Ukraina: atakuotas Rusijos laivas „Vasilij Bech“ nuskendo

Laisvosios Europos Radijas/Laisvės radijas (RFE/RL) paskelbė vaizdo įrašą, kuriame galima išvysti, kaip prieš karą atrodė Ukrainos uostamiestis Mariupolis ir kaip kaip šis Rusijos kariuomenės nusiaubtas miestas atrodo dabar.

Šiuo metu Baltarusija neturi pakankamai pajėgų ir priemonių, kad galėtų pradėti kontrpuolimą prieš Ukrainą, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas, skelbia ukrainiečių žiniasklaidos kanalas „Radio NV“.

„Jokios baimės nėra. Mes aiškiai suprantame, kas vyksta Baltarusijos teritorijoje. Suprantame Rusijos Federacijos įtaką Baltarusijai“, – sakė jis.

A.Danilovas pažymi, kad Aliaksandras Lukašenka patiria didelę Rusijos Federacijos įtaką.

„Iš tikrųjų Rusija jau politiškai okupavo Baltarusiją. Mes žinome, kas vyksta šioje teritorijoje. Žinome apie ginklus, kurie ten šiandien yra sutelkti“, – sako jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasidalijo savo vizija, kas galėtų pakreipti karo su Rusija eigą.

Naujienų agentūra UNIAN rašo, kad turėdama pakankamai paramos, Ukraina galėtų ir sustabdyti Rusijos puolimą, ir atgauti daugiau savo teritorijos. Būtent užsienio ginklai suteiks Ukrainai galimybę pakreipti įvykių eigą savo naudai.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba

„Posūkio taškas įvyks, kai mūsų ginkluotosios pajėgos, naudodamos vakarietiškas daugkartinio paleidimo raketų sistemas, sunaikins Rusijos artileriją ir pasuks įvykių eigą Ukrainos naudai visoje fronto linijoje. Po to mūsų kariai sieks atkovoti žemės plotus, priversdami rusus šen bei ten atsitraukti“, – sako šalies užsienio reikalų ministras leidiniui „Foreign Affairs“.

Penktadienį išplatintame Ukrainos finansų ministerijos pranešime teigiama, kad lėšos, „gautos pagal Ukrainos ir Kanados paskolos sutartį“, bus „nukreiptos į valstybės biudžetą prioritetinėms išlaidoms finansuoti, ypač prioritetinėms socialinėms ir humanitarinėms išlaidoms užtikrinti“.

Rusijos žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose tariamai matyti dingę amerikiečiai, kurie buvo paimti į nelaisvę kovojant Ukrainoje, rašo BBC, tačiau nedetalizuoja, koks Rusijos žiniasklaidos kanalas paskelbė nuotraukas.

Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad „nežino“ apie pranešimus apie dviejų JAV piliečių, kurie buvo paimti į nelaisvę kovojant Ukrainoje, perdavimą Rusijai.

Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pranešė, kad buvo informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius, ir paragino JAV piliečius susilaikyti nuo kelionių į karo draskomą šalį.

Tačiau jis prisipažino, kad apie dingusių amerikiečių buvimo vietą nėra žinoma.

ES vadovė Ursula von der Leyen sako, kad ją „labai sujaudino malonūs prezidento V.Zelenskio žodžiai, kuriuos jis šiandien pasakė telefonu“ po to, kai Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai kandidatės statusą.

Ji tviteryje rašo, kad ukrainiečiai gali tikėtis „nuolatinės ES Komisijos paramos“, nes jų kelias į Europos Sąjungą tęsiasi.

Kovo viduryje Rusijos karių pagrobta paramedikė Julija Pajevska, žinoma kaip „Tajra“, paleista į laisvę. Apie tai penktadienio vakarą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

"Šiandien jau galiu apie tai pranešti. Pavyko išlaisvinti iš nelaisvės „Tajrą“, ukrainiečių paramedikę Juliją Pajevską. Esu dėkingas visiems, dirbusiems dėl šio rezultato“, – sako V.,Zelenskis.

Anksčiau skelbta, kad J.Pajevska prieš Rusijos agresiją Ukrainoje kovoja nuo 2014 metų. Dar tuomet dizainerė ir aikido trenerė nusprendė prisidėti prie šalies gynybos ir įkūrė medikų savanorių būrį „Tajros angelai“, kuris padėdavo sužeistiems kare. 

