Anksčiau Ukraina daugiausia gaudavo nešiojamąsias arba mobiliąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas, tokias kaip amerikiečių „Stinger“ arba britų „Starstreak“. Vienintelis didelis zenitinio raketų komplekso S-300 pristatymas įvyko balandžio mėnesį, kai Slovakija perdavė jį Ukrainai.
Naujausiuose pranešimuose minimas Pentagono pažadas tiekti Ukrainai naujas NASAMS priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurias Jungtinės Valstijos sukūrė kartu su Norvegija. Šiuo metu kalbama apie dvi sistemas.
"Defense News" citavo JAV gynybos ministerijos šaltinį, kuris teigė, kad dėl šių priešlėktuvinės gynybos sistemų bus susitarta per kelias savaites ar kelis mėnesius. Po to Ukrainos kariškiai dar turės išmokti naudotis šiomis sistemomis.
Tai gana nauja mobilioji zenitinė raketų sistema, pradėta kurti 1989 m., gamyba prasidėjo 1994 m., o visas bandymų ciklas baigtas 1990-ųjų pabaigoje. 1999 m. pasirodė patobulinta NASAMS II versija.
Tiksliai nežinoma, kokia sistema bus pristatyta Ukrainai, tačiau pirmosios kartos zenitinės raketų sistemos naudoja AN/MPQ-64 „Sentinel“ radarą, kuris buvo įtrauktas į JAV tiekimo sąrašą, paskelbtą 2022 m. gegužės mėn.
Bet kuriuo atveju tai yra gana galinga zenitinė raketų sistema, galinti atakuoti taikinius iki 25 km atstumu ir iki 16 km aukštyje. Ši sistema savo klase maždaug atitinka Rusijos ir Ukrainos kariuomenėse naudojamą „Buk-M1“.
NASAMS išskirtinė tuo, kad naudoja AMRAAM AIM-120 aviacines raketas. Ši raketa turi nemažai įvairių modifikacijų, kurios pagerina jos charakteristikas, įskaitant nuotolį.
Vienas pagrindinių šių priešlėktuvinės gynybos raketų privalumų yra tas, kad jų buvo pagaminta daugiau kaip 13 000. Tai labai svarbi aplinkybė, nes intensyvaus karinio konflikto sąlygomis sunaudojama daug šaudmenų, o Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pagrindą vis dar sudaro sovietų gamybos sistemos.
Planuojamos tiekti NASAMS – tai ne pirmas kartas, kai Ukrainai tiekiamos galingos Vakarų oro gynybos sistemos. Birželio pradžioje Vokietija paskelbė, kad tieks Ukrainai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „Iris-T SLM“. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė, kad Kyjivas ketina įsigyti 10 paleidimo įrenginių.
Ši ro gynybos sistema naudoja IRIS-T SL „oras-oras“ tipo raketas, pritaikytas naudoti iš žemės. Raketų gamintojos "„Diehl Defence“ interneto svetainėje teigiama, kad pirmieji bandomieji raketos „Iris-T SLM“ paleidimai įvyko 2014 m.
Vidutinio nuotolio raketos, t. y. tokios, kokią gali gauti Ukraina, veikimo nuotolis yra 40 kilometrų, o didžiausias taikinio aukštis – 20 kilometrų.
Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis gali susidurti Ukrainos kariuomenė, yra šių dviejų vakarietiškų sistemų integravimas į jos oro gynybos sistemą.
Rusijos karinis ekspertas Aleksandras Chramčichinas, duodamas interviu BBC, teigė nematąs jokių ypatingų problemų: „Jei norite, galite viską integruoti su viskuo“.
Kitas ekspertas, Davidas Gendelmanas iš Izraelio, su tuo nesutinka. „Integravimo į šalies oro gynybos sistemą klausimas yra labai svarbus, nes NASAMS yra specialiai sukurta kaip tinklinis pajėgumas, kad būtų galima maksimaliai integruoti su kitomis priemonėmis, todėl ji būtų efektyviausia. Tačiau, nors ji gali integruotis su Vokietijos žadėtomis IRIS-T SLM sistemomis per NATO standartinį taktinių duomenų mainų tinklą, integracijai su sovietų sukurtomis ukrainietiškomis oro gynybos sistemomis greičiausiai prireiktų papildomų techninių sprendimų“, – aiškino jis.
Užsienio oro gynybos sistemų integravimas į Ukrainos oro gynybos sistemą yra svarbi užduotis, nes oro gynyba yra veiksminga būtent kaip sistema, kurioje visi komponentai yra sujungti į vieną tinklą.
Kodėl Ukrainai svarbi oro gynyba?
