Rusija užpuolė Ukrainą: V.Zelenskis sako, kad per pirmąją karo dieną žuvo 137 ukrainiečiai, 316 buvo sužeisti

Penktadienio įvykius Ukrainoje sekite paspaudę čia.

Jungtinės karalystės gynybos ministerija pranešė, kad, remiantis žvalgybos duomenimis, Rusija tikriausiai dar nepasiekė savo strateginių tikslų, rašo BBC.

Ministerija teigia, kad „labai tikėtina“, jog Rusijos karinės pajėgos užėmė Černobylio branduolinės elektrinės teritoriją.

Taip pat teigiama, kad ukrainiečių kariai sulaikė rusų pajėgas prie Černigovo miesto.

„Didžiausią nerimą Maskvai turėtų kelti tai, kad „mažai tikėtina, jog Rusija pasiekė savo planuotus pirmos dienos karinius tikslus“, – skelbia ministerija.

Priduriama, kad ukrainiečių kariai atkakliai priešinosi.

Kiek anksčiau V.Putinas tikino, kad pirmos dienos dienos kariniai tikslai pasiekti.

Ukrainos prezidento tarnybos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius skelbia, kad skirtinguose šaltiniuose pasirodė informacija, esą apie 3 val. nakties planuojamas Kijevo puolimas raketomis. Anot jo, tai tikėtina.

O.Arestovičius feisbuke rašo, kad šis puolimas bus nukreiptas į karinius Ukrainos objektus.

Apibendrindamas dienos įvykius jis rašė, kad Rusijai karinių planų įgyvendinti nepavyko bei pabrėžė, kad rytoj laukia „pati blogiausia“ diena: „Blogiau nei šiandien. Rytoj jie sutelks visus savo pajėgumus ir bandys palaužti mus psichologiškai, ir mūšio lauke.“

Vis dėlto, teigė O.Arestovičius, rytoj bus ir lengviau, nes nebeliko netikėtumo efekto. 

„Remiantis santūriausiais vertinimais (ir mūsų žvalgybos duomenimis), priešas neteko mažiausiai 450 karių ir karininkų (vien prie Hostomelio įveikėme mažiausiai du šimtus). Daugiau nei dvi dešimtys jų karių pateko į nelaisvę. Maždaug pusė užpuolikų yra šauktiniai. Mūsų žvalgybos duomenimis, priešą pribloškė pasipriešinimo stiprumas ir labai mažas jo veržimosi tempas. Ištverkime rytojų – trečią dieną bus daug lengviau. Ir ten – ir pergalė“, – feisbuke rašė jis. 

Tarptautinis programišių tinklas „Anonymous“ paskelbė kibernetinį karą Rusijos valdžios institucijoms.

Apie tokį veiksmą „Anonymous“ paskelbė tviteryje, skelbia UNIAN.

Po šio pareiškimo Rusijos FSB kibernetinio saugumo agentūra nurodė, kad grėsmės lygis yra kritinis.

Dėl programišių atakos pradėjo strigti Rusijos propagandos ruporo „Russia Today“ tinklalapio veikla.

Baltųjų rūmų sekretorė Jen Psaki pranešė, kad Rusijos kariai įkaitais laiko Ukrainos branduolinės elektrinės Černobylyje objektų darbuotojus, rašo BBC.

„Rusijos kariai įkaitais laiko Černobylio objektų darbuotojus“, – sakė J.Psaki ir pridūrė, kad ši informacija paremta patikimais pranešimais.

„šis neteisėtas ir pavojingas įkaitų paėmimas gali sutrikdyti pastangas, reikalingas branduolinių atliekų įrenginiams prižiūrėti ir apsaugoti“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovė.

„Mes tai smerkiame ir prašome darbuotojus paleisti“, – BBC cituoja J.Psaki.

Ukrainos prezidento tarnybos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pateikė kitokį Rusijos kariuomenės nuostolių per pirmąją karo dieną skaičių. Pasak jo, Rusija mūšiuose neteko apie 400 karių, rašo UNIAN.

„Pirminiais duomenimis... per 350 rusų nukauta per pirmąją parą. Jau arti 400. Numušti 7 lėktuvai, keli sraigtasparniai numušti. Dešimtys paimta į nelaisvę“, – pranešė O.Arestovičius.

Vien Hostomelio oro uoste, pasak O.Arestovičiaus, likviduota apie 200 Rusijos specnazo (specialiosios paskirties padalinio – red.) karių.

„Dabar valomi paskutiniai pasipriešinimo židiniai aplink Hostomelį. Todėl, kad ten išsilaipino labai gerai parengti žmonės ir Rusijos. Tai 45-oji specialios paskirties oro desanto brigada, kuri specializuojasi oro uostų užgrobimuose. Labai gerai apmokyti žmonės, bet šitų žmonių faktiškai visų jau nėra... Maždaug 200 žmonių“, – tvirtina O.Arestovičius.

Pasak patarėjo, artimiausios dvi paros bus lemiamos.

„Tikėtasi psichologiškai palaužti karinę ir politinę Ukrainos vadovybę, visuomenę, žiniasklaidą, piliečius. Jie nepavyko savo tikslo pasiekti pirmu triuškinančiu smūgiu... ir tais desantais, kurie turėjo tikslą mus palaužti. Tai reiškia, kad artimiausiomis paromis jie pamėgins tai pakartoti. Tai yra, Ukrainos miestams vėl bus suduoti smūgiai, greičiausiai raketiniai. Gali net būti, kaip kai kas anonsuoja, kad bus taikomasi į vyriausybinį kvartalą, konkrečiai į prezidento biurą ir taip toliau“, – sakė O.Arestovičius.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad „jeigu mes nepalūžome pirmą dieną, tai, nors skamba ir keistai, antrą ar trečią dieną jau atsiranda įpratimas“. „Jau daug lengviau viską priimti, jau mažiau panikos degalinėse arba dėl bankų sistemos“, – paaiškino patarėjas.

O.Arestovičius pabrėžė, kad „mes sužlugdėme jų užmačias pirmame jų vykdymo etape“.

„Žinoma, tai dar toli gražu ne pergalė, bus blogiau... Pažiūrėsime, kas bus rytoj. Galiu pasakyti, kad lemiamas bus rytojus ir porytojus“, – sakė O.Arestovičius.

Jis taip pat įspėjo, kad Černobylį užgrobę rusai gali pamėginti juo šantažuoti Vakarus ir visą pasaulį.

„The Guardian“ skelbia, kad Pakistano premjeras Imranas Khanas susitiko su Vladimiru Putinu ir tapo pirmuoju šalies lyderiu, susitikusiu su Rusijos prezidentu, šiam surengus invaziją į Ukrainą.

Kaip pranešė Pakistano premjero tarnyba, šalių lyderiai surengė plataus masto konsultacijas, taip pat aptarė regioninius ir tarptautinius klausimus.

Pranešime teigiama, kad Pakistano premjeras apgailestavo dėl esamos situacijos Ukrainoje ir V.Putinui sakė, kad tikėjosi, jog diplomatija gali užkirsti kelią „kariniam konfliktui“.

I.Khanas taip pat pabrėžė, kad esamas konfliktas neatitinka niekieno interesų ir jo metu besivystančios šalys nukenčia labiausiai. Pakistano premjeras teigė, kad ginčai turėtų būti sprendžiami dialogu ir diplomatija.