Chersono srities karinės administracijos pirmininko patarėjas ir Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanas pareiškė, kad okupacinės pajėgos nori panaudoti iš miesto pabėgusių Chersono gyventojų nekilnojamąjį turtą, skelbia UNIAN.

„FSB pareigūnai aktyviai bendradarbiauja su daugiabučių namų valdybų pirmininkais ir stebi laisvus butus, kad jie galėtų persikelti į juos“, – cituojami pareigūnai.

Teigiama, kad FSB pareigūnai kol kas gyveno viešbutyje, tačiau dabar akylai stebi ukrainiečių būstus – ieškomi tokie, kurių šeimininkai neketina grįžti.

Rusija „neturi nieko prieš“, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos nare, penktadienį pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas po to, kai Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai kandidatės ES statusą.

„Mes neturime nieko prieš. Tai jų suverenus sprendimas – jungtis ar ne į ekonomines sąjungas... Tai jų reikalas, Ukrainos žmonių reikalas“, – sakė V. Putinas kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.

Rusija, nuo vasario 24 dienos vykdanti puolimą Ukrainoje, labai neigiamai vertino Kyjivo siekį prisijungti prie NATO – Maskva tai laiko grėsme savo saugumui.

Tačiau „kalbant apie jų ekonominę integraciją, tai yra jų pasirinkimas“, sakė V. Putinas.

„ES, kitaip nei NATO, nėra karinis aljansas“, – kalbėjo jis.

Tačiau Rusijos prezidentas pareiškė manąs, kad jei Ukraina įstos į ES, ji „taps Vakarų šalių pusiau kolonija“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį, po minimo EK pareiškimo, apkaltino Briuselį „manipuliavimu“ Ukraina.

„Matome, kaip daugelį metų Vakarų bendruomenė manipuliuoja idėja apie tam tikrą Ukrainos dalyvavimą jų integracijos struktūrose“, – sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.

EK rekomendacija reiškia, kad Ukraina gali būti įtraukta į šalių, siekiančių narystės ES, sąrašą jau kitą savaitę, kai Bendrijos valstybių narių vadovai susitiks Briuselyje.

Gautinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo dar turės vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai, tačiau didžiausių Bendrijos narių – Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos – lyderiai jau ketvirtadienį per kelionę į Rusijos sukelto karo nuniokotą Kyjivo priemiestį išreiškė visokeriopą paramą šiai idėjai.

Dabartinis rusų puolimas Donbase, siekiant sugriauti ir užimti Sjevjerodonecką Luhansko srityje, yra nulemtas politinių motyvų – miesto užėmimas gali pasitarnauti propagandai, tačiau jis nepereis į operacinę sėkmę, sako 15min studijoje penktadienį apsilankęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

„Sjevjerodonecko užėmimas yra grynai politinis klausimas. Nieko jis nelems. Karas čia nesibaigs“, – sakė atsargos generolas.

J.V.Žukas taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų okupuotose teritorijose vis aktyviau ima veikti ukrainiečių partizanai, kurie įbaugino rusus.

Jis padėtį mūšio lauke aptarė penktadieninėje 15min laidoje „Kas naujo fronte“.

VIDEO: Kas naujo fronte: mūšis dėl Donbaso, vokiečių pažadai ir rusų imperializmo gydymas

Kas naujo fronte: mūšis dėl Donbaso, vokiečių pažadai ir rusų imperializmo gydymas

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pranešė, kad buvo informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius, ir paragino JAV piliečius susilaikyti nuo kelionių į karo draskomą šalį.

Paklaustas apie Ukrainoje dingusius du savanorius kovotojus, kuriuos, kaip nuogąstaujama, į nelaisvę paėmė Rusijos pajėgos, J.Bidenas atsakė: „Buvau informuotas.“

Prezidentas žurnalistams sakė nežinąs, kur yra šie vyrai, ir perspėjo, kad „amerikiečiai neturėtų vykti į Ukrainą“.

JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paragino Rusiją kaip su karo belaisviais elgtis su visais amerikiečiais, paimtais į nelaisvę jiems kovojant Ukrainos kariuomenės pusėje. Toks statusas turėtų garantuoti jiems humanišką elgesį.

Departamento duomenimis, be dviejų karo veteranų, kuriuos, kaip pranešama, Rusijos pajėgos praėjusią savaitę paėmė į nelaisvę per įnirtingą mūšį, Ukrainoje tikriausiai dingo ir trečias amerikietis.

