23.58 val. Bus sukurti patikos fondai, susitarta dėl ginklų
Ukrainos vadovas per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu pranešė, kad NATO narės įsipareigojo finansuoti keturis patikos fondus, kurie skirti Ukrainos saugumui stiprinti. Šiomis lėšomis bus gerinama logistika, vadovavimo grandinė, kibernetinė gynyba. NATO vadovas paskelbė, kad parama iš viso ji sudarys apie 15 mln. eurų.
Su NATO valstybėmis narėmis dvišalių kalbų metu buvo susitarta dėl paramos karinėje-techninėje srityje – mirtinų ir nemirtinų ginklų įsigijimo, įskaitant ir precizinio tikslumo ginklus
„Visos valstybės be išimties šandienos susitikime prisiėmė atsakomybę suteikti finansavimą“, – sakė P.Porošenka.
Ukrainos prezidentas taip pat pranešė, kad su NATO valstybėmis narėmis dvišalių kalbų metu buvo susitarta ir dėl paramos karinėje-techninėje srityje – mirtinų ir nemirtinų ginklų įsigijimo, įskaitant ir precizinio tikslumo ginklus.
P.Porošenka vėliau dar kartą atkreipė dėmesį, kad pastarasis susitarimas pasiektas ne su visa NATO kaip organizacija, bet atskirai su NATO valstybėmis narėmis, tačiau neįvardino, kuriomis konkrečiai.
P.Porošenka teigė, kad kai kurios šalys pažadėjo suteikti sužeistiems Ukrainos kariams vietą reabilitacijai, kitos įsipareigojo padėti medicinine įranga ir medikamentais.
22.44 val. Rusija nežengė nė vieno žingsnio, kad taika Ukrainoje taptų įmanoma
Rusija tik kalbėjo apie taiką Ukrainoje, tačiau nežengė „nė vieno žingsnio“, kad ji taptų įmanoma, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas. Vietoje to Rusija atakuoja Ukrainą, sakė A.F.Rasmussenas prieš penktadienį turinčias įvykti derybas dėl galimų paliaubų.
„Nors ir kalbėdama apie taiką Rusija nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma. Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, – sakė jis.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį išsakė „atsargų optimizmą“, jog taikos derybos dėl konflikto sureguliavimo su sukilėliais, kuriuos remia Rusija, gali baigtis paliaubomis.
„Esu nusiteikęs atsargiai optimistiškai“, jog nepaisant ankstesnių nusivylimų penktadienio derybos su sukilėliais, kurie anksčiau sakė esantys pasirengę nutraukti karo veiksmus, baigsis susitarimu, spaudos konferencijoje po susitikimo su NATO lyderiais pareiškė P.Porošenka.
22.09 val. Pasirašytas Jungtinių ekspedicinių pajėgų steigimo ketinimų protokolas
Bus sukurtos divizijos dydžio (mažiausiai 10 tūkst. karių) veikiančios pajėgos, kurios galės būti ypač greitai dislokuotos reikiamame regione reaguojant į bet kokio tipo saugumo krizes
NATO viršūnių susitikime Velse Estijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Norvegijos gynybos ministrai pasirašė Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) steigimo ketinimų protokolą.
„Tai reikšmingas septynių NATO narių žingsnis, siekiant saugumo užtikrinimo Lietuvoje ir Europoje reaguojant į krizę Ukrainoje,“ – po pasirašymo sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pagal šį susitarimą bus sukurtos divizijos dydžio (mažiausiai 10 tūkst. karių) veikiančios pajėgos, kurios galės būti ypač greitai dislokuotos reikiamame regione reaguojant į bet kokio tipo saugumo krizes, taip pat bus reguliariai rengiamos karinės pratybos, įskaitant ir mūsų regione. Šias pajėgas bus galima naudoti NATO 5-jo straipsnio (kolektyvinės gynybos) operacijoms, t.y. įvykus agresijai prieš NATO šalį narę.
Pajėgas sudarys dokumentą pasirašiusių šalių oro, jūrų ir sausumos pajėgų kariai. Jiems vadovaus Jungtinėje Karalystėje įsikūręs štabas. Dalyvaujančios šalys priskirs Jungtinių ekspedicinių pajėgų karininkus ir specializuotus karinius vienetus.
