Tragedija Ukrainoje: per kovinę misiją prie Bachmuto žuvo 6 ukrainiečių pilotai

Berlynas perdavė Ukrainai 10 tankų „Leopard 1A5“, kurie yra naujausio karinės pagalbos Ukrainai paketo dalis, rugpjūčio 30 d. pranešė Vokietijos vyriausybė.

Į šią dalį taip pat buvo įtrauktas oro erdvės stebėjimo radaras TRML-4D, 16 žvalgybinių bepiločių orlaivių VECTOR, keturi sunkieji transporteriai 8x8 HX81 kartu su keturiomis puspriekabėmis, 13 mln. šaulių ginklų šaudmenų ir lauko ligoninė.

Šių metų pradžioje Vokietija paskelbė, kad bendradarbiaudama su partneriais suteiks Ukrainai mažiausiai 100 senesnių tankų „Leopard 1“, kurie padės Ukrainai kovoti su Rusijos agresija. Pirmieji 10 iš jų buvo pristatyti liepos 20 d.

Imago / Scanpix nuotr./„Leopard 1“

Rugpjūtį Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ iš privačios Belgijos bendrovės įsigijo 50 tankų „Leopard 1“ ir paskelbė, kad 30 iš jų bus išsiųsti Kyjivo pajėgoms sustiprinti.

Kelios Ukrainos partnerės, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Daniją, planavo iš Šveicarijos bendrovės įsigyti beveik 100 tankų „Leopard“ ir nusiųsti juos Ukrainai. Tačiau Šveicarija užblokavo pardavimą, remdamasi savo neutralumo politika.

Ukrainos ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo šešis šuniukus iš degančio restorano vakariniame Chmelnyckio mieste, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. 

Šuniukai drebėjo ir kaukė, kai gelbėtojai bandė likviduoti liepsnas ir ištraukti juos iš malkų krūvos. 

„Kai atvyko gelbėtojai, restoranas ir stogas jau buvo visiškai apimti liepsnų. Staiga dirbdami gelbėtojai išgirdo šuniukų cypimą“, – sakė ministerija. 

„Jie buvo ištraukti vienas po kito, o jų motina – bėgiojo aplink ugniagesius ir su dėkingumu stebėjo, kaip jos mažyliai buvo išgelbėti.“

Ministerija nenurodė, dėl ko kilo gaisras, tačiau patvirtino, kad jis buvo užgesintas ir neišplito į netoliese esančią miško teritoriją.  

Daugiau nei prieš savaitę Chmelnyckis buvo atakuojamas bepiločio lėktuvo, per smūgį buvo apgadinta beveik 400 pastatų.

Vietos gubernatorius pranešė, kad virš Rusijos Briansko srities buvo numušti du Ukrainos bepiločiai orlaiviai. 

Priešlėktuviniai daliniai numušė bepiločius orlaivius, tačiau aukų ir žalos nepatyrė, sakė Aleksandras Bogomazas. 

„Rusijos gynybos ministerijos priešlėktuvinės pajėgos užkirto kelią Ukrainos teroristų išpuoliui“, – parašė jis „Telegram“. 

„Du bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš Briansko rajono. Aukų ir nuostolių nėra“.

Į tą rajoną buvo išsiųstos operatyvinės ir avarinės tarnybos, pridūrė jis. 

Ši ataka įvykdyta po to, kai anksti ryte šeši Rusijos regionai patyrė dronų smūgius.

Okupuotame Kryme girdisi sprogimai, „Twitter“ kanale praneša „Nexta“.

Vienas žmogus žuvo, o 13 buvo sužeista dėl Ukrainos apšaudymo Rusijos okupuotame Donecko regione, pranešė pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovas Denisas Pušilinas.

„Taikūs respublikos miestai dar vieną dieną patyrė nuožmų Ukrainos ginkluotų formuočių apšaudymą. Vienas žmogus žuvo [...] trylika buvo sužeisti, tarp jų du nepilnamečiai“, – sakė D.Pušilinas.

Pasak jo, aukų būta Donecko mieste ir jo apylinkėse. Taip pat buvo apgadinti namai ir civilinė infrastruktūra, pridūrė D.Pušilinas.

Per pirmuosius karo Ukrainoje metus technologijų įmonės, įskaitant „TikTok“ ir „Twitter“, nesugebėjo veiksmingai kovoti su Rusijos dezinformacija internete, teigiama trečiadienį paskelbtame Europos Sąjungos tyrime.

ES jau anksčiau įspėjo, kad po Maskvos karinės invazijos, kuri buvo pradėta 2022 metų vasarį, Rusija bando manipuliuoti informacija internete. 

Nepriklausomas ES tyrimas atliktas po to, kai šį mėnesį pagal skaitmeninių paslaugų aktą (DSA) didžiausioms pasaulio interneto platformoms pradėtos taikyti griežtesnės taisyklės.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta prokremliškos dezinformacijos keliamai rizikai šešiose platformose – „Facebook“, „Instagram“, „X“, „YouTube“, „TikTok“ ir „Telegram“ – ir tam, ar įmonių veiksmai atitinka DSA elementus.

Daugiau skaitykite ČIA.

Lenkijos parlamentas trečiadienį pritarė komisijos, tiriančios Rusijos įtaką veiklai.

Lenkijos prezidentas šio mėnesio pradžioje pasirašė pakoreguotą prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Rusijos įtakos, laikomą nukreiptu prieš opoziciją ir kritikuojamą JAV bei Europos Sąjungos.

Pagal įstatymą sukurta komisija tikrins, ar 2007–2022 metais politikai priėmė sprendimų veikiami Rusijos ir ar tie sprendimai gali kelti grėsmę Lenkijos saugumui. 

Konservatyvioji dauguma išrinko devynis komisijos narius per balsavimą, kurį boikotavo visos opozicinės partijos, atsisakiusios siūlyti kandidatus į šias pareigas ir pavadinusios jį neteisėtu ir antikonstituciniu.

Baltieji rūmai trečiadienį pranešė, kad Rusija slaptai ir aktyviai derasi su Šiaurės Korėja, kad įsigytų įvairios amunicijos ir atsargų, skirtų Maskvos karui Ukrainoje.

„Rusijos ir KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) derybos dėl ginklų aktyviai vyksta“, – sakė Baltųjų Rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby, teigdamas, kad pagrindinis derybų objektas – artilerijos amunicija Maskvos pajėgoms.

J.Kirby pažymėjo, kad Šiaurės Korėja, nors ir neigia, praėjusiais metais tiekė Rusijai raketas ir artilerijos sviedinius, kuriuos naudojo privati karinė bendrovė „Wagner“.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Jis sakė, kad neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nuvyko į Šiaurės Korėją, siekdamas įsigyti papildomos karo amunicijos.