Pasak savanorių artimųjų ir Kongreso narių, Alabamoje gyvenę Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas ryšį su savo šeimomis prarado praėjusią savaitę.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pasiūlė pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo operaciją, rašo BBC.

Teigiama, kad taip kas keturis mėnesius būtų galima apmokyti iki 10 000 karių.

„Scanpix“/AP nuotr./Borisas Johnsonas ir Volodymyras Zelenskis

Pagal pasiūlymą Ukrainos kariai būtų mokomi kitose šalyse po tris savaites – mokytųsi „mūšį laiminčių įgūdžių“, taip pat medicinos, kibernetinio saugumo ir kovos su sprogmenimis taktikos.

Pareiškime, kurį cituoja BBC, teigiama, kad būtų siekiama atkurti ir sustiprinti Kijevo pasipriešinimą Rusijos invazijai.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienį grįžo į Kyjivą su antru vizitu kiek daugiau nei per du mėnesius, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pagyręs „ryžtingą“ Britanijos paramą jo šaliai.

„Daugybė šio karo dienų įrodė, kad Didžiosios Britanijos parama Ukrainai yra tvirta ir ryžtinga. Džiaugiuosi vėl matydamas didį mūsų šalies draugą Borisą Johnsoną Kyjive“, – rašė jis „Telegram“ ir pasidalijo vaizdo įrašu iš lyderių susitikimo prezidentūroje.

„Pone Prezidente, Volodymyrai, gera vėl būti Kyjive“, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje parašė B.Johnsonas.

Vizitas įvyko kitą dieną po to, kai Ukrainoje viešėjo didžiųjų Europos Sąjungos valstybių vadovai. Praėjus beveik keturiems mėnesiams po Rusijos invazijos pradžios, jie išreiškė paramą Ukrainos siekiui tapti kandidate į ES.

Anksčiau penktadienį Europos Komisija pasiuntė stiprų solidarumo su Ukraina simbolį, paskelbusi, kad siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą.

Užsitikrinusi oficialų kandidatės statusą Ukraina galės pradėti veikiausiai ne vienus metus truksiantį stojimo procesą. Gautinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo dar turės vienbalsiai patvirtinti Bendrijos šalių lyderiai birželio 23–24 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime.

Balandžio 9 dieną, praėjus dviem savaitėms po to, kai Rusijos kariuomenė buvo išstumta iš Ukrainos sostinės priemiesčių, B.Johnsonas tapo pirmuoju Didžiajam septynetui (G-7) priklausančios šalies vadovu, apsilankiusiu Kyjive.

Jis buvo nufilmuotas kartu su V.Zelenskiu vaikštinėjantis ištuštėjusiomis Kyjivo gatvėmis, o ukrainiečiai palankiai įvertino jo solidarumą, todėl prezidentas pareiškė, kad Britanijos parama Ukrainai „visiems laikams liks istorijoje“.

Kijeve uždrausta naudoti pirotechnikos gaminius, taip pat garsiai dainuoti ir transliuoti pramoginę muziką, naudojant garsą skleidžiančią įrangą.

Apie tai pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos spaudos tarnyba „Telegram“ tinkle.

Teigiama, kad tylos režimo nesilaikymas neigiamai veikia Kyjivo gyventojų psichologinę ir emocinę būklę.

Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas  tampa abejotini.

Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis dujomis patenkindavo apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Kelios Europos valstybės, įskaitant Italiją ir Vokietiją, yra labai priklausomos nuo dujų iš Rusijos, todėl Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi atvirai apkaltino Kremliaus kontroliuojamą dujų gigantą „Gazprom“, kad šis meluoja dėl tiekimo Europai mažinimo priežasčių.

Vasaros mėnesiais dujų vartojimas Europoje gerokai sumažėja, nes nereikia šildyti pastatų, tad ji skuba papildyti savo atsargas kitai žiemai. Europos Sąjunga tikisi, kad iki lapkričio mėnesio jos valstybių narių dujų saugyklų infrastruktūra būtų užpildyta bent 80 procentų.

