Tęsiasi kova dėl Sjevjerodonecko, Rusija ruošiasi atnaujinti Slovjansko puolimą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko pranešė, kad penktadienį Donecko srityje žuvo du žmonės, dar 7 buvo sužeisti.

„Vis dar neįmanoma tinkamai suskaičiuoti visų rusų kariuomenės aukų Mariupolyje ir Volnovachoje“, – teigė jis. 

Vakariniame kreipimesi Ukrainos lyderis V.Zelenskis sakė, kad 107 dienas trunkantis Rusijos karas – šios valstybės visiškos degradacijos pavyzdys.

„Rusija nori sutriuškinti visus Donbaso miestus. Ir tai nėra perdėta reakcija. Kaip Volonovacha, kaip Mariupolis. Visi šie kadaise klestėjusių miestų griuvėsiai, juodi degėsių pėdsakai, sprogimų krateriai – tai viskas, ką Rusija gali duoti savo kaimynams, Europai, pasauliui“, – kalbėjo jis.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Aptardamas padėtį šalyje jis sakė, kad Donbase tęsiasi įnirtingi mūšiai, o Ukrainos kariai daro viską, kad sustabdytų užpuolikus. 

V.Zelenskis taip pat sakė, kad vyriausybė ruošiasi dideliam valstybės atnaujinimui po karo ir planuoja daug ką pakeisti, tačiau mūšiai vis dar tęsiasi, „ir dabar, šiuose labai sunkiuose mūšiuose, sprendžiama, kada bus tas „po“, kokiuose frontuose mes sužlugdysime okupantų planus.“

Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmytro Živickis pranešė, kad penktadienį Rusija, naudodama sunkiąją artileriją, tris kartus apšaudė regioną. Vienas žmogus žuvo.

Luhansko srities karininės civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad iš Lysyčansko savanoriai evakavo dar 23 žmones. 

„Telegram“ kanale jis taip pat pasidalijo vaizdo įrašu: 

Ukrainos kariuomenėje tarnauja 37 tūkst. moterų, o daugiau kaip 1 tūkst. jų tapo vadėmis, penktadienį pranešė šalies pirmoji ponia Olena Zelenska.

„Dauguma mūsų gydytojų yra moterys, taip pat 50 proc. verslininkų, kurie dirba, kad palaikytų ekonomiką karo metu“, – pridūrė ji.

Ukrainos kariuomenės duomenimis, šiandien rusai tęsė puolamąsias operacijas Sjevjerodonecko rajone, siekdami visiškai kontroliuoti miestą ir apsupti ukrainiečių dalinius.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame atnaujintame Ukrainos generalinio štabo pranešime teigiama: „Kovos tęsiasi. Priešas apšaudė artilerijos ugnimi Sjevjerodonecko, Lysyčansko, Ustynivkos, Toškivkos, Zolotės ir Hirskės rajonus“.

Be to, rašoma pranešime, Rusijos kariuomenė ruošiasi atnaujinti puolimą prie Slovjansko miesto.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas nacionalinės televizijos tiesioginės transliacijos metu pasakojo, kad per pastarąsias dvi savaites Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronto liniją nuo Zaporižios nutolino nuo penkių iki septynių kilometrų.

Ukrainos gynėjai artimiausiu metu planuoja deokupuoti Rusijos užgrobtas teritorijas, sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Donbaso regionas

„Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronto liniją nuo Zaporižios nutolino maždaug nuo penkių iki septynių kilometrų. Todėl Melitopolio miestas ir kitos laikinai okupuotos teritorijos bus deokupuotos...“, – kalbėjo jis. 

Ukrainos prezidento V.Zelenskio patarėjas diplomatiniais klausimais Ihoris Žovka interviu „Bloomberg“ pabrėžė, kad Ukraina Rusijai nesiruošia atiduoti nė centimetro savo teritorijos.

„Mes nesiruošiame atiduoti teritorijos, neatiduosime nė centimetro – ypač Donbase. Rusija metė viską – nesiliausiu sakyti, kad Ukrainai reikia nedelsiant tiekti sunkiąją ginkluotę“, – kalbėjo jis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Toliau jis išreiškė susirūpinimą dėl pasitikėjimo Rusija: „Esame pasirengę eksportuoti naudodami savo arba trečiųjų šalių laivus. Tačiau nepasitikime Rusija. Mums reikia paliaubų ir garantų. Esame pasirengę. Kol kas mūsų pastangų nepakanka.“

Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“ nurodo, kad šalyje pasėta 93 proc. planuotų pavasarinių pasėlių – saulėgrąžų, kukurūzų, miežių, avižų, bulvių. Iš viso apsėta 13,4 mln. hektarų žemės. 

Ukraina yra viena pagrindinių pasaulio maisto produktų gamintojų, todėl baiminamasi, kad jos pramonės sutrikimai gali paveikti žmones visame pasaulyje, o JT, be kita ko, įspėjo apie visuotinio bado pavojų, rašo BBC.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Saulėgrąžos maitina paukščius

Tikimasi, kad žieminių kultūrų derliaus nuėmimas kai kuriuose regionuose prasidės kitą savaitę, sakoma pranešime.

Anksčiau prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Rostyslavas Šurma sakė, kad Ukrainos tikslas 2022 m. – nuimti bent 70 proc. praėjusių metų derliaus.

Ukrainos strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras tviteryje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota viena iš daugelio masinių kapaviečių Rusijos užpultoje šalyje. 