Susitikimo metu taip pat atkreiptas dėmesys į dujotiekio „Pakistan-Stream“ svarbą – tai pagrindinis Rusijos ir Pakistano ekonominis projektas.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasirašė dekretą dėl visuotinės mobilizacijos. Kaip nurodo portalas pravda.com.ua, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniam štabui pavesta nustatyti šauktinių, atsargos karių ir šalies ūkio transporto priemonių šaukimo tvarką bei kiekį. 

„The Guardian“ skelbia, kad mūšiai Ukrainoje nesiliauja ir naktį.

Šiuo metu vyksta susirėmimai Sumų srityje.

Ukrainos valstybinė specialaus ryšio ir informacijos apsaugos tarnyba skelbia apie didžiulius agresoriaus nuostolius.

Kaip rašo naujienų agentūra UNIAN, buvęs vidaus reikalų eksministro Arseno Avakovo patarėjas Michailo Apostolas pranešė, kad per pirmąją karo dieną Rusijos kariuomenė žuvusiais neteko 3200 karių, buvo sunaikinta 500 Rusijos karinės technikos vienetų, o du Rusijos kariuomenės batalionai metė techniką ir pėsti paliko pozicijas.

Tuo pat metu pažymima, kad tai neoficiali informacija. Tame pačiame pranešime rašoma, kad Mariupolį ir toliau kontroliuoja Ukrainos kariai.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad Hostomelio oro uoste susigrąžinta kontrolė. Vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščnko paskelbė Facebook tinkle: „Hostomelis! Pirma didelė pergalė!“ Jis paskelbė, kad ukrainiečių desantininkai šiuo metu išsilaipinę oro uoste ir išvalė aerodromą nuo priešų. Šiuo metu persekiojami rusų desantininkai, kurie slapstosi miškuose.

Prieš tai neoficialiai skelbta, kad aerodrome nukauta 300 rusų karių.

Ukrainos valstybės sienos tarnyba skelbia, kad šalyje įvedus karo padėtį, apribotas išvykimas į užsienį vyrams nuo 18 iki 60 metų. Toks apribojimas galios tol, kol galios karo padėtis.

Kaip praneša CNN, Lvovo miesto valdžia nurodė visame mieste dėl saugumo nuo 23 val. vakaro išjungti gatvių ir pastatų apšvietimą. Žmonių taip pat prašoma likti namuose.

Į vakarų Ukrainoje esantį Lvovą iš Ukrainos sostinės Kijevo buvo perkelta ne viena užsienio ambasada bei konsulatai.

Rusija „eliminavo“ Ukrainos oro erdvės gynybą ir atrodo telkianti gausias pajėgas aplink sostinę Kijevą, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas.

Pasak jo, Rusijos sausumos pajėgos stengėsi prasiveržti gilyn į kaimyninę šalį po paryčiais surengtų pirmųjų aviacijos ir raketų smūgių svarbiems kariniams objektams.

„Ukrainiečiai neturi pakankamai oro erdvės gynybos priemonių tokios aviacijos kampanijos sąlygomis. Dabar šios oro erdvės gynybos priemonės veiksmingai eliminuojamos. Jie nebeturi skraidyti ir apsisaugoti galinčių oro pajėgų“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimas.

„Iš esmės rusai dabar turi visišką pranašumą ore virš Ukrainos“, – pridūrė jis.

Pasak pareigūno, Ukrainos pajėgos įnirtingai priešinasi, toliau vystantis Rusijos kariuomenės daugiaplanei atakai, ypač prie šiaurės rytinio Charkivo miesto ir šalies rytuose, šalia prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų.

Tačiau Kremliaus pajėgos sugebėjo užimti svarbių aerodromų aplink Kijevą, o tai atveria galimybę siųsti daugiau pajėgų į šiuo placdarmus, kurios galiausiai susijungtų su daliniais, judančiais į pietus iš Rusijos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos.

„Daug kas priklausys, kokį pasipriešinimą galės sutelkti ukrainiečiai. Tačiau esu tikras, kad rusai ateinančiomis valandomis siekia pasiųsti triuškinamas pajėgas prieš sostinę“, – kalbėjo pareigūnas.

Pasak jo, žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija sieks pašalinti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę „arba „nukertant galvą“, arba kitokiu spaudimu.

Taip pat esama požymių, kad Kremlius ketina imtis „likvidacijos“ kampanijos prieš politinius oponentus, likusius Kijeve.

„Turėtume būti labai susirūpinę dėl labai didelio smurto mieste potencialo, kai rusai perima kontrolę“, – sakė šaltinis.

Hostomelio aerodrome tebesitęsia mūšis, praneša pravda.com.ua. Pasak vietos gyventojų, aerodromo teritorijoje kas kelios minutės pasigirsta sprogimai. Netoliese gyvenantys žmonės slepiasi namų rūsiuose.

Prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Konstituciniame teisme Fiodoras Venislavskis, kalbėdamas televizijos kanalo „Ukraina 24“ eteryje, pareiškė, kad dėl aerodromo besikaunantys Ukrainos kariai išstūmė priešą ir užėmė palankesnes pozicijas, tačiau aršus mūšis dar tęsiasi. F.Venislavskis tvirtino besiremiantis žvalgybos duomenimis.

Gynybos viceministrė Ana Maliar pranešė, kad Ukrainos kariuomenė užkirto kelią Rusijos planams išlaipinti didesnį desantą Hostomelyje.

„Kyiv Post“ skelbia, kad Ukrainos uostamiestis Mariupolis yra smarkiai apšaudomas, teigiama, kad girdėti šimtai sprogimų.

Rusijos karinis transporto lėktuvas An-26, gabenęs karinę įrangą, sudužo su Ukraina besiribojančioje Voronežo srityje, o visi jo įgulos nariai žuvo, pranešė Gynybos ministerija.

„Per planuotą karinės technikos perskraidinimą sudužo Rusijos aerokosminių pajėgų lėktuvas An-26“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. – Įgula žuvo.“

Daugiau detalių ministerija nepateikė.

Incidentas įvyko Rusijos kariuomenei ketvirtadienį pradėjus didelį puolimą prieš Ukrainą ir artėjant prie sostinės Kijevo.

Gynybos ministerijos vėlesniame pranešime sakoma, kad lėktuvas nukrito dėl techninio gedimo ir kad ant žemės jokios žalos nebuvo padaryta.

Vienas Gynybos ministerijos atstovas, su kuriuo susisiekė naujienų agentūra AFP, patvirtino sudužimo faktą, bet atsisakė nurodyti, kiek žuvo įgulos narių.

 An-26 gali turėti iki šešių įgulos narių ir skraidinti iki 38 karių.

„Reuters“ skelbia, kad Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Olehas Liaško paskelbė, kad ketvirtadienį per Rusijos puolimą žuvo 57 žmonės Ukrainoje, dar 169 buvo sužeisti.

15min gavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skelbiamą informaciją apie ketvirtadienio susidūrimus tarp ukrainiečių ir rusų karių. Kijevas šiais duomenimis ketvirtadienio pavakarę dalijosi su partneriais Vakaruose.

Skelbiama, kad Siverskio regione priešas buvo sustabdytas ties Užo upe, ten vyko tankų mūšis.

