J.Stoltenbergas: „Ukraina gali laimėti“ karą su Rusija

Dar vienoje Charkivo srities zonoje Rusijos armija buvo išstumta už valstybės sienos ribų. Dabar šią vietovę ir valstybės sieną kontroliuoja Ukrainos pasieniečiai ir teritorinės gynybos kariai.

Sekmadienio vakarą 127 teritorinės gynybos brigados 227 batalionas nufilmavo, kaip sugrįžtama prie valstybės sienos. Apie tai, kad jie vėl kontroliuoja valstybės sieną šioje vietovėje, vaizdo įraše kariai raportuoja tiesiai šalies vadovui.

Anksčiau JAV žvalgybos atstovai tvirtino, kad Rusijos armija dėl ukrainiečių kontratakų ir ribotų galimybių sulaukti pastiprinimo greičiausiai rengiasi visiškai pasitraukti iš savo pozicijų prie Charkivo. Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo atstovai taip pat sakė, kad rusai traukiasi nuo Charkivo, mėgindami neleisti ukrainiečiams prasiveržti į savo grupuotės prie Iziumo užnugarį.

Sekmadienį Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasirašė du įsakus. Vienu iš jų iš Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų vado pareigų atleido Jurijų Haluškiną, o kitu į šias pareigas paskyrė generolą majorą Ihorį Tanciurą.

Anksčiau I.Tanciura buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos kariuomenės štabo viršininku. Gegužės 2 d. V.Zelenskis jį apdovanojo III laipsnio Bohdano Chmelnickio ordinu „už asmeninę narsą ir pasiaukojančius veiksmus, pademonstruotus ginant valstybės suverenitetą ir Ukrainos teritorinį vientisumą, ištikimybę kario priesaikai“.

Ukrainos kariai per sekmadienį Luhansko ir Donecko srityse atrėmė 17 priešo atakų ir sunaikino 18 karinės technikos vienetų, iš jų – 2 sraigtasparnius, skelbia Jungtinių pajėgų grupė ir operatyvinė taktinė grupė „Rytai“.

Taip pat skelbiama, kad Rusijos agresoriai apšaudė 23 gyvenvietes, kuriose sugriovė arba apgadino 32 gyvenamuosius namus.

Iš viso per praėjusią savaitę Jungtinių pajėgų grupės kariai atrėmė 93 priešo atakas. Mūšių metu buvo sunaikintas vienas rusų zenitinis raketinis kompleksas, 58 tankai, 26 artilerijos sistemos, 98 šarvuočiai, 7 specialiosios inžinerinės technikos vienetai, 33 automobiliai ir viena zenitinė sistema. Priešlėktuvinės gynybos padaliniai numušė 4 priešo sraigtasparnius ir 27 bepiločius orlaivius.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pagyrė Vokietiją už sukurtą „precedentą“ ir įveiktą „psichologinį barjerą“, kuris trukdė tiekti Kyjivui sunkiąją ginkluotę.

„Buvo sukurtas precedentas. Įveiktas pirmasis psichologinis barjeras (dėl ginklų perdavimo Ukrainai)“, – pareiškė D.Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše savo vizito Berlyne metu.

Berlynas, anksčiau delsęs skirti sunkiosios ginkluotės su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, dabar didina siunčiamų ginklų kiekius ir perduos Kyjivui vokiškų savaeigių haubicų.

D.Kuleba pažymėjo, kad Vokietija ukrainiečių kariams organizavo artilerijos mokymus.

„Tai labai svarbi akimirka mūsų santykiams, nes tai bus pirmieji sunkieji ginklai, kuriuos Vokietija netrukus perduos Ukrainai“, – pareiškė jis.

Vokietija praėjusią savaitę pareiškė nusiųsianti Ukrainai septynias savaeiges haubicas „Panzerhaubitze 2000“, kurios, pasak D.Kulebos, bus panaudotos „priešui sutriuškinti“.

Ukrainos diplomatijos vadovas sakė aptaręs, kokie kiti ginklai galėtų būti perduoti Kyjivui, bet „galutinį sprendimą vis vien priims vokiečiai“.