Remdamasis Rusijos okupuoto Mariupolio meru Vadimu Boičenka centras nurodo, kad po kiekvienu sugriautu uostamiesčio namu yra 50-100 žuvusiųjų. Sugriautų namų skaičius siekia 1300, todėl tikrasis aukų skaičius šiame mieste gali būti daug didesnis, negu manyta anksčiau. 

Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip žemai virš medžių praskrenda Ukrainos reaktyvinis lėktuvas Su-25. 

Kaip pastebi BBC, skraidyti naikintuvais Ukrainoje ypač pavojinga – juos gali numušti „žemė-oras“ tipo raketos ar nešiojamos oro gynybos sistemos. 

Tokius naikintuvus, koks užfiksuotas vaizdo įraše, naudoja ir Ukrainos ir Rusijos pajėgos. 

Siekdami išvengti kylančių grėsmių pilotai priversti skraidyti itin žemai.

„Amnesty International“ organizacija neteisėtą separatistų valdomos apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos sprendimą mirties bausme nuteisti du britus ir marokietį pavadino „precedento neturinti situacija“.

„Šalis, kuriai šiuo metu tenka visa atsakomybė už šių asmenų padėtį ir likimą, yra Rusija“, – agentūrai „Reuters“ sakė Denisas Krivošejevas iš „Amnesty International“ Rytų Europos ir Vidurio Azijos biuro.

„Ši situacija neturi precedento. Ši vadinamoji Donecko liaudies respublika turi vadinamąjį baudžiamąjį kodeksą, kuriame yra vadinamoji mirties bausmė, kurią šį kartą, ir to dar nėra buvę, jie taiko karo belaisviams“, – sakė jis.

D.Krivošejevas sakė, kad jam neramu, jog panašių atvejų gali pasitaikyti ir ateityje.

„Ar tai gali pasikartoti? Absoliučiai“, – sakė jis.

Po Rusijos apšaudymo prie antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto į ligoninę pateko mažiausiai du civiliai gyventojai, penktadienį pranešė regiono gelbėjimo tarnybos.

Gelbėtojų komandos ieškojo daugiau nukentėjusiųjų 12 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje, kuris pastarosiomis savaitėmis tapo kelių smūgių taikiniu.

Po apšaudymo gyvenamuosiuose pastatuose kilo gaisrai, sakoma Charkivo srities vyriausiosios valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos valdybos pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad miestas, kuris ankstyvuoju Rusijos invazijos etapu buvo svarbus karinis tikslas, ir toliau nuolat patiria smūgius.

„Apšaudymo intensyvumas... šiek tiek sumažėjo, tačiau Charkivo mieste naudojamos galingesnės bombos ir raketos. Sugriovimai, kuriuos matome šiandien, yra labai, labai rimti“, – sakė I.Terechovas per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje.

Jis teigė, kad Maskva sabotuoja Charkivo grįžimą į normalias vėžes.

„Charkive vyksta kasdienio gyvenimo atkūrimo procesas. Veikia metro, viešasis transportas... Pradėjo veikti daug įmonių, daugelis Charkivo gyventojų pradėjo grįžti. Priešas visa tai mato, tai jį siutina. Akivaizdu, kad jis nori destabilizuoti padėtį“, – sakė I.Terechovas.

Prancūzijos prezidentas E.Macronas galėtų pirmą kartą po Rusijos invazijos apsilankyti Ukrainoje po to, kai ES birželio pabaigoje priims sprendimą dėl Kyjivo paraiškos, penktadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Eliziejaus rūmų šaltinis.

„Laukiame, kol Komisija pateiks savo nuomonę. Sprendimas gali būti suteikti Ukrainai kandidatės statusą“, – sakė jis.

Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė apie įvykusį naują apsikeitimą belaisviais, kurio metu išlaisvintas ir vienos Mykolajivo srities bendruomenės vadovas Olehas Pylypenko bei dar keturi ukrainiečiai. Nelaisvėje O.Pylypenko praleido daugiau kaip du mėnesius. 

Kaip skelbiama, mainais Rusijai perduoti 4 šios šalies belaisviai.

Ukrainos karinės žvalgyba „Telegram“ kanale nurodė, kad Rusija gali tęsti karą dar metus ir įspėjo, kad Ukrainos ginkluotė – gerokai mažesnė. 

Remiantis pranešimu, vienam Ukrainos artilerijos pabūklui tenka 10-15 Rusijos turimų pabūklų. 

„Todėl dabar viskas priklauso nuo to, kokią ginkluotę mums duos Vakarų partneriai“, – teigia žvalgyba. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Nepaisant to, Rusijai trūksta modernios ginluotės.

„Pastebėjome, kad Rusija vykdo kur kas mažiau raketinių atakų ir naudoja Kh-22 raketas“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis penktadienį gyrė Jungtinės Karalystės lyderystę ir jos paramą Kyjivo kovai su Rusija.

Tai jis pareiškė JK gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui atvykus iš anksto neskelbto vizito.

„Žodžiai virsta veiksmais. Tuo skiriasi Ukrainos santykiai su Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis“, – sakė prezidentas V.Zelenskis vaizdo pareiškime.

„Ginklai, finansai ir sankcijos – šiais trimis klausimais Britanija demonstruoja lyderystę“, – pridūrė jis.

Ukraina paragino Vakarus tiekti jai daugiau sunkiosios ginkluotės, kad galėtų pasipriešinti galingam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, kur kovos šiuo metu vyksta aplink pramoninį Sjevjerodonecko miestą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Benas Wallace'as

B.Wallace'as gyrė „nepaprastas“ Ukrainos pastangas atremti puolimą, V.Zelenskio vadovavimą ir Ukrainos žmonių stiprybę.

