NATO ministrų susitikime Briuselyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Marijus Velička žurnalistams sakė, kad tai buvo vienintelis prašymas iš Ukrainos pirmojo gynybos viceministro Oleksandro Olijniko, kuris ketvirtadienį dalyvavo NATO-Ukrainos komisijos posėdyje.
„Konkrečios priemonės buvo tai, jog NATO, kaip organizacija, pripažįsta, jog Ukrainos teritorija yra nedaloma ir neskaidoma į jokias dalis ir tai šiandien yra vienintelis jų prašymas, kuris buvo išsakytas“, – teigė M.Velička.
Ukrainos ambasadorius NATO Ihoris Dolhovas savo ruožtu žurnalistams ketvirtadienį pasibaigus ministrų susitikimui išreiškė viltį, kad Rusijai išsakyti tarptautinės bendruomenės raginimai dėl Ukrainos bus efektyvūs.
„Mes tikimės, kad visos šalys, ypač kai situacija yra tokia sudėtinga, veiks pagal tarptautines normas. Nėra tokios tarptautinės teisės, kuri leistų interferenciją, ypač karinę, į kitos šalies vystymąsi. Todėl mes kliaunamės tarptautinėmis normomis ir taip pat tikimės, kad raginimai, kuriuos galime girdėti ne tik iš Briuselio, bet ir kitų vietų Rusijos valdžiai, duos rezultatų“, – kalbėjo ambasadorius.
Perspėja Rusiją vengti nesusipratimų Kryme
JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis pasekė NATO pavyzdžiu ir paragino Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti nesusipratimų Krymo autonominiame regione, kurio gyventojų dauguma yra rusai.
Ch.Hagelio pareiškimas nuskambėjo ketvirtadienį, kai Kremlių palaikantys ginkluoti asmenys užėmė regiono administracinius pastatus, o Maskva nurodė patikrinti savo kariuomenės kovinę parengtį ir pradėjo pratybas šios buvusios sovietų respublikos pasienyje.
„Aš atidžiai stebiu Rusijos karines pratybas... Tikiuosi, kad jų veikla bus skaidri“, – kalbėjo Ch.Hagelis.
„Aš atidžiai stebiu Rusijos karines pratybas... Tikiuosi, kad jų veikla bus skaidri“, – kalbėjo Ch.Hagelis.
„Raginu juos nedaryti jokių žingsnių, kurie galėtų būti klaidingai suprasti arba sukelti nesusipratimų“, – Ch.Hagelis sakė spaudos konferencijoje, baigiantis NATO gynybos ministrų dviejų dienų susitikimui.
Svarbiausias susitikimo klausimas buvo padėtis Ukrainoje, paskutinę minutę į darbotvarkę buvo įtrauktas NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas.
Vašingtonas nerimauja dėl paskutinių įvykių, ypač Kryme, ir toliau „kalbasi su Rusijos kolegomis“ apie jų ketinimus, sakė gynybos sekretorius.
Kiek anksčiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas sakė, jog nemato Rusijos galbūt planuojamos karinės intervencijos ženklų, nors ir pats perspėjo Maskvą nesiimti jokių veiksmų Kryme, kurie galėtų padidinti įtampą ir sukelti nesusipratimų.
„Neturime jokios informacijos, rodančios, kad Rusija turi karinio įsikišimo planų“, – sakė jis.
Paklaustas apie karines pratybas NATO vadovas atsakė: „Rusai mus apie tai informavo ir aiškiai leido suprasti, kad šios pratybos neturi nieko bendra su įvykiais Ukrainoje“.
Tačiau tokios karinės pratybos „nepalengvina“ padėties, pridūrė A.F.Rasmussenas.
NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina yra gyvybiškai svarbi saugumui Europoje.
NATO vadovas paragino visas šalis daryti viską, kad padėtis taptų ramesnė.
„Mums reikia sprendimų, kurie nuramintų padėtį, ir visų dalyvaujančių šalių atsakomybės“, – kalbėjo jis.
NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina yra gyvybiškai svarbi saugumui Europoje.
Pasak A.F.Rasmusseno, po šio pareiškimo „Ukraina yra svarbiausia saugumo problema šiandien Europoje“.
Tuo tarpu Strasbūre Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią kuo greičiau suteikti trumpalaikę finansinę pagalbą skolų slegiamai Ukraina taip pat ir ilgalaikį paketą būtinoms reformoms įgyvendinti.
Europarlamentarai taip pat paragino Europos Sąjungą imtis vadovaujančio vaidmens tarptautinei donorų konferencijai surengti, kad būtų surinkta lėšų.
Jie dar pažymėjo, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina. Kaip tik dėl V.Janukovyčiaus atsisakymo pasirašyti šią sutartį lapkritį ir prasidėjo protestai Ukrainoje. Tačiau, anot europarlamentarų, tai nėra „galutinis ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tikslas“, vadinasi, Kijevo narystė Europos bloke galima ir vėliau.