1-osios Ukrainos tankų brigados daliniai sustabdė priešo šarvuočių kolonas prie Baturyno ir Černihivo priemiesčiuose.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos karių gyvenimas priešakinėse fronto linijose

Minimas ir mūšis Hostomelio aerodrome, kur, ukrainiečių skaičiavimu, nusileido 20 Rusijos atakos sraigtasparnių. Kaip minima žemiau, kova ten tęsiasi.

Ukrainos nacionalinė gvardija ketvirtadienį įsitraukė į mūšius prie Pripetės, o į kovą su maždaug 300 Rusijos karinių vienetų prie Konotopo stojo Ukrainos pajėgų mechanizuoti daliniai.

Donecko regione Ukrainos pajėgos išsilaikė pozicijose ties kontaktine linija, bet vyko kovos arčiau Mariupolio.

Rusijos policija sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, dalyvavusių protestuose prieš karą, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius veržtis į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė vienas nepriklausoma stebėjimo organizacija.

Pasak įvykio vietoje buvusių naujienų agentūrų AFP korespondentų, prie Puškino aikštės Maskvos centre susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – iki 1 tūkst. asmenų.

Invazija į Ukrainą prasidėjo vykstant beprecedenčiam susidorojimui su Rusijos opozicija: dauguma protestų lyderių buvo nužudyti, įkalinti arba priversti palikti šalį.

Ukrainos pajėgos atsikovojo svarbią karinių oro pajėgų bazę šalia Kijevo, kurią anksčiau ketvirtadienį buvo užėmę į šalį įsiveržę rusai. Tokią informaciją buvo paskelbęs Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, nors netrukus patikslino duomenis, kad kautynės vis dar tęsiasi. Naudojama artilerija, tankai.

„Priešo oro desantininkai užblokuoti Hostomelyje – mūsų pajėgoms buvo įsakyta juos sunaikinti“, – vaizdo pranešime anksčiau sakė šalies prezidentas V.Zelenskis.

Tiriamosios žurnalistikos portalo „Belllingcat“ ekspertas Christo Grozevas tviteryje rašo, kad prie Hostomelio kelias ketvirtadienio vakaro valandas vyko įnirtingos kautynės tarp netoliese nusileidusių Rusijos desantininkų ir JAV apginkluotų Ukrainos specialiųjų pajėgų karių.

Pavakare jau skelbiama nepatvirtinta informacija, esą iš Rusijos miesto Pskovo į Kijevą išskrido keliasdešimt specialių „Iljušin“ orlaivių, greičiausiai gabenančių daugiau nei du tūkstančius rusų desantininkų. Jie greičiausiai būtų išlaipinti būtent Hostomelyje.

„Reuters“ diplomatinių šaltinių teigimu, prasidėjo įnirtingas Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apšaudymas. Pranešama apie šimtus sprogimų.

Iki tol šiame strategiškai svarbiame mieste buvo sąlyginai ramu.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija nemato kliūčių tiesioginėms V.Putino ir Ukrainos prezidento V.Zelenskio deryboms – bet tik jei Ukraina bus pasiruošusi kalbėti apie Maskvos saugumo interesus.

Anot D.Peskovo, V.Putinas jau anksčiau nubrėžė Rusijos „raudonąsias linijas“: „Suformulavome ta gana aiškiai: tai yra neutralus statusas, ginklų sistemų atsisakymas. Klausimas čia toks, ar Ukrainos lyderiai tam pasiruošę.“

Raudonojo Kryžiaus vadovas ketvirtadienį perspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą kelia mirties ir sunaikinimo grėsmę, apie kokią „baisu pagalvoti“.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) pirmininkas Peteris Maureris savo pareiškime sakė, kad „jam grėsmingai pašiurpo nugara“ sužinojus apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Jau matome jos tiesiogines pasekmes civiliams, o pastarasis (veiksmų) suintensyvėjimas vėl privertė žmones palikti savo namus“, – sakė jis.

Dar iki ketvirtadienį prasidėjusios invazijos Ukrainos rytinės dalies gyventojai išgyveno aštuonerius konflikto metus, kalbėjo P.Maureris.

„Dabar bijau dėl dar didesnių kančių, didelio skaičiaus aukų ir daugybės civilinių objektų, tokių kaip vandens ir elektros jėgainės, sunaikinimo“, – sakė Raudonojo Kryžiaus vadovas. Jis taip pat perspėjo dėl gresiančio „masinio (gyventojų) persikėlimo, traumų, šeimų išsiskyrimo ir dingusių žmonių“.

Pasak jo, TRKK turi didelę patirtį ir mato,  kad „klaidingi skaičiavimai, supratimo stoka ir klaidingos prielaidos vertinant  galimą didelių kovinių operacijų poveikį civiliams gali turėti baisių padarinių“.

Todėl labai svarbu, kad dalyvaujantieji susirėmimuose laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant Ženevos konvencijas, ir užtikrintų civilių gyventojų bei sulaikytųjų apsaugą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių kariai

P.Maurerio teigimu, „atakų taikiniais negali būti civiliniai objektai. Būtina tausoti esminę infrastruktūrą, įskaitant vandens, dujų ir elektros sistemas“.

„Apgyvendintose vietovėse reikėtų vengti [naudoti] plačiu mastu veikiančius“, – perspėjo jis. Jis taip pat pabrėžė, kad atakos naudojant naujausias technologijas ir kibernetines priemones taip pat privalo būti vykdomos laikantis tarptautinės teisės.

Be to, pasak P.Maurerio, „turi būti išsaugota erdvė neutraliems, nešališkiems ir nepriklausomiems humanitariniams veiksmams, kad civiliai ir toliau būtų pasiekiami pagalbos teikėjams“.

Jis paragino „visas valstybes daryti viską jų galios ir įtakos ribose, kad nebūtų eskaluojamas konfliktas, kurio kaina ir pasekmės civiliams gyventojams viršytų galimybes juos apsaugoti ir jiems padėti“.

„Pastaraisiais metais TRKK matė daug besieskaluojančių konfliktų, bet per mažai jų pabaigų. Visais atvejais jų pasekmes išgyveno civiliai gyventojai“, – nurodė P.Maureris.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos kariuomenė įvykdė uždavinius, nustatytus įsiveržimo į Ukrainą pirmajai dienai, Maskvai pradėjus šį karą nepaisant Vakarų perspėjimų dėl gresiančių milžiniškų sankcijų.

„Visos užduotys, iškeltos šiai dienai Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų padaliniams, buvo sėkmingai įvykdytos“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nori išlikti pasaulio ekonomikos dalimi ir neketina jai kenkti, kalbėdamas praėjus kelioms valandoms po to, kai rusų kariuomenė kirto Ukrainos sienas.

„Rusija lieka pasaulio ekonomikos dalis, – sakė V.Putinas per susitikimą su stambių įmonių atstovais, anksčiau įsakęs kariuomenei veržtis į kaimyninę valstybę. – Neketiname kenkti pasaulio ekonomikos sistemai, kurios dalimi jaučiamės.“

Prezidentas pridūrė nenorįs, kad jo šalis būtų pašalinta iš tarptautinės ekonominės bendruomenės.

„Man atrodo, kad mūsų partneriai turėtų tai suprasti ir nekelti sau užduoties išstumti mus iš šios sistemos“, – pareiškė jis.

V.Putinas taip pat teigė, kad Maskva neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įsiveržti į Ukrainą, kad užtikrintų Rusijos saugumą.

