajudėjo toliau į pietus nuo Ukrainos krantų.

Tai pareiškė aukštas JAV gynybos pareigūnas, praneša CNN.

„Pastebėjome, kad kiti Juodosios jūros laivai, plaukioję netoli laivo „Moskva“ arba šiaurinėje Juodosios jūros dalyje, po laivui „Moskva“ padarytos žalos pasitraukė toliau į pietus“, – sakė pareigūnas.

Jis taip pat pakartojo Pentagono atstovo spaudai Johno Kirby komentarus, kad JAV neturi jokios informacijos apie tai, dėl ko nukentėjo kreiseris „Moskva“.

JAV mano, kad laivas patyrė didelę žalą, tačiau nežino, kad būtų nukentėję įgulos nariai.

Rusijos Gynybos ministerija, anksčiau teigusi, kad laivas gali plaukti ir yra buksyruojamas į uostą, vėlų ketvirtadienio vakarą pripažino, kad jis buksyruojamas nuskendo.

Ukrainos pareigūnai skelbė, kad laivą pažeidė šios šalies pajėgų paleista raketa. Tačiau Ukrainos pajėgų Generalinis štabas apie tai nieko neskelbė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad po siaubingų Rusijos okupantų nusikaltimų Mariupolyje ir gyvenvietėse Kyjivo srityje taikos derybų su Rusija tikimybė vis mažėja.

„Dialogas yra viena iš galimybių. Taip baigėsi visi karai arba bent jau dauguma jų. Vis dėlto taip ir turi būti. Turime kalbėti apie konkrečius dalykus, pragmatiškus dalykus, nors niekas to nenori, nes yra daug emocijų, niekas nenori tiesiog bendrauti. Tai ne dovana man, ne savaitgalis, tai viena iš galimybių.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Volodymyro Zelenskio kreipimasis į LR Seimą

Pasinaudosiu visomis galimybėmis, kurias man suteiks ši situacija. Ir aš neuždarau tokios galimybės (dialogo – red.). Tačiau Buča – tai dialogo galimybės uždarymas. Buča, Borodianka, Mariupolis – jie uždaro dialogo galimybę.

Problema yra ne manyje. Kalbama apie Rusiją. Jie neturės daug galimybių su mumis kalbėtis“, – interviu BBC sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis sakė, kad jis pajuto visą paletę žmogiškų emocijų, kai savo akimis aplankė rusų okupantų įvykdytų karo nusikaltimų vietas Bučoje. Jis pridūrė, kad tos dienos pabaigoje jautė tik neapykantą rusų kariams.

Interviu prezidentas visą Rusijos politinę ir karinę vadovybę – nuo aukščiausiųjų vadovų su V.Putinu iki eilinių – pavadino karo nusikaltėliais.

„Azov“ pulkas mano, kad Mariupolį galima deblokuoti, ir laukia, kol šalies karinė ir politinė vadovybė imsis atitinkamų ryžtingų veiksmų.

Tai pareiškė pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras komentare radijo stočiai „Svoboda“.

„Tikimės, kovojame su optimizmu ir laukiame ryžtingų mūsų karinės ir politinės vadovybės veiksmų dėl miesto deblokavimo, pergalės šiame kare. Tikime, kad tai (deblokada – red.) įmanoma“, – sakė S.Palamaras

Jis pažymėjo, kad nė vienas ekspertas ir analitikas nemanė, jog Mariupolio gynėjų grupė taip ilgai išsilaikys, tačiau jie išsilaikė.

S.Palamaras pabrėžė, kad Mariupolio gynėjai turi pakankamai ryžto ginti miestą „tiek, kiek reikės“.

Iš Kyjivo ketvirtadienį grįžusio prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos karas Ukrainoje tęsis ilgai, nes ukrainiečiai nesutiks su nuolaidomis Maskvai.

„Šis karas ilgai tęsis. Mes tą galim matyti. Aš nematau, ypač po visų nusikaltimų, atskleistų ir dar būsimų nusikaltimų, kad būtų sutarimas, pritarimas Ukrainos gyventojų dėl ko nors kito, negu kad Rusijos visiško pasitraukimo iš Ukrainos“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Kęstutis Budrys

„Netikiu, kad įmanomas taikos susitarimas dabartinėmis sąlygomis ar kuris atlieptų Rusijos reikalavimus“, – pridūrė jis.

Anot K.Budrio, karas Ukrainoje įgys naujas formas ir turės naujus etapus, kurie „mus dar tikrai ne vienas šokiruos“.

„Bet jis nesibaigs ir mes turime tam pasiruošti lygiai taip pat, save paruošti ir lygiai taip pat ir savo valstybes paruošti tam, kad mūsų parama turės tęstis ilgesnį laiką“, – kalbėjo patarėjas.

G.Nausėda Ukrainoje viešėjo kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.

Kanada pasiųs iki 150 karių į humanitarinę misiją Lenkijoje, kur jie teiks pagalbą daugybei ukrainiečių pabėgusių iš savo šalies dėl Rusijos įsiveržimo, ketvirtadienį informavo gynybos ministrė Anita Anand.

Pastaraisiais mėnesiais iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 4,7 mln. prieglobsčio ieškotojų, o daugiau kaip pusė jų atsidūrė kaimyninėje Lenkijoje. Dėl šios pabėgėlių krizės Varšuva paprašė tarptautinės pagalbos.

Tik apie 100 šiai misijai išskirtų karių bus nedelsianti išsiųsti, A.Anand sakė per spaudos konferenciją Ontarijuje esančioje Trentono oro pajėgų bazėje. Ministrė pridūrė, kad jie „prisidės prie Lenkijos pastangų teikti paramą ir rūpintis ukrainiečiais, bėgančiais nuo smurto“.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Pabėgėlių registracijos centras Lenkijoje

Kariai, gerai mokantys ukrainiečių kalbą, bus pasiųsti dirbi priėmimo centruose visoje Lenkijoje, kur „teiks bendrą pagalbą, dvasinę paramą ir ribotą medicinos pagalbą“, aiškino A.Anand.

Be to, jie padės Lenkijos vadovaujamai humanitarinei darbo grupei ir padės kai kuriems ukrainiečiams persikelti į Kanadą.

Otava praeitą mėnesį pranešė priimsianti neribotą skaičių pabėgėlių iš Ukrainos. Iki šiol Kanada gavo 30 tūkst. prašymų, pateiktų pagal specialias naująsias imigracijos taisykles.

Tačiau nuo šių metų pradžios dar tik 12 tūkst. ukrainiečių atvyko į Kanadą, pasinaudoję šia priemone ar kitomis programomis migrantams, neseniai sakė imigracijos ministras Seanas Fraseris.

Praeitą savaitę pristatytu biudžeto projektu Kanados vyriausybė taip pat papildomai išskyrė 1 mlrd. Kanados dolerių (730 mln. eurų) paskolų Ukrainai per Tarptautinį valiutos fondą ir 500 mln. dolerių (365 mln. eurų) vertės karinės pagalbos.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė įšaldanti dar dviejų Rusijos oligarchų, kurie yra ilgamečiai futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus verslo partneriai, turtą už maždaug 10 mlrd. svarų sterlingų (12 mlrd. eurų).