„Po šio vizito prezidentas (Vladimiras) Putinas ir KLDR lyderis Kim Jong Unas apsikeitė laiškais, kuriuose įsipareigojo stiprinti dvišalį bendradarbiavimą“, – žurnalistams sakė J.Kirby.

Jungtinėse Tautose JAV, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja ir Japonija bendrame pareiškime teigė, kad bet koks toks sandoris pažeistų Saugumo Tarybos rezoliucijas, draudžiančias ginklų sandorius su Šiaurės Korėja. Šioms rezoliucijoms pritarė pati Maskva.

Šalys teigė, kad po S.Šoigu vizito Pchenjane kita Rusijos pareigūnų grupė išvyko į Šiaurės Korėją tęsti derybų dėl ginklų pirkimo.

„AP“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

„Rusija derasi dėl didelio kiekio ir įvairių rūšių amunicijos iš KLDR, kuri būtų naudojama kare prieš Ukrainą. Šie galimi sandoriai taip pat galėtų apimti žaliavų, kurios reikalingos Rusijos gynybos pramonės bazei, tiekimą. Bet kokie tokie ginkluotės sandoriai būtų rimtas Saugumo Tarybos rezoliucijų, vienbalsiai priimtų po KLDR branduolinių bandymų ir balistinių raketų paleidimo, pažeidimas“, – pridūrė jos.

Ukrainos sukilėlių grupuotė prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš Rusijos politinės partijos būstinę Chersone. 

„Ateš“ teigė, kad antradienio naktį „sunaikino“ „Vieningosios Rusijos“ rinkimų centrą Naujojoje Kachovkoje. 

Per sprogimą, jos teigimu, žuvo trys Rusijos kariai, kurie buvo atsakingi už objekto apsaugą. 

Tačiau vietos prorusiškas politikas tai paneigė. 

„Dėl gaisro, kilusio dėl sprogimo, sudegė visa dokumentacija, kurią okupantai atvežė rugsėjo 8-10 d. numatytiems rinkimams“, – grupė rašė „Telegram“ . 

„Mes netoleruosime neapgalvotų pseudorinkimų mūsų teritorijoje. „Ateš“ kovos tol, kol paskutinis okupantas paliks Ukrainos teritoriją“. 

Rusija buvo kaltinama kankinusi ukrainiečius Chersone, tačiau Maskva tai ne kartą neigė.

Rusijos teismas trečiadienį nuteisė aktyvistę šešerius metus kalėti už „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą.

Taikaus pasipriešinimo judėjimo atstovei Olgai Smirnovai taip pat trejus metus uždrausta tvarkyti interneto svetaines, teigė Rusijos teisių padėties stebėjimo grupė „OVD-Info“.

Sankt Peterburgo Kirovsko apygardos teismo atstovas agentūrai AFP patvirtino, kad O.Smirnova buvo nuteista, tačiau plačiau pakomentuoti atsisakė.

2022 metų kovą O.Smirnova paskelbė kelis įrašus socialiniuose tinkluose apie Rusijos kariuomenės taktiką Ukrainoje ir civilių gyventojų žūtis.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, bet kokia vieša Maskvos puolimo kritika uždrausta.

Tūkstančiai rusų buvo sulaikyti už protestus prieš Maskvos puolimą Ukrainoje, o kai kurie garsiausi aktyvistai, tarp jų Vladimiras Kara-Murza ir Ilja Jašinas, atsidūrė už grotų.

Rusijoje trečiadienį prieš teismą stojo vyras, kuris interviu užsienio žiniasklaidai kritikavo Maskvos puolimą Ukrainoje, valdžiai tęsiant susidorojimą su kitaminčiais. 

Vieša rusų puolimo Ukrainoje kritika uždrausta, o už atvirą Rusijos kariuomenės smerkimą socialiniuose tinkluose ir kitur keli žinomi ir paprasti rusai buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Kovą valdžia pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš vyrą, kuris užsienio žiniasklaidai duotame gatvės interviu kritikavo puolimą Ukrainoje – tai pirmas toks atvejis po to, kai 2022 metais prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į kaimyninę šalį.

37 metų Jurijus Kochovecas davė interviu „Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) prie centrinės Maskvos metro stoties 2022-ųjų liepą.

J.Kochovecas buvo apkaltintas melagingos informacijos apie kariuomenę skleidimu bei „politinės neapykantos“ motyvais ir dabar jam gresia iki 10 metų kalėjimo.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP-Scanpix nuotr.

Latvijos gynybos ministrė Inara Murniece absurdiškais pavadino dalies Rusijos tinklaraštininkų spėliojimus, kad dronų smūgis Pskovo aerodromui galėjo būti įvykdytas iš Latvijos teritorijos.

„Teiginys, kad Latvija dalyvavo vakarykščiuose įvykiuose Pskove, yra absurdiškas prasimanymas, kuriuo greičiausiai siekiama nukreipti Rusijos gyventojų dėmesį nuo Rusijos kariuomenės nuostolių fronte, taip pat nuostolių šalies viduje, kai naikinama Rusijos karinė technika ir infrastruktūra“, – ministrės I.Murniecės žodžius cituoja portalas „Delfi“.

Kadras iš vaizdo įrašo/Pskove dega aerodromas

Prielaidas, kad smūgis Pskovo civiliniam-kariniam aerodromui galėjo būti suduotas ne iš Ukrainos, o iš Latvijos ar Estijos teritorijos, kai kurie prokremliški tinklaraštininkai pradėjo reikšti beveik iš karto po smūgio, kuris buvo įvykdytas prieš pat vidurnaktį iš rugpjūčio 29-osios į 30-ąją.

Šios prielaidos grindžiamos ne kuo kitu, o tuo, kad Pskovas yra už 40-60 kilometrų nuo Estijos ir Latvijos sienų, o artimiausias Ukrainos teritorijos taškas yra už maždaug 700 kilometrų.

Praėjusią naktį suduoti smūgiai Rusijos Pskovo miestui rodo, kad karas vis sparčiau persikelia į šalies agresorės teritoriją, o šis procesas yra negrįžtamas, socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) pažymėjo Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas.

„Karas vis sparčiau persikelia į Rusiją ir jo neįmanoma sustabdyti. Šis procesas yra prarasto fronto komponento pasekmė (nepaisant visų propagandos paskleistų mitų, Rusija gana ilgai kovojo pasikliaudama tik kiekybine persvara ir tik gindamasi). Tai apima ir realių pajėgų valdymo sistemų, įskaitant oro gynybą, nebuvimą regionuose.“

Jis taip pat atkreipė dėmesį į raginimus nesmogti taikiniams Rusijos teritorijoje. M.Podoliako nuomone, jie skamba keistai ir, to nedarant, būtų tik pilamas žibalas į Rusijos agresijos ugnį.