„Buvo aišku, kad tai, kas vyksta [Ukrainoje] – yra priverstinė priemonė. Mums paprasčiausiai nebuvo palikta jokių galimybių pasielgti kitaip“, – kalbėjo jis.

„Dėl saugumo srityje kylančių pavojų susiklostė tokia padėtis, kad buvo neįmanoma reaguoti kitomis priemonėmis. Visi bandymai buvo nesėkmingi“, – sakė V. Putinas.

Jis pridūrė: „Tiesą sakant, esu nustebęs, kad jokiu klausimu nepajudėjome nė per žingsnį. Kartoju: tai buvo priverstinė priemonė, nes galėjo būti sukeltos tokios rizikos, kad būtų neaišku, kaip mūsų šalis egzistuotų.“

Ukrainos prezidento V.Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas paskelbė, kad Rusijos pajėgos užėmė Černobylio atominės elektrinės teritoriją. 

„Po įnirtingų kautynių mūsų kontrolė Černobylio aikštelėje prarasta. Buvusios ČAE, [sprogusio reaktoriaus] gaubto ir branduolinių atliekų saugyklos būklė nežinoma, – nurodė M.Podoliakas. – Po absoliučiai beprasmės rusų atakos šia kryptimi neįmanoma kalbėti, kad ČAE saugi. Šiandien tai viena rimčiausių grėsmių Europai. Žinant rusų įpročius, jie tikriausiai jau rengia provokacinius dalykus ČAE.

Arba pasinaudos pažeidimais, padarytais per ataką, kad tuo apkaltintų Ukrainą, arba patys pažeis šiuos neabejotinai itin pavojingus objektus.“

V.Zelenskis anksčiau tviteryje taip pat parašė, kad Rusijos pajėgos bando užimti Černobylio atominę elektrinę. Analitikai iškart atkreipė dėmesį, kad kyla grėsmė, kad į aplinką radiaciją gali paskleisti ten po sarkofagu laikomos branduolinės atliekos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis Černobylio atskirties zonoje

Ukrainos prezidentas pernai balandį atidarė naują branduolinių atliekų saugyklą Černobylyje, kur prieš 35 metus įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa.

2 600 kv. km atskirties zonoje leidžiama dirbti tik specialistams, šalinantiems atliekas ir prižiūrintiems paskubomis pastatytą sarkofagą, uždengiantį reaktorių.

Reaktoriaus blokas tebeskleidė radiaciją iki 2019 metų, kai visas pastatas buvo uždengtas didžiuliu arkos pavidalo gaubtu.

JAV gynybos departamentas ketvirtadienį žiniasklaidai įvertino informaciją apie karą Ukrainoje. Pentagono vertinimu, į taikinius Ukrainoje Rusija vien praėjusią naktį paleido daugiau nei 100 raketų – iš Rusijos, Baltarusijos ir iš Juodosios jūros.

„Pirminis dėmesys buvo skiriamas oro uostams ir kitiems kariniams taikiniams. Bet atrodo, kad Rusija toliau sieks Kijevo ir kitų miestų kontrolės“, – teigė Pentagono pareigūnas.

Jis apibūdino ketvirtadienio įvykius didelės invazijos „pradine stadija“. Pareigūnas perspėjo, kad JAV neturi visos informacijos, virš Ukrainos esą nėra ir amerikiečių žvalgybinių orlaivių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos agresija Ukrainoje

Amerikiečiai teigia, kad matomos trys pagrindinės puolimo kryptys. Iš Baltarusijos judama į pietus, iš Krymo – į šiaurę, iš Belgorodo Rusijoje – Charkivo link.

„Jie (Rusijos pajėgos, – red.) juda Kijevo link. Ką jie darys Kijeve, sunku padaryti“, – pareiškė pareigūnas.

Socialiniuose tinkluose jau sklinda nepatvirtinta informacija, kad iš Rusijos miesto Pskovo į Kijevą išskrido keliasdešimt specialių „Iljušin“ orlaivių, greičiausiai gabenančių daugiau nei du tūkstančius rusų desantininkų.

„Jie iš esmės ketina nukirsti vyriausybei galvą ir įvesti savo pačių valdymo priemones“, – nurodė JAV pareigūnas.

Jis sakė, kad Rusijos kariai kirto sieną sausumoje, bet negalėjo pateikti vertinimų, kokio dydžio pajėgos įsiveržė.

„Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nesame matę tokio konvencinio žingsnio, kai nacionalinė valstybė įžengia į kitą nacionalinę valstybę – tikrai ne tokio dydžio, masto ir apimties“, – pabrėžė pareigūnas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai paskelbė, kad „rusų okupantai“, susidūrę su ukrainiečių gynėjais, pasidavė – Černihive ginklus esą sudėjo visas 74-osios motorizuotosios brigados žvalgybinis dalinys.

Skelbiama ir vieno šios brigados nario, Konsantino Buiničevo, nuotrauka. Jis kilęs iš Rusijos Kemerovo regiono ir teigė trečiadienį, kai sužinojo, kad bus puolama Ukraina, manęs, jog galės grįžti namo.

„Niekas negalvojome, kad turėsime žudyti. Neturėjome kautis – mes rinkome informaciją“, – sakė sučiuptas rusų karys.

Maskvoje ir Sankt Peterburge dešimtys žmonių buvo sulaikyti, kai ketvirtadienį išėjo į gatves protestuoti prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Riaušių policija OMON Puškino aikštėje Maskvos centre sulaikė kelias dešimtis žmonių.

Dar apie 20 protestuotojų buvo sulaikyti antrajame pagal dydį šalies mieste Sankt Peterburge.

Kijevo meras Vitalijus Kličko paskelbė apie komendanto valandos įvedimą. Ji galios nuo 22 val. iki 7 val.

Per komendanto valandą žmonių judėjimas draudžiamas, išskyrus kritinės infrastruktūros darbuotojus, viešasis transportas neveiks, o požeminės stotys veiks kaip slėptuvės. 

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad palei sieną su Ukraina atidarys devynis pabėgėlių priėmimo centrus, laukdama pabėgėlių antplūdžio po Rusijos įsiveržimo.

„Į mūsų šalį neabejotinai plūstels pabėgėlių banga“, – žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

Jis pridūrė, kad Lenkija priims „tiek žmonių, kiek jų bus prie mūsų sienų“.

Šalis palei 535 km ilgio sienos su Ukraina steigia iš viso devynis pabėgėlių priėmimo centrus.

Šiose įstaigose atvykėliams bus siūlomas maistas ir medicininės paslaugos, ten bus galima pailsėti ir gauti informacijos.

Lenkų sienos apsaugos tarnybos vadovas Tomaszas Praga pranešė užfiksavęs padidėjusį žmonių, siekiančių kirsti Lenkijos ir Ukrainos sieną abiem kryptimis, srautą. Vis tik jis patikino, kad padėtis yra stabili.

T. Pragos duomenimis, per pastarąją parą sieną abiem kryptimis kirto apie 29 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. atvyko į Lenkiją.

Charkovas, antrasis pagal dydį Ukrainos miestas ir svarbus Rusijos puolimo taikinys, užima ypatingą vietą Kremliaus pateikiamoje istorijos versijoje, rašo „The New York Times“.