Dėl sankcijų „Chelsea“ direktoriui Jevgenijui Tenenbaumui ir Davidui Davidovičiui bendras oligarchų, jų šeimos narių ir su jais susijusių asmenų, atsidūrusių Londono „juodajame“ sąraše dėl vasarį prasidėjusio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, padaugėjo iki 106.

Pasak Londono, šis turto įšaldymas – didžiausias JK istorijoje – sumažins pagrindinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo mašinos“ pajamų šaltinius.

„Didiname spaudimą V.Putino karo mašinai ir taikomės į Kremliui artimiausią aplinką“, – pareiškė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Sankcijas taikysime tol, kol V.Putinas patirs fiasko Ukrainoje. Šiuo atveju nėra nesvarstytinų priemonių“, – perspėjo ji.

Jungtinės Valstijos susitelks į pastangas nubausti veikėjus, mėginančius apeiti „pagrindines“ sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Vašingtono nacionalinio saugumo patarėjas.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai dėl vasario 24-ąją pradėto Maskvos puolimo prieš provakarietišką kaimynę paskelbė virtinę griežtų sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos finansų sistemą, aviacijos sektorių ir kitas svarbias ekonomikos sritis, nors Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas savo kurso dėl to iki šiol nepakeitė.

„Mums atrodo, kad jau ėmėmės pagrindinių priemonių, bet ateinančiomis dienomis mūsų dėmesys bus sutelktas į apeidinėjimą“, – per vieną simpoziumą sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

„Per ateinančią savaitę ar dvi paskelbsime pranešimų, kuriais įvardysime taikinius, besistengiančius skatinti šį [sankcijų] apeidinėjimą tiek Rusijoje, tiek už jos ribų“, – pridūrė jis.

Praeitą mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė atsisakančios rusiškos naftos, dujų ir anglių importo.

Tuo metu Europos Sąjungos šalys dar nėra priėjusios vieningos pozicijos dėl energijos išteklių importo iš Rusijos potencialaus uždraudimo.

Kai kurios bloko narės, ypač Vokietija, vengia pritarti siūlymams nebepirkti iš Rusijos bet kokių energijos išteklių, nes tai galėtų pakenkti jų pačių ekonomikoms..

„Žinoma, yra šis energijos klausimas Europoje, ir šis pokalbis tebevyksta“, – sakė J.Sullivanas.

Jis taip pat paminėjo klausimus, susijusius su Rusijos oligarchų turtu, įšaldytu sankcijomis. Patarėjas teigė, kad kalbant apie jachtas ir kitokį turtą, mūsų tikslas jų nebeatiduoti“.

„Kai kurių įgaliojimų jau turime, ir galime išplėtoti tolesnių įgaliojimų – mes tai aktyviai nagrinėjame“, – sakė J.Sullivanas.

Kai kurie JAV Kongreso nariai jau ragino parduoti arba kitaip likviduoti Rusijos aktyvus, areštuotus dėl sankcijų, o už juos gautas lėšas panaudoti Ukrainos atkūrimui po karo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad kaltinimai Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą, aiškindamas savo sprendimą nevartoti šio termino.

„Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė E.Macronas, lankydamasis šiaurės Prancūzijoje.

„Valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę. Ar to nori žmonės? Nemanau“, – paaiškino jis.

Pasak jo, tai reikštų tapimą „viena iš kariaujančių šalių“, potencialiai įtraukiant į konfliktą NATO karinio aljanso šalis.

„Visi turi jausti ribas. Tai nepadeda Ukrainai... kai veliamasi į žodines eskalacijas nepadarius visų išvadų“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

E.Macronas atskleidė, kad ketvirtadienio rytą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris žadėjo aptarti genocido termino vartojimą su E.Macronu.

Trečiadienį V.Zelenskis nepritarė E.Macrono atsisakymui vartoti žodį „genocidas“ ir Prancūzijos lyderio pareiškimui, kad ukrainiečiai ir rusai yra „broliškos tautos“.

„Tokie dalykai mums yra labai skaudūs“, – pareiškė V.Zelenskis.

Vėliau ketvirtadienį numatytas dar vienas jų pokalbis, pridūrė E.Macronas.

V.Zelenskis Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ne kartą vadino „genocidu“. Šį terminą  praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje pasiūlė lenkų teisininkas Raphaelis Lemkinas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kanados premjeras Justinas Trudeau taip pat yra pavartoję šį terminą rusų veiksmams apibūdinti, tačiau kiti – tokie kaip E.Macronas ar Vokietijos lyderis Olafas Scholzas – jo vengia. 

JT generalinis sekretorius Antonio Guterrresas yra tarp tų, kurie atsisako vartoti žodį „genocidas“ įvykių Ukrainoje kontekste.

„Genocidą tiksliai apibrėžia tarptautinė teisė. O Jungtinėse Tautose mes remiamės atitinkamų teisminių institucijų galutiniu teisiniu apibrėžimu“, – ketvirtadienį sakė jis.

1948 metų  JT Genocido konvencijoje genocidas yra apibrėžiamas kaip veiksmai, atliekami „siekiant visiškai arba iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę“.

Šį terminą „politikai turėtų vartoti labai apdairiai ir atsargiai, pageidautina, remdamiesi nepriklausomos faktų nustatymo institucijos [išvadomis]“, – naujienų agentūrai AFP sakė Cecily Rose, tarptautinės viešosios teisės profesorė iš Leideno universiteto Nyderlanduose.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.

450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą.

Dokumente tarptautinė bendrija taip pat raginama pasmerkti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Rusija nori ne vien užgrobti mūsų teritoriją arba sutriuškinti kariuomenę. Jos tikslas – sunaikinti mūsų valstybę ir tautą. Rusijos veiksmai Mariupolyje, Bučoje, Borodiankoje ir daugelyje kitų vietų atitinka genocido nusikaltimo apibrėžimą“, – sakoma V.Viatrovyčiaus žinutėje.

Pasak deputato, naujasis nutarimas taps pagrindu Rusijos ir jos kariuomenės veiksmų tarptautiniam įvertinimui.

Per invaziją, pradėtą vasario 24 dieną, Rusijos pajėgų įvykdytus žiaurumus genocidu jau yra pavadinęs JAV prezidentas Joe Bidenas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino diversifikuoti energijos eksportą į Aziją ir apkaltino Europos šalis destabilizuojant rinką savo pastangomis atsisakyti Rusijos energijos išteklių.

„Turime diversifikuoti eksportą“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje energetikos klausimais.

„Turime veikti remdamiesi tuo, kad artimiausioje ateityje energijos tiekimas į Vakarus bus sumažintas“, – pripažino jis, Vakarų šalims dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje paskelbus apie priemones, skirtas uždrausti arba sumažinti rusiškų naftos, dujų ir anglių vartojimą.

Pasak prezidento, Rusija turėtų tęsti pastaraisiais metais pasirinktą kryptį ir „žingsnis po žingsnio keisti mūsų eksporto kryptį į sparčiai augančias Pietų ir Rytų rinkas“.

Jis kritikavo Europos šalis dėl siekio atsisakyti Rusijos energijos išteklių ir pareiškė, kad šios valstybės „nuolat kalba apie tai, kad liausis vartoti Rusijos tiekiamą energiją, taip dar labiau destabilizuodamos rinką ir savo veiksmais didindamos kainas, visų pirma savo piliečiams“.