Ukrainos oro gynybos sistema yra viena rimčiausių problemų invaziją pradėjusiai Rusijos kariuomenei.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba nėra aprūpinta moderniausiais ginklais – galingiausios buvo vidutinio nuotolio raketų sistemos S-300PS ir S-300PT, sukurtos dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Be jų, naudojamos vidutinio nuotolio „Buk-M1“, trumpojo nuotolio „Tor-M“, S-125 ir įvairios nešiojamosios bei artilerijos oro gynybos sistemos, skirtos mūšio laukui.
Tačiau Ukrainoje buvo sukurta ešeloninė oro gynybos sistema. Tai reiškia, kad visi šie kompleksai buvo įtraukti į bendrą grandinę su radarais, valdymo ir informacijos centrais.
Tokią ešeloninę sistemą sunku įveikti, nes skirtingo nuotolio priešlėktuvinės sistemos dengia viena kitą ir veikia prieš skirtinguose aukščiuose esančius taikinius, informacija gaunama iš skirtingų radarų, apdorojama ir pasiekia valdymo centrus, kuriuose priimamas sprendimas sunaikinti.
Vienas iš būdų įveikti ilgo ir vidutinio nuotolio sistemas – skraidyti mažame aukštyje, tačiau priešlėktuvinės zenitinės raketų sistemos ir trumpojo nuotolio sistemos čia gali kelti didesnę grėsmę.
Sunku pasakyti, kiek veiksminga Ukrainos oro gynybos sistema, nes nėra viešos informacijos apie numuštų taikinių skaičių ir nepataikymus. Taip pat nežinoma, kiek priešlėktuvinės amunicijos liko Ukrainos kariuomenės arsenale – nuo vasario 24 d. jai teko kovoti ne tik su lėktuvais, bet ir su raketomis.
Tačiau galima daryti prielaidą, kad anksčiau ar vėliau Ukrainai pradės trūkti raketų ir zenitinių raketų kompleksų, kurie taip pat galėjo būti sugadinti dėl Rusijos orlaivių ir raketų veiksmų.
Rusijos problema
Ukrainos oro erdvės gynyba smarkiai riboja Rusijos lėktuvų, kurie, sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, ir toliau iš esmės veikia taktiniame gylyje ties susidūrimo linija, nesiryždami skristi gilyn į Ukrainos pajėgų užnugarį, galimybes.
Tokia padėtis susidarė, nes Rusijos aviacijai nepavyko nuslopinti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Rusijos karinis ekspertas Ilja Kramnikas anksčiau BBC sakė, kad taip atsitiko daugiausia dėl to, kad Rusijos kariniame planavime nebuvo numatyta užduotis slopinti ešeloninę oro gynybos sistemą ir karinės oro pajėgos nesirengė ją pralaužti.
„Rusija ruošėsi karui su NATO bloko pavyzdžio priešu. O NATO blokas beveik neturi antžeminės oro gynybos sistemos, išskyrus pavienius židinius, ir daugiausia pasikliauja oro pajėgomis. Pagrindinė NATO oro gynybos sistema yra naikintuvai“, – sakė jis.
„Visi Rusijos pasiruošimai prieš oro gynybą ir smogiamuosius lėktuvus buvo pasirengimas tam, kad NATO pradės oro gynybą smogiamaisiais lėktuvais, o Rusija turės gintis oro gynybos sistemomis. Rusija nesiruošė prasiskverbti į priešininko, turinčio vietinę oro gynybos sistemą, gynybą“, – mano I.Kramnikas.
Per mažai
Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai prasidėjo dar prieš Rusijos invaziją vasario 24 d., tačiau nuo karo pradžios jis smarkiai išaugo.
Pagrindinė tiekimo ir finansinės pagalbos teikėja yra Jungtinės Valstijos. Nuo vasario 24 d. JAV pagalba Ukrainai sudarė daugiau kaip 6,92 mlrd. dolerių. O jei skaičiuotume nuo 2021 m. pradžios, Jungtinės Valstijos skyrė daugiau nei 7,62 mlrd. dolerių karinės paramos Kyjivui.
Iš Jungtinių Amerikos Valstijų pristatyta daugiau kaip 1 400 priešlėktuvinės gynybos raketinių kompleksų „Stinger“, daugiau kaip 6 500 prieštankinių sistemų „Javelin“ ir daugiau kaip 20 000 kitų prieštankinių ginklų. Vien iš JAV Ukraina gavo 126 haubicas M777 ir daugiau kaip ketvirtį milijono joms skirtų sviedinių.
Tačiau dėl šių tiekimų Ukrainos pajėgos neįgijo ginkluotės pranašumo prieš Rusiją.
Birželio pradžioje, kai į Ukrainą buvo atgabenta didelė haubicų partija ir jos pradėtos aktyviai naudoti fronte, buvo skelbiama, kad Rusijos kariuomenės Ukrainoje artilerijos pranašumas prieš Ukrainos pajėgas buvo 20:1, o sviedinių sunaudojimo – 40:1.