Didesnių ginklų kiekių siuntimą Ukrainai D.Kuleba Vokietijos sostinėje taip pat aptarė su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

„Daugiau ginklų ir kita pagalba vyksta į Ukrainą“, – parašė jis tviteryje ir paskelbė savo susitikimo su JAV pareigūnu nuotrauką.

Ukrainos URM vadovas taip pat pareiškė, kad Vokietija priėmė „politinį sprendimą“ atsikratyti savo energetinės priklausomybės nuo Maskvos.

„Man susidaro įspūdis, kad esminis politinis sprendimas, jog Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų yra milžiniška problema ir kad ši priklausomybė turi pasibaigti, toks sprendimas buvo priimtas“, – pažymėjo jis.

Vokietija yra „viena iš pagrindinių šalių, kurios realiai siekia rusiškos naftos embargo“, nors dar neseniai manė, kad tai „neįmanoma“, pridūrė Ukrainos ministras.

Ukraina gali nugalėti invaziją surengusią Rusiją, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paraginęs aljanso nares ir toliau siųsti karinę pagalbą Kyjivui.

„Ukraina gali laimėti šį karą. Ukrainiečiai drąsiai gina savo tėvynę“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „mes privalome ir toliau didinti bei išlaikyti savo paramą Ukrainai“.

Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažymėjo, kad NATO šalys yra pasirengusios karinę pagalbą Ukrainai teikti tol, kol Kyjivui to reikės siekiant atremti Rusijos invaziją.

„Mes sutinkame, jog neturime mažinti ir nemažinsime savo nacionalinių pastangų, ypač susijusių su karine parama, tol, kol Ukrainai reikės šios paramos savo šalies savigynai“, – pareiškė ji per NATO susitikimą Berlyne.

Kyjivas šeštadienį pervadino dar sovietiniais laikais statytą ir ryšius su Maskva simbolizavusią arką, kuri nuo šiol vadinsis Ukrainos tautos laisvės arka, pareiškė sostinės meras.

Šis simbolinis žingsnis buvo žengtas po to, kai miestas praėjusį mėnesį nugriovė po arka stovėjusią dviejų darbininkų – ruso ir ukrainiečio – statulą.

„Miesto taryba šiandien nusprendė „dekomunizuoti“ Tautų draugystės arkos pavadinimą. Dabar tai bus Ukrainos tautos laisvės arka“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Wikipedia.org nuotr./Kyjivo arka

Anot jo, pareigūnai taip pat „patvirtino sąrašą daugiau kaip 40 paminklų ir atminimo lentų, kurias reikės išvežti iš sostinės gatvių ar nuimti nuo pastatų ir perkelti į totalitarizmo muziejų“.

Pasak V.Klyčko, visiems paminklams pervadinti reikės laiko ir šiame procese dalyvaus „specialistai“, daugiausia istorikai, „kad nebūtų priimta skubotų sprendimų“.

Arka yra įspūdingas 35 metrų aukščio paminklas Kyjivo centre. Ji buvo pastatyta 1982 metais.

Pakeisti ant įvairių miesto pastatų pakabintas atminimo lentas, susijusias su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, ragina daugelis Kyjivo gyventojų.

Tuo tarpu Kyjivo metropolitenas buvo internete surengęs apklausas dėl galimų naujų stočių pavadinimų.

Internautai nubalsavo už tai, kad metro stotis „Minskas“ būtų pervadinta į „Varšuva“, o stotis „Levo Tolstojaus aikštė“ būtų pervadinta Vasylio Stuso, sovietiniame gulage mirusio ukrainiečių disidento garbei.

Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango NATO pareigūnas, taip pat išreiškęs viltį, kad Kyjivas šį karą laimės.

NATO šalių diplomatijos vadovai sekmadienį Berlyne aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat Suomijos, Švedijos ir kitų šalių pastangas įstoti į Vakarų karinį aljansą, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.

„Rusijos brutali invazija praranda pagreitį, – žurnalistams sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana. – Žinome, kad su Ukrainos žmonių ir kariuomenės drąsa ir su mūsų pagalba Ukraina gali laimėti šį karą.“

M.Geoana pirmininkauja susitikimui Berlyne, nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiuo metu sveiksta po koronaviruso infekcijos. Pasak pareigūno, Ukrainos rėmėjai yra „vieningi – esame stiprūs, toliau padėsime Ukrainai laimėti šį karą“.

