Interviu temos
- D.Trumpo pokalbiai su V.Zelenskiu ir V.Putinu: ką išduoda
- Kas rūpi D.Trumpui ir V.Putinui?
- Ukrainos ir Rusijos paliaubos – utopinė idėja?
- Ukraina siūlo D.Trumpui naujus „žaisliukus“
- Ką Vašingtonui gali pasiūlyti Maskva?
- Kokias grėsmes D.Trumpo ir V.Putino suartėjimas kelia Lietuvai
– Praeitą savaitę D.Trumpas pasiraitojo rankoves ir surengė atskirus pokalbius telefonu su V.Putinu ir V.Zelenskiu. Ko gero, tai intensyviausi derybiniai veiksmai nuo karo pradžios. Ką jūs išgirdote ir supratote iš šių pokalbių?
– Pirma, žinoma, kad turi reikšmę kas kam skambina ir skambinimo tvarka. Tai yra diplomatinė kalba. Taip parodoma, kuris asmuo yra svarbesnis. Politikos analitikai kreipia dėmesį į tai, kas šalia ko sėdi, kas pirmas kam paskambino – taip konstruojamas politinis diskursas.
Todėl dabar ir yra kalbama, kad su Ukraina elgiamasi taip, lyg ją valgytų kaip pyragą per vakarienę. Tokia išvada padaryta, nes Ukraina nuolat yra informuojama apie procesus, su ja nesiderama.
D.Trumpo žodžiais tariant, Ukraina „neturi gerų kortų“ derėtis. Tad, jeigu kas ir derasi už Ukrainą, tai tiktai Europos Sąjunga, Europos šalys, Didžioji Britanija.
Spaudoje dažnai praleidžiamas vienas dalykas. Kai kalbasi D.Trumpas ir V.Putinas, jie kalba jau suderėtame kontekste. Reiškia, jie daro nuorodas ne į visą pasaulį ir politiką, bet jie kalba apie tai, kas kur nors Rijade, Džidoje ar kitoje vietoje tarp delegacijų buvo sutarta. Ką sutarė Marco Rubio, ką sutarė Steve'as Witkoffas per savo vadovaujamas delegacijas ar asmeniškai.
Taip, mes galime pamatyti, kad po pokalbio praeitą savaitę pasirodė netapatūs, skirtingi D.Trumpo ir V.Putino aiškinimai. Tada visi klausia, kaip gi taip gali būti. Reikalas tas, kad jie visi nurodo į tą patį kontekstą ir tame kontekste buvo daug kas pasakyta. Vienas iš to pamini vienus sakinius, kitas kitus, kaip jie juos atsimena. Dėl to dažnai neįmanoma įrodyti, ar kuris nors iš jų meluoja.
Mes nematome tų tekstų, kuriais jie remiasi. Kol kas jų dar negalime vadinti slaptais susitarimais. Vadinčiau tai preliminaria medžiaga susitarimams. Jie kelia pavojų, bet tai nėra susitarimas. Čia labiau kaip juodraštis susitarimui. O mes tuo tarpu juodraščio neturime ir turime gaudyti iš jų replikų. Kaip bebūtų, tie juodraščiai Ukrainai nieko gero nesako.
Pasirodo komentarų, kad toks Baltųjų rūmų ir Kremliaus versijų nesuderinamumas kažkoks kvailumo požymis. Tačiau reikėtų kalbėti ne apie tai. Svarbiau atkreipti dėmesį, kokius signalus jie mums siunčia iš tų juodraščių ir protokolų, kurie jau yra parašyti, bet dar nėra parengti.
– O kokius signalus įžvelgiate jūs?
