Suprasti akimirksniu
- Į Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“ pataikė dvi Ukrainos raketos. Ketvirtadienio vakarą Rusija pripažino, kad laivas nuskendo.
- JAV papildomai siunčia 800 mln. dolerių vertės ginklų, šaudmenų ir kitos karinės pagalbos Ukrainai
- Rusijos pajėgos yra visiškai pasirengusios naujam puolimui Ukrainos rytinėje Donecko srityje ir pietinėje Chersono srityje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė
- Kremlius trečiadienį atmetė idėją iškeisti Ukrainos suimtą prorusišką oligarchą Viktorą Medvedčuką į Rusijos rankose esančius ukrainiečius
- Džersio salos karališkas teismas įšaldė daugiau nei 7 mlrd. dolerių turto, susijusio su Rusijos oligarchu Romanu Abramovičiumi
- Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „aiškių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma ESBO ataskaitoje
Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: pirmąją karo dieną faktiškai patarinėjo pasiduoti tironijai
01:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisiminė, kad pirmąją Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dieną „šio pasaulio galingieji“ jam reiškė užuojautą ir nebuvo įsitikinę, kad ukrainiečiai apsigins. Apie tai jis kalbėjo savo vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Aš prisimenu pirmąją RF įsiveržimo dieną. Aš prisimenu, ką man kalbėjo vasario 24-ąją, taip pat ir šio pasaulio galingieji. Švelniai tariant, niekas netikėjo, kad mes atlaikysime, visi reiškė užuojautą.
Daugelis rekomendavo palikti šalį, praktiškai patarinėjo pasiduoti tironijai. Bet jie nepažinojo mūsų ir nežinojo, kokie ukrainiečiai drąsūs, kiek jie vertina laisvę, mūsų galimybę gyventi taip, kaip patys to norime“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak jo, okupantai atsakys už viską, ką padarė Ukrainoje, už viską, ką padarė su ukrainiečiais.
„Jie atsakys už Bučą, Kramatorską, Volnovachą, Achtyrką, Hostomelį ir Borodianką, Iziumą, Mariupolį ir visus kitus mūsų nuostabius miestus ir Ukrainos bendruomenes, kurias Rusijos armija nubloškė 80 metų į praeitį, į tą siaubingą laiką, apie kurį visi visada pasaulyje kalbėdavo „Niekada daugiau...“
Štai tai – vėl. Štai tai – dabar. Mes padarysime viską, kad tai išties būtų paskutinį kartą. Nes klausimas, kaip užtikrinti Ukrainos ir Europos saugumą, daugiau niekada nebus retorinis. Mes to neleisime“, – sakė V.Zelenskis.
Rusija karių ieško interneto portaluose
00:51
Nuo kovo pradžios civilinėse darbo paieškos svetainėse paskelbta tūkstančiai laisvų darbo vietų pagal sutartis dirbantiems kariams, nurodė BBC Rusijos tarnyba.
Teigiama, kad tai vyksta atsižvelgiant į „didelius“ Rusijos kariuomenės nuostolius Ukrainoje. Žurnalistai „HeadHunter“ interneto svetainėje „SuperJob“ per mėnesį rado daugiau nei tris tūkstančius tokių laisvų darbo vietų – per savaitę iki balandžio 13 d. buvo paskelbta 18,1 tūkst. panašių skelbimų.
Vos per vieną dieną, balandžio 13 d., su Rusijos gynybos ministerija susijusioje darbo paieškos svetainėje buvo paskelbta dar apie 500 tokių laisvų darbo vietų. Straipsnyje pažymima, kad laisvų darbo vietų skelbimo datos nuolat atnaujinamos.
Kaip išsiaiškino žurnalistai, keli prieinami puslapiai senosiose karinio departamento interneto svetainės versijose rodo, kad anksčiau ten buvo skelbiamos laisvos darbo vietos, kurios dažniausiai buvo susijusios ne su karyba. Dabar Gynybos ministerija ieško šaulių, žvalgų, kulkosvaidininkų, priešlėktuvinių pabūklų karių, granatsvaidininkų ir kitų galimų kovos dalyvių.