21.53 val. NATO pareiškimas: Rusija pažeidžia tarptautinę teisę
NATO paskelbė, kad Maskvos karinius veiksmus laiko tarptautinės teisės pažeidimu. Susitikime Velse valstybės narės griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtą ir pačios paskelbtą Krymo aneksiją ir išreiškė vieningą paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui, kuriuos pažeidė Rusija.
Sąjungininkai bet kokius vienašališkus Rusijos karinius ar kitus naikinamuosius veiksmus Ukrainoje, kad ir su humanitarine priedanga, laiko dideliu tarptautinės teisės pažeidimu
„Mūsų susitikimo metu Rusija ir toliau pažeidžia Ukrainos suverenumą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę. Nepaisant Rusijos neigimo, rusų kariai vykdo tiesiogines karines operacijas Ukrainoje, Rusija ir toliau tiekia ginklus karinėms grupuotėms Ukrainos rytuose, prie Ukrainos sienos yra sutelkusi tūkstančius karių, pasirengusių kovai. Tai kelia pamina Ukrainos saugumą ir turi rimtų pasekmių stabilumui ir saugumui visoje euro-atlantinėje erdvėje“, – teigiama pareiškime.
NATO narės paragino Rusiją atsitraukti iš Krymo, kurio Rusijos sudėtyje NATO nepripažįsta ir niekada nepripažins, liautis destabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje, ginkluoti teroristus. „Sąjungininkai bet kokius vienašališkus Rusijos karinius ar kitus naikinamuosius veiksmus Ukrainoje, kad ir su humanitarine priedanga, laiko dideliu tarptautinės teisės pažeidimu“, – teigiama pareiškime.
Visą NATO pareiškimą skaitykite čia anglų kalba.
21.15 val. Grasina Rusijai naujomis sankcijomis
NATO valstybės yra pasirengusios naujam sankcijų Rusijai etapui. Baltųjų Rūmų išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad NATO susitikime dalyvaujantys valstybių vadovai išreiškė paramą griežtesnėms sankcijoms Maskvai už jos veiksmus Ukrainoje.
„Vadovai dar kartą pasmerkė pasipiktinimą keliantį Rusijos elgesį, pažeidžiantį Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, ir sutarė, kad Rusija turi sumokėti dar didesnę kainą už savo veiksmus“, – skelbiama pranešime.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as žurnalistams sakė, kad sprendimas dėl sankcijų sugriežtinimo tikriausiai bus priimtas penktadienį. Jis priklausys nuo to įvykių artimiausiomis valandomis ir nuo to, ar bus stebimas progresas dėl paliaubų Rytų Ukrainoje paskelbimo.
Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad ugnies nutraukimas yra viena iš sąlygų, jeigu rusai nori gauti Prancūzijos statomus „Mistral“ laivus.
19.59 val. NATO ragina Rusiją atitraukti pajėgas
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ketvirtadienį Kremliui pasakė atitraukti Rusijos pajėgas iš Ukrainos ir liautis rėmus teroristus Rytų Ukrainoje.
„Raginame Rusiją nutraukti savo neteisėtą ir pačios paskelbtą Krymo aneksiją“, – sakė A.F.Rasmussenas per susitikimą su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kuris buvo surengtas per NATO viršūnių susitikimą netoli Velso miesto Niuporto.
Reikia „tinkamų garantijų“, kad Ukraina laikysis paliaubų susitarimo, ketvirtadienį pareiškė vienas iš teroristų vadeivų
„Raginame Rusiją atitraukti savo karius iš Ukrainos ir sustabdyti ginklų, kovotojų ir lėšų separatistams srautą, – sakė A.F.Rasmussenas. – Raginame Rusiją atsitraukti nuo konfrontacijos ir eiti taikos keliu“.
19.29 val. Teroristų vadeiva reikalauja garantijų dėl paliaubų Ukrainoje
Reikia „tinkamų garantijų“, kad Ukraina laikysis paliaubų susitarimo, ketvirtadienį pareiškė vienas iš teroristų vadeivų.
„Nebus jokių paliaubų be garantijų, nes anksčiau mes turėjome vieną paliaubų susitarimą, kurio Porošenka nesilaikė. Mums reikia tinkamų garantijų, nes ne visi kariai Ukrainos pusėje paklūsta Kijevui“, – sakė vienas teroristų lyderių Olegas Cariovas.
„Yra dar oligarchų finansuojami daliniai. Mes nenorime, kad jie pasinaudotų paliaubomis, kad galėtų priimti daugiau žmonių ir įvežti daugiau karinės technikos“, – sakė jis.
