Ši raginimą D.Kuleba išsakė Rygoje susitikęs su aukščiausio rango diplomatais iš Aljanso valstybių.
NATO tariasi, kaip reaguoti į Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina, Vakarų šalims nerimaujant, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali planuoti invaziją į tą šalį.
Ukrainos diplomatijos vadovas pasisakė už trijų krypčių požiūrį, apimantį aiškų komunikavimą Maskvai, sankcijų paketo ruošimą ir didesnę karinę paramą Kijevui.
„Esame tikri, kad suvieniję mūsų pastangas, veikdami koordinuotai, galėsime atgrasyti prezidentą Putiną ir demotyvuoti jį pasirinkti blogiausią scenarijų – karinę operaciją“, – sakė D.Kuleba per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Rygoje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po antradienį įvykusių sąjungininkių derybų įspėjo, kad Rusija „brangiai sumokės“, jei pradės operaciją prieš Ukrainą. Jis sakė, kad Aljanso narės gali imtis prieš Rusiją sankcijų.
Pati NATO dėl sankcijų nesprendžia.
Ukraina, kurios pastangos prisijungti prie JAV vadovaujamo bloko įstrigo, sulaukia vis didesnės karinės paramos iš NATO valstybių.
Maskva, 2014 metais atplėšusi nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir remianti su Kijevu kovojančius separatistus, griežtai neigia planuojanti ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu.
Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos veiksmai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus nubrėžtų „raudonų linijų“.
„Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje. Bet, kaip matote, to neįvyko“, – sakė V.Putinas.
Naujas pajėgų telkimas atrodo panašus į stebėtą balandį, kai Rusija prie sienos su Ukraina buvo pasiuntusi apie 100 tūkst. karių. Vėliau Maskva paskelbė, kad dalį kontingento atitraukia.