Dviejų dienų darbo vizitas suteikia galimybę „tiesiogiai“ pamatyti, kaip vystosi Ukrainos kariniai poreikiai, sakoma B.Wallace'o pareiškime.

„Taip bus užtikrinta, kad tolesnė JK parama bus plėtojama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus ir pritaikyta prie padėties vietoje“, – sakė jis.

B.Wallace'as su V.Zelenskiu ir ukrainiečių gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu aptarė „JK šiuo metu teikiamos įrangos ir mokymų spektrą“ ir „tolesnę paramą“, kurią Britanija yra pasirengusi pasiūlyti, sakoma pranešime.

V.Zelenskis padovanojo B.Wallace'ui proginių pašto ženklų, kuriais pagerbti Ukrainos kariai Juodosios jūros Gyvačių saloje, atmetantys Rusijos karo laivo reikalavimus pasiduoti.

Ukrainos kariuomenė vėliau nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“.

Sekdamas Vašingtono pavyzdžiu, Londonas paskelbė pristatysiąs Ukrainai kelias raketų paleidimo sistemas, kurių veikimo nuotolis yra apie 80 km – šiek tiek didesnis nei Rusijos sistemų.

Kol kas neaišku, kada Ukraina galės pradėti jomis naudotis.

B.Wallace'o vizitas surengtas po to, kai promaskvietiški Ukrainos separatistai nuteisė myriop du britus kovotojus, paimtus į nelaisvę rusų pajėgų per kautynes Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris į rusų pajėgų nelaisvę pateko balandį pasidavę Mariupolio mieste – pietiniame Ukrainos uostamiestyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę po ilgas savaites trukusios apgulties.

Separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) teismas šią savaitę skyrė mirties bausmę A.Aslinui, Sh. Pinneriui ir Maroko piliečiui Saaudunui Brahimui už „bandymą nuversti vyriausybę“.

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas anksčiau penktadienį pareiškė, kad yra „pasibaisėjęs“ nuosprendžiu ir kad bendradarbiauja su Kyjivu, siekdami jų paleidimo, pranešė Dauningo gatvė.

Prancūzija nori, kad Ukraina laimėtų karą, kurį sukėlė Maskva, penktadienį pareiškė prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.

Šie komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas sukėlė diskusijų savo pastaba, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

„Kaip sakė prezidentas, mes norime Ukrainos pergalės. Norime, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. Norime, kad šis konfliktas, šis karas, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą, kuo greičiau baigtųsi“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas, prašęs neminėti jo pavardės.

Kitą savaitę E.Macronas vyks į Ukrainos kaimynes Moldovą ir Rumuniją. Vis dėlto patarėjas pridūrė, kad E.Macrono vizito į Kyjivą data dar nenustatyta.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Pasak E.Macrono patarėjo, Prancūzija pasirengusi padėti vykdyti operaciją, kad būtų sudarytos sąlygos saugiai patekti į Ukrainos Odesos uostą.

„Mes esame pasirengę šalims padėti įgyvendinti operaciją, kuri leistų visiškai saugiai patekti į Odesos uostą, kitaip tariant, kad laivai galėtų plaukti nepaisant to, kad jūra užminuota“, – sakė patarėjas.

Rusija faktiškai blokuoja šį uostą, o grūdai laukia, kol juos bus galima eksportuoti, didėjant baimei dėl pasaulinio maisto trūkumo, ypač besivystančiose šalyse.

Ukrainos karo korespondentas Andrijus Caplijenka paskelbė filmuotą medžiagą iš Popasnos. Tai yra Luhansko srities miestas, kuris, Rusijos teigimu, buvo užimtas gegužės pradžioje. Kova dėl miesto truko apie du mėnesius. Vaizdo įraše matyti, kad iš miesto liko tik griuvėsiai.

Bernas dėl karo Ukrainoje nusprendė Rusijai ir Baltarusijai paskelbti naujas, ES paruoštas sankcijas, apimančias dalinį rusiškos naftos importo embargą, sakoma Šveicarijos valdančiosios Federalinės Tarybos tinklalapyje penktadienį paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Tą pačią dieną įsigaliojančios finansinės sankcijos ir kelionių draudimai, paveiks dar apie 100 invaziją į Ukrainą surengusios Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos piliečių, įskaitant žiaurumais Bučos mieste įtariamus kariškius ir kai kuriuos oligarchus.

Be to, pranešime sakoma, kad „bus išsamiai išnagrinėtos naftos embargo įvedimo pasekmės Šveicarijai“.

Analogiškos ES priemonės – šeštasis sankcijų Maskvai ir ją remiančiam Minskui paketas – Bendrijoje įsigaliojo birželio 3 dieną.

Šis paketas numato Rusijos didžiausio banko „Sberbank“ atsiejimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Tą pačią sankciją Šveicarija, kaip ir ES, taikys Baltarusijos bankui „Belinvestbank“, Rusijos bankams „Moskovskij kreditnyj bank“, „Rosselchozbank“.

Į išplėstus sankcijų sąrašus papildomai įtraukti eksporto produktai, galintys sustiprinti Rusijos kariuomenę, taip pat išplėstas svarbių prekių importo draudimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino nepalikti jo šalies, siekiančios tapti Europos Sąjungos nare, „pilkojoje zonoje“.

Toks jo pareiškimas nuskambėjo artėjant ES viršūnių susitikimui, per kurį bus sprendžiama dėl siūlymo Ukrainai suteikti kandidatės statusą.

„Pirmiausia reikia pagaliau panaikinti šią pilkąją zoną“, – sakė V.Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į 2022 metų Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikimą.

