Ukrainos kariuomenė neturi kito pasirinkimo, kaip tik bandyti stabdyti didesnį ir geriau ginkluotą priešą Donbaso lygumose, kur daugiausia naudojama artilerija.
„Čia nėra taip, kaip buvo 2014 metais. Nėra apibrėžto fronto palei upę, kelią ar greitkelį, – sakė kovų epicentre esančios Ukrainos kariuomenės 93-iosios brigados atstovė spaudai Iryna Rybakova. – Tai vienas iš jų kaimų arba vienas iš mūsų: tai labiau primena šachmatų lentą. Šiuo metu nesugebame priversti priešo atsitraukti nuo mūsų fronto linijos.“
Kovą Rusijos kariuomenė pareiškė, kad sutelks savo pastangas Donbaso Donecko ir Luhansko regionuose, kur nuo 2014 metų aktyviai veikia prorusiški separatistai. Tačiau 66-ąją karo dieną Maskva vis dar yra toli nuo pergalės, kurią, kaip daugelis mano, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori paskelbti iki gegužės 9 dienos, kuomet minima Rusijos pergalė prieš nacius 1945 metais.
Pietų Ukrainoje Rusijos pajėgos užėmė teritorijos ruožą nuo apgulto Mariupolio uostamiesčio iki Chersono regiono į šiaurę nuo Krymo. Tačiau Donbasas dar toli gražu nėra užimtas.
„Net jei Rusijos kariai kažkiek pasistūmėjo į priekį, pasistūmėjimas nėra labai spartus“, – agentūrai AFP sakė Rusijos karo ekspertas Aleksandras Chramčichinas.
Įsivyraujantis pesimizmas
Išskyrus sunkiai užkovotą didžiąją dalį pietinio Mariupolio uostamiesčio ant Azovo jūros kranto, 2014 metų karo metu atsiradusi fronto linija pietiniame Donbase iš esmės nepajudėjo iš vietos.
„Luhansko srityje Maskvos paskelbti tikslai yra beveik pasiekti, tačiau Donecko srityje judėti į priekį sekasi sunkiau“, – sakė rusų ekspertas.
Šiuo metu Rusijos pajėgos pamažu juda žemyn link Kramatorsko – Ukrainos kontroliuojamo Donbaso sostinės ir pagrindinio Maskvos taikinio. Taip pat judama aukštyn link Pokrovsko, esančio vakariniame regiono krašte. Per pastarąsias dvi savaites rusų pajėgos įsitvirtino keliuose mažuose miesteliuose, kuriuose mūšiai vyksta jų viduje. Tačiau nuo balandžio 18 dienos, kai buvo užimta už 50 km į šiaurės rytus nuo Kramatorsko esanti Kremina, kur prieš karą gyveno 18 tūkst. žmonių, nebuvo užimta nė viena svarbi vietovė.
Rodos, kad pesimizmas dėl galimybių nustumti rusus atgal vis labiau didėja. Ant geležinkelio pervažų palikti apleisti traukiniai, buldozeriu išvažinėtos gatvės ir užbarikaduoti keliai rodo, kad dėmesys sutelktas į reikalų gadinimo taktiką, taip siekiant sulėtinti puolimą.
Nelygios jėgos
Mūšiams persikėlus į Donbaso lygumas ir pramoninius miestus, kova daugiausia priklauso nuo artilerijos, kurią sovietų lyderis Josifas Stalinas vadino „karo dievu“. Tačiau jėgų pusiausvyra išlieka itin nelygi, nes Rusija yra „penkis kartus stipresnė įrangos požiūriu“, AFP sakė Ukrainos 123-iosios brigados seržantė Iryna Terehovyč.
„Mums reikia tankų, artilerijos, prieštankinių raketų“, – sakė ji.
Rusijos pajėgos taip pat turi sovietų gamybos raketų „Grad“, „Uragan“, „Smerč“ paleidimo įrenginių, kurie vienu metu gali paleisti kelias raketas. Jie dažnai mirtinai naudojami prieš gyvenamuosius rajonus.
Susidūrusi su ilgesnio nuotolio raketomis „Točka-U“ Ukrainos gynyba yra sugebėjusi perimti tik kai kurias iš jų.
Kyjivas ilgą laiką tikėjosi, kad NATO uždarys oro erdvę virš Ukrainos, tačiau to nebuvo padaryta.
O Ukraina turi tik kelis naikintuvus SU-24 ir SU-25, kurie stebi Rusijos pozicijas.
Analitikų teigimu, Donbase yra maždaug 40-50 tūkst. ukrainiečių karių. Maskva kol kas nėra nieko paskelbusi apie savo pajėgas šiame regione.