Dujų trūkumas, dėl kurio kyla kainos, „dabar atsiliepia ne vartotojams, o atsargų kaupimui“, sakė M.Draghi ir pridūrė, kad saugyklos Italijoje dabar užpildytos 52 procentais.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Įnirtingos kovos tęsiasi Sjevjerodonetske, Toškivkos ir Zolotės srityse, Rusijos įsibrovėliai smarkiai apšaudo Lysyčanską, paskelbė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Vyksta mūšiai. Miestas neužimtas, kaip sako rusai.. Orkai dar nesibaigė, iš visų plyšių lenda it tarakonai“, – rašė jis.

Jis pažymėjo, kad Lysyčansko smarkiai apšaudžius, žuvo daug žmonių, taip pat ir vakar per Rusijos aviacijos smūgį į namą, kuriame žmonės slėpėsi nuo apšaudymo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ketina nuo liepos 1 dienos įvesti vizas Rusijos piliečiams, praėjus keturiems mėnesiams nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios.

„Ukraina įveda vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams“, – sakė V.Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.

Pasak prezidento, šis reikalavimas įsigalios „2022 metų liepos 1-ąją“, remiantis vyriausybės sprendimu, kurio jis tikisi „dar šiandien“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Šiuo žingsniu Rusijos piliečiams bus atšauktas bevizis režimas, įsigaliojęs 1991 metais Ukrainai tapus nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos.

V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad tokios priemonės imamasi dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos ir siekiant sustiprinti užpultos šalies gynybos potencialą.

„Dėl Rusijos Federacijos pradėto visuotinio karo turime sustiprinti Rusijos piliečių atvykimo į mūsų teritoriją kontrolę. Saugumas yra prioritetas“, – pabrėžė A. Jermakas.

Abi kaimynės turi beveik 2,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną, o daug jų gyventojų sieja giminystės ryšiai.

Tačiau rusų apsilankymų Ukrainoje smarkiai sumažėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, nulėmusios karą su Kremliaus remiamais prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.

2013-aisiais Ukrainoje apsilankė 10,8 mln. Rusijos piliečių, tačiau po metų šis skaičius sumažėjo iki 2,5 milijono. 2015–2019 metais apsilankymų užregistruota net mažiau – maždaug po 1,5 mln. per metus, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka.

Pasak jo, 2020 ir 2021 metais įsibėgėjus COVID-19 pandemijai, Rusijos keliautojų atvykdavo po 500 tūkst. per metus.

Ukraina, kur plačiai vartojama rusų kalba ir nuo 2004-ųjų įvyko dvi provakarietiškos revoliucijos, pastaraisiais metais taip pat pritraukia daug liberalių pažiūrų rusų, bėgančių nuo Vladimiro Putino režimo.

Sausio pabaigoje beveik 175 tūkst. Rusijos piliečių turėjo leidimus gyventi Ukrainoje, AFP pranešė migracijos pareigūnai.

Tačiau tikėtina, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis, nes iki šiol Ukraina niekada neturėjo vizų režimo su Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

„Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V.Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas“EK vadovei Ursulai von der Leyen ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.

Mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 20 buvo sužeisti per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui pietiniame Ukrainos mieste Mykolajive, penktadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

„Per raketų smūgį gyvenamajam rajonui žuvo du ir buvo sužeista dar 20 žmonių“, – socialiniuose tinkluose pranešė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Anksčiau jis sakė, kad tarp sužeistųjų yra vaikas.

„Per ryte suduotą smūgį Mykolajive buvo apgadinti keturi gyvenamieji daugiaaukščiai ir vienas infrastruktūros objektas, – sakė V. Kimas. – Vyksta gelbėjimo darbai.“

Rusijos pajėgos nuo pat invazijos pradžios vasario 24-ąją reguliariai taikosi į Mykolajivą.

Šis miestas yra Pietų Ukrainos gynybos linijoje, nes per jį eina kelias į didelę strateginę svarbą turintį Juodosios jūros uostą Odesą.

Mykolajivas yra už maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, Rusijos pajėgų užimto pirmosiomis karo savaitėmis.

Kovo mėnesį Rusijos pajėgos smogė srities administraciniam pastatui, tuomet žuvo keliolika žmonių.

Prancūzija nuo birželio 15 dienos nebegauna gamtinių dujų iš Rusijos dujotiekiais, penktadienį pranešė tinklo operatorė „GRTgaz“, Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ šią savaitę įspėjus apie planus smarkiai sumažinti tiekimą Europai.

„Gazprom“ teigimu, tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ mažinamas dėl remonto darbų, tačiau ES pareigūnai mano, kad Maskva keršija Ukrainos sąjungininkėms.

