Vakarų šalių nerimą šį mėnesį sukėlė pranešimai apie suaktyvėjusią Rusijos karinę veiklą prie Ukrainos. Jungtinės Valstijos išreiškė „tikrą susirūpinimą“ dėl naujo kariuomenės telkimo pasienyje.
„Geriau imtis veiksmų dabar, o ne vėliau“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją, organizuotą užsienio žiniasklaidai.
„Tai, ką matome, labai rimta. Rusija dislokavo didelį karinį kontingentą regionuose prie Ukrainos valstybės sienos“, – sakė jis.
Anot ministro, Maskva sutelkė 115 tūkst. karių aplink Ukrainą, 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje ir dviejuose rytiniuose Ukrainos regionuose, kontroliuojamuose Maskvos remiamų separatistų.
D.Kuleba pridūrė, kad ten taip pat buvo pasiųsta tankų, artilerijos pabūklų, elektroninės kovos sistemų, karinių oro ir jūrų pajėgų.
„Jei Rusija nuspręs pradėti karinę operaciją, viskas įvyks bematant tikrąja šio žodžio prasme“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Tačiau jis pridūrė, jog Ukraina, kurios kariuomenė tapo „nepalyginamai stipresnė“, nei buvo 2014 metais, kai Maskvos kurstomi separatistai perėmė Donecko ir Luhansko regionų kontrolę, „duotų atkirtį“.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus. Konfliktas Ukrainos rytuose jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Kovo mėnesį Rusija netoli sienos su Ukraina sutelkė 100 tūkst. karių, pakurstydama nuogąstavimus dėl galimo įsiveržimo. Po kelių savaičių Maskva paskelbė pajėgas atitraukianti, bet Kijevas ir Vašingtonas tąsyk teigė, kad atitraukimas buvo riboto masto.
Ukraina, JAV, NATO ir Europos Sąjunga pastarosiomis savaitėmis ėmė skambinti pavojaus varpais dėl naujo Rusijos karių judėjimo ir įspėjo dėl galimo įsiveržimo.
Maskva šiuos pareiškimus atmetė. Ji apkaltino Kijevą provokacijomis, o Vašingtoną – įtampos regione eskalavimu.