„HeadHunter“ ir anksčiau buvo ieškoma kontraktininkų, tačiau nuo vasario pabaigos jų gerokai padaugėjo, BBC pranešė bendrovė. Taigi, per pirmuosius tris su puse 2022 m. mėnesio interneto svetainėje paskelbta 6,8 tūkst. laisvų darbo vietų pagal specialybę „kontraktininkas“, o per visus 2019 m. jų buvo apie 1,1 tūkst., 2020 m. – apie 5,7 tūkst., 2021 m. – apie 8,3 tūkst.
„SuperJob“ neatskleidė laisvų kontraktininkų darbo vietų skaičiaus, paaiškindama, kad ji neteikia informacijos apie klientus trečiosioms šalims.
Pasak karinio eksperto, su kuriuo kalbėjosi BBC, kontraktininkų paprastai ieškoma kariuomenės verbavimo biuruose ir įdarbinimo centruose, o ne per skelbimus internete.
Juodasis scenarijus: Rusija gali pulti Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją ar Lenkiją
00:41
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Łukaszas Jasina per Ukrainos televiziją TSN kalbėjo apie juodąjį scenarijų, pagal kurį Rusija gali pulti Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją ar Lenkiją. Kaip pabrėžė jis, Lenkija pasiruošusi reaguoti į Rusijos agresiją.
„Mes visada tam pasiruošę. Ir ne tik mes, bet ir mūsų sąjungininkai. Visos NATO narės pasiruošusios“, – sakė Jasina, kurį cituoja Lenkijos portalas msn.com.
Jis pridūrė, kad NATO sutarties 5 straipsnis aiškiai parodo, kad agresija prieš bet kurią Aljanso šalį yra agresija prieš visas NATO šalis.
„Jei Vladimiras Putinas pradės agresiją prieš Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ar Suomiją, jei ji įstos į NATO, tai bus raudona linija mums visiems. Bet norėčiau, kad Vladimiras Putinas daugiau niekada nepradėtų jokios agresijos“, – sakė L.Jasina.
Baltarusija prašo ES atšaukti sankcijas
00:26
Baltarusijos užsienio reikalų ministras paragino ES šalis atsisakyti sankcijų politikos ir atkurti dialogą. Ketvirtadienį radijo stoties „Svoboda“ žurnalistas Rickardas Jozwiakas paskelbė apie balandžio pradžioje ES diplomatinių įstaigų gautą laišką, kurį pasirašė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makėjus.
Kreipimasis datuotas balandžio 6 d. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas primena, kad šiemet sukanka 30 metų nuo Baltarusijos ir Europos Sąjungos diplomatinių santykių užmezgimo. Tuo metu, žlugus geležinei uždangai, buvo daug vilčių, tačiau dabar situacija tarp Rytų ir Vakarų Europos yra daug blogesnė nei Šaltojo karo metais, sako Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
V.Makėjus pažymi, kad Baltarusija ir ES anksčiau išgyveno skirtingus santykių laikotarpius, tačiau pavyko daug pasiekti, ypač 2016–2019 m.: plėtėsi prekybinis bendradarbiavimas, buvo sušvelnintas vizų režimas, veikė tarpvalstybinės programos ir pan.
„Ar visi šie abipusiai pasiekimai jau praeityje?“ – klausia jis.
„Nuo 2020 m. įvykių grandinė Baltarusiją ir ES sugrąžino beveik į „ledynmetį“, – rašo jis ir priduria, kad pasienyje tarp mūsų išaugo nauja „Berlyno siena“.
Anot jo, ES įvestos sankcijos „smogė paprastiems žmonėms“, o prieš Baltarusiją tarptautinėse organizacijose pradėta „raganų medžioklė“.
„Jei ES sankcijų politika siekiama „pakeisti Baltarusijos elgesį“, bijau, kad dėl to ES Baltarusijoje bus vis mažiau ir mažiau. Ar tai atitinka kieno nors interesus Europoje?“ – klausia Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Anot jo, Baltarusija daugelį metų skambino pavojaus varpais, kad šis regionas taps nauja Europos parako statine, tačiau niekam tai nerūpėjo, o dabar tikrovė pasirodė esanti „blogesnė už drąsiausius košmarus“.
