2023 m. birželį privačios samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai per savo surengtą maištą buvo priartėję prie saugyklos. Tačiau 100 km atstumu nuo Voronežo-45 esančiame Talovajos kaime, pasak vietinių gyventojų, „Wagner“ kovotojai įsitraukė į mūšį su Rusijos kariuomene.
Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad būtent ten įrengta viena iš 12 nacionalinio lygio branduolinių ginklų saugyklų.
Pasak pranešimų socialiniuose tinkluose, mokymo centrą Borisoglebske atakavo du bepiločiai orlaiviai. Teigiama, kad jie į centro fasadą ketvirtojo aukšto lygyje įsirėžė valandos intervalu.
Nė vienas žmogus nenukentėjo.
Antradienio rytą Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš Voronežo srities numušė du dronus, tačiau nenurodė, kur nukrito prietaisų nuolaužos.
Pasak naujienų svetainės „Defense Express“ , šiuo metu nežinoma, koks dronas buvo panaudotas. Tačiau yra šiek tiek informacijos apie atakuotą įmonę šalia aviacijos mokymo centro – „711-ąją aviacijos remonto gamyklą“.
Teigiama, kad ten gaminamos aviacinės raketos oras-oras (R-27, R-73, R-33) oras-oras raketos Ch-25, Ch-58, Ch-55 ir greitųjų sparnuotųjų raketų Ch-22 nukreipimo įranga, taip pat R-844M, R-845M tipo antžeminės radijo stotys ir kitos skrydžio radijo ryšio palaikymo sistemos.
Tokia informacija buvo patekta gamyklos metinėse ataskaitose iki 2021 m. Vėliau šios ataskaitos nebebuvo skelbiamos viešai.
„Prasidėjus plataus masto invazijai, Rusija aktyviai pradėjo smūgiams naudoti sparnuotąsias raketas Ch-55 ir Ch-555, taip pat Ch-22, kurias reikėjo atkurti“ – rašo portalas „Defense Express“.
Vėliau naujienų agentūros „Unian“ šaltinis specialiosiose tarnybose pranešė, kad išpuolis prieš Borisoglebsko mokomąjį aviacijos centrą buvo Ukrainos karinės žvalgybos operacija.
„Ukrainos karinės žvalgybos komanda, vadovaujama Gynybos ministerijos, vadovavo išpuoliui prieš mokomąjį aviacijos centrą Borisoglebske, Voronežo srityje. Padaryta didelė žala pagrindiniam gamybiniam cechui“, – pažymėjo agentūros pašnekovas.
