Po reto už uždarų durų vykusio valdančiosios Regionų partijos atstovų susitikimo su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi įstatymas buvo priimtas 232 Aukščiausiosios Rados deputatų balsais. Prieš įstatymą balsavo vienuolika deputatų.
Tačiau opozicija boikotavo balsavimą, nes nesutiko su įstatymo sąlyga, kad jis įsigalios tik tuo atveju, jei protestuotojai pasitrauks iš užimtų Kijevo pastatų. Iš viso balsavime nedalyvavo 173 įstatymų leidėjai.
Opozicija boikotavo balsavimą, nes nesutiko su įstatymo sąlyga, kad jis įsigalios tik tuo atveju, jei protestuotojai pasitrauks iš užimtų Kijevo pastatų. Iš viso balsavime nedalyvavo 173 įstatymų leidėjai
Kai parlamento pirmininkas Volodymyras Rybakas paskelbė, kad įstatymas priimtas, salėje pasigirdo šūksniai „Gėda“.
Tai, kad opozicijos nepavyko įtikinti dalyvauti balsavime dėl šio įstatymo rodo, kad jo priėmimas vargu ar padės užbaigti jau daugiau kaip du mėnesius besitęsiančią aštrią krizę.
Nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis Olehas Tiahnybokas pareiškė, kad Rada iš esmės priėmė įstatymą apie „įkaitus“, nes dešimtys suimtųjų per krizę liks už grotų, kol nebus atlaisvinti užimti pastatai.
„Valdžia dabar pripažino, kad jie ima įkaitus kaip ir teroristai, kad galėtų derėtis dėl jų išmainymo“ – sakė jis.
Jis pridūrė, kad įstatymas buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant parlamento procedūras, todėl „balsavimas buvo visiškai nelegitimus“.
V.Janukovyčius anksčiau asmeniškai atėjo į Radą, kad įtikintų savo Regionų partijos deputatus pritarti įstatymui, ir, kaip pranešama, net pagrasino jiems pirmalaikiais rinkimais, jei balsavimas sužlugtų.
Po to, kai sausio 19 dieną Kijeve kilo susirėmimai, tiek sostinėje, tiek regionuose, kur aktyvistai pradėjo užiminėti sričių administracijos būstines, buvo suimta dešimtys aktyvistų. Vieno opozicijos įstatymų leidėjo skaičiavimu, jų gali būti ne mažiau kaip 328.
Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuotojai, kurie aktyvistų suiminėjimą laiko iš esmės neteisėtu, įstatymo dėl amnestijos priėmimą irgi sutiko su nepritarimu.
„Ar tai kompromisas, – sakė 30 metų demonstrantas Artiomas Šarajis. — Mes užimsime naujus pastatus, jeigu valdžia iš tikrųjų nepakeis padėties šalyje.“
„Ar tai kompromisas, – sakė 30 metų demonstrantas Artiomas Šarajis. — Mes užimsime naujus pastatus, jeigu valdžia iš tikrųjų nepakeis padėties šalyje.“
Susitarė su „Spilna sprava“ („Bendras reikalas“) nariais
Tuo tarpu Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje (Maidane) įsitvirtinę aktyvistai trečiadienį susitarė su radikalaus judėjimo „Spilna sprava“ („Bendras reikalas“) nariais, kad šie pasitrauks iš jų prieš kelias dienas užimto Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministerijos pastato, tačiau kol kas neperduos jo valdžiai.
„Vakar Maidano taryba vienbalsiai nutarė pasitraukti iš Žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos (pastato); niekas neprieštaravo. Šiandien Maidanas įgyvendina šį sprendimą. Maidanas vaduoja ministerijos pastatą nuo „Spilna sprava“ plėšikautojų“, – opozicinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) atstovai sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Abiejų konfliktuojančių stovyklų atstovai per derybas susitarė, kad „Spilna sprava“ pasitrauks iš ministerijos pastato Kijevo centre.
„Visas pasaulis pripažįsta, ir pati Ukraina pripažįsta, kad valstybė yra prie pilietinio karo slenksčio“, – emocingai sakė L.Kravčukas, kreipdamasis į įstatymų leidėjus
Ukraina prie pilietinio karo slenksčio?
Ukraina yra prie „pilietinio karo“ slenksčio dėl priešpriešos tarp valdžios ir protestuotojų, trečiadienį parlamente įspėjo buvęs valstybės vadovas, pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčukas.
„Visas pasaulis pripažįsta, ir pati Ukraina pripažįsta, kad valstybė yra prie pilietinio karo slenksčio“, – emocingai sakė L.Kravčukas, kreipdamasis į įstatymų leidėjus.
„Tai revoliucija. Tai dramatiška situacija, kurioje mes turime elgtis itin atsakingai“, – sakė buvęs valstybės vadovas, kurio žodžius deputatai palydėjo audringais plojimais.
L.Kravčukas prezidento poste dirbo 1991-1994 metais.