Prancūzija apie 17 proc. dujų gauna iš Rusijos per tinklo jungtis su Vokietija, kuri labai priklauso nuo Rusijos tiekimo ir sukritikavo „Gazprom“ žingsnį kaip „politinį“.

Nuo šių metų pradžios tiekimas jau sumažintas 60 proc., todėl kainos išaugo.

Tačiau „GRTgaz“ pažymėjo, kad šiuo metu Prancūzijai jokios grėsmės nėra, o atsargos sudaro 56 proc. pajėgumų, palyginti su birželiui įprastu 50 proc. kiekiu.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Prancūzija ir kitos šalys padidino dujų importą iš Ispanijos vamzdynais, taip pat suaktyvino laivais atgabenamų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pirkimą.

Didžioji dalis SGD vis dar tiekiama iš Rusijos, o Prancūzija šiuo metu yra viena didžiausių pirkėjų, teigiama šią savaitę paskelbtoje Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaitoje.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja.

„Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios humanitarinė situacija visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia itin didelį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pareiškime.

Jame nurodoma, kad „ypač neramina“ padėtis Sjevjerodonecke ir aplink jį. Šiame Ukrainos rytuose esančiame mieste kruvinos kovos tęsiasi jau kelias savaites.

Ketvirtadienį Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Sjevjerodonecke yra įstrigę maždaug 10 tūkst. civilių. Kad kai kurie jų slepiasi vietos chemijos gamykloje.

Pasak JT, mieste vis sunkiau gauti švaraus vandens, maisto, blogėja sanitarinės sąlygos, trūksta elektros.

Pranešime sakoma, kad Rytų Ukrainoje „toliau intensyvėjant aktyviems karo veiksmams“, žūsta daug civilių, įskaitant pagalbos darbuotojus.

„Nepaisant didžiulių pasiekiamumo iššūkių, JT ir humanitarinės [pagalbos] partnerės nuo karo pradžios visoje Ukrainoje pasiekė per 8,8 mln. žmonių“, – nurodoma jame.

Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad evakuacija iš Sjevjerodonecko chemijos įmonės „Azot“ slėptuvių šiuo metu neįmanoma.

 „Dėl nuolatinių apšaudymų ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga išeiti iš gamyklos teritorijos. Slėptuvėse yra 568 žmonės, iš jų 38 vaikai“, – sakė S.Haidajus.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Jis pridūrė, kad palikti gamyklą galima tik esant visiškoms paliauboms.

Tuo pačiu metu, anot jo, Sjevjerodoneckas nėra užblokuotas, yra susisiekimas su miestu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M.Draghi su E.Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.

Netrukus po to, kai traukinys ketvirtadienį išvyko iš Kyjivo, E.Macronas taip pat surengė derybas su O.Scholzu.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./E.Macronas, O.Scholzas ir M.Draghi Irpinėje

Lankydamiesi Ukrainoje šie trys lyderiai, prie kurių buvo prisidėjęs Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, sakė, kad yra pasirengę nedelsiant suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino šį pareiškimą ir išreiškė viltį, kad kitos ES narės prieš birželio 23–24 dienomis įvyksiantį bloko viršūnių susitikimą su tuo sutiks.

Kiekvienai delegacijai buvo skirta po keturis specialaus traukinio, kurį organizavo ukrainiečiai, vagonus.

Su lyderiais traukiniu važiavo diplomatų ir žurnalistų, taip pat maždaug 80 prancūzų, vokiečių, italų ir ukrainiečių apsaugos pareigūnų.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pranešė, jog jos padalinys Rusijoje nutraukia gamybą visose gamyklose, parduos produkciją ir pasitrauks iš šios rinkos, skelbia „Reuters“ agentūra.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./„Coca-Cola“

Plačiau skaitykite čia.

Rusija per 114 agresijos karo Ukrainoje dienų jau prarado daugiau nei 32 tūkst. karių, 215 lėktuvų, 180 sraigtasparnių ir 734 artilerijos sistemas pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke

Didžiausius nuostolius per pastarąją parą priešas patyrė Bachmuto kryptimi.

JAV leidinys "The New York Times" paskelbė masinės kapavietės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamame Lysyčansko mieste nuotrauką.

