V.Putinas mainais į grūdus reikalauja panaikinti sankcijas

Nuo kovo 30 d. iki gegužės 26 d. į Ukrainą atvyko vos dvi ginklų partijos iš Vokietijos. Abiejose partijose buvo tik nedideli įrenginiai. Kancleris Olafas Scholzas atsisakė Ukrainai perduoti sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai ar šarvuočiai, motyvuodamas susitarimais su NATO sąjungininkais. Bet Vokietija nuo kovo pabaigos beveik neperdavė Ukrainai ir jokios paminėjimo vertos lengvosios ginkluotės, rašo Vokietijos laikraštis „Die Welt“, remdamasis turimais dokumentais.

Iš šių dokumentų galima spręsti, kad nuo kovo 30 d. iki gegužės 26 d. Vokietija į Ukrainą išsiuntė 3000 prieštankinių minų ir dar 1600 specializuotų kryptinio veikimo prieštankinių minų. Ankstesnėje partijoje, kuri į Ukrainą buvo pristatyta mėnesiu anksčiau, buvo tik atsarginės kulkosvaidžių dalys, degikliai, detonuojančios virvelės, radijo stotys, rankinės granatos, sprogstamieji užtaisai ir minos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Kaip pažymi „Die Welt“, kadangi jokios karinės pagalbos Ukraina iš Vokietijos nesulaukia jau kelias savaites, Vokietijos vyriausybė vis labiau tolsta nuo savo sąjungininkų, kurie toliau Ukrainai tiekia lengvąją ir sunkiąją ginkluotę. Tarkime, šeštadienį Kyjivas pranešė, kad gavo raketų „Harpoon“ iš Danijos ir dar daugiau savaeigių haubicų iš JAV.

Balandžio viduryje Vokietijos leidinys „Das Bild“ pranešė, kad po O.Scholzo rekomendacijų Vokietijos gynybos ministerija iš Ukrainos atsiųsto sąrašo išbraukė visą sunkiąją ginkluotę, nors Vokietijos pramonė buvo pasirengusi pateikti daug ginklų artimiausiu metu.

Be to, Vokietija užblokavo sovietinės gamybos tankų T-72 iš Slovėnijos perdavimą Ukrainai.

Šeštadienį dvi Rusijos paleistos raketos pataikė į gamyklą Kryvyj Rihe, Dnipropetrovsko srityje, praneša UNIAN.

„Priešo ataka Kryvyj Rihe. Dvi raketos pataikė į pramoninę įmonę. Dideli sugriovimai“, – „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentynas Rezničenka.

Pasak jo, informacija apie nukentėjusius žmones tikslinama. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas savo ruožtu pridūrė, kad gamykla, į kurią pataikė raketos, buvo beveik sugriauta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pergale laikytų visišką Ukrainos teritorinio vientisumo atstatymą, o planas minimum, anot jo, būtų susigrąžinimas tų teritorijų, kurias Rusija okupavo po vasario 24-osios.

V.Zelenskio interviu Nyderlandų transliuotojui NOS cituoja eurointegration.com.ua.

„Ukraina tikrai laimės šį karą. Klausimas – kokia kaina, ir dar yra laiko klausimas“, – kalbėjo V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis sakė, kad jam Ukrainos pergalė kare būtų visų okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, susigrąžinimas, bet pažymėjo, kad Ukraina vargu ar galės šio tikslo pasiekti mūšio lauke.

„Aš nemanau, kad kariniu būdu galime visiškai atkurti visą mūsų teritoriją. Jeigu mes ryžtumėmės eiti tokiu keliu, tai prarastumėme šimtus tūkstančių žmonių. Mes turime grįžti bent jau į vasario 24-ąją, ir po to galėsime kalbėti apie mūsų teritorijos atkūrimą diplomatiniu keliu. Aš turėjau galvoje, kad mes galime kariauti su Rusija, bet ne iki paskutinio žmogaus. Jeigu jiems tas pats – man ne tas pats. Jeigu mes sugrįšime prie vasario 24-osios linijos, tuomet, esu įsitikinęs, Rusija sėsis prie derybų stalo. Mes neketiname Rusijai atiduoti nei Krymo, nei Donbaso, mes niekada to nepripažinsime“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis taip pat užsiminė, kad nemato galimybės pasiekti kokio nors progreso derybomis, jeigu jos vyksta ne asmeniškai su Vladimiru Putinu.

„Reikalas tas, kad nėra su kuo derėtis. Jis sukūrė tokią valstybę, kurioje niekas nieko nesprendžia. Todėl nesvarbu, ką kalba jų užsienio reikalų ministras, nesvarbu, kad jis siunčia kažkokią derybininkų grupę, tie žmonės – jie niekas, deja“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Ispanija pasiųs raketų „žemė-oras“ bateriją ir apie 100 karių į NATO priešakinių pajėgų misiją Latvijoje, o kariai prisijungs prie maždaug 500-ių Baltijos valstybėje jau esančių tautiečių, šeštadienį pranešė ispanų dienraštis „El Pais“.

