O.Reznikovas neįvardijo konkretaus termino, kada bus pradėtas plataus masto kontrpuolimas. Jis sakė: „Suprantame, kad politiniu požiūriu tai labai svarbu mūsų šaliai. Prezidentas davė įsakymą vyriausiajam vadui parengti planus. Po to generalinis štabas atliks savo darbą ir pasakys: „Norint pasiekti šį tikslą, reikia A, B ir C.“
O.Reznikovo pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Rusijos kare prieš Ukrainą įvyko du svarbūs įvykiai.
Viena vertus, užėmusios Sjevjerodonecką ir Lysyčanską, Rusijos pajėgos paskelbė operatyvinę pertrauką. Puolimą prieš šiuos du Luhansko srities miestus lydėjo sunkiausios kovos, ir nors jis laikomas pirmąja sėkminga Rusijos operacija kare, kautynėse Rusija patyrė itin didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių.
Kita vertus, Ukraina sėkmingai pradėjo naudoti JAV ilgojo nuotolio raketų paleidimo įrenginius HIMARS. Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti kelias dešimtis Rusijos karinių objektų (amunicijos sandėlių, štabų ir bazių), kurių daugelis yra giliai užnugaryje. Be to, Ukrainos kariuomenė ir toliau aktyviai naudoja amerikietiškas haubicas M777, galinčias šaudyti daugiau kaip 22 kilometrų atstumu.
Būtent Vakarų didelio tikslumo ir tolimojo nuotolio artilerija suteikia Ukrainos kariuomenei ir Vakarų ekspertams pagrindo tikėtis, kad Rusijos kariuomenė nebeturės didelės ugnies jėgos persvaros, kuri leido jai užimti Sjevjerodonecką ir Lysyčanską.
Tačiau ar Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi išteklių, reikalingų didelio masto kontrpuolimui šalies pietuose? Ypač situacijoje, kai Rusijos kariuomenė neslepia ketinimų tęsti puolimą ir perimti likusios Donecko srities dalies, įskaitant Slovjansko, Kramatorsko ir Bachmuto miestus, kontrolę?
Kaip suprasti žodžius apie milijoną karių?
Interviu laikraščiui „Times“ O.Reznikovas vėl kalbėjo apie milijoną Ukrainos karių, pasirengusių dalyvauti šalies gynyboje. „Ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 700 000 žmonių, o jei pridėsime Nacionalinę gvardiją, policiją ir pasieniečius, jų bus apie milijonas“, – sakė gynybos ministras.
Tai ne pirmas kartas, kai O.Reznikovas ir kiti Ukrainos pareigūnai pateikia tokius vertinimus. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas neseniai tviteryje rašė: „Apie milijoną ukrainiečių įgyja kovinės ir karinės patirties. Ukraina ginkluojasi milžinišku greičiu, atitinkančiu NATO standartus. Gynybos pajėgos nuolat kaupiamos ir prisotinamos vakarietiškais ginklais ir technologijomis“, – rašė O.Danilovas.
Pasak Vakarų ekspertų, Ukrainos pareigūnų žodžių nereikėtų suprasti taip, kad milijonas žmonių dalyvaus kariniuose veiksmuose fronte.
„Nemanau, kad šie skaičiai atspindi ginkluotųjų pajėgų dydį, – BBC sakė Jackas Watlingas iš Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto. – Gynybos ministras kalbėjo apie visas Ukrainos kariuomenės mobilizacines pajėgas, įskaitant pasieniečius ir policiją. Taigi kontrpuolime nedalyvaus milijonas karių.“
Kyjivas nesako, kiek tiksliai karių Ukraina yra pasirengusi siųsti dalyvauti pietinės šalies dalies išlaisvinimo operacijoje, ir tai suprantama dėl to, kad neatskleidžiama įslaptinta karinė informacija. Tačiau, kaip pastebėjo Chersono srityje dirbantys Vakarų žurnalistai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas neturi tokio žmonių skaičiaus pranašumo, kuris leistų pradėti plataus masto puolimą.
Kas vyksta fronte?
Liepos 3 d. žurnalas „The Economist“ paskelbė išsamų reportažą apie kovas prie Chersono. Rašinyje teigiama, kad „kad ir kas vyktų, neatrodo, jog tai būtų plataus masto kontrpuolimas“. Žurnalistai primena, kad Ukrainos kariuomenė kol kas daugiausia dėmesio skiria bandymams sustabdyti Rusijos kariuomenės puolimą šalies rytuose, kur ką tik buvo prarastas Lysyčanskas.
„Ukrainos kariuomenės pietinė grupuotė neturi trigubo pranašumo, rekomenduojamo sėkmingam puolimui“, – rašė žurnalistai. Pasak jų, Ukrainos kariškiai skundžiasi, kad jiems trūksta šaudmenų ir pėstininkų. „Mūsų vadai mėgsta sureikšminti savo laimėjimus mūšio lauke“, – žurnalas citavo ukrainiečių karininko, kurio šaukinys „Banderas“, žodžius. Jo teigimu, padėtis gali pasikeisti, jei bus pristatyta daugiau vakarietiškų raketų sistemų, tačiau kol kas pietų kryptimi išsiųsta tik keletas amerikietiškų haubicų M777.
Pasak kito Ukrainos teritorinės gynybos kario Serhijaus, kuris davė interviu leidiniui „Economist“, Rusijos kariuomenė pastatė sustiprintus požeminius bunkerius, kad apsaugotų savo linijas netoli Chersono. O kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando išvyti rusus iš ten, jie grįžta su nauja jėga. „Ten, kur buvo dešimt, atsirado šimtas“, – sako jis.