„Nepaisant to, Ukraina išlieka įsipareigojusi nenaudoti sąjungininkų ginklų minetais tikslais, o jų bandoma pasiekti tik grynai gynybinio karo rėmuose“, – pažymėjo prezidento biuro atstovas. 

M.Podoliakas išskyrė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra asmuo, su kuriuo galima leistis į derybas.

„Demonstratyvus „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino pašalinimas patvirtina, kad Kremliaus lyderis nesilaiko susitarimų ir orientuojasi išimtinai į eskalaciją. Taigi, kol V. Putinas bus prezidentas, karas tęsis. O jis vis giliau ir giliau trauks Rusiją į chaoso bedugnę“, – rašė Kyjivo pareigūnas.

Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį net šeši Rusijos regionai tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikiniais, įskaitant minėtą Pskovą ir jame esantį aerodromą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, per Pskovo puolimą buvo sunaikinti keturi karinį personalą, įrangą ir amuniciją gabenę lėktuvai IL-76. Keli kiti buvo apgadinti.

Jo teigimu, atakos vietoje kilusį gaisrą gesino daugiau kaip 50 gelbėtojų.  

Naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ tvirtinimu, operaciją organizavo Ukrainos gynybos žvalgyba, tačiau žvalgyba kol kas oficialiai savo dalyvavimo nekomentavo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paskelbtame kreipimesi teigė, kad šią savaitę ukrainiečių pajėgoms išlaisvinus Robotynę, bus lengviau veržtis toliau į pietus, link Krymo.

„Įsitvirtinę Robotynės flanguose, mes atveriame kelią į Tokmaką, o galiausiai – į Melitopolį ir administracinę sieną su Krymu“, – sakė D.Kuleba per oficialų vizitą Paryžiuje.

Pirmadienį Ukraina pranešė susigrąžinusi Robotynės kontrolę, o antradienį paskelbė, kad jos pajėgos pasistūmėjo toliau pro rusų gynybos linijas pietiniame fronte netoli šio kaimo.

Šie D.Kulebos komentarai pasirodė Kyjivui paskelbus apie, jo vertinimu, galingiausią Rusijos surengtą oro ataką per kelias savaites. Per ją žuvo du žmonės.

Tuo tarpu Rusija pranešė apie dronų ataką vienam oro uostui ir nukentėjusius orlaivius.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Su Estija besiribojančios Pskovo srities gubernatorius sakė, kad oro gynybos sistemos atrėmė dronus, nukreiptus į aerodromą, esantį maždaug už 800 km nuo sienos su Ukraina.

Rusijos valstybinės naujienų agentūros pranešė, kad nuo išpuolio nukentėjo keturi lėktuvai.

Briansko srities, esančios netoli sienos su Ukraina, pietinės Oriolo srities, Kalugos ir Riazanės regionų, esančių į pietvakarius ir pietryčius nuo Maskvos, valdžia trečiadienį taip pat pranešė apie sunaikintus arba numuštus bepiločius orlaivius.

Oro gynyba taip pat sunaikino droną, skridusį į Maskvą, socialiniuose tinkluose rašė miesto meras ir pridūrė, kad aukų nėra ir žalos nepadaryta.

Ankstyvą trečiadienį Rusijos gynyba taip pat atrėmė jūrų dronų ataką netoli Sevastopolio okupuotame Kryme, valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Maskvos paskirtas pusiasalio gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Po to, kai praėjusį mėnesį žlugo Jungtinių Tautų pagalba sudarytas susitarimas dėl saugios laivybos grūdus gabenantiems laivams užtikrinimo, tiek Ukraina, tiek Rusija suaktyvino veiklą aplink strateginį vandens kelią.

Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas atakavo Rusijos laivus savo vandenyse ir 2014 metais Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Praėjusią savaitę Ukraina pranešė, kad jos pajėgos per specialią operaciją Kryme išskleidė šalies vėliavą ir taip paminėjo Nepriklausomybės dieną.

Rugpjūčio 30 d. leidinys „Global Witness“ pranešė, kad šiais metais ES iš Rusijos importuos rekordinį suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekį, o pirmauja Belgija ir Ispanija.

Per pirmuosius septynis 2023 m. mėnesius bloko valstybės narės išleido beveik 5,3 mlrd. eurų (5,8 mlrd. JAV dolerių) 22 mln. kubinių metrų SGD pirkti, nepaisant ES tikslo iki 2027 m. atsisakyti rusiškų degalų, nurodė organizacija, remdamasi pramonės analitikos bendrovės „Kpler“ duomenimis.

Dėl Belgijos ir Ispanijos importuojamų kiekių šios šalys šiuo metu yra atitinkamai antra ir trečia pagal dydį rusiškų SGD pirkėjos, iškart po Kinijos.

Kaip nurodė „Global Witness“, šiais metais nupirktas kiekis sudaro 40 proc. didesnį kiekį, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu. 2023 m. sausio-liepos mėn. ES šalys nupirko 52 % viso Rusijos eksporto, palyginti su 49 % 2022 m. ir 39 % 2021 m.

Nuo 2022 m. ES užsibrėžė tikslą atsiriboti nuo Rusijos dujų tiekimo, taip pat nuo kito iškastinio kuro. Pasinaudodama Europos šalių priklausomybe nuo Rusijos importo, Maskva kelis kartus sumažino arba nutraukė dujų srautą, kad pakenktų ES paramai Ukrainai.

Tačiau nepaisant to, kad Europa daugelį metų buvo priklausoma nuo rusiškų dujų, per metus ji sumažino dujų importą vamzdynais ir per metus sumažino rusiškų dujų dalį ES energijos balanse nuo 40 iki 10 proc.

Gegužės mėn. ES ir G-7 susitarė uždrausti rusiškų dujų importą maršrutais, kuriais Maskva anksčiau buvo nutraukusi tiekimą, kad būtų užkirstas kelias atnaujinti rusiškų dujų eksportą vamzdynais į tokias šalis kaip Lenkija ir Vokietija.

Nors ES dar nenustatė apribojimų rusiškoms SGD, Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera teigė, kad sprendimas bus priimtas „anksčiau nei vėliau“.

Pelnas iš iškastinio kuro tradiciškai sudarė didelę Rusijos pajamų dalį, kuri maitina Kremliaus karo veiksmus prieš Ukrainą.