Pasak dienraščio, Ispanijos gynybos ministerija „planuoja Latvijoje dislokuoti „žemė-oras“ NASAMS bateriją“ – Norvegijos sukurtą vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemą, NATO stiprinant savo buvimą Baltijos regione Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje.

„Mūsų įsipareigojimas NATO yra visiškas“, – Ispanijos televizijai teigė gynybos ministrė Margarita Robles.

„Šiuo metu mūsų karių yra Latvijoje, taip pat Lietuvoje, o mūsų laivų yra Viduržemio jūroje“, – pažymėjo M.Robles, pabrėždama Madrido „didžiausią pasirengimą“ sustiprinti indėlį į Vakarų karinio aljanso jėgos demonstravimą, skirtą atgrasyti potencialius Rusijos įsiveržimus į sovietmečio laikų įtakos zoną.

M.Robles pasisakė dalyvaudama ginkluotųjų pajėgų dienos kariniame parade šiauriniame Hueskos mieste, artėjant 40-osioms Ispanijos įstojimo į NATO, įvykusioms 1982 metų gegužės 30 dieną, metinėms.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Ispanija paskelbė papildomai siunčianti į Latviją 150 karių, kad sustiprintų pradinį 350 karių kontingentą, dislokuotą 2017 metais, kai NATO reagavo į 2014-aisiais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją dislokuodama taktines grupes rytiniame aljanso flange.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Ispanija taip pat įsipareigojo tiekti Ukrainai puolamąją karinę įrangą, nors iš pradžių teigė, kad teiks karinę paramą tik ES paketo ribose.

„Gindami Ukrainą giname savo demokratiškąsias vertybes“, – pareiškė M.Roblesas ir pridūrė, kad Madridas taip elgiasi priešindamasis Rusijos režimo „žiaurumams“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paleisti 2,5 tūkst. ukrainiečių kovotojų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių ir galiausiai pateko į Rusijos nelaisvę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

„Respublikos prezidentas ir Vokietijos kancleris paprašė išlaisvinti apie 2,5 tūkst. „Azovostal“ gynėjų, Rusijos karinių pajėgų paimtų į nelaisvę“, – pranešė Prancūzijos prezidentūra po trijų lyderių pokalbio telefonu, trukusio 80 minučių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį bendravo su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, o pokalbio metu Emmanuelis Macronas ir  Olafas Scholzas paragino V.Putiną surengti „tiesiogines rimtas derybas“ su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Per 80 minučių pokalbį su Rusijos prezidentu abu ES lyderiai „primygtinai reikalavo nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos kariuomenę“, pranešė Vokietijos kanclerio biuras.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai paragino V.Putiną „vesti rimtas tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu ir [rasti] diplomatinį konflikto sprendimą“.

Tuo metu V.Putinas pareiškė, kad Maskva yra „pasirengusi“ ieškoti būdų, kaip išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, tačiau manais pareikalavo panaikinti Vakarų šalių įvestas sankcijas.

Taip pat Rusijos prezidentas perspėjo Vokietijos ir Prancūzijos lyderius nedidinti ginklų tiekimo Ukrainai, sakydamas, kad tai gali dar labiau destabilizuoti situaciją.

Pasak jo, sunkumai tiekiant grūdus pasaulio rinkoms yra „klaidingos Vakarų šalių ekonominės ir finansinės politikos pasekmė“.

„Rusija yra pasirengusi padėti rasti galimybių netrukdomam grūdų eksportui, įskaitant Ukrainos grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų“, – pasak Kremliaus, pareiškė V.Putinas.

„Rusiškų trąšų ir žemės ūkio produktų pasiūlos didinimas taip pat padės sumažinti įtampą pasaulinėje maisto rinkoje, o tam, žinoma, reikės panaikinti atitinkamas sankcijas“, – priduriama pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos puolimas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių, o tai padidino nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Rusijai ir Ukrainai tenka 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Vakarai kaltina V.Putiną panaudojus badą kaip ginklą Maskvos puolime prieš Ukrainą.

Ukrainos rėmėjams Vakaruose svarstant, ar siųsti daugiau ginklų atsargų į Kijevą, V.Putinas pareiškė, kad tebesitęsiantis ginklų tiekimas Ukrainai yra „pavojingas“ ir perspėjo „dėl tolesnės padėties destabilizavimo ir humanitarinės krizės paaštrėjimo“.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos vyko tiek asmeniškai, tiek vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau pastaruoju metu jos nutrūko.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies, apkaltindamas vyriausybę sulaužius vadinamąsias politines paliaubas, galiojusias nuo Rusijos įsiveržimo į šalį pradžios.

P.Porošenka, valdęs Ukrainą 2014–2019 metais, nuo karo pradžios dažnai viešai pasisakydavo, o jo komentarus transliuodavo įvairūs tarptautiniai televizijos kanalai.

Eksprezidento vadovaujama partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį politinė jėga Ukrainos parlamente po prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos.