Iškastoje tranšėjoje yra apie 300 civilių kūnų. Šie žmonės žuvo nuo balandžio pradžios per Sjevjerodonecko, Rubižnės ir Lysyčansko apšaudymus. Kūnai supakuoti į maišus ir sukrauti į krūvą, nes nėra artimųjų, kurie galėtų juos paimti ir palaidoti, rašoma leidinyje

Ukrainos kariškiai teigė, kad neturi kuo užkasti masinės kapavietės, nes visa įranga perduota apkasų ir įtvirtinimų statybai.

Rusijos kariuomenė smogė Mykolajivo miestui, pranešė regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Pasak jo, žuvo mažiausiai vienas civilis ir dar šeši buvo sužeisti, įskaitant vaiką. Buvo apgadinti keturi daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir vienas infrastruktūros objektas.

Juodosios jūros vandenyse ukrainiečių paleistos raketos „Harpoon“ pataikė į okupantų „Vasilij Bech“ vilkiką. Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Maksymas Marčenka.

„Šį rytą Juodojoje jūroje raketos „Harpoon“ pataikė į Juodosios jūros laivyno vilkiką „Vasilij Bech“, kuris gabeno šaudmenis, ginklus, personalą į Gyvačių salą. Linkėjimai kreiserui „Maskva“!“ – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas savo „Facebook“ puslapyje patvirtino, kad pataikė į vilkiką. 

„Juodojoje jūroje Juodosios jūros laivyno vilkikas „Vasilij Bech“ nukentėjo gabenant amuniciją, ginklus ir Juodosios jūros laivyno personalą į Gyvatės salą“, – sakoma pareiškime.

Rusijos pusė šios informacijos kol kas nei patvirtino, nei paneigė.

Rusijos verslo elite ir oligarchų bendruomenėje stiprėja skepticizmas dėl karo prieš Ukrainą. Taip teigiama kasdienėje britų žvalgybos ataskaitoje.

„Migracijos prašymai rodo, kad 15 tūkst. Rusijos milijonierių tikriausiai jau bando išvykti iš šalies. Greičiausiai motyvai apima ir asmeninį invazijos atmetimą, ir siekį išvengti finansinių Rusijai įvestų sankcijų pasekmių. Jei toks rezultatas išliks ir toliau, tikėtina, tai padidins ilgalaikę karo žalą Rusijos ekonomikai“, – teigiama pranešime.

Taip pat pažymima, kad nors dauguma rusų sako sociologams pritariantys „specialiajai operacijai“, dalis gyventojų ir aktyviai, ir pasyviai demonstruoja savo nesutikimą su ja.

 Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją užtikrinti, kad su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais savanoriais būtų elgiamasi kaip su karo belaisviais.   

Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad Ukrainoje, kaip manoma, dingo trečias amerikietis. Anksčiau skelbta, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos per mūšį paėmė į nelaisvę du JAV kariuomenės veteranus, kovojusius ukrainiečių pusėje.

„Rusai turi tam tikrų įsipareigojimų, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, įskaitant savanorius, kurie gali būti trečiųjų šalių piliečiai, įtraukti į ginkluotąsias pajėgas, turėtų būti laikomi karo belaisviais pagal Ženevos konvencijas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Karo belaisviams „turi būti užtikrintas tokį statusą atitinkantis elgesys ir apsauga, įskaitant humanišką elgesį [su jais] ir teisingo teismo garantijas“, – nurodė jis.

Trečiadienį keli Kongreso nariai ir dviejų dingusių savanorių artimieji pranešė, kad Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas, Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado praėjusią savaitę, kai su ukrainiečių kariais dalyvavo kautynėse prie Rusijos sienos.

Pasak N.Price'o, Jungtinės Valstijos negali patvirtinti informacijos apie A.Drueke'ą ir A.Huynhą, taip pat pranešimų apie trečią dingusį JAV pilietį, su kuriuo ryšys, kaip skelbiama, nutrūko „pastarosiomis savaitėmis“.

Ženevos konvencijos apibrėžia karo belaisvių teises, įskaitant draudimą juos kankinti ir reikalavimą užtikrinti jiems būtiną medicininę pagalbą. 

Prezidento pareigas einant George'ui W. Bushui, Jungtinės Valstijos per „karą su terorizmu“ sulaikytus kovotojus traktavo kaip „priešo kombatantus“, o ne karo belaisvius, kad išvengtų Ženevos konvencijų numatytų apsaugos reikalavimų.