„Artimiausiomis savaitėmis Europos Sąjunga gali žengti istorinį žingsnį, kuris įrodys, kad žodžiai apie Ukrainos žmonių narystę Europos šeimoje nėra tušti“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Europos Komisija artimiausiomis dienomis turėtų pateikti savo nuomonę šiuo klausimu, o ES vadovai birželio 23–24 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nuspręs, ar suteikti Ukrainai oficialų kandidatės statusą.

V.Zelenskis sakė, kad jam įdomu, kodėl kai kurios valstybės narės vis dar abejoja, ar leisti Ukrainai prisijungti ir nutraukti ryšius su Rusija.

„Kodėl, jei apklausos rodo, kad 71 proc. europiečių laiko Ukrainą Europos šeimos dalimi, vis dar yra politinių skeptikų, kurie abejoja, ar leisti mums įstoti į Europos Sąjungą?“ – klausė jis.

„Europos sistema gali pralaimėti, jei žodžių nelydės darbai“, – sakė V.Zelenskis.

27 valstybių narių nuomonės dėl Ukrainos narystės Bendrijoje išsiskyrė. Daugelis šalių, daugiausia Rytų Europoje, remia Ukrainos narystę, tačiau kai kurios, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Danija, yra susirūpinusios, kad Ukraina nėra tam pasirengusi.

Jei Ukrainai bus suteiktas kandidatės statusas, prasidės galimai dešimtmečius truksiančios derybos ir reformos, kurių reikės, kad Ukraina galėtų oficialiai įstoti į ES.

Ukraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamas separatistų teismas skyrė mirties bausmę dviem britams ir vienam Maroko piliečiui, pranešė Kyjivas.

Ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtus mirties nuosprendžius apibūdino kaip tarptautinės teisės „pažeidimą ir pasityčiojimą“ bei pabrėžė, kad su šiais vyrais turi būti elgiamasi sąžiningai pagal Ženevos konvencijas.

„Ukraina jau pradėjo ikiteisminį tyrimą šiuo klausimu ir imsis visų reikiamų veiksmų, kad visi, kurie dalyvavo šioje neteisėtoje akcijoje, būtų patraukti atsakomybėn už savo veiksmus“, – sakoma jos pranešime.

Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris į rusų pajėgų nelaisvę pateko balandį pasidavę Mariupolio mieste – pietiniame Ukrainos uostamiestyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę po ilgas savaites trukusios apgulties.

Ukrainos teismai yra skyrę ilgas laisvės atėmimo bausmes trims rusų kariams, nuteistiems už karo nusikaltimus, įvykdytus nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

I.Venediktova ketvirtadienį sakė, kad Ukraina atlieka tyrimą dėl daugiau nei 100 rusų karių, įtariamų karo nusikaltimais.

Jungtinės Tautos penktadienį taip pat pareiškė, kad yra susirūpinusios dėl prorusiškų separatistų teismo paskelbtų mirties nuosprendžių.

„JT Žmogaus teisių biuras yra susirūpinęs dėl apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos Aukščiausiojo Teismo, nuteisusio tris karius mirties bausme“, – žurnalistams Ženevoje sakė vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Ravina Shamdasani.

„Nuo 2015 metų pastebime, kad vadinamoji teismų sistema šiose apsišaukėliškose respublikose nesilaiko esminių teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, tokių kaip viešas bylos nagrinėjimas, teismų nepriklausomumas, nešališkumas ir teisė nebūti verčiamam duoti parodymus. Tokie karo belaisvių teismai prilygsta karo nusikaltimui“, – perspėjo ji.

Birželio 10-osios naktį pasieniečiai Sumų srityje užfiksavo tris apšaudymus iš minosvaidžio, iš artilerijos apšaudyta ir Černihivo sritis. Ukrainos pasieniečiai teigia, kad apšaudyta iš Rusijos teritorijos.

„Iš Rusijos gyvenviečių Zernovo ir Strachovo Briansko srityje priešas numetė apie dvidešimt 120 kalibro minų Sumų srityje.

Taip pat ryte į Černigovo sritį okupantai iš artilerijos ir minosvaidžių paleido tris šūvius. Novgorodo-Siverskio rajono pasienio zonoje užfiksuota daugiau nei 20 sprogimų“, – pranešė Ukrainos pasieniečiai.

Ukrainos VSAT nuotr./Ukrainos pasienio apšaudymas

Juodojoje jūroje rusų okupantai sustiprino  savo pajėgas dar vienu povandeniniu laivu. Apie tai pranešė operatyvinės vadovybės „Pivden“ atstovas Vladyslavas Nazarovas.

„Juodosios jūros karinio jūrų laivyno grupė buvo sustiprinta kitu sparnuotųjų raketų povandeniniu laivu. Jie ir toliau blokuoja Juodosios jūros šiaurės vakarinę dalį. Raketų smūgių iš jūros grėsmė išlieka didelė“, – pranešė V.Nazarovas.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį sakė planuojanti apsilankyti Zaporižios atominėje elektrinėje Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje, nors tam prieštarauja Kyjivas.

„Ši misija nėra norų ar pageidavimų reikalas, tai ukrainiečių ir TATENA įsipareigojimas“, – sakė Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi prieš Vienoje šią savaitę įvyksiantį TATENA valdytojų tarybos susitikimą.

Pasak jo, dabartinė padėtis netinkama, nes būtini priežiūros darbai nuolat atidedami, gyvybiškai svarbi įranga nepristatoma, o nelaimingo atsitikimo rizika didėja.

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė Pietryčių Ukrainoje dabar yra užimta Rusijos pajėgų.

