Maždaug 140 kilomentrų nuo Ukrainos sostinės nutolusiame Žytomyre gyvenimas jau kelias dienas plaukia įprasta vaga. Ją nutraukia tik kartais pasigirstantys oro pavojaus signalai.
„Jie pakelia sraigtasparnį nuo Baltarusijos sienos ir skraido, bando pagąsdinti“, – paaiškino Žytomyre sutiktas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys.
Viso to tikslas – palaikyti įtampą, neleisti žmonėms atsikvėpti.
Žytomyro sritis – viena iš tų, kurioje pasitaiko elektros tiekimo sutrikimų. Tiesa, gelbėjimo tarnybos bando suktis greitai ir dažniausiai elektros tiekimas atnaujinamas po keletos valandų. Tačiau tokių sutrikimų, manoma, bus tik daugiau.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad rusai pažeidė maždaug 40 procentų šalies elektrinių. Todėl skirtingų sričių gyventojai, tarp jų ir Žytomyro, ruošiasi galimai sunkiai žiemai.
Olia: be abejo, yra baimės. Bet mes išgyvensime. Tokie jau esame žmonės, galime pakentėti ir išgyventi
„Darbe įsigijome didelį generatorių. Namuose taip pat turiu generatorių. Neprapulsime. Laimei, dujos dar yra, galim pasigaminti maisto. Viskas gerai, išsisuksim, svarbu, kad vaikinams fronte būtų viskas gerai. O tai, kad mus apšaudo... Na, šiandien pradėjo vėl veikti troleibusai. Iš karto pakilo nuotaika“, – sakė Žytomyro gatvėse sutiktas 67-erių Oleksandras.
Jis sakė nesibaiminantis net jei rusai ir toliau tęs elektrinių apšaudymus ir mieste dings šildymas.
„Eisim gyventi į vieną kambarį, apsiklosim pledais, glausimės vienoje lovoje. O jei bus labai blogai, deginsim žvakes, vis kažkiek šilumos bus. Mūsų tuo neišgąsdinsi“, – tikino Oleksandras.
Vyras pats kilęs iš Mariupolio, kurį rusai bemaž nušlavė nuo žemės paviršiaus.
„Ten žuvo daug mano draugų, pažįstamų. Daug teko išgyventi, todėl niekur iš Ukrainos nežadu bėgti. Jei jie ateis į Žytomyrą, nors esu pensininkas, pats griebsiu ginklą ir eisiu ginti šalies. Eisiu, kur reikės. Neleisiu, kad kas nors paliestų mano šeimą“, – paaiškino Oleksandras.
Priversti taupyti elektrą
Daugelis Ukrainos miestų ir miestelių šiuo metu priversti taupyti elektrą. Sostinėje Kyjive ji neretai dalyje miesto būna išjungta bent keturioms valandoms. Taip pat nurodoma taupyti elektrą ryto ir vakaro valandomis.
Vakarėjant Kyjivą pasiglemžia visiška tamsa – gatvių apšvietimas yra išjungiamas, parduotuvių vitrinos užgęsta.
Panaši padėtis ir kituose Ukrainos miestuose. Žytomyre gatvių apšvietimas veikė tik vietomis, o eidamas į parduotuvę vakare pirmiausia pagalvoji, kad ji neveikia, nes iš tolo šviesos nematyti. Tik priėjęs arčiau pamatai, kad kasininkės dirba, žmonės vaikšto. Tiesa, žmonių vakare mieste nedaug. Prasidėjus komendanto valandai lauke gali būti tik specialų leidimą turintys asmenys.
Dieną taip pat miestai atrodo ištuštėję. Ukrainos sostinės prekybos centre, kur įprastai galėdavai sutikti minias žmonių, dabar vaikšto vos vienas kitas.
Iš Ukrainos išvykti neplanuoja
Žytomyro gatvėmis ramiai šuniuką vedžiojanti pensininkė Nadežda, paklausta, ar sunku gyventi mieste, kuriame nuolat dingsta elektra, nusišypso: „Nėra taip blogai“.
„Ilgai nebuvau Žytomyre, bėgome į Lenkiją su dukra, šuniuką pasiėmę. Pastarosiomis dienomis čia viskas gerai. Svarbiausia, kad nebūtų blogiau. Aišku, girdime oro pavojaus sirenas“, – kalbėjo Nadežda.
Grįžti į Ukrainą ji nusprendė dėl dukters.
„Jos darbas toks, kad nelabai gali jį atlikti nuotoliniu būdu. Galėjau pasilikti, bet nenorėjau. Kviečia vėl mus atvykti į Lenkiją. Mes ten jau įpratome“, – tikino Nadežda, bet tuo pat metu tvirtino, kad kol kas išvykti iš Ukrainos neplanuoja.
Čia pat laiptinėse savo žaidžiančius anūkus prižiūri vyresnio amžiaus moteris Olia. Moteris taip pat šypsosi ir nė nepasakytum, kad jai bemaž kasdien tenka girdėti oro pavojaus signalus. Kai jie nurimsta, miestuose, kuriuose apšaudymai vyksta rečiau, atrodo, jog kasdienybė teka įprasta vaga.
„Yra sutrikimų, bet nieko. Susitaikome su tuo, kovojame. Svarbu, kad Ukrainoje pagaliau būtų taika“, – sakė Olia.
Ji neslėpė, kad žiemos laukimas ją šiek tiek gąsdina.
„Be abejo, yra baimės. Bet mes išgyvensime. Tokie jau esame žmonės, galime pakentėti ir išgyventi“, – tikino moteris, kuri paaiškino, kad net ir prasidėjus plataus masto invazijai ji nusprendė neišvykti iš Ukrainos.
„Linkėjimai“ Putinui
Žytomyras – miestas, kuriame ir iki plataus masto invazijos pradžios prorusiškai nusiteikusių žmonių nebuvo daug. Nors kaip ir daugelyje Ukrainos miestų, čia galima sutikti nemažai rusakalbių, gero žodžio apie Rusiją čia neišgirsi.
Oleksandras: dabar žiūriu į rusus ir nejaučiu jiems užuojautos.
Paklaustas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo sprendimą užpulti Ukrainą, Oleksandras sunkiai rinko žodžius, akivaizdžiai stengdamasis nenusikeikti.
„Ką aš galiu apie jį pasakyti... Pirmiausia, jis yra gyvulys. Antra, dar ir visiškas kvailys. Jis nesuvokia, kad pakišo tiek savo tautą, tiek tą pačią Baltarusiją, o apie ukrainiečius aš jau tyliu. Kiek žmonių žuvo... Vis dar laidojame žmones. Štai spalio 24-ąją palaidojau vieną draugą, kiek anksčiau teko laidoti krikšto sūnų, todėl nieko gero Putinui pasakyti negaliu“, – kalbėjo Oleksandras.
Jis sakė nebejaučiantis užuojautos rusams.
„Žinote, aš visada stebėjau įvykius visame pasaulyje. Gailėjau žuvusių, sužeistų žmonių dėl įvairiausių priežasčių skirtingose valstybėse. O dabar žiūriu į rusus ir nejaučiu jiems užuojautos“, – paaiškino vyras.
Gerų žodžių V.Putinui neturėjo ir Žytomyre gyvenanti Nadežda.
„Linkiu, kad jis pajustų visa tai, ką teko išgyventi mums“, – trumpai tarė moteris.
Tuo metu Žytomyre gyvenanti Olia pasakė, jog net nežino, kaip pavadinti tokį žmogų kaip V.Putinas ir ar iš viso galinti jį pavadinti žmogumi.