„Vakarų šalių bandymai išstumti Rusijos tiekėjus, pakeisti mūsų energijos išteklius alternatyviais tiekimais neišvengiamai paveiks viso pasaulio ekonomiką“, – pareiškė V.Putinas.

Rusijos karas prieš Ukrainą daro „didelį“ poveikį euro zonos ekonomikai, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, nes jis didina išlaidas energijai, stiprina tiekimo grandinių trikdžius bei silpnina vartotojų pasitikėjimą, o visa tai slegia ekonomikos augimo galimybes.

„Karas Ukrainoje daro stiprią įtaką euro zonos ekonomikai ir gerokai padidino neapibrėžtumą, – vaizdo ryšio priemonėmis surengtoje spaudos konferencijoje teigė  A.Lagarde. – Karo poveikis ekonomikai priklausys nuo to, kaip vystysis konfliktas, nuo dabartinių sankcijų poveikio ir galimų tolesnių priemonių.“

Ch.Lagarde pripažino, kad banko prognozės buvo „klaidingos praeityje“, sustiprėjus raginimams centriniams bankams visame pasaulyje užbėgti už akių infliacijos bangai didinant palūkanų normas.

„Scanpix“/AP nuotr./Christine Lagarde

Be to, pasak pareigūnės, ekonomikos perspektyvoms grėsmę sukeltų staigus sprendimas sustabdyti rusiškų dujų tiekimą, nes daugelis euro zonos šalių labai priklauso nuo šios kuro rūšies, tenkindamos savo energijos poreikius.

„Staigus boikotas turėtų didelį poveikį“, – pažymėjo Ch.Lagarde.

Nors ECB laipsniškai naikina pandemijos metu ekonomikai pasiūlytas paskatas, atėjus naujai krizei, kai kurie analitikai ėmė spėlioti, ar bankas galėtų sukurti naują priemonę karo poveikiui suvaldyti.

Paklausta apie tai, Ch.Lagarde tiesiog atsakė, kad ECB išliks lankstus ir veiks „nedelsdamas“, jei atsirastų naujų pavojų ir kai kurioms šalims būtų sunkiau finansuoti savo atsaką į karo poveikį.

23 metus Jungtinės Karalystės ginkluotosiose pajėgose tarnavęs Kembridžo universiteto Magdalenos koledžo cheminių ir biologinių ginklų ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas „Sky News“ eteryje suabejojo „Azovo“ pulko Rusijai mestais kaltinimais, esą Mariupolio mieste buvo panaudotas cheminis ginklas. Tiesa, jis pripažino nuogąstaujantis, kad ateityje tokia ataka įmanoma.

„Yra didelė tikimybė, kad iš tiesų į aplinką pateko nuodingi pramoniniai chemikalai. Ukrainos vyriausybė buvo labai susirūpinusi dėl metalo gamyklos Mariupolyje, kur vyksta kovos. Ten laikoma daug tokių nuodingų chemikalų kaip chlorinas ir amoniakas.

Jei ten buvo smogta ir įvyko sprogimas, tie nuodingi chemiklai galėjo patekti į aplinką – simptomai panašūs. Šios medžiagos gana greitai išnyksta“, – tvirtino H.de Brettonas-Gordonas.

Vis dėlto jis įspėjo, kad ateityje cheminis ginklas gali būti panaudotas, ir priminė, jog Rusija jau buvo panaudojusi tokias medžiagas Sirijoje ir Solsberyje: „Jei neturi jokios sąžinės, tokius ginklus tu panaudosi.“

„Ketverius metus trukusi Alepo miesto apsiaustis, panaši į dabartinę padėtį Mariupolyje, baigėsi tik tada, kai 13 dienų buvo mėtomos chlorino bombos.

Jei rusai įstrigs Donbase, o manau, kad taip ir bus, nes jie jau pralaimėjo šiaurėje, vienas Dievas težino, kokių ginklų tada jie griebsis“, – kalbėjo ekspertas.

Rusijos pareigūnai ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę pasiuntus sraigtasparnius smogti vienam Rusijos miesteliui, esančiam pietvakarinėje Briansko srityje maždaug už 10 km nuo bendros sienos, taip pat pasirodė pranešimų, kad per šį incidentą nukentėjo civilių.

„Pasitelkusios du karinius sraigtasparnius Ukrainos ginkluotosios pajėgos neteisėtai įsibrovė į Rusijos oro erdvę. Skrisdami žemai, veikdami sąmoningai, jie įvykdė mažiausiai šešis smūgius iš oro gyvenamiesiems pastatams Klimovo gyvenvietėje“, – sakoma Rusijos tyrimų komiteto pranešime, bet nepateikiama jokių priežasčių, kodėl Kyjivo pajėgos galėjo smogti šiam miesteliui.

Per šį incidentą „mažiausiai šeši gyvenamieji pastatai buvo apgadinti... įvairaus sunkumo pažeidimų patyrė septyni žmonės, įskaitant mažą vaiką, gimusį 2020 metais“, pridūrė Tyrimų komitetas.

„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Klimovo miestą. Per apšaudymą buvo apgadinti du gyvenamieji pastatai ir buvo sužeista gyventojų“, – anksčiau ketvirtadienį per platformą „Telegram“ parašė Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, o gyventojams teikiama medicininė pagalba.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad per numanomą Ukrainos pajėgų ataką buvo sužeisti septyni žmonės.

„Per incidentą Briansko srityje buvo sužeisti septyni žmonės. Visi nukentėjusieji yra ligoninėje“, – nurodė sveikatos apsaugos ministro padėjėjas Aleksejus Kuznecovas ir pridūrė, kad dviejų pacientų būklė yra sunki ir kad jiems reikalinga operacija.

Šie kaltinimai nuskambėjo jau 50-ą dieną tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, kurią Kyjivas ir Vakarų šalys vadina nepagrįsta ir neišprovokuota.

Atrodo, kad tai pirmasis atvejis, kai Maskva oficialiai apkaltino Ukrainos kariuomenę surengus sraigtasparnių reidą Rusijos teritorijoje.

Anksčiau pietvakarinės Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas buvo pranešęs, kad balandžio 1 dieną ukrainiečių kariuomenės sraigtasparniai atakavo vieną naftos bazę pasienio regione. Šios informacijos nei Ukraina, nei Maskva tiesiogiai nepatvirtino.

Ketvirtadienį Rusijos saugumo tarnyba FSB naujienų agentūrai TASS taip pat pranešė, kad Ukraina apšaudė pasienio kontrolės postą, kur buvo daugiau kaip 30 ukrainiečių pabėgėlių, norėjusių kirsti Rusijos sieną.

Tarnybos duomenimis, niekas nebuvo sužeistas.

Naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patvirtinti šių teiginių.

Tuo metu Belgorodo srities gubernatorius vėliau ketvirtadienį paskelbė, kad jo regione dvi gyvenvietės buvo evakuotos – esą po ukrainiečių pajėgų apšaudymų.

V.Gladkovas per „Telegram“ rašė, kad Spodarjušino gyvenvietė, esanti netoli sienos, „buvo apšaudyta iš Ukrainos pusės“.

Per šį incidentą niekas nenukentėjo, bet valdžia „laikinai išvežė gyventojus“ iš šio kaimo ir kitos gretimos gyvenvietės, kad „užtikrintų saugumą“.