Esantis arčiau Rusijos nei bet kuris kitas didelis Ukrainos miestas, Charkovas jau seniai šmėžavo prezidentui Vladimirui Putinui kaip tariamas įrodymas jo nepagrįstoms kalboms, esą Ukraina yra tik Rusijos priedas, nuo jos atplėštas svetimšalių ir suklaidintų Ukrainos nacionalistų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Charkovo (Ukraina) gyventojai kariams pina maskuojamus tinklus

Kai 2014 metais protestuotojai Kijeve nuvertė prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, Charkove Rusija sutelkė pastangas sugrąžinti  V.Janukovyčių į valdžią.

Nuverstasis prezidentas pabėgo į Charkovą, kur tuometinis meras surengė prorusiškų politikų ir pareigūnų iš daugiausia rusakalbių regionų Ukrainos rytuose ir pietryčiuose suvažiavimą.

Šios Maskvos pastangos greitai žlugo, bet tapo penu Kremliaus propagandai apie tariamą Ukrainos keliamą grėsmę rusakalbiams. 

Vaido Mikaičio nuotr./Prie Charkovo savivaldybės pastato

Charkove ilgą laiką sugyveno įvairios etninės grupės, įskaitant daug žydų, ir jis atliko ypač svarbų vaidmenį formuojant Ukrainą Pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo. Jis buvo pirmoji Ukrainos Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė – ši respublika buvo daugiausia Maskvos kontroliuojamas darinys, įkurtas oponuojant Ukrainos Liaudies Respublikai Kijeve, kuri siekė atsiskirti nuo Maskvos ir paskelbė nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Charkove įsikūrusios sovietų pajėgos greitai sutriuškino šį ankstyvą Ukrainos bandymą puoselėti valstybingumą ir 1918 metų vasarį užėmė Kijevą.

Pernai liepą paskelbtoje ilgoje istorinėje esė apie Ukrainą V.Putinas paminėjo šį epizodą kaip pavyzdį nesėkmei pasmerktų, beprotiškų bandymų sukurti Ukrainos valstybę – tai padaryti esą bandė vienas iš „tų įvairių kvazivalstybinių darinių, kurių atsirado visoje buvusioje Rusijos imperijoje“.

Šioje istorijoje, pridūrė V.Putinas, perduodama aiški žinia dabartiniams Ukrainos vadovams: „Tiems, kurie šiandien atidavė visišką Ukrainos kontrolę išorės jėgoms, būtų naudinga prisiminti, kad dar 1918 metais toks sprendimas buvo lemtingas valdančiajam Kijevo režimui.“

Kijevo valdžia ketvirtadienį pranešė, kad mieste paskelbtas atakų iš oro pavojus, Rusijai tęsiant didelio masto karinį puolimą prieš kaimyninę šalį.

„Kijeve paskelbtas oro pavojus! Prašome visus skubiai vykti į civilinės gynybos slėptuves!“ – sakoma Ukrainos sostinės administracijos pranešime.

Ukrainoje esantis 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas sako, kad iš Ukrainos rytų važiuojant link Lenkijos sienos centrinėje šalies dalyje daugėja automobilių, policijos postų, kai kur pareigūnai reguliuoja ir kreipia eismą.

VIDEO: Ukrainos gatvėse daugėja automobilių, policijos postų, pravažiuoja karinių sunkvežimių kolonos

Ukrainos gatvėse daugėja automobilių, policijos postų, pravažiuoja karinių sunkvežimių kolonos

Vidmantas Balkūnas

„Retkarčiais pravažiuoja karinių sunkvežimių kolonos. Prie degalinių ir bankomatų miesteliuose vis dar nusidriekusios eilės“, – pranešė V.Balkūnas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos agresija Ukrainoje

Rusija puolimą prieš Ukrainą ketvirtadienio rytą pradėjo apšaudydama daugiau kaip dešimt miestų ir miestelių, įskaitant netoli sostinės Kijevo ribų. Vėliau sausumos pajėgos keliose vietose kirto sieną.

Rusijos puolimo kryptys parengtos pagal „The New York Times“ informaciją: 

Rusijos puolimas. Žemėlapis

Rusijos valdžios institucijos perspėjo nedalyvauti prieš karą nukreiptuose protestuose, nes už tai jiems gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Tokie perspėjimai paskelbti, tęsiantis Rusijos agresijai prieš kaimyninę Ukrainą, kuri jau pražudė dešimtis žmonių. 

„Rusijos tyrimų komitetas įspėja dėl atsakomybės už neteisėtus veiksmus organizuojant ir vykdant nesankcionuotus renginius. Turėtume nepamiršti neigiamų teisinių tokių veiksmų pasekmių – baudžiamojo persekiojimo iki baudžiamosios atsakomybės“, – paskelbė Rusijos tyrimų komitetas.

Maskvos policija paskelbė, kad „Maskvos policija imsis visų būtinų priemonių viešajai tvarkai mieste užtikrinti ir neleis jokių įstatymų pažeidimų“.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija paragino netikėti melaginga propaganda apie Ukrainos kariuomenės atsitraukimą.

„Netikėkite propagandinės žiniasklaidos melagingais pasakojimais apie Ukrainos kariuomenės atsitraukimą Ukrainoje. Ukrainos nacionalinė gvardija, policija, kariuomenė ir pagalbinės karinės pajėgos lieka savo postuose, mes užtikriname apsaugą!“ – skelbiama ministerijos pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių kariai

Varšuvoje pasitinkami pirmieji karo pabėgėliai – jie atvyko traukiniu, o bilietus buvo išpirkę dar kelios dienos iki karo pradžios, pranešė Lenkijos žiniasklaida.

Į Varšuvos Rytinę stotį traukinys iš Kijevo atvyko ketvirtadienio rytą, 11.08 val. Lietuvos laiku. Jis buvo sausakimšas verkiančių, sukrėstų žmonių – suaugusiųjų, šeimų su vaikais.

Kaip rašo wyborcza.pl, šis traukinys Ukrainos sostinę paliko dar vakar vakare, tačiau norintys važiuoti vos tilpo, o bilietų šioms kelionėms nebėra jau kelios dienos.

Netoli Ukrainos sostinės Kijevo nukrito karinis transporto lėktuvas An-26, kuriuo skrido 14 žmonių.

Ukrainos Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad žuvo mažiausiai penki žmonės.

Nelaimė įvyko apie 20 kilometrų į pietus nuo Kijevo.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį prasiveržė į Kijevo regiono šiaurinę dalį, apšaudžiusios vyriausybės pozicijas raketomis „Grad“, pranešė Ukrainos pasieniečiai.

Vienas naujienų agentūros AFP reporteris Ukrainos sostinės šiaurinėje dalyje taip pat matė kelis miesto link žemai skriejančius sraigtasparnius, pasirodžius pranešimams, kad puolamas vietos aerodromas.

Pietinėje Ukrainos dalyje Rusijos pajėgoms pavyko persikelti per Dnieprą. Pranešama, kad šarvuota technika ir sunkvežimiai keliasi per Kakhovkos hidroelektrinę, virš užtvankos gana žemai skraido transporto ir atakos sraigtasparniai. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teigimu, „situacija Chersono kryptimi yra sudėtinga, bet ukrainiečiai priešinasi“. 

Dniepras yra svarbi operacinė kliūtis, turinti padėti sustabdyti rusų pajėgų plėtrą į centrinę Ukrainos dalį. Ekspertų vertinimu, kol kas Rusijos pajėgos juda stebėtinai greitai. 

Rusams šios teritorijos kontrolė reikalinga, siekiant žemės jungtimi sujungti Krymo pusiasalį su separatistų kontroliuojamomis Donecko ir Luhansko teritorijomis. 