Birželio 13 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyjus interviu BBC teigė, kad Rusija turi 10 kartų didesnę ugnies galią nei Ukraina.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas teigė, kad norint sustabdyti Rusijos puolimą Ukrainos pajėgoms reikia kelių tūkstančių vienetų sunkiosios ginkluotės: 1 000 155 mm haubicų, 300 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 500 tankų, 2 000 šarvuotų mašinų, 1 000 dronų.
Ko akys nemato?
Nuo to laiko, kai M.Podoliakas pateikė šiuos skaičius, Ukrainai buvo pristatyta daug karinių atsargų, tačiau, bent jau atviruose šaltiniuose, neminima, kad jų kiekis būtų artimas M.Podoliako pateiktiems skaičiams.
Išlyga dėl atvirų šaltinių nėra formalumas – Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas birželio 18 d. portalui Liga.net sakė, kad „labai daug šalių prašo neviešinti mums perduodamos karinės ginkluotės“.
Karinių ekspertų teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje labai sunku slapta apginkluoti ginkluotąsias pajėgas. Tačiau tai įmanoma.
„Jei kalbame apie tai, ką jie pradėjo tiekti dar prieš prasidedant karo veiksmams, t. y. apie individualius ginklus, jie gali būti tiekiami bet kokiais kiekiais ir gana slaptai. Didelės įrangos slapta nepristatysi“, – BBC sakė A.Chramčichinas.
D.Gendelmanas savo ruožtu paaiškino, kad iš tiesų „ne visa tiekiama ginkluotė paskelbta iki smulkmenų“, tačiau iki šiol fronte nepasirodė jokių rimtų ginklų, kurių anksčiau nebūtų buvę spaudos pranešimuose. Vis dėlto jis neatmeta galimybės, kad slaptas pristatymas gali vykti tose vietovėse, kur sunku tai užfiksuoti.
-
Rusijos karo aviacija – apgailėtinai silpna ir netaikli. Kodėl?
-
Kas yra raketinė artilerija ir kodėl JAV ją siunčia Ukrainai?
-
Giedrius Petkevičius: Vakarietiška ginkluotė Ukrainai ir visuomenės „karinis neraštingumas“
-
JAV kariškiai: ginkluotės išteklius išeikvojusi Ukraina priklausoma nuo tiekimo iš Vakarų
-
Kyjivas: Ukrainoje dislokuota pažangi Vokietijos artilerijos sistema
„Pasitaiko specifinių sviedinių tipų ir kitų „smulkmenų“, apie kurias nebuvo kalbėta iš anksto. Dalis jų taip pat yra orlaivių ir antžeminės įrangos atsarginių dalių, ryšių įrangos, elektroninės kovos, radiolokacinių stočių, elektrooptikos ir apskritai visko, kas, skirtingai nei naujo tipo ginkluotė, nėra matoma fronte“, – sakė jis.
Kaip sakė D.Gendelmanas, yra pagalba, kuri, nors ir nesulaukia daug dėmesio, vaidina dar svarbesnį vaidmenį karyboje nei artilerijos sistemos ar tankai.
„Yra tema, kuri ne tiek slapta, bet nesulaukia didelio visuomenės dėmesio. Tai – šaudmenų, degalų ir tepalų tiekimas: jei įmanoma kovoti be dar kelių dešimčių savaeigių artilerijos sistemų, tai be tiekiamų didžiulių kiekių šaudmenų, pirmiausia artilerijos, viskas jau seniai būtų pasibaigę“, – sakė ekspertas.
Dažnai neįmanoma kiekybiškai įvertinti karinės pagalbos. Daugelis šalių padeda, pavyzdžiui, finansiškai arba suteikdamos pajėgumus šarvuotosioms transporto priemonėms remontuoti.
Nepaisant to, informacija apie naujus ginklų tiekimus Ukrainai pasirodo beveik kasdien.
Ginklai iš arsenalų
Užsienio karinė pagalba Ukrainai teikiama iš įvairių šaltinių. Pirma, iš veikiančių ginkluotųjų pajėgų sandėlių. Tai reiškia, kad kuri nors valstybė atiduoda arba parduoda Kyjivui ginkluotę, kurią jis jau turi savo kariuomenės sandėliuose.
A.Chramčichinas pažymi, kad ši aplinkybė labai riboja tiekimą: „Kiek suprantu, Vakarams tiesiog nerealu tiekti daugiau [ginklų], kad jie patys neliktų visiškai be ginklų“.
Antra, iš šalies donorės Ukrainai siunčiamų ginklų trūkumą galima kompensuoti panašių sistemų tiekimu iš trečiųjų šalių.
