Politikos analitikų teigimu, šis ginčas gali pakenkti santykiams tarp Kijevo ir Vašingtono, kuris yra svarbus Ukrainos sąjungininkas jau penkerius metus Rytų Ukrainoje vykstant kovai su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.
Taip pat jis gali į šešėlį nustumti trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose turinčias įvykti pirmąsias D.Trumpo derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir susilpninti Kijevo įtaką per viršūnių susitikimą su Rusijos ir kitų šalių lyderiais, per kurį bus siekiama surasti sprendinį konfliktui Donbase.
D.Trumpas kaltinamas daręs spaudimą Kijevui ištirti Joe Bideno, potencialaus jo varžovo 2020-ųjų prezidento rinkimuose, sūnaus verslo reikalus Ukrainoje ir grasinęs nutraukti finansinę pagalbą šaliai, jei ukrainiečių pareigūnai atsisakys tai padaryti.
JAV prezidentas pripažino, kad kalbėjosi su V.Zelenskiu apie J.Bideną ir jo sūnų Hunterį, bet neigia daręs spaudimą Ukrainos lyderiui.
Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka sakė, kad ši situacija kelia riziką Ukrainos lyderiams.
„Ukraina pasirinko teisingą reakciją – neįsitraukti ir kuo mažiau komentuoti“, kad išlaikytų tiek respublikonų, tiek demokratų paramą, teigė V.Fesenka.
Ukrainos prezidento biuras kol kas susilaikė nuo komentarų, bet „nerimauja“ dėl kilusios kontroversijos, naujienų agentūrą AFP informavo vienas informuotas šaltinis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika praėjusią savaitę į situaciją sureagavo atsargiai: „Žinau, apie ką buvo tas pokalbis, ir manau, kad nebuvo jokio spaudimo.“
Socialiniame tinkle „Twitter“ D.Trumpas tvirtino, kad tai tebuvo „gražus“ pokalbis telefonu su neseniai išrinktu V.Zelenskiu.
Naujosios Europos centro Kijeve direktorė Aliona Hetmančiuk sakė, kad Ukraina „jau pralaimėjo“ atsidūrusi JAV partijų kryžminėje ugnyje.
„Šis skandalas apima visą dvišalę darbotvarkę“, – teigė ji.
„Ukraina veikiausiai nesulauks nieko gera iš kadenciją baigiančios JAV administracijos iki Trumpo pirmos kadencijos pabaigos, taip pat neaišku, ar bus geras startas, jei Bidenas laimės rinkimus“, – kalbėjo A.Hetmančiuk.
Hunteris Bidenas Ukrainoje
2014–2019 metais H.Bidenas dirbo stambioje Ukrainos dujų įmonėje „Burisma Group“, kuri priklauso vienam prorusiškam oligarchui.
H.Bidenas buvo tos bendrovės valdybos narys, ir keli Ukrainos energetikos ekspertai AFP sakė, kad jis nevaidino jokio visuomeninio vaidmens šalyje.
„Burisma“ buvo tapusi vieno tyrimo, kuriam vadovavo Ukrainos generalinis prokuroras, taikiniu.
J.Bidenas, kuris rėmė Ukrainos reformas eidamas JAV viceprezidento pareigas tuometinio šalies vadovo Baracko Obamos administracijoje, ragino trauktis tą prokurorą dėl menkos pažangos kovojant su korupcija.
Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad H.Bidenas „Burismos“ valdyboje galbūt turėjo apsaugoti kompaniją nuo baudžiamojo persekiojimo.
JAV leidiniai šią savaitę pranešė, kad D.Trumpas nurodė įšaldyti kelis šimtus milijonų dolerių Ukrainai skirtos pagalbos kelios dienos iki savo pokalbio su V.Zelenskiu, kurio jis esą paprašė pradėti tyrimą.
V.Zelenskis per tą pokalbį „aiškiai pasakė, kad jis neturi nei teisės, nei įgaliojimų paveikti“ teisėsaugą, savo šaltinius citavo įtakingas Ukrainos portalas „Evropejska pravda“.
Portalo šaltinių teigimu, nebuvo jokios tiesioginės grėsmės, kad bus sulaikyta finansinė pagalba Kijevui.
Apsauga nuo „bausmės“
Vašingtonas yra svarbus Kijevo sąjungininkas tebesitęsiant konfliktui Rytų Ukrainoje.
Konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais Rytų Ukrainoje įsiplieskė 2014 metais po Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Jis jau pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.
Kaip ir kitos Vakarų valstybės JAV yra paskelbusios Maskvai sankcijas bei padeda Kijevui politiškai ir finansiškai.
Nuo 2014-ųjų Baltieji rūmai Ukrainai skyrė daugiau kaip 2 mlrd. dolerių (1,8 mlrd. eurų) vertės pagalbos.
Skandalas įsiplieskė prieš planuojamą keturšalį viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai, norintys pasistūmėti siekiant taikos Donbase.
Šios derybos būtų pirmasis tiesioginis V.Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasisako už suartėjimą su Maskva, ir Ukrainos politikai ir žiniasklaida būgštauja, kad Vakarai per tą viršūnių susitikimą gali priversti Kijevą padaryti jam nenaudingų nuolaidų.
Analitikė A.Hetmančiuk sakė, kad V.Putinui būtų naudinga, jei D.Trumpas liktų „neutralus“ ir neremtų Kijevo šiuo klausimu.
Kiti sako, kad minimas skandalas bent jau apsaugo Ukrainą nuo JAV prezidento „bausmės“.
„Jis nerizikuos to daryti, antraip amerikiečių žiniasklaida palaikys tai kerštu, o kam reikia naujo skandalo prieš prezidento rinkimus?“ – klausė „Evropejska pravda“.
