Ukrainos naujienų portalai žinutes apie neįprasto dizaino konservų etikečių gamybą skelbė dar 2020 metais, tuo metu sulaukė milžiniško pasipiktinimo iš prorusiškų propagandininkų.
„Separais“ ukrainiečiai vadina Donecko ir Luhansko separatistus.
Konservus sugalvojo „sukurti“ vienas Vinycios miesto gyventojas Aleksandras Hramarčukas.
Jis pasakojo, kad mintis sukurti „separą grietinėje su rusakalbių vaikų padažu“ jiems su draugu kilo vakarojant kavinėje.
Nors gandas apie tai, kad konservai su tokiomis etiketėmis iš tiesų pasieks masinę prekybą, gerokai įaudrino Kremliaus pakalikų vaizduotę, toks maisto gaminys niekada taip ir nepasiekė parduotuvių lentynų, o pats A.Hramarčukas nuolat pylė žibalo į ugnį vis žadėdamas „jau netrukus į Rusiją išsiųsti naują partiją“.
Be „Separų“ konservų, maždaug tuo pat metu buvo sukurtos kitos etiketės, ironizuojančios Rusijoje minimą Gegužės 9 – „Pergalės Didžiajame Tėvynės kare dieną“.
Trys tomatų konservų rūšys vadinosi „Nepamiršime, neatleisime“ (rus. Не забудем, не простим), „Senelių atminimas“ (Память дидов) ir „Nemirtingasis pulkas“ (rus. Бессмертный полк).
Konservams parduoti specialiai buvo sukurta paskyra „Facebook“ socialiniame tinkle, kurios autoriai visiškai neslėpė, kad patys konservų negamina, o tiesiog uždeda naujas etiketes ant „turisto pusryčių“ gaminio.
Atgimęs memas
Socialiniuose tinkluose dabar gausu patikėjusių, neva ukrainiečiai iš tiesų gamina žmogienos konservus iš žuvusių Rusijos karių bei apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko respublikose sučiuptų vaikų.
Tuo patikėjo ir kai kurie lietuviai.
Propagandai išnaudojo net sniegenas
„Stačiatikių sniegenos“ konservai visai neragina „žudyti stačiatikių“, kaip tai interpretavo kai kurie socialinių tinklų vartotojai.
Iš tiesų šio pokšto priešistorė siekia dar 2015 metus.
Tuo metu Vladimiras Rogovas nuolat šmėkščiojo prokremliškose televizijos laidose, teikdamas ekspertinę nuomonę apie Ukrainos gyvenimą ir politiką. Šiemet prasidėjus Rusijos invazijai, jis buvo Maskvos paskirtas vadovauti Zaporižios sričiai.
Tuomet V.Rogovas kiek perlenkė lazdą, pasakodamas išgalvotą istoriją apie neva Ukrainoje klestinčią rusofobiją.
Jo teigimu, vienos Ukrainos mokyklų trečiokams ir ketvirtokams mokytojai per gamtos pamokas specialiai liepė maitinti zylutes, nes šios turi geltonos ir mėlynos spalvų plunksnų.
O štai sniegenų mokiniams neva liepta vengti ir net jas medžioti, nes šis paukštis neva simbolizuoja „priesaiką Rusijai“.
Šis absurdiškas teiginys tapo interneto sensacija, o vėliau ukrainiečiai net pastatė paminklą, kuris vaizduoja į velnią panašų padarą, Vladimiro Putino veidu, laikantį ant rankų „persekiojamą sniegeną“.
„Vaikienos padažo“ istorija
Lietuvius itin papiktinusi etiketės dalis – konservų sudėtyje minimas „padažas iš rusakalbių vaikų“ – ironizuoja vieną garsiausių Rusijos propagandininkų sukurptų melagienų.
Ukrainos Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad Rusijos televizija savo propagandiniam melui, esą Ukrainos kariai Slovjanske nukankino ir nukryžiavo trejų metų vaiką, pasitelkė iš Rusijos atkeliavusią ir atgal vėl pabėgusią vietinę skandalistę.
Šiurpią istoriją Rusijos žurnalistams, kurie ją kaip tiesą platino be jokių kitų įrodymų, prieš kameras papasakojo Galina Pišniak (buvusi Ostapenko), gimusi Užkarpatės Mežgorsko rajone. Pastaruoju metu ji su savo šeima gyveno Nikolajevkos kaime netoli Slovjansko, tuomet pranešė naujienų agentūra „Unian“.
„Jie surinko moteris aikštėje, nes vyrų nebėra. Moteris, merginas, senelius, – pasakojo G.Pyšniak. – Paėmė trejų metų vaiką – mažytį, dėvintį kelnaites ir marškinėlius – ir prikalė kaip jėzulį prie skelbimų lentos. Vienas kalė, du kiti laikė“, – apie anuomet neva nutikusį kraupų įvykį prieš kameras ašarodama pasakojo G.Pišiniak.
Anot jos, berniuką „kryžiavę“ ukrainiečiai kariai tą padarė prieš tai suvarę visus likusius miesto gyventojus ir vaiko motiną į centrinę Lenino aikštę, kad šie galėtų stebėti kraupią egzekuciją.
Tačiau tokios aikštės miesto centre net nėra.
Siužetą prokremliški televizijos kanalai rodė net kelis kartus, iš jų pirmąjį – 2014 metų liepos 11 dieną.
Įdomu tai, kad vos keliomis dienomis anksčiau – liepos 9 dieną – panašią istoriją, neturinčią jokio patvirtinimo, publikavo vienas ryškiausių Kremliaus ideologų Aleksandras Duginas.
Vėliau moteris prisipažino, kad istoriją išgalvojo ir apgailestavo, kad, išvykus gyventi į Rusiją, vietos valdžia jų šeimai niekaip nepadeda, be to, šios šalies pilietybę teko išsikovoti per teismus.
Tik šių metų pradžioje G.Pyšniak atskleidė daugiau detalių apie „nukryžiuoto berniuko“ melagieną.
Ji prisiminė šį pasakojimą kaip gandą. O vėliau Rusijos žurnalistai jos paprašė šią istoriją papasakoti prieš kameras, neva matė viską pati savo akimis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.