Prezidento Joe Bideno administracija siunčia Ukrainai milijardų dolerių vertės karinę ir ekonominę pagalbą, tačiau tvirtina, kad JAV tiesiogiai nekovoja su Rusija ir neskatina amerikiečių vykti į karo zoną.

Rusijos kariuomenė tęsia puolimą Slovjanske, mūšis tęsiasi Krasnopilio srityje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Slovjansko kryptimi okupantai sutelkia pagrindines pastangas. Vykdo žvalgybą Krasnopilijos srityje, mūšis tęsiasi.

Siekdamas sudaryti sąlygas pulti Slovjansko miestą, priešas naudoja artileriją Dolynos, Krasnopiljos, Dibrivno ir Virnopilio srityse“, – rašė Generalinis štabas.

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius sako, jog Europos Komisija (EK) penktadienį turėtų pateikti teigiamą išvadą dėl šalies kandidatės statuso Ukrainai.

„Reikia palaukti komisarų galutinio sprendimo ir viešai iškomunikuotos žinios iš Komisijos pirmininkės, tačiau tikėtina, kad Komisija rekomenduos ES valstybėms narės suteikti kandidatės statusą Ukrainai, suprantant, kad Ukraina padarys tam tikrus žingsnius kelyje į eurointregraciją“, – penktadienį LRT sakė A.Pranckevičius.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arnoldas Pranckevičius

Jis teigė, kad „detalėse, žinoma, bus paslėptas velnias“, bet sakė besitikintis, kad reikalavimai Ukrainai bus įgyvendinami ir tai nesustabdys šalies eurointegracijos kelyje.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive.

Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų suteiktas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen, Volodymyras Zelenskis

Nuomonė pasitarnaus kaip pamatas diskusijoms per kitos savaitės ES viršūnių susitikimą, kai lyderiai turėtų patvirtinti Ukrainos, kaip šalies kandidatės, statusą. Tačiau šis statusas bus susietas su griežtomis sąlygomis, o Ukrainos stojimas gali užtrukti ne vienus metus ar net dešimtmečius.

Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai skubiai būtų suteiktas kandidatės statusas, ketvirtadienį Kyjive sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas.

Plačiau skaitykite čia.

Slovjansko kryptimi rusai bando visiškai kontroliuoti Bogorodičnę, tačiau Ukrainos kariai sėkmingai atmušė puolimą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas

Pranešama, kad okupantai sutelkia savo jėgas į Slovjansko puolimą. Jie vykdo žvalgybą mūšyje Krasnopolio srityje, mūšis tęsiasi. Siekdamos sudaryti sąlygas puolimui prieš Slovjanską, Rusijos pajėgos naudoja artileriją Dolinos, Krasnopolio, Dubrovnojaus ir Vernopolio srityse.

Voluinės ir Polesės kryptimis pagrindinės Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pastangos yra nukreiptos į žvalgybą, inžinerinę pozicijų įrangą ir valstybės sienos apsaugą. Raketų ir oro smūgių grėsmė išlieka.

Siversko kryptimi priešas tęsia parodomuosius veiksmus, šaudydamas artileriją į gynybos pajėgų dalinius Sumų ir Černihivo sričių pasienio regionuose.

Pranešime teigiama, kad Charkivo kryptimi rusai sutelkia savo pastangas, kad išlaikytų linijas, neleisdami Ukrainos pajėgoms pasiekti sieną ir kariuomenės grupės Slovjansko kryptimi užnugarį. Rusijos pajėgos bandė vykdyti žvalgybą Kočubijivkos srityje. Ukrainos kariai atsakė taiklia ugnimi ir priešas atsitraukė.

Generalinis štabas praneša, kad Sjevjerodonecko kryptimi okupantai ir toliau apšaudo Ukrainos dalinius iš patrankų ir raketinės artilerijos. Jie pradėjo antskrydį Ustinovkai. Kovos dėl visiškos Sjevjerodonetsko kontrolės tęsiasi. Priešas perkelia papildomus raketinės artilerijos dalinius.

Bachmuto kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmušė šturmą Zolotės kryptimi, Rusijos pajėgos atsitraukė, skelbiama štabo pranešime. Teigiama, kad Rusija bandė veržtis Vasiljevkos ir Berestovo gyvenviečių kryptimi. Ukrainos kariai atsakė ugnimi ir privertė priešą bėgti.