19.24 val. NATO vadovas: Rusija atakuoja Ukrainą
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ketvirtadienį tiesiogiai apkaltino Maskvą Ukrainos atakavimu, Aljanso lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą, kuriame reiškiamas palaikymas Kijevui ir žadama stiprinti gynyba nuo Rusijos, kurią sąjungininkai pirmąkart nuo Šaltojo karo pabaigos vertina kaip priešišką valstybę.
Susiduriame su dramatiškai pakitusia saugumo aplinka, – NATO vadovas sakė žurnalistams, atvykęs į susitikimą. – Rytuose Rusija atakuoja Ukrainą
„Susiduriame su dramatiškai pakitusia saugumo aplinka, – NATO vadovas sakė žurnalistams, atvykęs į susitikimą. – Rytuose Rusija atakuoja Ukrainą.“
Jo pareiškimas pažymėjo sugriežtėjusią Vakarų šalių retoriką Maskvos atžvilgiu ir uždavė toną dvi dienas vyksiančiam susitikimui, kuris buvo surengtas priešpriešai tarp Rytų ir Vakarų paaštrėjus labiausiai per 25 metus nuo Berlyno sienos griūties.
Pasak vieno NATO kariuomenės pareigūno, Ukrainoje veikia keli tūkstančiai Rusijos karių, taip pat šimtai tankų, šarvuočių, ir šie skaičiai yra didesni, nei anksčiau skelbti.
Velse vykstančio susitikimo šeimininkas Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad ES sankcijos veikia Rusijos ekonomiką ir kad spaudimas Maskvai bus didinamas, jeigu ji nenutrauks savo karinių veiksmų, kuriuos jis vadino nepriimtinais.
17.17 val. Teroristai sako sutiksiantys su paliaubomis
Teroristai Rytų Ukrainoje išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigia, kad jie yra pasirengę penktadienį skelbti paliaubas, skelbia Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. Jų sąlyga – Kijevas turi sutikti su planu, kuriuo „konfliktas būtų sprendžiamas taikiomis priemonėmis“.
Donecko ir Luhansko teroristinių organizacijų vadeivos žada paskelbsiantys detalius pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo.
16.40 val. Paliaubos Ukrainoje gali įsigalioti jau rytoj
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasiryžęs penktadienį, antrą valandos dienos, duoti įsakymą antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgoms Donbase nutraukti ugnį. Apie tai P.Porošenka paskelbė ketvirtadienį Velse vykstančiame NATO viršūnių susitikime, rašo naujienų svetainė news.liga.net.
„Informavau mūsų partnerius apie derybas, kurios vyko su Rusijos prezidentu ir apie planus rytdienai. Rytoj antrą valandą dienos turi prasidėti trišalės kontaktinės grupės derybos, per kurias turi būti pasirašytas dokumentas, kuris numato Ukrainos taikos plano etapus. Esminė dokumento dalis yra ugnies nutraukimas. Ir rytoj antrą valandą dienos, jeigu susitikimas įvyks, aš pranešiu Generaliniam štabui apie dvišalį ugnies nutraukimą. Ir mes tikimės, kad taikos plano įgyvendinimas prasidės rytoj“, – teigė P.Porošenka.
„Noriu pabrėžti, kad Ukraina siekia taikos, nenorėjo karo, pavargo nuo karo“, – pažymėjo P.Porošenka.
15.34 val. P.Porošenka tikisi pasirašyti planą dėl taikos proceso Donbase
NATO susitikime esantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė besitikintis, kad penktadienį Minske bus pasirašytas dokumentas, numatantis žingsnius, būtinus pasiekti taiką Rytų Ukrainoje.
15.18 val. Latvija iš Didžiosios Britanijos pirks šarvuočius
Didžioji Britanija paskelbė, kad Latvijai parduos 123 papildomus šarvuočius. Sandorio vertė 39,4 mln. svarų, skelbia naujienų svetainė telegraph.co.uk.
Šie šarvuočiai buvo naudojami karo veiksmuose Bosnijoje, Irake ir Afganistane. Jie padės Latvijos kariams geriau pervežti karius ir atlikti žvalgybos užduotis.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius, kalbėdamas NATO susitikime, pasidžiaugė, kad Latviją greitai pasieks ši patikima ir mūšiuose išbandyta karinė technika.