Rusija gegužės 19 dieną pagrasino atkirsti Ukrainą nuo Zaporižios elektrinės, jei Kyjivas nemokės Rusijai už šioje elektrinėje pagaminamą elektrą.

2021 metais – gerokai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą – Zaporižios elektrinėje būdavo pagaminama 20 proc. Ukrainos elektros ir beveik pusė šalies atominėse elektrinėse pagaminamos elektros.

Kovo mėnesį rusų pajėgos užėmė Enerhodaro mieste esančią Zaporižios elektrinę. Enerhodarą nuo ukrainiečių tebekontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios skiria Dniepro upė.

R.Grossi pareiškime nurodė, kad yra labai susirūpinęs „itin įtemptomis ir sunkiomis ukrainiečių vadovybės ir darbuotojų darbo sąlygomis elektrinėje“.

„Štai kodėl TATENA saugumo ekspertai privalo nuvykti į šią elektrinę“, – tvirtino jis ir nurodė, kad „aktyviai stengiasi“ organizuoti TATENA vadovaujamą tarptautinę būtinų saugumo darbų misiją į Zaporižios elektrinę.

Tačiau pareigūnai Kyjive ketvirtadienį pakartojo nepritariantys tokiam vizitui.

Apsilankydama šiame objekte TATENA tik „įteisintų elektrinės okupaciją, nulemtą branduolinių teroristų buvimo“, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Ukrainos atominės energetikos agentūra „Enerhoatom“. 

„Kokiu būdu TATENA misija gali patekti į elektrinę, vis dar neaišku. Niekas iš Ukrainos jų ten nekvietė, – rašė „Enerhoatom“. – Ar jie ketina atvykti... per Rusiją ir Krymą, ar per kitas laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas saugomi Rusijos kariuomenės, be Ukrainos valios?!“

Toks vizitas būtų įmanomas tik Ukrainai atgavus elektrinės kontrolę, teigė jos operatorė ir paminėjo Černobylio elektrinę, kur TATENA apsilankė balandžio pabaigoje, tik pasitraukus rusų pajėgoms.

Mariupolio miesto taryba pranešė, kad rusų okupantai ėmė ardyti ir iš Mariupolio kiemų išvežti žaidimų aikšteles. Jie taip pat išveža troleibusus, medicinos įrangą.

„Mariupolis buvo apiplėštas! Okupantai iš miesto išveža išlikusias transporto priemones, žaidimų aikšteles ir medicininę įrangą“, – sakoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Miesto Taryba pažymi, kad vadinamoji Donecko liaudies respublika džiaugiasi, kad „dabar jie gali važinėti europietiško tipo troleibusais, išvežtais iš mūsų miesto“.

„Iš ligoninių vagiama moderni įranga, o iš kažkada jaukių kiemų atimamos žaidimų aikštelės“, – rašoma miesto tarybos pranešime.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka pareiškė, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos „teismas“, paskelbęs trims užsieniečiams, kovojusiems Ukrainos kariuomenės pusėje, mirties bausmes, taip bando stiprinti Rusijos derybines pozicijas. 

„Šiandien yra JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno žinutė. Blinkenas sako, jos jis kreipiasi į oficialų Kremlių ir jo marionetes, kad jie nustotų daryti nelegalius dalykus, kurie neturi nieko bendra su tarptautiniu karu“, – sakė V.Denysenka.

Jis pranešė, kad JAV taip pat konsultuosis dėl šios situacijos su Ukraina ir Jungtine Karalyste ir ES.

Lietuvos paštas išleido specialų pašto ženklą, kuriame pavaizduotas Turkijoje pagamintas bepilotis orlaivis „Bayraktar“, praneša radijo stotis „Svoboda“.

Pašto ženklas skirtas Lietuvoje vykusiai akcijai, kurios metu per tris dienas lietuviai surinko 5 mln. eurų, reikalingų „Bayraktar“ nupirkti ir perduoti Ukrainos kariuomenei.

Lietuvos paštas paragino gyventojus siųsti laiškus su naujuoju pašto ženklu Europos šalių vadovams – ypač Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, kurie Vidurio ir Rytų Europos šalyse dažnai kritikuojami dėl neva švelnios ir taikdariškos pozicijos Kremliaus atžvilgiu.

Akcijos iniciatorius, Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas, jau išsiuntė laiškus E.Macronui ir O.Scholzui. Juo pasekė ir kiti garsūs žmonės.

Ukraina penktadienį pranešė smogusi Rusijos kariuomenės pozicijoms pietinėje Chersono srityje, kur Kyjivo pajėgos stengiasi susigrąžinti teritorijas, užimtas Maskvos karinės invazijos pradžioje.

„Mūsų aviacija surengė virtinę smūgių priešo bazėms, technikos ir karių telkimo vietoms, taip pat lauko sandėliams prie penkių gyvenviečių Chersono srityje“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Chersono sritis, esanti šiauriau 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, tapo vienu pirmųjų Ukrainos regionų, užimtų Maskvos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ukraina pradėjo puolimą, siekdama atkovoti šią teritoriją. Penktadienį ryte per spaudos konferenciją prezidentūra pripažino, kad karinė padėtis Chersono srityje išlieka „įtempta“.

„Visą dieną girdėjosi virtinės garsių sprogimų; kautynės tęsėsi prie srities ribų“, – sakoma prezidentūros pranešime.

Maskvos statytinių valdžia okupuotame Chersone iškėlė prielaidą, kad turėtų būti surengtas referendumas dėl srities prisijungimo prie Rusijos. Toks žingsnis atkartotų  kontroversišką plebiscitą, surengtą 2014 metais Kryme prieš pusiasalio aneksiją.