Ukrainos kariai visiškai kontroliuoja ne tik Ščastjės miestelį, bet ir strategiškai svarbų Mariupolio uostą rytų Ukrainoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Ukrainos kariškiai sugrąžino Luhansko srities miestą – Ščastję, į kurį veržėsi Rusijos remiamos separatistų pajėgos, taip pat visiškai kontroliuoja Mariupolį.

Generalinio štabo teigimu, Ukrainos pajėgoms taip pat pavyko sustabdyti priešą Černigovo srityje. Tuo pačiu metu tęsiasi sunkios kovos Charkovo kryptimi ir Jungtinių pajėgų operacijos rajone, kur priešas patyrė nuostolių.

„Buvo sunaikinti mažiausiai šeši priešo lėktuvai, du sraigtasparniai ir dešimtys šarvuočių. Sudėtinga situacija Chersono kryptimi, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos atremia agresorių“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Šių duomenų neįmanoma patikrinti nepriklausomų šaltinių informacija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas  Valerijus Zalužinas feisbuke pranešė, kad Ukrainos kariams pavyko paimti į nelaisvę du rusų rusų karius iš Jampolsko motorizuotųjų šautuvų pulko 91701 karinio dalinio. 

NATO aktyvuoja sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą, per spaudos konferenciją pranešė bloko vadovas Jensas Stoltenbergas.

J.Stoltenbergas patvirtino, kad NATO penktadienį surengs pasitarimą vaizdo konferencijos formatu dėl Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę.

Ukrainoje prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos 18 žmonių žuvo ketvirtadienį per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei, pranešė vietos administracija.

Odesos srities administracijos nuotr./Sugriauta karinė bazė prie Odesos

„Žuvo 18 žmonių – aštuoni vyrai ir 10 moterų. Šiuo metu tebekasame griuvėsius“, – sakoma Odesos srities administracijos pranešime.

Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.

Odesos srities administracijos nuotr./Sugriauta karinė bazė prie Odesos

Kijevo rytiniame priemiestyje Brovaruose ketvirtadienį sprogus bombai žuvo šeši žmonės, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto merą Ihorį Sapožko.

Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.

Brovarų meras pridūrė savo „Facebook“ žinutėje pridūrė, kad miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu.

Jis taip pat perspėjo gyventojus perspėti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis arba rastus įtartinus daiktus.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė tikįs, kad rusai „palaikys“ Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, ir sakė, jog misijos trukmė priklausys nuo „rezultatų“ ir tęsis, kiek bus būtina. 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad „solidi dauguma“ rusų palaiko Maskvos sprendimą pripažinti Rytų Ukrainos separatistinių Donecko „liaudies respublikos“ ir Luhansko „liaudies respublikos“ nepriklausomybę.    

„Dėl to galima spėti, kad parama [karinei operacijai prieš Ukrainą] bus ne mažesnė“, – sakė jis žurnalistams. 

D.Peskovas nenurodė, kiek gali tęstis karinė operacija. Anot jo, tai spręs prezidentas Vladimiras Putinas atsižvelgdamas į „rezultatus“. 

Apie vidurdienį rusų aviacijos pajėgos pradėjo pulti visai šalia Kijevo esantį Hostomelio oro uostą. Kaip skelbiama, atakoje dalyvauja transportiniai sraigtasparniai Mi-8, lydimi atakos sraigtasparnių Ka-52. 

Ukrainos karinių pajėgų teigimu, mažiausiai du rusų sraigtasparniai šiame oro uoste buvo numušti, tačiau daugiau informacijos šiuo metu nepateikiama. 

Praėjus mažiau nei valandai nuo puolimo pradžios, Ukrainos Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad rusų pajėgos užėmė oro uostą. 

Keliolikos kilometrų atstumu nuo Ukrainos sostinės esantis oro uostas gali tapti priešakine Rusijos atakos baze, jei pastarajai pavyktų greitai į jį permesti papildomų pajėgų. 

Rusijos „Roskomnadzor“ (ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos) tarnyba, grasindamas blokuoti, reikalauja, kad Ukrainą užpuolusios Rusijos žiniasklaida, nušviesdama konfliktą, naudotųsi tik „oficialia Rusijos informacija“, praneša radijo stotis „Svoboda“.

„Roskomnadzor informuoja žiniasklaidą, kad rengdami savo medžiagą ir publikacijas apie specialiosios operacijos vykdymą privalo naudotis tik iš oficialių Rusijos šaltinių gauta informacija ir duomenimis, rašoma tarnybos svetainėje.

Moldova ketvirtadienį paskelbė dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą uždaranti savo oro erdvę, o Baltarusija pranešė uždaranti dalį savo oro erdvės.

„Atsižvelgdama į situaciją regione Aukščiausioji saugumo taryba rekomendavo uždaryti Moldovos oro erdvę“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė vicepremjeras Andrejus Spinu.

Jis pridūrė, kad oro erdvė bus uždaryta nuo 12 val. (ir Lietuvos laiku), o „visi lėktuvai bus nukreipti į kitus oro uostus“.

Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė uždaranti „civiliniams lėktuvams dalį oro erdvės“.

Kijevas kreipėsi į Ankarą su prašymu uždaryti rusų laivams Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, o rusų lėktuvams – Turkijos oro erdvę, pranešė Londone leidžiamas interneto leidinys „Middle East Eye“.

„Raginame Turkiją uždaryti savo oro erdvę rusų lėktuvams, taip pat uždaryti Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius rusų laivams“, – sakė leidinio cituojamas Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasylis Bodnaras.

„Raginame Turkiją, savo strateginę partnerę, palaikyti mus“, – sakė ambasadorius.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos karo laivas

Turkų žurnalistas Ragipas Soylu pranešė, kad V.Bodnaras taip pat paprašė Ankaros įvesti sankcijas rusų kompanijoms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ketvirtadienį po netikėto pareiškimo per televiziją pradėjo oro ir sausumos puolimą Ukrainoje, teigdamas, kad nori sustabdyti neva Kijevo vyriausybės vykdomą „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose.

Ukrainos centrinėje dalyje esančiame Umanės mieste ketvirtadienį sprogus „sviediniui“ žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo vietos pareigūnus.

Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.

„Reuters“/AFP/AP/„Scanpix“ nuotr./Ukraina

Čerkasų srities administracijos Oleksandras Skičko per susirašinėjimo platformą „Telegram“ nurodė, kad „sviedinys“ sprogo Umanės centre.

„Umanė: į miesto centrinę dalį pataikė sviedinys. Vienas žuvęs tarp civilių gyventojų, dar penki – ligoninėje“, – sakoma pranešime.

O.Skičko pridūrė, kad Umanės rajone paskelbta gyventojų evakuacija iš ten esančios karinės bazės apylinkių.

Ukrainą atakavusios Rusijos armija ketvirtadienį paskelbė, kad Maskvos remiamų separatistų pajėgos Rytų Ukrainoje puola ir jau užėmė daugiau teritorijų.

Kariškių atstovas Igoris Konašenkovas valstybinei televizijai sakė, kad separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) pajėgos užėmė „iki 3 kilometrų“ teritorijos, o kito separatistų darinio, „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR), pajėgos „pasistūmėjo pusantro kilometro“.