14.50 val. Rusija tikisi, kad „Mistral“ jai bus parduotas
Rusijos pareigūnai apkaltino Prancūziją pasidavus JAV spaudimui ir sustabdžius karinių laivų „Mistral“ pristatymą Maskvai.
Rusijos gynybos ministras Denisas Manturovas teigė: „Rusija tikisi, kad kontraktas bus įvykdytas, remiantis susitarimu“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Ukrainą dėl platesnio bendradarbiavimo su NATO
Trečiadienio vakarą Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o spaudos tarnyba pranešė, kad Paryžius atidės „Mistral“ perdavimą Rusijai ir apkaltino Maskvą, kad jos veiksmai neigiamai veikia saugumo pagrindus Europoje.
14.06 val. Į NATO susitikimą atvyko Petro Porošenka
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Ukrainą dėl platesnio bendradarbiavimo su NATO. S.Lavrorvas pareiškė, kad žingsniai, dėl kurių į NATO palaipsniui būtų įtraukta Ukraina, paverstų niekais derybas tarp Kijevo ir Maskvos remiamų smogikų.
Ankščiau NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas paragino Rusiją atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos ir nustoti remti ginklais smogikus Donbase.
Į NATO viršūnių susitikimą taip pat atvyko ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kur jis susitiks su JAV prezidentu B.Obama ir kitais Vakarų lyderiais.
12.04 val. A.F.Rasmussenas: Rusija pažeidė bendradarbiavimo principus
„Rusija pažeidė pagrindinius NATO ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties principus“, – tikino A.F.Rasmussenas. Vis dėlto, nepaisant to, NATO – Rusijos nuolatinė jungtinė taryba toliau bus atvira dialogui su Maskva, pabrėžė Aljanso vadovas.
Vadinamasis Rusijos ir NATO bendradarbiavimo aktas buvo pasirašytas 1997 m. Paryžiuje ir nustatė bendradarbiavimo gaires tarp abiejų šalių.
11.56 val. NATO vadovas atmetė Rusijos pasiūlytą „taikos planą“
Prieš prasidedant NATO atstovų susitikimui, aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas teigė, kad šis susitikimas formuos organizacijos ateities gaires. Jis pabrėžė NATO pajėgų pasitraukimą iš Afganistano ir organizacijos vaidmenį stiprinant šios valstybės saugumą.
A.F.Rasmussenas pavadino NATO Šiaurės Amerikos ir Europos saugumo pamatu.
Jis taip pat atmetė Vladimiro Putino pasiūlytą „taikos planą“ Ukrainai: „Vis dar matome Rusijos veiksmus, destabilizuojančius padėtį Rytų Ukrainoje. Raginame Rusiją atitraukti savo karius iš Ukrainos, sustabdyti ginklų tiekimą kovotojams ir prisidėti prie konstruktyvaus politinio proceso.“
JAV ir Didžioji Britanija pareiškė palaikančios Ukrainą
„Vienašališka Krymo aneksija ir karinių pajėgų įvedimu į pietryčių Ukrainą, kuris kelia grėsmę užsienio valstybės suverenitetui, Rusija nusižengė pagrindiniams tarptautinės bendruomenės principams“, – teigė B.Obama.
Teroristai smarkiai klysta, jeigu galvoja, kad mes būsime įbauginti. Kraują liejantys žudikai negali įbauginti tokių šalių kaip Amerika ir Didžioji Britanija, – teigė abiejų šalių lyderiai
„Rusijos bandymo į suverenią valstybę įsiveržti su ginklu rankose akivaizdoje, mes turime palaikyti Ukrainos pasirinkimą žengti demokratiniu keliu, ir toliau remti ją plėtojant savo potencialą“, – pridūrė D.Cameronas.
„The Times“ taip pat rašo, kad NATO turi dislokuoti pakankamas karinės jėgas Rytų Europoje, tarp kurių būtų ir oro, jūrų bei greitojo reagavimo pajėgos. Didžiosios Britanijos premjeras ir JAV prezidentas taip pat paragino aljanso nares skirti gynybai ne mažiau negu 2 proc. nuo savo BVP.
JAV ir Didžiosios Britanijos vadovai taip pat pažadėjo toliau kovoti su grupuote „Islamo valstybe“, siaučiančia Irake ir Sirijoje
„Teroristai smarkiai klysta, jeigu galvoja, kad mes būsime įbauginti. Kraują liejantys žudikai negali įbauginti tokių šalių kaip Amerika ir Didžioji Britanija“, – teigė abiejų šalių lyderiai.
