Visą tekstą anglų kalba rasite čia.
Snaiperių grupės vadas, šaukiamas Vaiduokliu, veda žurnalistus į vietą, kurią jis vadina „pasaulio kraštu“ – į savo bazę miesto pakraštyje.
„Vaiduoklis yra mano šaukinys, – sako. – Kai pradėjome gąsdinti Bachmutą, mus pradėjo vadinti Bachmuto vaiduokliais.“
„Vaiduoklių“ bazė yra vietoje, kurią gali pasiekti Rusijos artilerija. Vadas nekrūpčioja nuo sprogimų, bet sako: „Artilerijos apšaudymas visada kelia nerimą žmonėms. Bet nuo artilerijos gali pasislėpti, o nuo snaiperio – ne.“
„Vaiduoklių“ grupėje yra apie 20 žmonių, ji Bachmuto pakraščiuose veikia jau pusę metų. Snaiperiai dažnai medžioja, kaip patys sako, itin vertingus taikinius.
Klausiamas Vaiduoklis, kiek rusų karių yra jo komandos sąskaitoje, atsako: „Yra patvirtintas skaičius – 524. Septyniasdešimt šeši iš jų yra mano“.
Tačiau skaičiuoja ne visi. Štai tądien į užduotį ėjęs Kuzia sako: „Nėra čia kuo didžiuotis. Mes nežudome žmonių, mes naikiname priešus.“
Prieš karą jis dirbo gamykloje. Anot jo, niekada nemėgo ginklų, tačiau po Rusijos įsiveržimo juos teko paimti į rankas.
Kuzia tikrina savo amerikietišką ginklą: „Kiekviena užduotis yra pavojinga, jeigu suklysi – priešas gali pataikyti į tave. Žinoma, man baisu – nieko nebijo tik kvailiai.“
Į tos dienos užduotį jie rengėsi keliese – su kolega Tarasu ir vairuotoju, kuris nuveš juos taip arti fronto linijos, kaip tik bus įmanoma. Toliau jau dviejų žmonių komanda eis daugiau nei kilometrą pėsčiomis iki tikslo. Vaiduoklis lieka bazėje su naujoku, kuris vadinamas Britu.
Jis jauniausias komandos narys ir tokį vardą gavo dėl to, kad pradinį apmokymą praėjo Didžiojoje Britanijoje. Jo sąskaitoje kol kas nėra patvirtintų pasiektų taikinių.
Kiekviena užduotis yra pavojinga, jeigu suklysi – priešas gali pataikyti į tave. Žinoma, man baisu – nieko nebijo tik kvailiai.
Vaiduoklis sako, kad jis pats atrinko kiekvieną komandos narį remdamasis „žmoniškumu ir patriotizmu“, o ne karine patirtimi ir įgūdžiais.
Pradėjus temti komanda ruošiasi vykti. BBC žurnalistas ir operatorius juos lydėjo iki vietos, kur jie išlips.
Važiuojant šiuo maršrutu vis dar galima patekti į rusų apšaudymą, sako vairuotojas. Jam užvedus variklį visi persižegnoja. Tada paleidžiama muzika – esą ukrainietiškas repas pakelia nuotaika, o ir sprogimų garsus slopina.
Kelias išdaužytas, šalia keletas sudaužytų ukrainiečių karinių mašinų. Iš abiejų pusių kelio – užminuota.
Automobilis sustoja prie sugriauto namo, snaiperiai atidaro duris ir dingsta miške. Vairuotojas juos palydi šūksniu „Su dievu“ ir greitai pasuka atgal.
Sprogimai intensyvėja, jų garsai vis arčiau. Vieną palydi ugnies blyksnis, mašina ima purtytis dar stipriau. Vairuotojas atidaro dureles, žvilgteli atgal ir prapliumpa keiksmais.
Skeveldra pramušė vieną iš galinių padangų. Įsitempę grįžtame į bazę. Vairuotojas mums rodo didelį dantytą metalo gabalą, kuris suplėšė automobilio padangą.
Sutemus apšaudymai rimsta. Kariai bazėje prilipę prie racijų laukia žinių iš snaiperių.
Vaiduoklis skambina savo septynerių metų dukrai telefonu, o ji džiugiai šaukia: „Aš tave myliu, tėti“. Tai trumpas normalaus gyvenimo pliūpsnis – bet jis jau išmokė dukrą išardyti automatą.
Vaiduoklis skambina savo septynerių metų dukrai telefonu, o ji džiugiai šaukia: „Aš tave myliu, tėti“.
Po septynių valandų laikas evakuoti snaiperius. Nelabai pavyko pamiegoti. Pasislėpę pastate, laukiame kito apšaudymo ir vėl lipame į automobilį.
Važiuojame tamsoje, nejungdami priekinių žibintų, kad nepatrauktume dėmesio. Dar vienas staigus sustojimas, o į automobilį įlipa du snaiperiai.
Bazėje mus pasitinka su pastebimu palengvėjimu.
Kuzia sako: „Vienas šūvis, vienas taikinys.“
Paskui jie rodo vaizdo įrašą iš naktinio matymo prietaiso, sako, kad ten buvo rusų kulkosvaidininkas, kuris šaudė į ukrainiečių karius arti fronto linijos.
Dabar jie ilsėsis iki kitos naktinės užduoties. Kuzia sako: „Aš džiaugiuosi, kad grįžau, aš džiaugiuosi, kad visi gyvi.“
Per pastarąjį pusmetį keletas komandos narių buvo sužeisti, tarp jų ir pats Vaiduoklis. Bet niekas nežuvo.
Viena nedidelė komanda nelaimės šito karo, net neatkovos Bachmuto. Bet kariai įsitikinę, kad daro reikalingą darbą. O tokia medžioklė – be garso ir iš niekur – rusų kariams daro ir psichologinį poveikį.
