Įsipareigojimas, prisiimtas pagal Oslo veiksmų planą, siejamą su Konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo įgyvendinimu, „šiuo metu neįmanomas“ dėl Rusijos invazijos, konferencijoje Kambodžoje, skirtoje peržvelgti susitarimo įgyvendintą progresą, sakė Jevhenijus Kivšykas iš Ukrainos gynybos ministerijos.
Pasak jo, arsenalai ir kitos vietos, kuriose laikomos priešpėstinės minos, „nuolat patiria Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų oro ir raketų smūgius“.
„Be to, kai kurios iš jų yra teritorijose, kurias šiuo metu yra okupavusios Rusijos ginkluotosios pajėgos“, – teigė J. Kivšykas.
Todėl „nebuvo jokios galimybės atlikti priešpėstinių minų atsargų auditą ir patikrinimą“.
Kitas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas konferencijoje sakė, kad Rusija, Ukrainoje palikdama minas, vykdo genocidinius veiksmus.
Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Riabcevas teigė, kad Rusija mėto minas „nuotoliniu būdu naudojant artileriją, sraigtasparnius, daugkartines raketų paleidimo sistemas ir dronus miestuose, ūkiuose, viešojo transporto stotelėse“, ir pridūrė, kad ši „genocidinė veikla“ paveikė teritorijas, kuriose gyvena šeši milijonai ukrainiečių.
Ukraina yra pasirašiusi Konvenciją dėl priešpėstinių minų uždraudimo ir yra įsipareigojusi sunaikinti sausumos minų atsargas.
Anksčiau ji nesilaikė terminų sunaikinti savo atsargas.
Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė, kad nusiųs Ukrainai priešpėstinių sausumos minų gintis nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų. Šį sprendimą iš karto sukritikavo žmogaus teisių gynėjai.
Jungtinės Valstijos ir Rusija nėra pasirašiusios konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo.
J. Kivšykas, kalbėdamas konferencijoje Siem Reape, neužsiminė apie JAV pasiūlymą Ukrainai.
„Pažvelkite, ką priešpėstinės minos padarys“
Į konferenciją Kambodžoje iš viso pasaulio susirinkę nuo sausumos minų nukentėję žmonės protestavo prieš JAV sprendimą Ukrainai tiekti priešpėstines minas.
Daugiau nei 100 protestuotojų išsirikiavo prie pėsčiųjų tako, kuriuo delegatai ėjo į konferencijos vietą, kur šalys apžvelgia progresą, padarytą įgyvendinant susitarimą dėl priešpėstinių minų uždraudimo.
„Pažvelkite, ką priešpėstinės minos padarys jūsų žmonėms“, – buvo parašyta viename plakate, kurį laikė du nuo minų nukentėję asmenys.
Alexas Munyambabazi (Aleksas Munjambabazis), kuris 2005-aisiais Šiaurės Ugandoje neteko kojos dėl minos, sakė, kad smerkia Jungtinių Valstijų sprendimą tiekti Kyjivui priešpėstines minas.
„Mes pavargę. Nenorime matyti daugiau tokių aukų kaip aš, nenorime matyti daugiau kančių“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Kiekviena padėta mina – tai vaikas, civilis, moteris, kurie gyvena laukdami, kol jiems bus nutrauktos kojos, kada bus atimta gyvybė“, – kalbėjo jis.
„Esu čia tam, kad pasakyčiau, jog nenorime daugiau aukų. Jokių pasiteisinimų, jokių išimčių“, – pridūrė jis.
Ukraina, naudodama JAV minas, „akivaizdžiai nepaisytų savo įsipareigojimų pagal minų uždraudimo sutartį“, sakė Tarptautinės kampanijos už sausumos minų uždraudimą direktorė Tamar Gabelnick (Tamar Gebelnik).
„Šiems ginklams nėra vietos šiuolaikiniame kare“, – sakė ji AFP.
Ukrainiečiai „pakankamai ilgai kentėjo nuo šių ginklų sukeliamo siaubo“, pridūrė ji.