Reaguodama į šiuos pranešimus Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) Kovos su dezinformacija centras pareiškė, kad Rusija pradėjo įgyvendinti planą rengti teroro aktus savo teritorijoje ir dėl jų kaltinti Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu trečiadienį perspėjo, kad Maskvos pajėgos pasiruošusios smogti „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje.

Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.

Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.

Ukrainos valdžia ketvirtadienį pranešė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais su Rusija, surengtą prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymu, į šalį grįžo 30 karo belaisvių.

„Buvo apsikeista penkiais karininkais ir 17 karių. Taip pat buvo paleisti aštuoni civiliai, tarp jų – viena moteris. Iš viso šiandien namo grįžta 30 mūsų piliečių“, – rašoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Anksčiau Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad du praėjusį mėnesį Maskvos pajėgų paimti į nelaisvę ir Rusijoje laikyti karo lakūnai buvo paleisti, bet nepateikė išsamios informacijos apie jų grįžimą.

Ministerijos pareiškime šie asmenys identifikuojami kaip Ivanas Pepeliaška ir Oleksijus Čyžas ir teigiama, kad jie buvo paimti į nelaisvę kovo pradžioje Ukrainos šiaurinės Černihivo srities kaime.

Lieka neaišku, ar lakūnai dalyvavo I.Vereščuk paskelbtame apsikeitime.

Gynybos ministerijos duomenimis, lakūnai buvo laikomi keliose vietovėse, o paskui nugabenti į Rusijos Kursko sritį, kur jie buvo laikomi kartu su dar aštuoniais Ukrainos kariais.

Lieka neaišku, koks yra likusių aštuonių ukrainiečių karo belaisvių statusas.

Ministerija citavo O.Čyžą, teigusį, kad nelaisvėje jie buvo priešiškai tardomi ir kad jiems buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.

„Buvome verčiami filmuotis propagandiniuose vaizdo įrašuose. Jei atsisakytume, jie grasintų nebetvarstyti mūsų draugų žaizdų“, – pareiškime cituojami O.Čyžo žodžiai.

Pasak ministerijos, grįžę į Ukrainą, vyrai susitiko su gynybos žvalgybos vadovu Kyrylu Budanovu.

Nuo vasario pabaigos, kai Maskvos pajėgos pradėjo invaziją į provakarietišką kaimyninę valstybę, Rusija ir Ukraina keturis kartus apsikeitė belaisviais, ketvirtadienį patvirtino I. Vereščuk.

V.Zelenskis šią savaitę pasiūlė į Rusijos suimtus ukrainiečius iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė jam pabėgus iš namų arešto.

Rusijos povandeniniai laivai per pratybas Japonijos jūroje paleido sparnuotųjų raketų, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija, tvyrant įtampai su Tokiju dėl pastarojo paramos Ukrainai.

Ministerija pranešė, kad prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų du povandeniniai laivai, „Petropavlovsk-Kamčiatskij“ ir „Volkov“, iš po vandens į taikinį paleido kelias sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip šie sviediniai kyla iš jūros. Tuo metu povandeninių laivų įgulos imitavo reakciją į raketų ataką.

Japonija, pasekusi Vakarų šalių pavyzdžiu, paskelbė griežtas sankcijas Maskvai, taip pat priėmė kelis šimtus nuo konflikto bėgančių ukrainiečių bei perdavė Kyjivui neletalinės karinės įrangos.

Praėjusį penktadienį Tokijas sankcijas išplėtė – be kita ko, uždraudė importuoti rusiškas anglis, kurios Japonijai yra svarbus energijos šaltinis, taip pat išsiuntė aštuonis Rusijos diplomatus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Maskva kovą paskelbė dėl Tokijo atsako į konfliktą atsisakanti ilgamečių diplomatinių pastangų pasiekti taikos sutartį, kuria būtų oficialiai užbaigtas Antrasis pasaulinis karas su Japonija.

Šioms pastangoms trukdė teritorinis ginčas dėl keturių Rusijos kontroliuojamų Kurilų salų, kurias japonai vadina Šiaurės teritorijomis.

Kinija ketvirtadienį gynė savo poziciją dėl karo Ukrainoje sakydama, jog ji yra „teisingoje istorijos pusėje“, JAV perspėjus Pekiną, kad nenoras prisidėti prie sankcijų Rusijai gali paveikti jo santykiams su kitomis ekonomikomis.

Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą, balansuodamas ant diplomatinio lyno tarp savo artimos sąjungininkės palaikymo ir ryšių su Vakarais, vengdamas atvirai pažeidinėti Rusijai įvestas sankcijas.

Tai kelia nesutarimų tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų bei jų partnerių, kurios griežtai reagavo į septynias savaites trunkantį konfliktą ir ėmėsi sankcijų prieš Rusijos finansų sistemą bei kitus ekonomikos sektorius, siekdamos priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas ketvirtadienį tvirtino, kad Kinijos pozicija yra „objektyvi ir nešališka“. Anot jo, „reikia gerbti teisėtą Rusijos nerimą dėl jos saugumo“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zhao Lijianas

Prieš dieną JAV iždo sekretorė Jenet Yellen perspėjo, kad Kinija gali sulaukti ekonominių pasekmių, jeigu nepalaikys Vakarų šalių sankcijų Rusijai.

J.Yellen paragino Kiniją „padėti užbaigti šį karą“ ir pridūrė, kad ši Azijos milžinė gali pajusti pasikeitusį „ pasaulio požiūrį į Kiniją ir noro tęsti ekonominę integraciją“ sumažėjimą, jei Pekinas greitai nesiims veiksmų. 

Kinijos URM atstovas J.Yellen perspėjimus pavadino „nepagrįstais kaltinimais ir įtarimais“.

„Laikas įrodys, kad Kinija užėmė poziciją teisingoje istorijos pusėje“, – spaudos konferencijoje sakė Zhao Lijianas.

Vašingtonas nuogąstauja, kad Kinija gali siųsti karinę ir ekonominę pagalbą Rusijai arba padėti jai apeiti griežtas sankcijas, slegiančias jos ekonomiką.

Nors anksčiau šį mėnesį Pekinas patikino, kad „apgalvotai nedaro nieko, kad apeitų amerikiečių ir europiečių taikomas sankcijas Rusijai“.

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „nebegalima kalbėti apie branduolinių resursų nebuvimą Baltijos jūros regione“ – esą turi būti atstatytas balansas.

Taip Maskva reaguoja į Švedijoje ir Suomijoje įsibėgėjusias diskusijas dėl galimybės prisijungti prie NATO. Helsinkyje ir Stokholme kalbama, kad paraiškos dėl narystės bus pateiktos per kelias savaites.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Anot D.Medvedevo, jei Suomija ir Švedija prisijungtų prie NATO, Maskva turėtų „daugiau oficialiai užregistruotų oponentų“. Jis pridūrė, esą Aljansas planuoja priimti abi Šiaurės šalis be didelių „biurokratinių procedūrų“.

„Rusijos atsakas turėtų būtų be emocijų, šaltakraujiškas“, – teigė D.Medvedevas, pridūręs, kad Rusija „rimtai pastiprintų savo sausomos pajėgas, oro gynybą ir dislokuotų reikšmingas karinio jūrų laivyno pajėgas Suomijos įlankoje“.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.

Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje, kur pareigūnams vis dar nepavyksta atkurti radiacijos stebėjimo sistemos, Ukrainai susigrąžinus nebeeksploatuojamos atominės elektrinės kontrolę, trečiadienį pranešė jėgainės teritoriją prižiūrinti valstybinė agentūra.

„Okupantai buvo apsikasę daugelyje vietų. Jie užkasė sunkiąją įrangą, įrengė slėptuves, net požemines virtuves, palapines, įtvirtinimus“, – sakė agentūros, atsakingos už Černobylio atskirties zonos priežiūrą, vadovas Jevhenas Kramarenka.

„Vienas iš tokių įtvirtinimų buvo netoli laikino radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietos“, esančios vadinamajame Raudonajame miške, kalbėjo jis per spaudos konferenciją.

„Radiacijos stebėjimo sistema atskirties zonoje vis dar neveikia“, – nurodė J.Kramarenka ir pridūrė, kad „serveriai, kurie apdorodavo šią informaciją, dingo“.

„Šiuo metu negalime pasakyti, ar visiškai saugu“, – sakė agentūros vadovas.

„Kol nebus elektros ir kol darbuotojai negaus ginkluotųjų pajėgų leidimo lankytis radiacijos stebėsenos punktuose, nežinosime, kiek padaryta žalos“, – pabrėžė J.Kramarenka.

Pasak jo, Rusijos kariai „labai greitai“ pajus radioaktyviosios apšvitos poveikį dėl kasinėjimo ir sunkiosios technikos sukeltų dulkių debesų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

„Kai kurie galbūt po mėnesio, kai kurie – po kelerių metų“, – sakė J.Kramarenka.

Jo duomenimis, šioje teritorijoje kelias savaites buvo dislokuota apie 1 tūkst. Rusijos karių ir maždaug 50 šarvuočių.

Černobylio elektrinėje 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas ketvirtadienį popiet paskelbė, kad gaisro šaltinis raketiniame kreiseryje „Moskva“ buvo lokalizuotas. Apie tai paskelbė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Jo teigimu, atvirą ugnį pavyko suvaldyti, šaudmenų sprogimai liovėsi.

Rusijos Gynybos ministerijos atstovas tikino, kad laivui nuskęsti grėsmės nėra.

Karo laivas „Moskva“

+2

„Moskva“ kreiseris gali plaukti. Pagrindinė raketų ginkluotė nebuvo pažeista. Kreiserio įgula evakuota į Juodosios jūros laivyno laivus, esančius tame rajone“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Vėlai trečiadienį Ukrainos pietinės Odesos srities gubernatorius sakė, kad ukrainiečių pajėgos smogė laivui „Moskva“ raketomis. Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius irgi sakė, kad su „Moskva“ „nutiko kažkoks netikėtumas“.

Pranešimai, kad laivas paskandintas, kol kas nepatvirtinti, Rusija juos neigia.

Teigiama, kad šiuo metu imtasi priemonių laivui nuvilkti į uostą.

Ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime buvo sakoma, kad „dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo šaudmenys. Laivas buvo rimtai apgadintas“. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama.

Šveicarijos šokolado milžinė „Barry Callebaut“ trečiadienį gynė savo sprendimą likti Rusijos rinkoje, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, kuri paskatino šimtus kitų užsienio įmonių sustabdyti veiklą Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi į šveicarus praėjusį mėnesį sukritikavo Šveicarijos įmones, kurios ir toliau užsiima verslu Rusijoje, „nors [ukrainiečių] vaikai miršta, o miestai naikinami“.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis išskyrė maisto produktų grupę „Nestle“, kuri yra pagrindinė „Barry Callebaut“, vienos didžiausių pasaulyje aukščiausios kokybės šokolado ir kakavos produktų gamintojų, klientė.

„Barry Callebaut“ turi tris gamyklas Rusijoje, kuriose dirba 500 žmonių. Rusijos rinkai tenka mažiau nei 5 proc. įmonės pardavimų apimties.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Rusijos reikalavimo už jos tiekimas gamtines dujas mokėti rubliais, kitaip nei numatyta galiojančiose sutartyse, preliminarioje teisinėje analizėje Europos Komisija jį pavadino sankcijų Rusijos centriniam bankui ir kitoms jos valstybinėms institucijoms pažeidimu, ketvirtadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu. 

Skelbiama, jog EK atliko Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsako, pagal kurį vadinamosios „nedraugiškos šalys“ už rusiškas dujas nuo šio mėnesio turės mokėti rubliais, atidarydamos dvi sąskaitas - užsienio ir Rusijos valiuta, teisinę analizę. Priešingu atveju Maskva grasina nutraukti dujų tiekimą.

Tokia schema ne tik pažeistų Rusijai taikomas sankcijas, bet ir, pasak „Bloomberg“, sukurtų „naują teisinę sistemą“, kurioje Rusija visiškai kontroliuotų sandorius: galėtų spręsti, nuo kurio momento jie gali būti laikomi įvykusiais, ir manipuliuoti rublio kursu. Teisinės analizės ataskaitoje akcentuojama, kad tai galiausiai turės įtakos galutinei dujų kainai.

Europos vyriausybės ir privačios kompanijos kol kas tik spėlioja, ką praktiškai reiškia šis Rusijos reikalavimas. EK ne kartą yra pareiškusi, kad Europos Sąjunga jį atmeta kaip pažeidžiantį galiojančias sutartis, kuriose numatyti atsiskaitymai JAV doleriais arba eurais. Tačiau galutinai apsispręsti teks privačioms importuotojoms, kurios, kaip pažymi agentūra, gali atsidurti sudėtingoje padėtyje, nes privalo laikytis visų nustatytų sankcijų reikalavimų.

Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi naujam puolimui, o jo tikslu gali tapti nauji rytiniai regionai Ukrainoje.

Pasak jos, antradienio Putino kalba parodė, kad jo dėmesys sutelktas į Donbasą, kur Rusijos kariuomenė atakuoja Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir ruošiasi puolimui.

Tikėtina, kad Rusijos valdžia nusitaikys į Kramatorsko ir Kostiantynivkos miestus.

Pastebėta, kad Rusija vėl bando suduoti didžiulius raketų ir artilerijos smūgius ir sutelkti pajėgas puolimui.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija priminė, kad nemaža dalis Rusijos karių ir technikos šiuo metu yra Mariupolyje, kur ginasi Ukrainos kariai.

Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Simonas Coveney ketvirtadienį turi nuvykti į Kyjivą susitikti su ukrainiečių užsienio reikalų ir gynybos ministrais, pranešė jo biuras.

S.Coveney vizitas yra pirmasis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinių narių užsienio reikalų ministrų apsilankymas Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios.

Per jo derybas su ukrainiečių užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu didžiausias dėmesys bus skirtas tam, „kaip Airija gali toliau teikti politinę, saugumo ir humanitarinę paramą Ukrainai“, sakoma pareiškime.

AP/„Scanpix“ nuotr./Simonas Coveney

Ministrai taip pat aptars, kaip Airija gali „padėti Ukrainai siekti kandidatės į Europos Sąjungos nares statuso, stumti tolesnes ES sankcijas Rusijai ir pareikalauti Rusijos atsakomybės už brutalią ir nepateisinamą invaziją“.

S.Coveney taip pat „apsilankys rajonuose, tiesiogiai paveiktuose Rusijos invazijos“, nurodoma pareiškime.