Vienas iš svarbiausių susitikimo Berlyne klausimų – Aljanso, dabar turinčio 30 narių, plėtros planai.

Suomija ir Švedija jau atliko pirmųjų žingsniu stojimo į bloko link, o Sakartvelas vėl atnaujino šias diskusijas, nors Maskva perspėja, kad kaimyninės šalys dėl to sulauks pasekmių.

„Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės“, – pabrėžė M.Geoana ir išreiškė viltį, kad sąjungininkai Helsinkio ir Stokholmo siekius įvertins teigiamai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad jos šalis ir kitos bloko narės per šeštadienį surengtą vakarienę aiškiai išsakė poziciją, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas turėtų vykti paspartinta tvarka.

„Jeigu šios dvi šalys nuspręs įstoti, jos galės įstoti labai greitai“, – pažymėjo ji.

Danijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu atmetė nuogąstavimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino skelbiami perspėjimai gali sutrukdyti Aljansui priimti naujų narių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava

„Kiekviena Europos šalis turi fundamentalią teisę pati rinktis savo saugumo planus“, – žurnalistams sakė Jeppe Kofodas.

„Dabar matome pasaulį, kuriame pagrindinis demokratijos priešas yra Putinas ir mąstysena, kuriai jis atstovauja“, – pridūrė danų diplomatijos vadovas. Anot jo, NATO taip pat palaikys kitas šalis, įskaitant Sakartvelą, kurias Rusija stengėsi „paversti savo įrankiais“.

V.Putinas savo karą Ukrainoje teisino teigdamas, kad tai yra atsakas į NATO plėtrą Rytų Europoje.

Naujausi Rusijos karinės kampanijos būklės vertinimai buvo pateikti rusų pajėgoms atsitraukus nuo Ukrainos antro pagal dydį miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose, kuris daug savaičių buvo bombarduojamas. Šiuo metu įnirtingiausios kautynės vyksta Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Rusija jau tikriausiai prarado trečdalį savo kovai parengtų sausumos pajėgų, nuo vasario pabaigos siųstų į kautynes Ukrainoje, ir toliau kenčia dėl „nuolatinio aukšto lygio nualinimo“, nesugebėjusi per pastarąjį mėnesį užimti jokių reikšmingų teritorijų, sakoma sekmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtame kasdieniame karo padėties vertinime.

„Rusijos puolimas Donbase prarado pagreitį ir reikšmingai atsiliko nuo grafiko“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame ministerijos pranešime. Ji pridūrė, kad Rusijos pajėgos toliau kenčia nuo „prastos moralės ir sumažėjusio kovinio veiksmingumo“.

„Esant dabartinėms sąlygoms mažai tikėtina, kad Rusija dramatiškai paspartins savo puolimą per ateinančias 30 dienų“, – konstatavo Gynybos ministerija.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Maskva dabar daugiausiai dėmesio skiria tiekimo maršrutams apsaugoti, rengdama minosvaidžių, artilerijos ir aviacijos smūgius rytinėje Donecko srityje, stengdamasis išsekinti ukrainiečių pajėgas ir sugriauti įtvirtinimus.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pažymėjo, kad NATO narės sekmadienį taip pat aptars saugumo reikalus už Europos ribų. Šis jos komentaras atspindi didėjantį demokratinių šalių susirūpinimą dėl stiprėjančios Kinijos.

„Gindami euroatlantinį saugumą taip pat turime rūpintis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumu“, – sakė L.Truss.

NATO ministrų susitikimas vyksta po anksčiau šią savaitę Vokietijoje įvykusio Didžiojo septyneto (G-7) diplomatijos vadovų susitikimo. Per jį pareigūnai išsakė tvirtą palaikymą Ukrainai ir perspėjo, kad Rusijos vykdoma grūdų eksporto per Ukrainos uostus blokada gali sukelti pasaulinę maisto krizę.