Rusijos privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirtis nedaug kuo skyrėsi nuo jo gyvenimo: ją gaubė prieštaringi pranešimai, intrigos, abejonės ir paslaptis. Nepaisant to, kad pats Kremlius anksčiau jį apdovanojo Rusijos didvyrio titulu, už Ukrainos Bachmuto miesto užėmimą liaupsinamas samdinių vadas kai kurių Rusijos valstybinių televizijų buvo palaidotas vos per 60 sekundžių.

Antradienį tiek Vakarų, tiek Rusijos žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie J.Prigožino laidotuves, tačiau skelbtoje informacijoje netrūko painiavos: nebuvo aiški nei jo laidotuvių data, nei lokacija.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: J.Prigožino kapavietė atverta visuomenei, tačiau lankytojų gretos retos

J.Prigožino kapavietė atverta visuomenei, tačiau lankytojų gretos retos

Reuters

Suomija baigė inventorizuoti esamas slėptuves nuo bombų, kurias vyriausybė nusprendė suskaičiuoti po kaimyninės Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. 

Suomijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, jų yra 50 500.

Balandį Suomija prisijungė prie NATO karinio aljanso ir padarė istorinį posūkį saugumo politikos srityje, tačiau ji dešimtmečius ruošėsi galimam konfliktui su Rusija, nes Antrojo pasaulinio karo metais atrėmė Sovietų Sąjungos bandymą įsiveržti į šalį.

Atsargioji Šiaurės šalis dar šeštajame dešimtmetyje po daugiabučiais ir biurų pastatais privalomai įrengė avarines slėptuves, todėl jų skaičius šiuo metu yra didelis, pažymėjo „Reuters“.

Vyriausybės atlikto gyventojų surašymo išvadose teigiama, kad 5,5 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje yra apie 50 500 slėptuvių nuo bombų, į kurias ekstremalios situacijos ar užpuolimo atveju gali tilpti 4,8 mln. gyventojų, nurodė ministerija.

Taip pat nustatyta, kad 91 proc. slėptuvių yra pakankamai tvirtos, kad atlaikytų įprastiniais ginklais vykdomą ataką, o 83 proc. slėptuvių yra įrengtos taip, kad jose būtų galima pasislėpti ir nuo dujų išmetimo ar branduolinių avarijų.

„Kartu reikia konstatuoti, kad nedidelėje dalyje slėptuvių yra gedimų, dėl kurių jos negali būti pradėtos naudoti per 72 valandas, kaip reikalaujama pagal įstatymą“, – pareiškime teigė Vidaus reikalų ministerijos projekto vadovė Ira Pasi.

Slėptuvėse įrengti ventiliatoriai, neperšlampamos durys, sudedamos lovos ir net spintos, kaip reikalaujama naujausiame, dar 2011 m. priimtame įstatyme.

Taikos metu kai kuriose požeminėse slėptuvėse buvo įrengti baseinai, sporto centrai.

Slėptuves prižiūri kiekvieno pastato savininkai, o vyriausybė paragino joms tinkamai rūpintis.

„Per dešimtmečius Suomija sukūrė milijardų eurų vertės civilinės saugos infrastruktūrą, kuria verta rūpintis“, – pažymėjo I.Pasi.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Prancūzijoje papasakojo apie sėkmingą Ukrainos gynėjų kontrpuolimą Robotynės kaime Zaporižios srityje. Šio strategiškai svarbaus kaimo išvadavimas kol kas yra didžiausia ukrainiečių sėkmė, leidžianti jiems veržtis pro pralaužtą rusų gynybą.

„Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau tęsia kontrpuolimą. Tai nepaprastai sudėtinga. Minų laukų ir įtvirtinimų skaičius yra beprecedentis. Ore dominuoja Rusijos bepiločiai orlaiviai, sraigtasparniai ir lėktuvai. Tačiau mums pamažu pavyksta

Prieš kelias dienas pralaužėme Rusijos gynybą viename sudėtingiausių fronto ruožų ir išvadavome strategiškai svarbų Robotynės kaimą“, – pasakojo ministras.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Robotynėje

Nuo tada, kai Kyjivas šią vasarą pažadėjo grąžinti karą į Rusiją, Maskva ir kiti Rusijos regionai beveik kasdien tampa dronų atakų taikiniais.

Įtampa didėja ir Juodojoje jūroje po to, kai Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidusio eksportuoti ukrainietiškus grūdus, ir pagrasino užpulti Ukrainos uostais besinaudojančius krovininius laivus.

Rusijos gynybos ministerija anksti trečiadienį pranešė, kad vienas jos lėktuvas apie vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku Juodojoje jūroje sunaikino keturis greitaeigius karinius laivus.

„AP“/„Scanpix“/Laivai Juodojoje jūroje

Ji teigė, kad laivuose buvo Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai, ir tvirtino, kad žuvo kelios dešimtys jų, tačiau nepateikė informacijos, kurioje tiksliai Juodosios jūros dalyje įvyko incidentas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė reaguodama į šį pranešimą paragino pasitikėti tik patikimais šaltiniais ir pasišaipė iš rusų pareiškimo.

„Praėjusią naktį apie 12 tūkst. Ukrainos specialiųjų pajėgų 73-iojo centro operatorių, ginkluotų koviniais delfinais, kurmiais ir šinšilomis, bandė išsilaipinti Krymo pakrantėje. Priešas kontratakavo koviniais bumerangais. Dėl to mūsų kariai buvo priversti prašyti Mirties žvaigždės ir Galaktikos imperijos laivyno paramos“, – taip turėjo prasidėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimas, jei rašytume Rusijos gynybos ministerijos stiliumi“, – feisbuke parašė ukrainiečių kariškiai.

Ankstyvą trečiadienį Rusijos gynyba taip pat atrėmė jūrų dronų ataką netoli Sevastopolio Kryme, valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Maskvos paskirtas pusiasalio gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Sevastopolis yra Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.

„Zuma press“/„Scanpix“/Laivas Juodojoje jūroje

Po to, kai praėjusį mėnesį žlugo Jungtinių Tautų pagalba sudarytas susitarimas dėl saugios laivybos grūdus gabenantiems laivams užtikrinimo, tiek Ukraina, tiek Rusija suaktyvino veiklą aplink strateginį vandens kelią.

Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas atakavo Rusijos laivus savo vandenyse ir 2014 metais Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Praėjusią savaitę Ukraina pranešė, kad jos pajėgos per specialią operaciją Kryme išskleidė šalies vėliavą ir taip paminėjo Nepriklausomybės dieną.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgos naktį atakavo gyvenamuosius rajonus Ukrainos Donecko srityje, žuvo du ir  buvo sužeisti dar septyni civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė srities prokuratūra.

Pranešimą citavo portalas „The Kyiv Independent“.

Raketa pataikė į fermą Volnovachos rajono Bahatyro kaime, žuvo 44 ir 59 metų vyrai.