Airija jau suteikė Ukrainai ir ukrainiečių pabėgėliams 20 mln. eurų vertės pagalbą, taip pat 33 mln. eurų vertės pagalbą Ukrainos kariuomenei, nesusijusią su letalia ginkluote.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau 15-ą kartą smogė Rusijos okupantų pozicijoms, esančioms Čornobajivkos aerodrome, Chersono srityje.

Apie tai feisbuke paskelbė prezidentūros vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, paskelbęs naktinio streiko vaizdo įrašą.

„Juokėtės, bet... Čornobajivka – 15. 22-ojo armijos korpuso (Krymas) šaudmenų sandėliai buvo sunaikinti“, – rašė O.Arestovyčius.

Karinį aerodromą Čornobajivkoje Rusijos kariai naudoja kaip vadavietę ir lėktuvų bei sraigtasparnių laikymo vietą, tačiau jį nuolat apšaudo Ukrainos kariuomenė.

Prancūzijos kosmetikos gamintoja pareiškė, kad jos parduotuvės Rusijoje ir toliau veiks, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą. Įmonė BBC sakė, kad ilgai svarstė parduotuvių uždarymo klausimą, tačiau nutarė to nedaryti siekdama apsaugoti darbuotojus nuo galimų „atsakomųjų veiksmų“.

Kaip rašo BBC, prancūzų įmonė nutraukė prekių siuntimą į Rusiją, bet panašu, kad pardavimai internetu vis dar vyksta.

Šimtai tarptautinių prekės ženklų, įskaitant „L'Oreal“ and „Estee Lauder“ jau uždarė parduotuves Rusijoje ir nutraukė prekybą internetu, protestuodami dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

123RF.com nuotr./L'Occitane parduotuvė

Dalis klientų kritikavo „L'Occitane“ dėl tokio sprendimo ir paragino boikotuoti šį prekės ženklą, kurio produktai pardavinėjami daugiau nei 3085 prekybos centruose pasaulyje. Įmonės pardavimai pernai siekė 1,5 milijardo dolerių.

„L'Occitane“ valdo parduotuves ir Lietuvoje – šiuo metu mūsų šalyje veikia 10 šios prancūzų įmonės salonų.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad maždaug 300 žmonių keturias savaites buvo laikomi įkaitais vienos mokyklos rūsyje netoli Černihivo šiaurės Ukrainoje.

Tviteryje rašoma, kad Rusijos kariuomenė paėmė įkaitais gyventojus Jahidnės kaime, esančiame už 140 km į šiaurę nuo Černihivo. Ministerija tikina, kad 18 žmonių žuvo.

„Twitter“ žinutėje buvo paskelbta sienos nuotrauka, kurią, kaip teigiama, žmonės naudojo norėdami sekti ten praleistas dienas ir užsirašyti  žuvusiųjų vardus.

Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad nuo plataus masto puolimo pradžios Rusijos kariuomenė Ukrainoje prarado beveik 20 tūkst. karių. 

Taip pat pranešama, kad Ukrainos kariai sunaikino 160 rusų lėktuvų, 144 sraigtasparnius, 1968 šarvuotas kovos mašinas, 366 artilerijos sistemas. 

Generalinis štabas pabrėžia, kad duomenys nuolat tikslinami.

 

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad po vienos dienos pertraukos, kurią Kyjivas  aiškina Rusijos pažeidimais, vėl atidaro humanitarinius koridorius, kuriais iš karo nuniokotų regionų evakuojami civiliai gyventojai.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje nurodė, kad devyni maršrutai šalies rytuose ir pietuose bus vėl naudojami gyventojams evakuoti. Išvakarėse ji sakė, kad „padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga“, todėl trečiadienį jie nebuvo atverti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrijivka

„Humanitariniai koridoriai Luhansko regione veiks su sąlyga, kad okupacinės pajėgos nutrauks apšaudymą“, – ketvirtadienį sakė I.Vereščuk.

Ukrainiečių pareigūnai ragina šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste Rusijos pajėgos, kaip įtariama, neseniai smogė evakuacijai naudojamai traukinių stočiai; ataka pareikalavo daugiau kaip 50 žmonių gyvybių. Maskva neigia esanti susijusi su šiuo išpuoliu.

Nuo kovo 1 d. okupacijoje esančiame Melitopolyje Rusijos užpuolikai pagrobė daugiau nei 100 žmonių. Apie tai pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas.

„Manau, kad pagrobimai šiandien yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės palieka okupuotas teritorijas. Jie gali būti pagrobti iš savo namų, iš gatvių, nepaaiškinus priežasčių, ir tai daroma sistemingai.

Melitopolio mieste jau pagrobta daugiau nei 100 žmonių. Kai kurie sulaikyti kelioms valandoms, kai kas paroms. Yra atvejų, kai žmonės nelaisvėje laikomi ilgiau nei mėnesį“, – sakė I.Fiodorovas.

Anot jo, okupantai grobia visuomenės aktyvistus, kad su jais įrašytų vaizdo įrašą iki gegužės 9 d. Šią dieną rusai švenčia pergalę vadinamajame Didžiajame Tėvynės kare.

Nuo vasario 24 dienos Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau nei 548 vaikai – 197 vaikai žuvo ir daugiau nei trys šimtai buvo sužeisti.

Apie tai praneša Ukrainos Generalinė prokuratūra savo „Telegram“ kanale.

Prokuratūra pažymi, kad duomenys apie 197 nužudytus vaikus nėra galutiniai.

Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai Bučoje

+16

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų).

„Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras.

S.Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti.

Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln. Kanados dolerių – nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams paremti, taip pat 620 mln. Kanados dolerių paskolų finansiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti bei valdymo reformoms remti.

Kitų fiskalinių metų (prasidėsiančių liepos 1 d.) biudžete nurodyta, kad Otava pasiūlys Kijevui naujus kreditinius išteklius – 1 mlrd. Kanados dolerių per naują Ukrainai skirtą sąskaitą Tarptautiniame valiutos fonde ir dar 500 mln. Kanados dolerių vertės karinės pagalbos, sakė S.Marčenka.

JAV Valstybės departamentas trečiadienį gynė prezidento Joe Bideno poziciją, kad Rusija vykdo genocidą Ukrainoje, pareiškęs, kad rusų pajėgos bando sunaikinti valstybę ir jos civilius gyventojus.

J.Bidenas antradienį pirmą kartą apkaltino Vladimiro Putino pajėgas vykdant Ukrainoje genocidą, tačiau pridūrė, kad teisininkai turės nuspręsti, ar Rusijos elgesys iš tikrųjų kvalifikuotinas kaip genocidas.

„Prognozuoju, kad tai, ką įvardijo prezidentas J.Bidenas, galiausiai tikriausiai nustatysime, kai galėsime surinkti visus įrodymus“, – televizijai CNN sakė trečia pagal rangą Valstybės departamento pareigūnė Victoria Nuland.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Nes tai, kas ten vyksta, nėra atsitiktinumas, – sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams. – Tai yra iš anksto apgalvotas Rusijos, jos pajėgų sprendimas sunaikinti Ukrainą ir jos civilius gyventojus.“

1948 metų Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį genocidas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Teisininkai atsargiai vartoja šį žodį, o Vakarų lyderiai nesutaria, ar kaltinti Rusiją genocidu. Kremlius J.Bideno pareiškimą apie genocidą Ukrainoje pavadino „nepriimtinu“.