Avdijivkos, Kurachovo, Novopavlovsko ir Zaporižios kryptimis aktyvus priešo puolimas nebuvo užfiksuotas. Priešas pradėjo antskrydžius prie Niujorko, Avdijivkos ir Pobedos.

Pranešama, kad agresorius ir toliau blokuoja civilinę laivybą Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje. Jo akvatorijoje yra du „Kalibr“ tipo jūrinių sparnuotųjų raketų nešėjai.

Gali būti, kad rusai rengia netikras atakas netoli Chersono, kad gyventojai nepalaikytų ukrainiečių kontrpuolimo, skelbia JAV Karo studijų institutas.

Rusai dar labiau sustiprino rezervines pozicijas Chersono ir Mykolajivo srityse, tikriausiai atsakydami į ukrainiečių kontratakas, skelbia institutas.

Pagrindinės analitikų įžvalgos:

• Rusijos pajėgos tęsė antžeminius Sjevjerodonecko ir gyvenviečių, esančių palei Ukrainos sausumos komunikacijos linijas (GLOC) iki Lysyčansko, puolimus. 
• Rusijos pajėgos vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas į šiaurės vakarus nuo Slovjansko, o Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, atnaujino pasirengimą kontrpuolimui į vakarus nuo Iziumo.
• Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Charkivo miesto vyko Rusijos ir Ukrainos pajėgų susirėmimai, tačiau reikšminga teritorija nepasikeitė.
• Rusijos pajėgos toliau stiprino atsargines pozicijas šiaurės vakarų Chersono srityje, greičiausiai tikėdamosi Ukrainos kontrpuolimo šiame regione.

Šimtai civilių gyventojų, pasislėpusių „Azot“ chemijos gamykloje Sjevjerodonecke, nebegali evakuotis dėl tebesitęsiančio Rusijos artilerijos apšaudymo, CNN sakė Luhansko srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Dabar iš ten neįmanoma ištrūkti, – pranešė jis. – Fiziškai tai įmanoma, bet labai pavojinga dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų. Jei kas nors ištrūks, yra 99 proc. tikimybė, kad jis mirs“, – pridūrė jis.

S.Haidaus CNN sakė, kad šiuo metu gamykloje prieglobstį rado 568 žmonės, įskaitant 38 vaikus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gamykla „Azot“ Sjevjerodonecke

„Azot“ slėptuvėje prisiglaudę civiliai turi maisto atsargų, tačiau jos nebuvo papildytos jau dvi savaites, pranešė Sjevjerodonecko rajono karinės administracijos vadovas Romanas Vlasenka. Pasak jo, dauguma ten prisiglaudusių žmonių yra chemijos gamyklos darbuotojai, jų šeimos nariai ir keli vietiniai gyventojai.

„Jie ten slėpėsi nuo pat pradžių, – sakė jis CNN. – Ten yra tikros slėptuvės nuo bombų.“

Rusija šiuo metu yra „labiau sumažėjusi galia“ ir jau „strategiškai pralaimėjo“ karą Ukrainoje, pareiškė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadovas, skelbia „Sky News“.

Vladimiras Putinas prarado 25 proc. Rusijos sausumos galios dėl „menkos“ naudos, pridūrė admirolas seras Tony Radakinas.

Jis taip pat sakė, kad Rusijai trūksta karių ir modernių raketų ir ji niekada negalės užimti visos Ukrainos.

Ukrainos rytuose ir pietuose verda įnirtingos kovos su rusų okupantais

+16

 „Tai baisi Rusijos klaida – ji jau strategiškai pralaimėjo.

NATO yra stipresnė – Suomija ir Švedija nori prisijungti.

Rusijos mašina buksuoja ir kasdien įveikia po porą – du, tris, penkis – kilometrus. Ir tai sunku Ukrainai, bet tai bus ilga kova. Ir mes palaikome Ukrainą, Ukraina parodė, kokia ji iš tikrųjų drąsi.

O Rusija turi pažeidžiamų vietų, nes jai trūksta žmonių, jai trūksta aukštųjų technologijų raketų“, – sakė admirolas.

T.Radakinas negailėjo pagyrų Ukrainos žmonėms.

„Jie išradingai kovoja su rusais. Tačiau jie taip pat yra sąžiningi žmonės, sakantys, kad iš tikrųjų jiems reikia pagalbos“, – sakė admirolas.