Anot Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, Kurachovėje buvo sužeistos penkios 28–80 metų amžiaus moterys, 25-erių ir 32-erių vyrai, apgadinta 19 namų.

Ukrainos rytiniame Charkivo mieste metro stotyse įrengta dešimtys klasių, kad kai kurie mokiniai galėtų grįžti prie asmeninio mokymo, praneša „Reuters“.

Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto mokyklos per visą karą buvo priverstos mokyti nuotoliniu būdu internetu, nes kai kurios Rusijos raketos miestą gali pasiekti greičiau nei per minutę – per mažai laiko, kad iš daugelio klasių būtų galima nuvykti į slėptuvę.

Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad prieš naujus mokslo metus rugsėjo mėnesį Charkivo metro stotyse buvo sukurta 60 klasių, kuriose daugiau nei 1 000 vaikų galės mokytis gyvai.

VIDEO: Charkivo moksleiviai rugsėjo 1-ąją sutiks po žeme: metro stotyse įrengta 60 klasių

Charkivo moksleiviai rugsėjo 1-ąją sutiks po žeme: metro stotyse įrengta 60 klasių

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį priims savo šalyje Turkijos diplomatijos vadovą, atvykstantį dviejų dienų vizito, pranešė Maskva.

Susitikimui rengiamasi po to, kai praėjusią savaitę turkų diplomatijos vadovas Hakanas Fidanas surengė derybas su pareigūnais Kyjive.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova žurnalistams trečiadienį sakė, kad diplomatai aptars įvairius dvišalės ir tarptautinės darbotvarkės klausimus, įskaitant karą Ukrainoje.

Be kita ko, šią savaitę skelbta, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketina artimiausiu laiku apsilankyti Rusijoje, kur vyks derybos su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu dėl susitarimo dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atnaujinimo.

Susitikimas įvyks Rusijos Juodosios jūros kurortiniame mieste Sočyje, žurnalistams sakė R.T.Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas Omeras Celikas ir pridūrė, kad Turkija tikisi, jog derybose pavyks išvengti gresiančios maisto krizės.

Plačiau skaitykite ČIA

AFP-Scanpix nuotr.

Antradienį partizanų grupuotė „Ateš“ susprogdino vadinamąjį Rusijos prezidento Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ rinkimų štabą, veikiantį rusų okupuotame Naujosios Kachovkos mieste Chersono srityje, rašoma susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale.

Anot „Ateš“ pranešimo, jų agentas antradienio vakarą susprogdino "putinistų slėptuvę“, esančią Pershotravnevos gatvėje 14. Teigiama, kad žuvo trys rusų kareiviai, atsakingi už „rinkimų štabo“ apsaugą.

“...judėjimo „Ateš“ agentas susprogdino „Vieningosios Rusijos“ rinkimų štabą Naujojoje Kachovkoje... Taip pat žuvo trys Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai, kurie buvo atsakingi už šio objekto apsaugą. Dėl sprogimo sukelto gaisro sudegė visa dokumentacija, kurią okupantai atsivežė į „rinkimus“...“, – tvirtinama pareiškime.

Panašiomis aplinkybėmis pasinaudojo ir Ukrainos specialioji tarnyba, bepiločiais orlaiviais užpuolusi rinkimų apylinkę Kamiankos-Dniprovskos mieste, kai joje posėdžiavo visos apygardos rinkimų apylinkių komisijų vadovai.

Teigiama, kad Ramzano Kadyrovo žmonės ir jų kolegos ruošėsi „rinkimams“ laikinai okupuotoje Zaporižios dalyje, o į rinkimų punktą nusitaikė ukrainiečių dronai, naujienų agentūrai „Unian“ tvirtino Specialiojoje tarnyboje dirbantis šaltinis.

„Į šutvę, saugomą Rusijos kariškių, prisirinko daugiau kaip 30 išdavikų, tarp jų ir R.Kadyrovo žmonės. Susitikimo metu jie norėjo organizuoti balsavimo biuletenių ir balsavimo kabinų paskirstymą. Specialioji tarnyba panaudojo kovinius bepiločius lėktuvus, kad „pakoreguotų“ okupantų planus“, – pasakojo šaltinis. 

Puolimas vyko keliomis bangomis. Pažymima, kad tikslius jos padarinius bus galima įvertinti vėliau, tačiau jau dabar žinoma daug sužeistųjų.

Miestas yra apsuptas Rusijos kariuomenės, kuri aktyvuoja savo elektroninio karo, priešlėktuvinės gynybos ir kitus ginklus.

„Sėkmingas išpuolis yra dar vienas signalas visiems kolaborantams, kad dirbti Rusijai yra pavojinga gyvybei ir sveikatai“, – pridūrė „Unian“ pašnekovas.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje pažymėjo, kad tarp Rusijos šaltinių tvyro susirūpinimas dėl Rusijos pažeidžiamumo rytinėje ir vakarinėje Zaporižios dalyje.

Anot vieno rusų karinio tinklaraštininko, padėtis netoli Verbovės (18 km į pietvakarius nuo Orichivo) yra „labai pavojinga“. Tuo tarpu Rusijos bataliono „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis, kuris, kaip pranešama, gina rytinę Donecko ir vakarinę Zaporižios srities pasienio zoną, teigė, kad Rusijos pajėgos jo sektoriuje yra ištemptos ilgu lanku išilgai fronto linijos, patiria sunkumų perkeliant atsargas ir stokoja išteklių. Jo tvirtinimu, Ukrainos pastangos atkirsti Rusijos transporto kelius tik dar labiau apsunkins padėtį.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgų darbo rezultatai Zaporižios sektoriuje

Bataliono „Vostok“ vadas jau anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl Rusijos gynybos rytinėje Donecko ir vakarinėje Zaporižios srities pasienio zonoje, konkrečiai susijusį su prastomis Rusijos kontratakos galimybėmis, dideliais Rusijos nuostoliais, išsekusiomis Rusijos pajėgomis ir rezervų trūkumu, pranešė ISW analitikai.

A.Chodakovskio teigimu, Ukrainos pajėgos sutrikdė jų logistiką rugpjūčio 28 d., smogdamos bepiločiais lėktuvais į jų užnugario zoną. Vadas taip pat pridūrė, kad ukrainiečių apšaudymas sužeidė keletą jo karių ir kad Rusijos elektroninės kovos sistemoms nepavyksta numušti ukrainiečių lėktuvų ir bepiločių orlaivių.

Anot ekspertų, A.Chodakovskio ir kitų bataliono „Vostok“ atstovų nusiskundimai greičiausiai yra taktinių vadų, susitelkusių į savo vietines problemas tame fronto sektoriuje, kuris yra mažiau svarbus Rusijos teatro vadams, sutelkusiems pastangas Vakarų Zaporižioje.