Anksčiau buvo paskelbta, kad srityje įvedama Rusijos valiuta – rublis.

Portalas „Bloomberg“ skelbia, kad Europos Komisija po užtrukusių svarstymų kitą savaitę vis dėlto oficialiai rekomenduos suteikti Ukrainai šalies kandidatės – įstoti į ES – statusą. Tai svarbus žingsnis ilgame kelyje narystės Bendrijoje link.

Rekomendacija bus susieta su teisės viršenybės ir antikorupciniais principais – Ukraina turės įsipareigoti juos gerbti.

Tiesa, vien rekomendacija nereiškia, kad Ukraina tikrai atsidurs ES. Kyjivui dar reikės įtikinti svarbias Bendrijos šalis nares, kurios priešinasi bloko plėtrai – kandidatės statuso suteikimui turės pritarti visos valstybės.

ES šalių lyderiai Ukrainos kelio į Bendriją klausimą aptars Briuselyje birželio 23-24 dienomis, o kelios valstybės neslepia nepritariančios kandidatės statuso suteikimui Ukrainai – esą šiai šaliai neturėtų būti teikiama pirmenybė prieš kitas valstybes.

Tarp besipriešinančių ES šalių narių – Nyderlandai, Danija. Vis dėlto dauguma, įskaitant iki šiol neretai skeptišką Italiją, pritaria svarbiam žingsniui.

Ukrainos vidaus reikalų ministras ketvirtadienį patikino, kad šiuo metu Rusijos pajėgų veržimosi į Kyjivą pavojaus nėra, bet sostinė ir toliau bus saugoma, praėjus daugiau nei 100 dienų nuo invazijos pradžios.

„Šiandien Kyjivo atakos pavojaus nėra“, – sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

„Prie Baltarusijos sienos nėra sutelkta karių, bet suprantame, kad rytoj galimi bet kokie scenarijai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP, vilkėdamas juodą karišką megztinį su Ukrainos vėliava ant dešinės rankovės.

„Todėl vyksta rimti mokymai – ruošiama gynybos linija, rengiami kariai, kurie liks“ Kyjive ir aplink miestą, nurodė ministras.

Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos smūgiai galimi bet kuriuo metu.

„Bet kuri vieta Ukrainoje gali tapti raketų taikiniu, įskaitant Kyjivą“, – sakė jis.

Pasak ministrų, jų taikiniais gali tapti ir „vyriausybės kvartalas“ ir sostinės „istorinis centras“.

Rusijos pajėgos buvo nusitaikiusios į Kyjivą invazijos į Ukrainą pradžioje vasario pabaigoje, kai greitai perėmė kelių miestelių aplink sostinę kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Tačiau po mėnesio Rusijos pajėgos iš jų pasitraukė, ten palikusios daugybę nužudytų civilių, ir nuo to laiko susitelkė šalies rytinėje ir pietinėje dalyje. 

Pasak D.Monastyrskio, Ukraina tęs į nelaisvę paimtų Rusijos karių baudžiamąjį persekiojimą dėl įtariamų karo nusikaltimų.

„Šie nusikaltimai neturi senaties. Kai tik šie monstrai bus rasti, jie bus patraukti atsakomybėn“, – sakė jis.

Iki šiol „288 žmonės yra įtariamieji“, nurodė ministras.

Jis pridūrė, kad vyksta derybos dėl Ukrainos karo belaisvių, laikomų Rusijos arba Maskvos remiamų separatistų nelaisvėje, susigrąžinimo.

„Itin svarbu sugrąžinti juos šiandien, išgelbėti tuos vyrukus nuo neišvengiamos mirties, – kalbėjo ministras. – Dirbame, kad pirmiausia būtų sugrąžinti sužeistieji.“

BBC Rusijos tarnyba skelbia jau žinanti daugiau kaip 3 500 Rusijos karių, žuvusių kare Ukrainoje, pavardes. Žurnalistai duomenis renka remdamiesi atvirais šaltiniais. Anot BBC, vietos valdžios institucijos praneša toli gražu ne apie visus žuvusiuosius. Kiekvieną savaitę randama naujų įrodymų apie Rusijos karių palaidojimus kapinėse įvairiuose Rusijos miestuose, apie kuriuos viešai nepranešama.

BBC Rusijos tarnyba kartu su žiniasklaidos priemone „Mediazona“ ir savanorių komanda sudaro Rusijos karių aukų Ukrainoje sąrašą. Birželio 10 d. žurnalistai galėjo patvirtinti informaciją apie 3502 žuvusius karius ir karininkus.

Ukrainos pajėgos Donecko srityje sunaikino čečėnų kilmės Rusijos karių būrį

Į šį skaičių neįtraukti dingę be žinios Rusijos kariai, nes jų skaičiaus net neįmanoma nustatyti, ir žuvusieji, kurie prisijungė prie apsišaukėliškų Donbaso respublikų kariuomenių iki 2022 m. vasario 24 d.

BBC Rusijos tarnyba pripažįsta, kad jos surinkti duomenys neatspindi tikrojo aukų skaičiaus, nes remiamasi tik viešai patvirtintais pranešimais apie aukas. Tačiau sukaupta informacija leidžia suprasti ir analizuoti, kas vyksta su Rusijos kariuomene karo metu.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Chabarovsko centrinėse kapinėse supilta aštuoniolika karių kapų. 15 iš jų (t. y. daugiau nei 80 proc.) pavardės nebuvo paminėtos viešai ar net socialiniuose tinkluose. Netoli Novorosijsko esančiose kapinėse yra šeši nauji kapai, o penkių karių pavardės anksčiau nebuvo skelbtos. Ištyrus kapus Voronežo kapinėse, buvo aptiktos trys kariškių pavardės, kurios anksčiau nebuvo viešai skelbtos.