„Leiskite dar kartą paaiškinti mūsų poziciją dėl karšto konflikto, vykstančio prie mūsų namų slenksčio, – rašo V.Makėjus. – Kategoriškai atmetame bet kokias insinuacijas, kad Baltarusija kaip nors susijusi su karo veiksmais Ukrainoje. Baltarusija neketina būti įtraukta į karą. Mūsų istorijoje jau užtenka karų.“
Pasak ministro, dabartinėje situacijoje visi turėtų atsisakyti kaltinimų ir etikečių klijavimo, kurstančios retorikos ir vienašališkų apribojimų bei permąstyti būsimų Baltarusijos ir ES santykių bei Europos saugumo paradigmą.
„Visi pasitelkime diplomatines priemones, kad atnaujintume dialogą, kuris bet kokiomis aplinkybėmis yra vienintelė priemonė rasti išeitį. Tikiuosi, kad išmintis, pragmatizmas, parama visų Europos šalių, įskaitant Baltarusiją, suverenitetui ir nepriklausomybei bei siekis išlaikyti taiką ir gerovę visiems mums padės siekti šių tikslų“, – užbaigė V.Makėjus.
Baltarusijos portalo zerkalo.io žiniomis, panašius laiškus Užsienio reikalų ministerija išsiuntė ne tik Briuseliui, bet ir bent kelioms Europos šalims per jų ambasadorius.
Ketvirtadienį Baltarusija paskelbė, kad mėnesiui įveda bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, kurie galės lankytis visoje Baltarusijos teritorijoje ir net pasienio zonoje.
Rusijoje, Pskove, sulaikytas opozicijos politikas L.Šlosbergas
00:15
Pskove Kovos su ekstremizmu centro pareigūnai sulaikė partijos „Jabloko“ vietos skyriaus vadovą, opozicijos politiką Levą Šlosbergą, praneša „Sever.Realii“. Kartu su juo buvo sulaikytas aktyvistas Nikolajus Gluškovas. Šiuo metu abu jie laikomi policijos nuovadoje. Žiniasklaidos teigimu, jie kaltinami „diskreditavę“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus.
Anksčiau regioninės partijos „Jabloko“ vadovo buvo ieškoma Pskovo srities gubernatoriaus, partijos „Vieningoji Rusija“ nario Michailo Vedernikovo byloje dėl šmeižto. L.Šlosbergas sakė, kad „baudžiamoji byla yra visiškai sufabrikuota ir turi visus tiesioginio politinio užsakymo požymius“.
Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras: tai – ne klastotės
00:08
Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras Karimas Khanas, apsilankęs Bučoje ir Borodiankoje Kyjivo srityje, pareiškė, kad tai nėra klastotė, kaip bando įteigti Kremlius, nes ten matė žuvusių žmonių ir sugriautų pastatų.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, K.Khanas tai pasakė per spaudos konferenciją Kyjive.
Prokuroras pabrėžė, kad teisingumas turėtų būti ne Ukrainos ar Rusijos Federacijos, o žmonijos pusėje.
Kartu jis teigė, kad niekas neturėtų išsisukti nuo bausmės už nusikaltimus ir kad kiekvienas, turintis ginklą ar valdantis orlaivį, turėtų laikytis taisyklių ir nuostatų. Visų pirma, kad nebūtų smogiama civiliams gyventojams ir civiliniams taikiniams.
„Bandysiu užmegzti dialogą su Rusijos Federacija, nes neturiu kitų tikslų, tik teisingumą. Ir toliau palaikysiu glaudžius ryšius ir bendradarbiavimą su Ukraina. Ir bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra stengsimės įtvirtinti teisingumą moterims, vyrams ir vaikams, kurie kentėjo ir kenčia šiame konflikte“, – sakė prokuroras.
Jis sakė, kad yra įvairių karinių veiksmų ir, remiantis Romos statutu, būtina atskirti, kurie veiksmai vykdomi pagal teisinę sistemą ir įstatymus, o kurie – ne.
„Taigi turime išnagrinėti įrodymus ir jais remdamiesi padaryti išvadas... Turime pagrindo manyti, kad Ukrainos teritorijoje buvo įvykdyti nusikaltimai, kurie patenka į TBT jurisdikciją“, – pridūrė K.Khanas.