Įsiveržus Rusijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms partijoms leido toliau veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – tylų susitarimą, kad visos partijos atidės į šalį vidaus politinius nesutarimus ir susivienys kovai su priešu.

Tačiau šeštadienį P.Porošenkos biuras pranešė, kad politikui „buvo neleista kirsti Ukrainos sienos“, kaltindamas vyriausybę susitarimo pažeidimu.

„Yra rizika, kad šiuo sprendimu valdžia sulaužė karo metu galiojusias politines paliaubas, kurios yra vienas iš nacionalinės vienybės ramsčių Rusijos agresijos akivaizdoje“, – pareiškė buvusio prezidento biuras.

P.Porošenka su Ukrainos delegacija turėjo vykti į NATO parlamentinės asamblėjos posėdį Lietuvoje ir gavo oficialų leidimą išvykti.

Vilniuje jis turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir grupe Europos parlamentarų.

Tada jis turėjo keliauti į Roterdamą Nyderlanduose, kur vyks Europos politinių partijų atstovų susitikimas.

Ukraina sako daranti viską, kad apgintų rytinį Donbaso regioną, kuriame vis intensyvėjantį puolimą vykdanti Rusija šeštadienį patvirtino užėmusi strateginį miestą.

Rusija stiprina puolimą Donecko ir Luhansko regionuose, kurie sudaro Donbasą – Ukrainos pramonės centrą, kur, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Maskva vykdo „genocidą“.

V.Zelenskis vėlai penktadienį pažymėjo, kad rusai „Donbase sutelkė maksimalias artilerijos pajėgas ir maksimalius rezervus“.

„Vykdomi raketų smūgiai ir lėktuvų atakos – viskas“, – teigė jis.

„Giname savo žemę taip, kaip tai leidžia mūsų dabartiniai gynybos ištekliai“, – pridūrė prezidentas.

„Darome viską, kad padidintume šiuos išteklius“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Maskvos kariuomenė šeštadienį pranešė perėmusi Lymano miesto, įsikūrusio prie kelio į vis dar Kyjivo kontroliuojamus Slovjanską ir Kramatorską, kontrolę, patvirtindama diena anksčiau paskelbtą promaskvietiškų separatistų pareiškimą.

Rusijos pajėgos taip pat artėja prie Sjeverodonecko ir Lysyčansko Luhansko regione, nors pranešimai apie jų padarytą pažangą šiomis kryptimis yra prieštaringi.

Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad Ukrainos pajėgos galės priešintis dar mažiausiai dvi ar tris dienas, tačiau kariams gali tekti pasitraukti iš kai kurių rajonų, kad išvengtų apsupimo.

„Greičiausiai Rusijos kariai neužims [visos Luhansko srities], nes yra pakankamai jėgų ir priemonių gynybai išlaikyti“, – parašė jis „Telegram“.

„Tačiau galbūt norint išvengti apsupimo mūsų kariams gali būti įsakyta trauktis“, – pridūrė jis.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus šeštadienį pareiškė, kad Sjeverodonecko miestas „nėra atkirstas“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

S.Haidajus sakė, kad Sjeverodonecką, pramonės centrą, kuris yra paskutinis didelis Luhansko regiono miestas, kontroliuojamas Ukrainos, Rusija intensyviai apšaudo. Jį cituoja CNN. 

„Apšaudymas tęsiasi. Rusijos kariuomenė naikina miestą, apšaudo iš visų rūšių ginklų. Rusijos kariai įžengė į miesto pakraščius, viešbutį „Taika“. Kol kas negalime jų išstumti iš viešbučio, bet jie turi daug žuvusiųjų. Mūsų vaikinai juos sulaiko“, – sakė jis.

Sjeverodoneckas, pridūrė S.Haidajus, nėra atkirstas, bet sunkvežimiai beveik negali patekti į miestą ar išvykti iš jo, tik lengvieji automobiliai.

„Daug automobilių buvo apšaudyta kelyje Lysyčanskas–Bachmutas. Tuo maršrutu važiuoti pavojinga“, – tvirtina jis. 

S.Haidajus sakė, kad Rusija Luhansko srityje turi 25 batalionų taktines grupes – 10 000 karių – ir nemažai karinės technikos.

Pasak jo, Rusijos vadai į kovą įtraukė įvairias pajėgas, įskaitant šauktinius iš separatistinių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų, Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui lojalius kovotojus iš Rusijos ir privačias karines bendroves.

Rusija teigia sėkmingai išbandžiusi hipergarsinę sparnuotąją raketą „Cirkon“, rašo „The Guardian“, remdamiesi „Reuters“.  

Pasak Rusijos krašto apsaugos ministerijos pranešimo, raketa nuskriejo maždaug 1000 km atstumą. Ji buvo paleista iš Barenco jūros ir pataikė į taikinį Baltojoje jūroje, teigiama pranešime.

Ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip raketa paleidžiama iš laivo ir stačia trajektorija lekia į dangų, praneša „Reuters“.