Šie nuogąstavimai gali būti pagrįsti, tačiau aukštesnio rango Rusijos vadai gali būti numatę nepaskelbtas priemones, jei padėtis čia pablogėtų, apie kurias jie nesistengė pranešti A.Chodakovskiui ir jo kolegoms. Tokia įtampa tarp taktinių vadų ir aukštesniųjų vadų, kuriems teikiama mažiau prioriteto, nėra neįprastas reiškinys karo metu.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rugpjūčio 29 d. Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į priekį netoli Bachmuto Donecko srityje bei Robotynės vakarinėje Zaporižios srityje;
• Rugpjūčio 29 d. Sankt Peterburge atskirose kapinėse palaidoti privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas ir, kaip pranešama, „Wagner“ logistikos ir saugumo vadovas Valerijus Čekalovas. Spėjama, kad taip nuspręsta siekiant užkirsti kelią bendros piligrimystės vietos sukūrimui, kurioje žuvę „Wagner“ nariai būtų laikomi kankiniais;
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai penktą dieną iš eilės pažėrė kaltinimų Rusijos gynybos ministerijai dėl bandymų nuslėpti susirūpinimą keliančius faktus, kad su okupuotoje Chersono srityje veikiančia Pietų karinės apygardos brigada buvo elgiamasi netinkamai;
• Spėjama, kad rusų karinių tinklaraštininkų skundai greičiausiai yra bandymas išprovokuoti pokyčius karinėje vadovybėje, kurie gali būti palankūs Rusijos oro desanto pajėgų vadui generolui pulkininkui Michailui Teplinskiui, kuris, kaip pranešama, prižiūri Rusijos pajėgas Pietų Ukrainoje;
• Gali būti, kad Rusijos gynybos ministerija grįžta prie ribotesnio karo Ukrainoje nušvietimo, bandydama cenzūruoti skundus palei fronto liniją ir pranešimus apie Ukrainos pažangą;
• Ukrainos gynybos žvalgyba pranešė, kad Kremlius šiuo metu daugiausia dėmesio skiria penkioms pagrindinėms informacinėms operacijoms prieš Ukrainą;
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas ir Donecko-Zaporižios srities administracinės sienos rajone, tačiau patvirtintos pažangos nepadarė;
• Rugpjūčio 29 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos gynybos ministerijai vis dar nepavyksta pasiekti išsikeltų savanorių verbavimo tikslų, nepaisant to, kad siūlomos tokios paskatos kaip dideli atlyginimai ir papildomos socialinės išmokos;
• Ukrainos šaltiniai pranešė, kad okupacinė valdžia ir toliau prievarta deportuoja ukrainiečių vaikus iš okupuotos Ukrainos į Rusiją.

Rusija informavo Brazilijos orlaivių tyrimo instituciją, kad ji „šiuo metu“ pagal tarptautines taisykles netirs Brazilijoje pagaminto „Embraer“ lėktuvo katastrofos, per kurią praėjusią savaitę žuvo privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, antradienį naujienų agentūrą „Reuters“ informavo Brazilijos agentūra.

Brazilijos aviacijos avarijų tyrimų ir prevencijos centras, siekdamas pagerinti aviacijos saugą, teigė, kad prisijungtų prie Rusijos vadovaujamo tyrimo, jei būtų pakviestas, o tyrimas vyktų pagal tarptautines taisykles.

Rusijos aviacijos institucija neprivalėjo sutikti su Brazilijos aviacijos avarijų tyrimų centru, tačiau kai kurie buvę tyrėjai teigė, kad ji turėtų sutikti, nes Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių vyriausybės įtaria Kremlių prisidėjus prie rugpjūčio 23 d. įvykusios lėktuvo „Embraer Legacy 600“, kuris pasižymi gerais saugos rodikliais, katastrofos.

Rusijoje dužo lėktuvas, kuriuo galimai skrido Jevgenijus Prigožinas

+15

Kremlius neigia bet kokį savo dalyvavimą.

Monrealyje įsikūrusios Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos duomenimis, skrydis iš Maskvos, kurio tikslas buvo Sankt Peterburgas, buvo vidaus skrydis, todėl jam netaikomos tarptautinės taisyklės, pramonėje žinomos teisiniu pavadinimu „13 priedas“.

„Jie nėra įpareigoti, jiems tik rekomenduojama tai padaryti“, – agentūrai „Reuters“ tvirtino Brazilijos orlaivių tyrimo institucijos vadovas aviacijos brigados generolas Marcelo Moreno po to, kai agentūra praėjusią savaitę išsiuntė Rusijai elektroninį laišką su klausimu, ar ji pradės tokį tyrimą.

„Bet jei jie pasakys, kad pradės tyrimą ir pakvies Braziliją, mes dalyvausime nuotoliniu būdu“.

JAV aviacijos saugos konsultantas ir buvęs tyrėjas Johnas Coxas teigė, kad Rusijos vidaus tyrimas visada būtų abejotinas, jei jame nedalyvautų Brazilija – šalis, kurioje buvo pagamintas lėktuvas.

„Manau, kad tai labai liūdna, – sakė J.Coxas, sužinojęs apie Rusijos atsakymą. – Manau, kad tai kenkia Rusijos tyrimo skaidrumui“.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai ir gynėjai pietuose likvidavo daugiau kaip 60 rusų užpuolikų ir sunaikino krūvą priešo technikos. Operatyvinė padėtis pietuose išlieka stabiliai įtempta, praneša Pietų Ukrainos gynybos pajėgos, kurias cituoja UNIAN.

Visų pirma rusai toliau terorizuoja Chersono srities pakrantės regionus ir Mykolajivo srities pakrantę priešais Kinburno neriją. Taigi per praėjusią parą okupantai surengė 60 artilerijos atakų prieš fronto gyvenvietes, panaudodami daugiau kaip 320 sviedinių, iš kurių 8 kartus priešas šaudė tiesiai į gyvenvietes. 

Dėl rusų atakų buvo sužeistas vienas civilis gyventojas, apgadinta 11 privačių namų ir bažnyčia.

Tuo pat metu pietų gynybos pajėgos toliau veiksmingai vykdo ugnies užduotis fronte. Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė pietuose likvidavo 62 užpuolikus, tanką T-90, 11 šarvuočių, penkias patrankas, tris valtis ir keturis įvairių tipų dronus.

Be to, buvo sunaikinti trys rusų stebėjimo postai ir vienas dronų valdymo postas.

Taip pat patikslinta, kad rusų laivų grupuotė sudaro 11 vienetų – 10 Juodojoje jūroje ir 1 Azovo jūroje. Gynėjų teigimu, dabar nėra kovinę prievolę vykdančių raketų nešėjų ir jos buvo nugabentos į bazinius punktus.