I.Konašenkovas pridūrė, kad Rusija turi „ypač taiklių ginklų“, todėl Ukrainos civiliams „nėra ko bijoti“.

Nepriklausomais duomenimis šių teiginių patvirtinti neįmanoma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į visuomenę dėl Rusijos pradėto puolimo prieš Ukrainą. 

„Priešas jau turi aukų ir jų bus dar daugiau“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Pasak jo, kariuomenė yra pasiruošusi atlaikyti Rusijos puolimą. 

„Šis rytas įėjo į istoriją, tačiau ši istorija kitokia mums ir Maskvai“, – tikino Ukrainos prezidentas. 

Jis tvirtino, kad Rusija užpuolė Ukrainą taip, kaip 1939 metais padarė nacistinė Vokietija. 

V.Zelenskis paragino rusus išeiti į gatves ir protestuoti prieš karą. 

Ukrainos kariuomenė paskelbė nukovusi maždaug 50 rusų okupantų per mūšius šalies rytuose netoli Rusijos remiamų separatistų valdomų teritorijų ir numušusi šešis priešo lėktuvus.

Ukrainos kariuomenės vadovybė paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atrėmė netoli fronto linijos su separatistais esančio Ščastjės miestelio puolimą.

„Ščastjė kontroliuojama. Nukauta 50 rusų okupantų. Kramatorsko rajone sunaikintas dar vienas rusų lėktuvas. Jis yra šeštas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad baltarusių kariai nedalyvauja Rusijos agresijoje prieš Ukrainą.

„Mūsų kariai šioje operacijoje nedalyvauja“, – sakė A.Lukašenka, jį citavo BELTA naujienų agentūra. 

Ukrainos teigimu, Rusijos kariai puola šalį ne tik iš Rusijos, bet ir iš Baltarusijos pusės. 

A.Lukašenka sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ryte jį informavo apie savo planus. Rusijai lojalus Baltarusijos diktatorius dėl situacijos apkaltino Ukrainą.

Rusija ketvirtadienio rytą pradėjo Ukrainos puolimą. Agresija prasidėjo apšaudant oro uostus ir karinę infrastruktūrą netoli Kijevo. 

Karinių veiksmų taip pat imtasi šalies rytuose ir pietuose. Šiame žemėlapyje pavaizduoti pirmieji Rusijos taikiniai, remiantis „The New York Times“ informacija. 

Rusijos karas prieš Ukrainą. Žemėlapis pagal The New York Tiimes informaciją

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad Ukrainą užpuolę jos kariai taikosi tik  į karinę infrastruktūrą.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė infrastruktūra, oro gynybos objektai, kariniai aerodromai, aviacija išvedami iš rikiuotės didelio tikslumo ginkluote“, – nurodė ministerija ir pridūrė, esą civiliams šalies gyventojams pavojaus nėra.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį sušaukė susitikimą su kariuomenės vadais.

„Lukašenka skubiai sušaukia pasitarimą su kariškiais“, – sakoma prezidentūros spaudos tarnybos pranešime ir nurodoma, kad susitikimas įvyks maždaug 10 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku.

Baltarusijoje dislokuoti Rusijos daliniai dalyvauja anksti ketvirtadienį prasidėjusiame puolime prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti Ukrainos valstybę. 

„Putinas pradėjo karą su Ukraina, su visu demokratiniu pasauliu. Jis nori sunaikinti mano valstybę. Jis nori sunaikinti mūsų valstybę. Viską, ką kūrėme ir dėl ko gyvename“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas. 

Jis tikino jau pasikalbėjęs su eile kitų šalių lyderių, tarp jų ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. 

„Kalbėjau su Bidenu, Johnsonu, Charlesu Micheliu, Duda, Nausėda. Pradedame kurti antiputinišką koaliciją. Jau paraginau pasaulio lyderius įvesti visas įmanomas sankcijas Rusijai, uždaryti Ukrainos oro erdvę. Kartu privalome išgelbėti Ukrainą“, – teigė V.Zelenskis. 

Kijeve esanti „Novaya gazeta“ korespondentė Olga Musafirova pasakoja, kas vyksta mieste:

„Metro daug žmonių, nors prašė likti namuose. Dažniausiai su vaikais ant rankų ir katėmis nešynėse, su mažomis kuprinėmis. Žmonės nekalba, panikos nepastebėjau, prie įėjimo užsideda kaukes. Nors įėjimas į metro vis dar mokamas. Pergalės prospektas užkimštas mašinų, visi bando išvažiuoti Žitomyro kryptimi“.

Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Ukrainos pasieniečiai „visiškai nesipriešina Rusijos daliniams“ ir kad „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemos buvo nuslopintos“. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacijos bazių karinė infrastruktūra sunaikinta.

Tačiau Ukrainos pajėgos tvirtina, kad sėkmingai ginasi ir kontroliuoja situaciją. 

„Priklausomai nuo situacijos pasienio ruožuose, pasieniečiai kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir Ukrainos nacionaline gvardija šaudo į priešą“, – pažymėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė šalies rytuose prie separatistų kontroliuojamos teritorijos numušusi penkis rusų lėktuvus ir sraigtasparnį.  

Ukraina skelbia kol kas praradusi tik du kaimus.

Kijeve esantis britų žurnalistas Luke'as Hardingas drauge su kitais patyrė Rusijos atakos pradžią. 

Jis „Twitter“ dalijasi savo įspūdžiais: „Mūsų rūsys prisipildo šeimų su mažais vaikais. Kai kurie atsinešė spalvinimo knygeles. Širdis plyšta.“

Bombardavimų žemėlapis

CNN žurnalistai praneša girdintys oro antskrydžių sirenas Lvove, Vakarų Ukrainos mieste.

Žurnalistai šalies sostinėje Kijeve anksčiau ketvirtadienio rytą taip pat išgirdo oro antskrydžių sirenas. Anksčiau šią savaitę kai kurie diplomatai persikėlė iš Kijevo į Lvovą, nes buvo baiminamasi, kad Rusijos ataka prieš Ukrainą apims ir sostinę.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerija praneša apie Rusijos apšaudymo pasekmes 9.00 val. (Vilniaus laiku).

Starokonstantinovo kaime esančiame kariniame dalinyje dega kuro sandėlis. Dniepropetrovsko srities Krasnopolio ir Marganeco miestuose – gaisrai kariniuose sandėliuose. Tulčino mieste ir Bokhano kaime Vinicos srityje dega kariniai daliniai. Lucko mieste buvo susprogdintas televizijos bokštas. Kijevo srityje dega karinis dalinys netoli Brovarų miesto. Buvo užgrobti Luhansko srities Gorodiščės ir Melovo kaimai.

Ukrainos vadovybė praneša, kad numušė rusišką „Su“ naikintuvą, rašo UNIAN su nuoroda į Jungtinių pajėgų štabą.

JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią naktį pasikalbėjo telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo jam „paramą bei pagalbą“, pranešė Baltieji rūmai. 

„Toliau teiksime paramą bei pagalbą Ukrainai ir Ukrainos žmonėms“, – sakė J.Bidenas  ir pasmerkė „neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinių pajėgų puolimą“.

V.Zelenskis savo ruožtu paprašė JAV prezidento „paraginti pasaulio lyderius aiškiai pasisakyti“ prieš Rusijos prezidento „baisią agresiją“.   

Kijevo centre ketvirtadienį ryte aidėjo oro pavojaus sirenos. Sostinės gyventojai puolė slėptis požeminėse metropoliteno stotyse, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.

