Po Krymo okupacijos buvo maitinami ukrainiečių kariai, ieškomi pagrobti asmenys bei stengiamasi užkirsti kelią „žaliųjų žmogeliukų“ provokacijoms. Kuomet rusų remiami teroristai pradėjo rengti išpuolius Donecke ir Luhanske, savanorystės idėja dar labiau paplito Ukrainoje.
Prasidėjusios antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgoms vežamas maistas, vanduo, avalynė, drabužiai, vaistai ir tvarsčiai. Būtinos prekės perkamos už lėšas, kurios yra aukojamos trumposiomis žinutėmis arba skambučiais televizijose vykstančių paramos akcijų metu.
Paramą kariams renka paprasti ukrainiečiai
Svarbu paminėti, kad parama Ukrainos kariams daugiausiai užsiima ne specialios labdaros organizacijos, o spontaniškai susibūrę eiliniai Ukrainos piliečiai. Viena iš tokių pilietinių iniciatyvų tapo „Padėk Ukrainos armijai“, kuri buvo sukurta kovo mėnesį. Jos tikslas – parama iš Krymo išvarytiems kareiviams ir jų šeimoms po pusiasalio okupacijos.
Vos tik gaudavę informaciją iš kareivių arba jų giminių apie reikalingą paramą, iniciatyvos nariai savose socialinių tinklų paskyrose įdėdavo skelbimus. Per visą veiklos laikotarpį šios iniciatyvos nariai jau surinko daugiau negu 1 mln. grivinų (216 460 tūkst. lt).
Svarbu paminėti, kad parama Ukrainos kariams daugiausiai užsiima ne specialios labdaros organizacijos, o spontaniškai susibūrę paprasti Ukrainos piliečiai.
Maža to, ši organizacija, kartu su kita visuomenine organizacija, Ukrainos ATO dalyviams planuoja suorganizuoti poilsines atostogas. Birželio pabaigoje pirmoji grupė karių kartu su šeimomis jau nuvyko į Ivano Frankivską.
Kartu su Ukrainos krašto apsaugos ministerija iniciatyva „Padėk Ukrainos armijai“ įkūrė karštąją pagalbos liniją. Su šios linijos pagalba yra sprendžiami karinio aprūpinimo ir maisto trūkumo klausimai.
Paskambinusiems kariams ir jų šeimos nariai taip pat suteikiama psichologinė bei teisinė pagalba.
Kitas ukrainiečių pilietinio sąmoningumo pavyzdys yra speciali internetinė svetainė, kurioje skelbiamas sąrašas prekių, kurių šiuo metu trūksta ginantiems šalį Ukrainos kariams. Vos per keletą dienų nuo šios svetainės darbo pradžios joje atsirado daugybė skelbimų, kuriose parduotuvių savininkai ir privatūs asmenys pasisiūlė asmeniškai padėti Ukrainos kariams.
Internetines svetaines, kuriose galima paremti Ukrainos kariuomenę, koordinuoja žmonės, atsakingi už skirtingas rėmimo sritis – pradedant aprūpinimu maistu, baigiant karinės technikos tiekimu.
Kuomet rusų remiami teroristai pradėjo rengti išpuolius Donecke ir Luhanske, savanorystės idėja dar labiau paplito Ukrainoje.
„JAV vyriausybė skyrė 2000 apsauginių liemenių, o patys ukrainiečiai atsiuntė daugiau negu 3000. Amerikiečiai atsiuntė 1500, o patys Ukrainos gyventojai 3000 pirmosios pagalbos rinkinių“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigė vieno paramos fondo įkūrėjas Jurijus Biriukovas.
Dar viena savanorių paramos grupė yra „Armija SOS“. Jos nariams taip pat jau pavyko surinkti daugiau negu 1 mln. grivinų kariuomenės paramai. Prasidėjus aktyviems ATO veiksmams, grupės savanoriai reguliariai aplanko karius fronto linijose ir atveža jiems reikalingas prekes.
„Armijos SOS“ savanoriai patys pirmieji sužino naujienas iš fronto. Taip pat, gavę informaciją apie reikalingų daiktų trūkumą, šie savanoriai paskelbia jų sąrašą interneto svetainėje, o surinkę atiduoda juos kariams.
Muitininkai sudaro kliūtis
Viena iš didžiausių kliūčių, su kuriomis susiduria savanoriai, yra muitinės darbuotojai. Ukrainos muitinėje gaji biurokratija, o Lenkijos pasienio darbuotojai taip pat kartais nenoriai praleidžia vežamas prekes.
Štai birželio pabaigoje Lenkijos muitininkai uždraudė sunkvežimiui su prikrauta amunicija patekti į Ukrainos teritoriją. Po šio įvykio prie pasienio punkto ukrainiečiai suorganizavo protesto akciją, kurioje skelbė, kad vežamas krovinys yra būtinas, norint apsaugoti Ukrainą.
Prasidėjus aktyviems ATO veiksmams, grupės savanoriai reguliariai aplanko karius fronto linijose ir atveža jiems reikalingas prekes.
Lenkijos muitininkai teisinasi, kad Ukrainos gynybos ministerija nėra pateikusi oficialaus prašymo, dėl to įvairių karinės technikos prekių, taip pat ir neperšaunamų liemenių, įvežimas į Ukrainą iš ES šalių yra negalimas.
Patys savanoriai kartais susiduria ir su vagystėmis. Neseniai viena iš savanorių grupių, vadovaujama verslininko Andrejaus Chleborezo, jam priklausančios parduotuvės viduje pakavo paramą ATO nariams. Tuo pačiu metu vagys pagrobė parduotuvės kasos aparatą su visais jame buvusiais pinigais.