Rugpjūčio viduryje Rusijos kino teatruose imtas rodyti propagandinis vaidybinis filmas „Liudininkas“, kuriame vaizduojamos pirmosios karo Ukrainoje dienos. Pasak ekspertų, tai neturėtų nieko stebinti, mat Kremliaus režimas jau seniai naudoja dar iš sovietmečio perimtas įvairias ideologijos įtvirtinimo, ir ne tik per kiną, formas.

„Nuolatos girdint vis tą pačią žinutę, žmogui nebelieka erdvės alternatyvioms mintims ir nuomonėms. O jei propaganda taptų ne tokia intensyvi, kiltų grėsmė tam, kad žmonės imtų galvoti savo galva. Štai kodėl bet kuri totalitarinė ideologija ir užsiima tuo, kad žmonėms nuolatos plauna smegenis ir bombarduoja juos sau palankiomis žiniomis“, – 15min teigė politikos filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių politinių santykių (VU TSPMI) instituto dėstytojas Simas Čelutka.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Dėl Vokietijos rusų dėmesio varžosi politinės partijos ir Kremliaus propaganda

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą publikavo įžvalgas apie karo eigą Ukrainoje, kur jis pasidžiaugė, jog „pagaliau, atėjo ta diena, kai Ukrainos pajėgos puola visame fronte“.

Ekspertas patikslino, kad tai nereiškia, jog Ukrainos kovotojai prasiveržė pro rusų gynybą.

„Tiesiog jie visur puldinėja rusų pozicijas, sukaustydami jų pajėgas fronte ir neleisdami jomis manevruoti, permetinėti į kitus fronto ruožus. Net ir prie Kupjansko, kurį rusai gyrėsi tuoj pat užimsiantys, ukrainiečiai okupantus suvarė į gynybines pozicijas ir neleidžia pakelti galvos“, – rašė jis.

E.Papečkys pripažino, kad ukrainiečiai nepajėgs ilgai išlaikyti tokio spaudimo visame fronte, tačiau, jo teigimu, tai „jiems palieka laisvesnes rankas Pietuose“.

Ekspertas taip pat paneigė jau keletą savaičių afišuojamus rusų propagandinius teiginius, jog Ukrainai nebepakanka pajėgų puolimui, nes esą šios jau buvo išsekintos.

Zaporižios kryptyje mūšiai ypač intensyvūs, pažymėjo karybos žinovas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko srityje

„Čia Ukrainos pajėgos stumia rusus ir stengiasi susidaryti patogią padėtį tolimesniam puolimui, nepalikdami flanguose pavojingų rusų pozicijų, iš kurių agresorius galėtų apšaudyti puolančius ukrainiečius.“

Jis atkreipė dėmesį, jog Ukrainos aviacija tampa vis aktyvesnė, o rusų – tarsi kažkur būtų dingusi – tai „yra aiškus ženklas, kad fronte nesiseka“.

„Tačiau viskas ne taip paprasta. Ukrainos puolimas dar neįgavo didesnio pagreičio, rusai nebėga švitruodami kulnais, ir dar visko gali nutikti – kare nėra jokių garantuotų pergalių, jokio teisėjo švilpuko, negalima atsipalaiduoti iki paskutinės minutės“, – pridūrė E.Papečkys.

Naktinė dronų ataka prieš Pskovo aerodromą parodė, kad Rusijoje nėra saugių teritorijų. Tai teletilto eteryje pareiškė karinis ekspertas Sergejus Kuzanas.

Jis priminė, kad pernai jau buvo surengtos atakos Pskovo srityje ir tada nukentėjo lėktuvai bei sraigtasparniai.

„Tačiau tokios masinės bepiločių orlaivių atakos nebuvo. Šis regionas buvo laikomas tradiciškai rusų saugomu“, – apie naktinę ataką sakė S.Kuzanas.

Pasak jo, jei Rusijos pasienio teritorijos buvo nuolat puolamos, tai šiaurė, ypač Pskovas, kur yra pagrindinis elitinio desantinio šturmo dalinio aerodromas, buvo labiau apsaugotas. „Tai buvo staigmena visai Rusijai“, – pabrėžė ekspertas.

Ekspertas priminė, kad šiame aerodrome yra įsikūręs 104-asis gvardijos oro desanto pulkas, dalyvavęs karo nusikaltimuose Bučoje.

„Būtent šiam daliniui buvo patikėta užimti Kyjivo srities šiaurę ir įžengti į Kyjivą. Tai reiškia, kad būtent šie lėktuvai Il-76 Hostomelyje atliko desantą. Tačiau ši operacija tada visiškai žlugo. Šie orlaiviai 2014 m. taip pat veikė Kryme“, – pažymi S.Kuzanas.

Jis pažymi, kad kalbama apie keturių Rusijos orlaivių sunaikinimą.

„Kalbame apie karinę transporto aviaciją. Kiekvieno tokio orlaivio vieneto sunaikinimas yra smūgis Rusijos Federacijos strateginėms pajėgoms. Be užfiksuotų sunaikintų 4 orlaivių, taip pat galime sakyti, kad dalis įrangos buvo pažeista nuo gaisrų ir nuolaužų“, – pabrėžė ekspertas.

Pasak jo, ši naktis parodė, kad 700 kilometrų per Rusijos teritoriją yra „tokių bepiločių orlaivių“, kuriais buvo atakuojama Pskovo sritis, „pasiekiamumo spindulys“.

„Matome, kad bepiločių orlaivių skaičius, masė ir naudojimo tikslumas visoje Rusijos teritorijoje didėja“, – pažymėjo karinis ekspertas.

Rusija toliau kalina karius, atsisakančius kariauti Ukrainoje, skelbiama socialiniame tinkle „X“ trečiadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime.

Jame nurodoma, kad Rusijos karinis teismas rugpjūčio 25 dieną nuteisė du rusų karius mažiausiai dvejus metus kalėti pataisos kolonijoje už atsisakymą paklusti įsakymui grįžti į frontą Ukrainoje.

Be to, pridūrė JK žvalgyba, liepos 18 dieną naujienų portalas „Mediazona“ pranešė, kad Rusija per savaitę nuteisia beveik 100 karių už atsisakymą kariauti. Jei tokia tendencija išliks, per metus už atsisakymą kariauti bus nuteisiama maždaug 5,2 tūkst. karių.