Karys teigia, kad vien tik viename iš kaimų yra keturi rusų priešlėktuvinės gynybos daliniai. Sergejus sako, kad rimta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų problema yra vietos gyventojai, kuriuos Rusijos kariuomenė naudoja kaip gyvuosius skydus. „Negalime šaudyti į savo žmones“, – paaiškino Serhijus britų žurnalistams.
Ukrainos kariuomenės puolimui nepadeda ir atvira vietovė Chersono srityje, kur kariai yra pažeidžiami artilerijos smūgių. Remiantis „The Economist“ pranešimais, kalbama apie didelius nuostolius, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos patyrė gegužės mėnesį prie Davydovo Brodo kaimo Chersono srityje, kai bandė forsuoti Inhuleco upę. „Jie buvo įvilioti į ugnies liniją, – žurnalistams sakė vietos ūkininkė Viktorija. – Žuvo daug žmonių.“
Ukrainos kariuomenės pažanga
Nepaisant įnirtingo Rusijos kariuomenės pasipriešinimo, pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgoms vis dėlto pavyko padaryti tam tikrą pažangą Chersono kryptimi. Lėtas Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas nesiliauja jau daugelį savaičių, ukrainiečių kariai pamažu artėja prie Chersono.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad išlaisvino Ivanovkos kaimą Chersono srityje.
Ukrainos kariuomenė taip pat periodiškai praneša apie Rusijos įrangos sunaikinimą aerodrome Čornobajivkoje netoli Chersono. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, kuris nuolat pranešdavo apie sėkmingus smūgius į Čornobajivką, dėka vietovės pavadinimas tapo memu. Pasak O.Arestovyčiaus, nuo praėjusios savaitės pabaigos tokie smūgiai jau buvo suduoti 26 kartus.
Penktadienį Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paragino Rusijos okupuotų Chersono ir Zaporižios sričių gyventojus kuo greičiau palikti savo namus prieš Ukrainos pajėgų puolimą. „Mūsų artilerija turi veikti, nes deokupacija susijusi su ginkluotos jėgos panaudojimu, – sakė I.Vereščuk. – Todėl būtina išvykti ir evakuoti artimuosius visais įmanomais būdais“.
Atsižvelgdami į O.Reznikovo ir I.Vereščuk pareiškimus, Vakarų šaltiniai įspėja, kad Ukraina gali dar neturėti pakankamai išteklių plataus masto puolimui Chersono ir Zaporižios srityse.
Ukrainos pajėgoms dar reikia laiko atsigauti
Kaip praneša BBC gynybos korespondentas Jonathanas Beale'as, kol Rusija sutelkusi savo pastangas rytiniuose regionuose, dabar yra tinkamas metas susigrąžinti pietų regionus.
„Tačiau faktas yra tas, kad dauguma Ukrainos karinių išteklių ir pastangų šiuo metu jau panaudota įnirtingoms kovoms Donbase, – rašo J.Beale'as. – Kalbėjomės su kai kuriais daliniais, kurie jau prarado daugiau nei pusę savo karių ir kuriuos reikia papildyti“.
J.Beale'o teigimu, Vakarų politikai savo kolegoms ukrainiečiams ir kariuomenės vadams leido suprasti, kad „dar neatėjo laikas pradėti plataus masto puolimą“. „Tai būtų naudinga moralės pakėlimui, bet gali ir užstrigti, – tęsia mūsų korespondentas. – Kol kas Ukrainos kontrpuolimai prie Charkivo ir Chersono buvo sėkmingi tik iš dalies. Jiems vis dar reikia laiko atkurti kariuomenę“.
Analitikas J.Watlingas iš esmės pritaria šiai nuomonei ir yra įsitikinęs, kad Ukrainos valdžios institucijų vieši pareiškimai apie puolimą pietuose, be kita ko, yra susiję su siekiu priversti Rusijos kariuomenę perskirstyti Donbase veikiančias pajėgas.
„Kontrpuolimo pradžia paprastai turi būti netikėta. Taigi viešu pranešimu apie jo pradžią iš dalies siekiama priversti Rusiją plačiau paskirstyti savo išteklius, kad apsisaugotų nuo šios grėsmės, – sako J.Watlingas. – Kada tiksliai bus pradėta kontrataka... Kai tik šios pajėgos bus įtrauktos, jos žengs į priekį ir pradės patirti nuostolių. Todėl labai svarbu, kad ukrainiečiai sudarytų tinkamas sąlygas, jog šis puolimas būtų efektyvus. Ir kad jis būtų sėkmingas.“
J.Watlingas mano, kad ateityje Ukrainos pajėgos vis dar galės perlaužti karo eigą, jei susidarys tinkamos sąlygos.
„Per pastaruosius du mėnesius matėme, kad karo dinamika formuojasi Rusijos naudai, nes [Ukrainos] pajėgos buvo labai rimtai išsekintos. Sąlygos mūšio lauke leido rusų artilerijai visiškai dominuoti, – sakė ekspertas BBC. – Tačiau tai gali baigtis“.
Pasak J.Watlingo, „Ukrainos pajėgos turi gauti pakankamai tolimojo nuotolio sistemų iš Vakarų, kad sutrikdytų Rusijos artilerijos logistiką. Antra, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų pradėti rengti didelius pėstininkų dalinius, kad galėtų rengti kontratakas“.
Šiuo požiūriu, eksperto nuomone, itin svarbus yra neseniai priimtas Jungtinės Karalystės sprendimas pradėti masinio mokymo programą Ukrainos kariuomenei, pagal kurią jau apmokyta 10 000 žmonių.