Iš viso BBC ištyrė 14 Rusijos miestų ir kaimų kapinių. Kiekviename iš jų buvo karių, apie kurių mirtį nebuvo viešai pranešta, kapai, o jų dalis svyravo nuo 30 iki 100 proc.

Todėl galime daryti prielaidą, kad BBC patvirtintų aukų sąraše gali būti bent 40-70 proc. mažiau žuvusiųjų pavardžių, nei iš tikrųjų palaidota Rusijoje.

Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, iki gegužės pabaigos Rusija Ukrainoje prarado apie 15 000 vyrų. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, žuvusių Rusijos kareivių skaičius viršijo 30 000.

Rusijos gynybos ministerija paskutinį kartą apie aukas pranešė kovo pabaigoje. Birželio 1 d. Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas pareiškė, kad Rusija „praktiškai nustojo prarasti žmones“ Ukrainoje. Tuo tarpu kai kuriuose Rusijos regionuose karių laidotuvės vyksta kasdien.

Iki birželio 10 d. BBC rado pranešimų apie mažiausiai 113 Ukrainoje žuvusių rusų, kurie vadinami savanoriais. Tikrasis šių žmonių statusas ne visada aiškus. Kai kurie iš jų Ukrainoje kovojo kazokų būriuose, kiti, atrodo, buvo pasirašę trumpalaikes sutartis su Gynybos ministerija arba „Rosgvardija“. 46 proc. žuvusių savanorių buvo vyresni nei 40 metų, o 20 karių išvyko į karą būdami vyresni nei 50 metų.

Didžioji dalis žuvusių savanorių turėjo šaukimo į kariuomenę arba sutartinės karinės tarnybos patirties. Nepaisant to, dabar apie savanorių mirtis pranešama dažniau nei apie kitų kategorijų karių mirtis. Taip gali būti dėl to, kad savanoriai prieš siunčiant į frontą mokomi tik septynias dienas. Dažniausiai tai daroma Čečėnijoje esančiame Specialiųjų pajėgų universitete.

Kariuomenė taip pat verbuoja tradiciniais būdais. Vien Gynybos ministerijos interneto svetainėje šiuo metu yra 500 laisvų darbo vietų. Beveik 30 proc. atvejų verbavimo į karinę tarnybą punktai yra Dagestano miestuose – Machačkaloje, Chasavjurte, Kaspijske, Derbente ir Bujnakske.

Žadami atlyginimai prasideda nuo 300 tūkst. rublių. Daugelyje Rusijos regionų tarnyba kariuomenėje pagal sutartį yra beveik vienintelė galimybė užsidirbti pinigų.

Palyginimui, Maskvoje žinomi tik septyni mirties atvejai, nors sostinės gyventojai sudaro beveik 9 proc. Rusijos gyventojų.

Luhansko srities karininės civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus penktadienio rytą savo paskyroje „Facebook“ paskelbė, kad praėjusią parą Ukrainos kariuomenė atmušė visus rusų pajėgų bandymus pulti Sjevjerodonecke.

S.Haidajus pabrėžė, kad rusų pajėgos neįvykdė užduoties iki birželio 10 d. užimti Sjevjerodonecką. Tačiau, jo teigimu, dabar nustatyta nauja data – birželio 22-oji.

S.Haidajaus teigimu, kovos mieste tęsiasi. Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos gynėjai yra įsitvirtinę miesto pakraščiuose – gina pramoninę zoną ir prie jos esančius gyvenamuosius kvartalus.

„Bachmato kryptimi okupantai aktyviai naudoja taktinę ir karinę aviaciją. Priešiški daliniai bandė surengti puolimą Mykolajivcų ir Nirkovo kryptimi, bet sulaukė atsako. Okupantai pasitraukė su nuostoliais. Per pastarąją parą Donbase buvo atmuštos septynios priešo atakos, sunaikinta 10 tankų, septynios artilerijos sistemos, keturios šarvuotos kovos mašinos, trys specialieji šarvuočiai, keturi motorinių transporto priemonių vienetai ir priešo amunicijos sandėlis. Oro gynybos daliniai numušė penkis nepilotuojamus orlaivius Orlan-10“, – sakė S.Haidajus.

Anot jo, per praėjusią parą išvengta civilių aukų, tačiau didžioji dalis Sjevjerodonecko, greta esančio Lysyčansko pastatų ir aplinkiniai miesteliai smarkiai apgriauti. 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija skelbia, kad Rusijai labai nelengva atkurti pagrindines paslaugas okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojams, o Mariupoliui gresia didelis choleros protrūkis.

Britų žvalgybos pranešime teigiama, esą toliau sunkiai veikia telefoninis ryšys ir internetas, žmonės neturi nuolatinės prieigos prie saugaus geriamojo vandens.

„Chersone labai trūksta vaistų, o Mariupoliui iškilusi didelė choleros protrūkio grėsmė. Nuo gegužės jau pranešta apie pavienius choleros atvejus“, – rašoma ataskaitoje.

Priduriama, kad kovos Sjevjerodonecko mieste tęsiasi: „Rusija vėl kontroliuoja didžiąją miesto dalį, bet jos pajėgos padarė tik nedidelę pažangą bandydamos apsupti platesnę teritoriją iš šiaurės ir pietų.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį savo dabartinius veiksmus lygino su caro Petro I žygiais užkariaujant Baltijos jūros pakrantę per XVIII amžiuje vykusį karą su Švedija.