JAV diplomatai stengėsi nesureikšminti prezidento komentarų poveikio, pabrėždami, kad jis iš esmės laikosi „moralinės“, o ne griežtai teisinės pozicijos.

„Prezidentas kalbėjo veikiamas įspūdžio, kurį jam paliko mūsų visų matyta siaubinga filmuota medžiaga iš tokių vietovių kaip Buča, Mariupolis, Charkivas“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as , paminėdamas Ukrainos miestus, kur rusų pajėgos kaltinamos įvykdžiusios brutalių nusikaltimų prieš civilius gyventojus.

„Svarbu ne tai, kaip tai pavadinsi, o tai, kaip į tai reaguosi, ir mes į tai reaguojame ryžtingai, suteikdami savo partneriams Ukrainoje būtent tai, ko jiems reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė N.Price'as.

„Kas tai bebūtų – karo nusikaltimas, žiaurumai ar genocidas – tai nekeičia mūsų strategijos“, – pridūrė jis.

Karas Ukrainoje gali pasmerkti didelę žmonijos dalį badui ir skurdui, kuriam per dešimtmečius nebuvo precedento.

Tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Karas Ukrainoje gali nustumti daugiau nei penktadalį žmonijos į dar nematyto masto skurdą ir badą. Vienintelis stiprus karo ir jo padarinių skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems pasaulio žmonėms sprendimas yra taika“, – rašė jis. 

Anksčiau buvo pranešta, kad karas Ukrainoje jau sutrikdė tiekimo grandines ir smarkiai pabrangino degalus, maistą ir transportą. Be grūdų eksporto, Ukraina yra pirmoji saulėgrąžų aliejaus tiekėja, reikšminga sojų pupelių, paukštienos, medaus ir pieno produktų tiekėja.

Europos Sąjunga perspėjo apie maisto krizę pasaulyje, nes tiek Rusija, tiek Ukraina yra pagrindinės agropramonės sektoriaus eksportuotojos. 

Kyjivo priemiestyje Borodiankoje trečiadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad čia ir kitose Ukrainos vietose fiksuojamus galimus karo nusikaltimus galėjo įvykdyti „tik zombiai, ne žmonės“.

„Tai yra vieta, kurioje stebime tamsiąją žmonijos pusę. Šiuos žiaurumus įvykdyti galėjo tik zombiai, ne žmonės. Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus. Jie nuosekliai naikina Ukrainos tautą“, – sakė G.Nausėda, dalyvavęs bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais.

„Negalime leisti tam vykti, Rusijos valdžios atstovai turi sumokėti už savo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Gitano Nausėdos vizitas Ukrainoje

Reikšdamas pagarbą Ukrainos tautai ir prezidentui V.Zelenskiui Jis pabrėžė, kad herojiška Ukrainos tauta pastarosiomis savaitėmis parodė „neįtikėtiną stiprybę“ ir toliau tęsia šią kovą, mobilizuodama pasaulį „kovoti už tiesą ir taiką“.

Jis taip pat dar kartą paragino Vakarų parnerius padidinti karinę paramą Ukrainai, taip pat ragino ES kuo skubiau priimti sankcijas naftai ir dujoms bei „visiems Rusijos bankams“, sakydamas, kad Ukrainos žmonės negali palaukti „metus ar du“. 

Lietuvos prezidentas trečiadienį Ukrainoje lankėsi kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais. Antradienį Lietuvos vadovas buvo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą.

Gitano Nausėdos vizitas Ukrainoje

+5

Prezidentų vizitu buvo siekiama pademonstruoti palaikymą Ukrainai prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tęsiantis Rusijos karinei invazijai, sakė pareigūnai.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuratūra, sulaukusi keliasdešimties valstybių, pasirašiusių Romos statutą, kreipimosi, pradėjo tyrimą dėl  karo nusikaltimų Ukrainoje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius patvirtino, kad Mariupolyje dalis jūrų pėstininkų pateko į nelaisvę. 

Pasak jo, tai atsitiko tuomet, kai 36-oji jūrų pėstininkų brigada pabandė susijungti su pulku „Azov“. Nors tai padaryti jiems pavyko, dalis Ukrainos karių pateko į nelaisvę. 

Rusija anksčiau skelbė, esą tūkstantis Ukrainos karių Mariupolyje sudėjo ginklus ir pasidavė. Tačiau O.Arestovyčius minėtą skaičių pavadino melu. Esą patekusių į nelaisvę ukrainiečių yra žymiai mažiau. 

„Reikia pasakyti, kad dalis 36-osios jūrų pėstininkų brigados buvo paimta į nelaisvę, kai bandė prasiveržti... Tai ne tūkstantis vyrų, o daug mažiau. Visas tas tūkstančio vyrų reikalas yra visiška nesąmonė, padidinta kelis kartus. Tačiau jie buvo paimti į nelaisvę. Dalis jų nutarė prisijungti prie „Azov“ pulko, o dalis – prasiveržti kitur, nes jie buvo atskirti vieni nuo kitų ir sprendimus priiminėjo atsižvelgdami į situaciją. Taigi, kita kryptimi bandžiusius prasiveržti pėstininkus apšaudė artilerija ir aviacija, jie prarado daug žmonių ir per mūšį buvo paimti į nelaisvę“, – Markui Feiginui pasakojo O.Arestovyčius.

Ukrainos kariuomenė nurodo, kad apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje Rusija bando mobilizuoti iki 70 000 žmonių. 

„Nustatyta, kad Rusijos vadovybė skyrė užduotį mobilizuoti 60-70 tūkst. žmonių vadinamosios DLR teritorijoje“, – savo naujausioje rytinėje operatyvinėje ataskaitoje teigė ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad nurodyti skaičiai buvo įvykdyti „tik 20 proc.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukraina

Pranešime taip pat teigiama, kad Rusijos pajėgos toliau plečia dalinius prie rytinės sienos, atkuria ir papildo amuniciją.

Ukrainos kariai per pastarąją parą Donecko ir Luhansko srityse užkirto kelią aštuonioms Rusijos atakoms, teigiama toliau. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis trečiadienį pasmerkė Prancūzijos vadovo E.Macrono atsisakymą žudynes Ukrainoje pavadinti genocidu ir tai, kad jis rusus ir ukrainiečius pavadino „broliškomis“ tautomis.

„Tokie dalykai mums labai skaudūs, todėl tikrai padarysiu viską, ką galiu, kad šį klausimą su juo aptartume“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje su Kyjive viešinčiais Lenkijos ir Baltijos šalių vadovais.

Prancūzijos ir Vokietijos vadovai trečiadienį atsisakė paantrinti JAV prezidentui Joe Bidenui, apkaltinusiam Rusiją vykdant „genocidą“ prieš ukrainiečius, ir perspėjo, kad žodinė eskalacija nepadės užbaigti karo.

J.Bidenas antradienį apkaltino V.Putino pajėgas vykdant genocidą Ukrainoje, sakydamas, kad „darosi vis aiškiau ir aiškiau, jog Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Tačiau E. Macronas, kalbėdamas per televiziją „France 2“, artėjant Prancūzijos prezidento rinkimų antrajam turui, kuriame jis susigrums su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen, sakė, kad lyderiai turėtų būti atsargūs kalbėdami.