To tikėjosi, pavyzdžiui, Lenkija, kuri Ukrainai padovanojo 240 senų sovietinių tankų T-72. Mainais už tai ji tikėjosi gautikažkiek vakarietiškų tankų, tačiau kol kas derybos su Berlynu baigėsi be rezultatų. Varšuva taip pat tikisi gauti tankų iš JAV pagal „Lend-Lease“ aktą.
Galiausiai, kitas būdas – tiesiog pirkti ginkluotę, naują arba naudotą. Birželį Kyjivas iš Lenkijos įsigijo 60 savaeigių artilerijos pabūklų „Krab“, ir tai buvo visavertis karinis užsakymas, priešingai nei 18 panašių savaeigių artilerijos pabūklų, kurie anksčiau buvo padovanoti Kyjivui.
Tačiau tokių visaverčių sutarčių vykdymas užtrunka, nes ginkluotę dažnai reikia užsakyti iš gamyklų.
Kaip padės „Lend-Lease“ sutartis?
Pasak O.Danilovo, Ukraina laukia, kol 2022 m. gegužės 9 d. JAV prezidento Joe Bideno pasirašytas „Lend-Lease“ įstatymas iš tikrųjų pradės veikti.
„Yra nustatyta tvarka. „Lend-Lease“ dar neprasidėjo [...] Tai gali būti liepos-rugpjūčio mėnesiais, o gali būti ir rugsėjį. Čia yra daug veiksnių. Turite suprasti, kad pasaulis nėra toks didelis. Visi žino, ką kas turi savo šalyje. Ginklų, įrangos jiems gaminti, šaudmenų“, – sakė jis birželio 18 d. interviu.
Pats „Lend-Lease“ aktas neapibrėžia konkrečių ginklų tiekimo. Šiuo dokumentu tik gerokai supaprastinama gana sudėtinga ginklų pirkimo iš JAV procedūra, leidžiant ginklus nuomoti Ukrainai ir kitoms Rytų Europos šalims.
Pavyzdžiui, jei karinė įranga išnuomojama, nuomininkas privalo ją grąžinti JAV per penkerius metus ir atlyginti bet kokią žalą. „Lend-Lease“ aktas panaikina šį apribojimą.
Be to, panaikinama JAV prezidento pareiga atsiskaityti Kongresui ir gauti pritarimą dėl ginklų, kurie gali būti skubiai išnuomoti Ukrainai, atrankos.
Tuo pat metu gegužės pabaigoje JAV Kongresas patvirtino precedento neturintį beveik 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą. Didžioji šios sumos dalis bus panaudota ginklams Ukrainos kariuomenei tiekti.
Taip Vašingtonas, viena vertus, supaprastino ginklų perdavimo Kyjivui tvarką, kita vertus, materialiai sustiprino šią pagalbą.
Tačiau kariniai ekspertai, su kuriais kalbėjosi BBC Rusijos tarnyba, abejoja, kad „Lend-Lease“ir finansinė parama gali rimtai pakeisti konflikto situaciją.
Pasak A.Chramčichino, ginklų tiekimą iš gamyklų gali apsunkinti tai, kad Vakarų karinis pramoninis kompleksas nėra prisitaikęs gaminti ginklų tokiam dideliam konfliktui.
„Nauji ginklai yra labai brangūs, juos sudėtinga pagaminti. Kol kas nematau jokių požymių, kad Vakarai pradėtų tiesiogine prasme dirbti karui ir tiekti [ginklus] iš gamyklų“, – sakė jis.
O pasak D.Gendelmano, bet kuriuo atveju ginklų tiekimas priklauso nuo politikų valios: „Tai priklauso nuo Baltųjų rūmų politinio sprendimo. Iš principo, iš tos ginkluotės, kuri yra, galėjo būti suteikta daugiau nei suteikta, tikintis, kad ateityje jos atsargos bus papildytos iš pramonės, tačiau visa tai priklauso nuo politinio sprendimo“.
Nė vienas ekspertas negali prognozuoti, kas ir kokiais kiekiais bus tiekiama Ukrainai pradėjus veikti „Lend-Lease“ sutarčiai, tačiau kol kas naujų ginklų siuntos dažnai neviršija kelių vienetų, nors Kyjivas norėtų gauti dešimtis ar net šimtus.
Tai pasakytina apie daugkartinius raketų paleidimo įrenginius HIMARS, kurių iki šiol Ukrainai buvo pristatyti tik keturi vienetai. Perduodamas juos Ukrainai Pentagonas nurodė, kad tai tik pirmoji partija, kuri bus naudojama įguloms mokyti. Pranešime spaudai apie NASAMS perdavimą tokios sąlygos nebuvo. Kaip ir nebuvo pažado tiekti daugiau tokių zenitinių raketinių kompleksų.