„Didelis nuteistųjų skaičius rodo prastą Rusijos kariuomenės moralinę būklę ir kai kurių karių nenorą kovoti, – teigiama pranešime. – Atsisakymas kariauti greičiausiai rodo, kad Rusijos pajėgoms trūksta apmokymų, motyvacijos ir patiriamas didelis stresas visoje Ukrainos fronto linijoje.“

Žvalgyba nurodė, kad nors kai kurie kariai atsisako kariauti, o karių vis dar netenkama daug, tikėtina, kad Rusija mažina nuostolius, į frontą pasiųsdama daugybę prastai apmokytų karių.

Nuo Rusijos dalinės mobilizacijos 2022 metų rugsėjį Rusija pakeitė savo požiūrį į karybą, panaudodama didžiulę masę puolamosioms ir gynybinėms operacijoms, teigiama pranešime.

Rusijos priešlėktuvinė gynyba sutrukdė Ukrainos dronų ataką prieš televizijos bokštą su Ukraina besiribojančioje pietvakarinėje Briansko srityje, trečiadienį pranešė vietos pareigūnas.

Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas pažymėjo, kad gaisras buvo užgesintas, o tariamos atakos vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. 

„Du bepiločiai orlaiviai bandė atakuoti televizijos bokštą. Nukentėjusiųjų ar žalos nėra“, – tvirtino A.Bogomazas. 

Anksčiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos dronai buvo perimti virš Briansko, Oriolo ir Kalugos sričių.

Oriolo gubernatorius Andrejus Klyčkovas sakė, kad virš vakarinės srities buvo numušti du dronai. Kalugoje, esančioje į pietvakarius nuo Maskvos, trečias dronas buvo sunaikintas virš Suchiniškio rajono, pranešė šio rajono gubernatorius Vladislavas Šapša.

Pranešimų apie tariamų atakų metu padarytą žalą ar sužeistuosius negauta. 

Ukrainos generalinis štabas naujausioje savo ataskaitoje pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 570 Rusijos karių. Nuo invazijos pradžios rusų gyvosios jėgos nuostoliai siekia daugiau nei 262 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 17 šarvuotųjų kovos mašinų, 26 artilerijos sistemos.

Per praėjusią parą numušti 8 bepiločiai orlaiviai. Tuo tarpu po naktinių Rusijos išpuolių prieš Ukrainą pranešta apie papildomus 15 sunaikintų dronų ir 28 sparnuotąsias raketas.

Ukrainos karinės oro pajėgos atskleidė, kad per naktį įvykdytus Rusijos išpuolius prieš didelę dalį šalies teritorijos buvo užfiksuoti 44 oro taikiniai, iš kurių 43 buvo sunaikinti.

„Buvo sunaikintos visos 28 sparnuotosios raketos ir 15 iš 16 atakos bepiločių orlaivių“, – sakoma pranešime.

Minėtos X-101/X-555/X-55 tipo raketos buvo paleistos iš 11 strateginių lėktuvų Tu-95MS iš Kaspijos jūros ir Engelso rajono. Be to, iš pietinės ir šiaurinės krypčių (Primorsko-Achtarsko, Kursko) buvo paleista 16 smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“.

„Karinės oro pajėgos, bendradarbiaudamos su Ukrainos gynybos pajėgų priešlėktuvine gynyba, sunaikino visas 28 sparnuotąsias raketas ir 15 smogiamųjų nepilotuojamų orlaivių „Shahed-136/131“ Kyjivo, Čerkasų, Odesos ir Mykolajivo sričių ribose“, – pranešė šalies karinės oro pajėgos.

Teigiama, kad priešlėktuvinė gynyba veikė palei raketų ir bepiločių orlaivių maršrutą keliuose Ukrainos regionuose. Atremiant oro ataką dalyvavo priešlėktuvinės raketinės pajėgos, naikintuvai, mobilios ugnies grupės ir kitos naikinimo priemonės.

Per praėjusią parą Rusijos kariuomenė 77 kartus apšaudė Chersono sritį.

Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Per pastarąją parą priešas surengė 77 apšaudymus: iš minosvaidžių, artilerijos, tankų, „Grad“, bepiločių orlaivių ir lėktuvų paleido 452 sviedinius. Priešas apšaudė Chersono miestą 24 sviediniais“, – pažymėjo O.Prokudinas.

Pasak jo, Rusijos kariškiai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, bažnyčios pastatą Chersono rajone.

Kaip pabrėžė Karinės administracijos vadovas, dėl Rusijos agresijos žuvo trys žmonės, dar trys buvo sužeisti.

Kyjivo karinė administracija trečiadienį pranešė, kad oro gynyba virš miesto naktį sunaikino daugiau kaip 20 dronų ir raketų, šią smūgių krušą pavadinusi galingiausiu smūgiu sostinei nuo pavasario.

„Tokio galingo puolimo Kyjivas nebuvo patyręs nuo pavasario (...) Iš viso oro gynybos pajėgos sunaikino daugiau kaip 20 priešo objektų“, – „Telegram“ rašė Kyjivo karinė administracija.

„Kelios bepiločių orlaivių grupės iš skirtingų krypčių judėjo į Kyjivą. Vėliau iš strateginių lėktuvų Tu-95ms paleistos raketos nuskriejo į sostinę“, – teigiama naujienų agentūros "Ukrinform" pranešime.

Tuo tarpu naujienų agentūros AFP reporteris Kyjivo centre apie 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku išgirdo mažiausiai tris garsius sprogimus.

Du žmonės žuvo per naktinę raketų ataką Kyjive, apie tai savo „Telegram“ pranešė Serhijus Popko, praneša „Ukrinform“.

„Deja, dėl nuolaužų, nukritusių Kyjivo Ševčenkovskio rajone, įmonės teritorijoje, žuvo du žmonės. Dar vienas buvo sužeistas. Jai teikiama medicininė pagalba“, – rašė S.Popko.

Tuo pat metu Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad per raketų ataką buvo sužeisti du žmonės.

„Dėl priešo raketinės atakos Kyjive kol kas žuvo du žmonės. Dar du buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę“, – pažymėjo V.Klyčko.

Kaip pranešė „Ukrinform“, anksčiau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko informavo, kad mieste gesinami gaisrai, kilę dėl nukritusių priešo raketų nuolaužų.

AFP reporteris pranešė miesto centre apie 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku išgirdęs mažiausiai tris garsius sprogimus.

Gelbėjimo tarnybos vyko į pietinį Darnyckio rajoną, kur nuolaužos nukrito ant komercinio pastato, nurodė S.Popko.

„Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos gesina gaisrą Darnyckio rajone, kuris kilo nuolaužoms nukritus ant komercinių patalpų stogo“, – „Telegram“ parašė sostinės meras Vitalijus Klyčko.

Nuolaužos taip pat nukrito Ševčenkovskio rajone, sakė jis ir pridūrė, kad toje vietovėje kilo gaisras.