„Aš pasakyčiau, jog Rusija vienašališkai sukėlė brutaliausią karą, jog dabar nustatyta, kad Rusijos armija įvykdė karo nusikaltimų, jog dabar būtina surasti kaltuosius, kad jie stotų prieš teisingumą“, – kalbėjo E.Macronas.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

„Tai, kas vyksta, beprotybė, tai neįtikėtinai brutalu, – sakė jis. – Tačiau tuo pačiu metu žiūriu į faktus ir noriu pasistengti išlaikyti galimybę sustabdyti šį karą ir atkurti taiką. Nesu tikras, kad žodinė eskalacija pasitarnauja šiam reikalui.“

E.Macrono teigimu, esamoje situacijoje geriausia „atsargiai“ vartoti terminus apie genocidą, ypač todėl, kad „ukrainiečiai ir rusai yra broliškos tautos“.

Kaip skelbia „Ukrainska Pravda“, žinoma, kad 12 ukrainiečių jūreivių buvo nugabenti į okupuotą Donecką, apie tai feisbuke pranešė Ukrainos Žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova.

„Rusijos Federacijos kariškiai įkaitais Mariupolio komercinio jūrų uosto teritorijoje paėmė Dominikos Respublikai priklausančio motorlaivio „Azburg“ ir Jamaikos Respublikai priklausančio laivo „Lady Augusta“ įgulą“, – pranešė ji. 

Kyjivo meras Vitalijus Kličko teigia, kad du trečdaliai sostinę dėl karo palikusių gyventojų sugrįžo į miestą. 

„Du trečdaliai Kyjevo gyventojų jau grįžo. Nepaisant rekomendacijų, jie grįžta kiekvieną dieną. Tačiau mes negalime uždrausti, galime tik rekomenduoti“, – transliacijos metu sakė meras ir pridurė, kad kol kas grįžti nereikėtų – viešasis transportas neveikia, tikrinami kontrolės punktai.

Pasak mero, sostinės valdžia remiasi tik kariškių rekomendacijomis. Kariškiai įspėja apie raketų atakų grėsmę.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Kyjivas

„Kita grėsmė – išminavimas gretimose regiono teritorijose, kur, deja, dėl sprogimų žuvo keli žmonės“, – pridūrė V.Kličko.

Pasak jo, sostinėje jau užregistruota apie 10 000 šalies viduje perkeltųjų asmenų.

Rusijai apšaudžius antrą pagal dydį Ukrainos Charkivo miestą, trečiadienį žuvo keturi civiliai, pranešė šiaurės rytinio regiono gubernatorius.

„Deja, dieną per apšaudymą žuvo keturi ir buvo sužeista 10 civilių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Rusija trečiadienį pranešė įvedusi sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, keršydama už Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl karo Ukrainoje, ir teigė, kad bus įvesta daugiau sankcijų.

„Atsižvelgiant į JAV nuolat įvedinėjamas sankcijas, artimiausiu metu planuojama paskelbti apie tolesnes Rusijos atsakomąsias priemones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame priduriama, kad sankcijos apima draudimą atvykti į šalį.

Atskirame pareiškime Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad įvedė sankcijas 87 Kanados Senato nariams, o dėl „trumparegiškos“ Otavos politikos netrukus bus paskelbta daugiau priemonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kongresas

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų, įskaitant kelių bankų pašalinimą iš SWIFT sistemos, anglies importo iš Rusijos embargą ir naujų investicijų apribojimus.

Koordinuodamos veiksmus, Vakarų šalys taip pat paskelbė apie dešimčių šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų išsiuntimą.

Trečiadienį Rusija pareiškė, kad išsiunčia vieną aukšto rango Čekijos diplomatą iš šios Europos Sąjungos šalies ambasados Maskvoje, taip imdamasi atsakomųjų veiksmų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Kyjive kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, Rusijos karą Ukrainoje pavadino „terorizmu“.

„Tai ne karas, tai terorizmas. Jei kas nors siunčia lėktuvus ir karius bombarduoti gyvenamųjų rajonų ir žudyti civilių gyventojų, tai nėra karas. Tai žiaurumas, banditizmas, terorizmas“, – sakė A.Duda spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu.

Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas buvo „rimtai apgadintas“ per amunicijos sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

„Dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo amunicija. Laivas buvo rimtai apgadintas“, – sakoma žiniasklaidos cituojamame Rusijos Gynybos ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama ir kad laivo įgula buvo evakuota.

Karo laivas „Moskva“

+2

Kaip skelbta anksčiau, į Rusijos Juodosios jūros laivyno laivą „Moskva“ pataikė dvi Ukrainos raketos. Žinią trečiadienį patvirtino Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kuris sakė, jog Rusijos gelbėtojams nepavyko pasiekti laivo, kuriame galėjo būti iki 510 įgulos narių.

Odesos regioninės valstybinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka taip pat nurodė, kad buvo pataikyta į Rusijos kreiserį.

„Juodąją jūrą saugančios „Neptūno“ raketos padarė labai rimtą žalą Rusijos laivui. Šlovė Ukrainai!“ – pareigūną cituoja UNIAN.

„Moskva“ buvo pastatytas sovietiniais laikais Ukrainos Mykolajivo mieste ir buvo pradėtas eksploatuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, nurodo Rusijos žiniasklaida.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rusijos karo laivas „Moskva“

510 narių įgulą turintis laivas anksčiau dalyvavo Sirijos konflikte, kur iš jūros saugojo rusų pajėgų Hmeimimo oro bazę.

Kreiseris „Moskva“ yra apginkluotas priešlaivinėmis raketomis „16 P-1000 Vulkan“, ginklais prieš povandeninius laivus, minomis, torpedomis, sakoma pranešimuose.

„Moskva“ pagarsėjo karo pradžioje, kai kreipėsi į Ukrainos pasieniečius, gynusius strateginę reikšmę turinčią Gyvačių salą, ir pareikalavo jų pasiduoti, bet kaip atsako sulaukė garsiosios šio karo frazės.

Iš pradžių manyta, kad rusų karo laivą pasiuntę ukrainiečių kariai žuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad jie buvo paimti į nelaisvę.

Kovo pabaigoje jie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, nurodo Ukrainos parlamentas.

Pasak Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, kariai sakė, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą ir laikomi šaltyje, patyrė nušalimų.

Plačiau skaitykite: Rusų žiniasklaida: karo laivas „Moskva“ „rimtai apgadintas“

VIDEO: Iš Gyvačių salos atsaką gavęs rusų laisvas stipriai apgadintas – smogė Ukrainos raketos

Iš Gyvačių salos atsaką gavęs rusų laisvas stipriai apgadintas – smogė Ukrainos raketos

Reuters

Baltieji rūmai svarsto, ar siųsti aukšto rango JAV pareigūną į susitikimą su Ukrainos prezidentu Kyjive, praneša „Politico“.

Tarp svarstomų kandidatų yra pats Joe Bidenas arba jo pavaduotoja, viceprezidentė Kamala Harris. Abu jie pastarosiomis savaitėmis lankėsi Lenkijoje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kamala Harris

Tačiau pareigūnai „Politico“ sakė, kad daug labiau tikėtina, jog susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu vyks valstybės sekretorius arba gynybos sekretorius.