Aplankęs Maskvoje veikiančią parodą, skirtą paminėti pirmojo Rusijos imperatoriaus, dar vadinamo Didžiuoju, gimimo 350-osioms metinėms, V.Putinas sakė grupei jaunų verslininkų, kad „susidaro įspūdis, jog kariaudamas su Švedija jis kažką užgrobė. Jis nieko neužgrobė – jis susigrąžino.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Kai Petras Didysis įkūrė Sankt Peterburgą ir paskelbė jį Rusijos sostine, „nė viena Europos šalis nepripažino šios teritorijos kaip priklausančios Rusijai“, tęsė Kremliaus vadovas.

„Visi laikė ją Švedijos dalimi. Tačiau nuo neatmenamų laikų ten gyveno slavai, kartu su finougrų tautomis“, – pridūrė jis.

„Mums taip pat tenka atsakomybė susigrąžinti ir sustiprinti“, – pabrėžė V.Putinas, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos karą Ukrainoje.

„Taip, per istoriją yra buvę laikų, kai būdavome priversti atsitraukti – bet tik kad atgautume galią ir judėtume į priekį“, – teigė Rusijos lyderis.

Švedijos pralaimėjimas 1700–1721 metų Didžiajame Šiaurės kare padarė Rusiją viena iš Baltijos jūros regiono galybių ir svarbia Europos veikėja.

Tačiau Rusijos ryšiai su Vakarais pastaruoju metu subyrėjo, Kremlius pasiuntė pajėgas į Ukrainą, tad Maskva dabar stengiasi nepabrėžti Petro I artumo Europai ir skiria daugiau dėmesio jo vaidmeniui plečiant Rusijos teritoriją.

Praėjus daugiau kaip trims šimtmečiams po šio caro pastangų priartint Rusiją prie Europos, rusai ketvirtadienį minėjo Petro Didžiojo 350-ąjį gimtadienį  šalyje, kuri dėl konflikto Ukrainoje yra tapusi itin izoliuota.

Caras Petras I viešpatavo nuo 1682 iki savo mirties 1725 metais. 1721-aisiais jis prisiėmė imperatoriaus titulą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos vadovams, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną ir visus ministrus, įvedamos asmeninės sankcijos.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos patvirtintos sankcijos įvestos visiems Rusijos vyriausybės ir Saugumo tarybos nariams, taip pat Kremliaus atstovui spaudai Dmitrijui Peskovui. Jomis uždrausta atvykti į Ukrainą, panaikintos vizos ir leidimai bei blokuojamas finansinis turtas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Dekretas įsigaliojo ketvirtadienį, nurodoma Ukrainos prezidentūros tinklalapyje. V.Zelenskis taip pat pasirašė direktyvą, pagal kurią sankcijos įvedamos 236 Rusijos universitetams ir jų vadovams.

Rusijos švietimo ministras pareiškė, kad tai Maskvos neatgrasys.

„Kyjivo režimo šios dienos sprendimas rodo jo neadekvatumą ir nesugebėjimą kontroliuoti situacijos. Tai desperacijos gestas, kuris negali užkirsti kelio Donbaso ir išlaisvintų teritorijų integracijai į bendrą su Rusija švietimo erdvę“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Sergejus Kravcovas.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pareiškė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl Rusijos žiniasklaidos pranešimų, kad promaskvietiški Ukrainos separatistai nuteisė myriop du britus kovotojus, paimtus į nelaisvę rusų pajėgų per kautynes Ukrainoje.

„Be abejo, esame giliai dėl to susirūpinę. Pagal Ženevos konvenciją, karo belaisviams turi būti taikoma kombatantų neliečiamybė, jie neturėtų būti persekiojami už dalyvavimą karo veiksmuose“, – sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss savo „Twitter“ žinutėje parašė griežtai smerkianti mirties nuosprendį Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui.

„Jie yra karo belaisviai. Šis suklastotas nuteisimas neturi absoliučiai jokio teisėtumo. Mano mintys – su [kovotojų] šeimomis. Toliau darome viską, ką galime, kad juos palaikytume“, – pridūrė ji.

Rusijos naujienų agentūros citavo separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) „Aukščiausiąjį teismą“, skyrusį mirties bausmę A.Aslinui, Sh.Pinneriui ir Maroko piliečiui Saaudunui Brahimui, kurie buvo apkaltinti veikę kaip Ukrainos samdiniai.

Per tris dienas trukusį bylos nagrinėjimą šie vyrai pripažino savo kaltę dėl „veiksmų, kuriais siekta užgrobti valdžią ir nuversti konstitucinę santvarką Donecko liaudies respublikoje“, sakoma naujienų agentūros „Interfax“ pranešime.

Kaltinamieji gali per mėnesį apskųsti šį nuosprendį.

Abu britai balandį pasidavė Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje Mariupolyje, kai po kelias savaites trukusios apsiausties jį užėmė Rusijos pajėgos, rašo „Interfax“.

Vėliau tą patį mėnesį jie buvo parodyti per Rusijos valstybinę televiziją ir reikalavo, kad B.Johnsonas derėtųsi dėl jų paleidimo.

Sh.Pinnerio apygardoje išrinktas JK parlamento narys Robertas Jenrickas sakė, kad separatistų paskelbtas nuosprendis yra „pasišlykštėtinas“ ir reikalavo iškviesti Rusijos ambasadorių Londone „pasiaiškinti dėl šio baisaus Ženevos konvencijos pažeidimo“.