Prokuroras priminė, kad jis lankėsi Bučoje ir Borodiankoje, o TBT ekspertų grupė taip pat dirbo kitose iš Rusijos okupantų išlaisvintose gyvenvietėse.
„Mes tikrai matėme žalą ir sunaikintą infrastruktūrą, matėme maišus su žuvusiųjų kūnais, vakar matėme tai prie Bučos bažnyčios. Bet aš dar net nebuvau Mariupolyje ir Charkive... Taigi dar per anksti kalbėti apie įrodymus, įrodymai turėtų kalbėti patys už save, o kai teisėjai juos priims ir su jais dirbs, jau turėsime apie ką kalbėti“, – sakė jis.
K.Khanas pabrėžė, kad priims visus įrodymus iš Ukrainos teisėsaugos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ir juos patikrins.
Brangiausios Rusijos netektys Ukrainoje
00:02
Žurnalas „Forbes“ paskelbė, kad Rusijos karinės technikos nuostoliai nuo plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios iš viso sudaro daugiau nei 1,09 mlrd. dolerių.
Raketinis kreiseris „Moskva“ – 750 mln. dolerių.
Il-76 transportinis lėktuvas – 86 mln. dolerių.
Didelis desantinis laivas – 75 mln. dolerių.
10 naikintuvų Su-30SM – 50 mln. dolerių.
20 naikintuvų-bombonešių – 40 mln. dolerių.
3 naikintuvai Su-35 – 32 mln. dolerių.
Il-22PP elektroninės kovos lėktuvas – 30 mln. dolerių.
10 kovos sraigtasparnių Ka-52 – 16 mln. dolerių.
Ka-50 atakos sraigtasparnis – 16 mln. dolerių.
„Pantsir-S1“ žemė-oras raketų sistema – 14 mln. dolerių.
V.Zelenskis apkaltino Vokietiją ir Vengriją
23:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Vokietiją ir Vengriją, kad jos blokuoja pastangas įvesti Rusijos dujų ir naftos embargą. Tai jis sakė interviu BBC.
Jei nebus taikomas naftos ir dujų pardavimo embargas, Rusija šiais metais gali gauti iki 250 mlrd. svarų sterlingų (326 mlrd. JAV dolerių) pajamų.
„Kai kurie mūsų draugai ir partneriai supranta, kad dabar kiti laikai, kad tai nebėra verslo ir pinigų reikalas, kad tai išlikimo klausimas“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Jis dar kartą paragino kitas šalis tiekti Ukrainai daugiau ginklų, sakydamas, kad Ukraina jų negauna pakankamai greitai, kad galėtų atremti Rusijos puolimą.
„Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, kai kurios Europos šalys stengiasi padėti ir padeda. Tačiau mums vis tiek reikia greičiau, greičiau ir greičiau. Svarbiausias žodis yra „dabar“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip pranešė UNIAN, Vengrija pareiškė, kad pirkdama rusiškas dujas už rublius nepažeis Europos Sąjungos Rusijos Federacijai įvestų sankcijų. Tuo tarpu Vokietija neskuba atsisakyti Rusijos naftos ir dujų nes esą neturi alternatyvų.
J.Bidenas pareiškė esąs pasirengęs atvykti į Ukrainą
23:53
JAV prezidentas Joe Bidenas leido suprasti esąs pasirengęs asmeniškai apsilankyti Ukrainoje. Lipdamas į lėktuvą jungtinėje Andrewso bazėje, J.Bidenas trumpai atsakė į kelis žurnalistų klausimus. Kaip pranešama Baltųjų rūmų tinklalapyje, žurnalistai domėjosi, ką JAV prezidentas ketina pasiųsti į Kyjivą.
Į klausimą, ar JAV rengiasi į Ukrainą nusiųsti ką nors iš aukšto rango pareigūnų, J.Bidenas iš pradžių atsakė, kad šis sprendimas yra priiminėjamas tiesiog dabar. Į patikslinantį klausimą, kas galėtų vykti į Ukrainą, J.Bidenas juokaudamas paklausė paties žurnalisto: „Jūs pasirengęs vykti?“.
Žurnalistui paklausus: „O Jūs? JAV prezidentas atsakė: „Taip.“