Rusijai užpuolus Ukrainą, atšaukti skrydžiai iš pietinių Rusijos miestų, esančių netoli Ukrainos sienos – Krasnodare, Sočyje, Anapoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Maskvos akcijų birža ketvirtadienio rytą pranešė stabdanti prekybą visomis akcijomis. Kada prekyba bus atnaujinta neskelbiama. JAV, ES ir kitoms šalims pastarosiomis dienomis įvedus sankcijas Rusijai, šios šalies akcijų rinka patyrė smarkų kritimą.

Pirmadienį Maskvos biržos indeksas MOEX nukrito 14,2 proc. – tai didžiausias vienos dienos kritimas nuo 2014 metų.

Rublio vertė euro atžvilgiu 7.30 val. Lietuvos laiku buvo sumažėjusi iki 98,31 rublio už vieną eurą. Prieš prasidedant Rusijos kovos veiksmams 1 eurą buvo galima nusipirkti už 91,78 rublius. Tai beveik 7 proc. pabrangimas.

Atitinkamai rublis silpnėja ir JAV dolerio atžvilgiu. 81,4 rublius už vieną eurą buvo galima nusipirkti prieš pat prasidedant agresijai, dabar 1 JAV dolerio kaina siekia 87,32 rublio. Tai daugiau nei 7 proc. pabrangimas vos per kelias valandas.

Kijevo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad Ukrainą užpuolė agresorius, ir patarė nepanikuoti. Jis teigė, kad Kijevo vadovybė yra mieste ir pasirengusi priešintis.

Miesto vadovas pažymėjo, kad visi, kurie nėra susiję su miesto kritinės infrastruktūros ir miesto aprūpinimo darbu, turėtų likti namuose ir turėti būti pasiruošę „būtinų daiktų lagaminą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukraina skelbia karo padėtį. Šis įsakas atveria galimybes:

• Gynyboms reikmėms galima pasitelkti visų formų nuosavybę – įstaigų, įmonių, organizacijų. Keisti institucijų darbo režimą, atlikti darbo sąlygų pakeitimus
• Įvesti komendanto valandą
• Apriboti Ukrainos piliečių ir užsienio piliečių judėjimo laisvę, apriboti transporto priemonių judėjimą šalyje
• Tikrinti piliečių asmens dokumentus, o prireikus atlikti transporto priemonių, bagažo, patalpų ir asmeninių būstų patikrą, išskyrus Ukrainos Konstitucijoje nustatytus apribojimus
• Drausti rengti taikius susirinkimus, mitingus, eitynes, demonstracijas ir kitus viešus renginius
• Įsakas numato kompensaciją už turto gynybos reikmėms karo metu kompensaciją iš valstybės biudžeto

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija pataria piliečiams likti namuose, kol nenuskambės sirena, bet būti pasiruošus „būtinų daiktų lagaminą“.

Tai pareiškė Vidaus reikalų ministerijos spaudos sekretorė Elena Matvejeva komentare UNIAN korespondentui.

„Kol nėra sirenos, tegul piliečiai lieka namuose. Dėl savo ramybės dabar tegul nueina į Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos tinklalapį, ten surašytos instrukcijos. Ten parašyta, ką daryti po to, kai išgirs perspėjimą. Ir tegul patikrina ar visi būtiniausi daiktai surinkti“, – sakė VRM sekretorius spaudai.

Ukrainos infrastruktūros ministerija paskelbė, kad uždaro oro erdvę civiliniams orlaiviams dėl didelės rizikos saugumui.

Atšaukus skrydžius, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neišvyko į Kijevą, kur ketvirtadienį buvo numatytas trijų Baltijos šalių diplomatijos vadovų vizitas.

Latvijos ir Estijos ministrai į Ukrainą atvyko trečiadienio vakarą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Putinas ką tik pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą“.

Jis pabrėžė, kad Ukraina „apgins save“ ir kad „pasaulis gali ir turi sustabdyti Putiną“.

Ankstų ketvirtadienio rytą visoje Ukrainoje pasigirdo sprogimai.
CNN pateikia sąrašą, kur jos žurnalistai ir liudininkai girdėjo sprogimus.

Kadras iš „Twitter“ vaizdo įrašo/Sprogimas Kiijevo pašonėje

• Kijevas: CNN žurnalistai Ukrainos sostinėje išgirdo sprogimus iš rytų, tarptautinio oro uosto kryptimi. Socialinių tinklų vartotojai pranešė girdėję kelis sprogimus Boryspilio rajone į rytus nuo sostinės, kur yra tarptautinis oro uostas, nutolęs maždaug 25 kilometrus nuo miesto. Nėra patvirtinta, kad taikinys buvo oro uostas.

• Charkovas: CNN komanda antrame pagal dydį Ukrainos mieste, esančiame šalies šiaurės rytuose, išgirdo „nuolatinį garsių sprogimų srautą“.

Kadras iš „Twitter“ vaizdo įrašo/Sprogimas Charkove

• Kramatorskas: Du žmonės rytiniame mieste, esančiame maždaug už 120 kilometrų į šiaurę nuo separatistų kontroliuojamo Donecko, CNN sakė girdėję mažiausiai du didžiulius sprogimus.
• Mariupolis: Du gyventojai CNN sakė girdėję sprogimus į rytus nuo miesto, esančio šalies pietryčiuose.
• Odesa: CNN komanda Juodosios jūros uostamiestyje išgirdo dvi sprogimų grupes maždaug 20 minučių skirtumu.
• Zaporožė: CNN komanda pietrytiniame mieste teigė girdėjusi bent vieną labai tolimą sprogimą.

  Be to, CNN komanda Rusijos Belgorodo mieste, esančiame už maždaug 80 kilometrų į šiaurę nuo Charkovo, teigė girdėjusi reguliarų duslių garsų srautą, kuris skambėjo kaip besileidžianti artilerijos ugnis.

6.40 val. su „AirBaltic“ iš Vilniaus į Kijevą turėję skristi keleiviai valandą prieš išgirdo, kad skrydis atšauktas, iš oro uosto pranešė 15min žurnalistė Karolina Stažytė.

Atšauktas ir kitas artimiausias skrydis į Ukrainos sostinę. 7.40 val. į Kijevą turėjo skraidinti „Wizzair“.

Vilniaus oro uostas

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienio vakarą per nepaprastąjį JT Saugumo Tarybos posėdį pasakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui liautis „puoluss Ukrainą“ ir suteikti taikai šansą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antonio Guterresas

„Diena buvo kupina gandų ir neišvengiamų puolimo prieš Ukrainą požymių. Netolimoje praeityje buvo keletas situacijų su panašiomis indikacijomis, panašiais gandais. Ir aš niekada jais netikėjau, būdamas įsitikinęs, kad nieko rimto nenutiks, – tarybai sakė A.Guterresas. – Aš buvau neteisus. Ir šiandien norėčiau daugiau neklysti“.

„Taigi, jei iš tiesų ruošiamasi operacijai, iš visos širdies galiu pasakyti tik vieną dalyką: Prezidente Putinai, sustabdykite savo kariuomenę nuo atakų Ukrainoje. Suteikite šansą taikai. Per daug žmonių jau mirė“, – JT neeiliniame posėdyje sakė jis.

Svarbiausios Ukrainos vyriausybės svetainės neveikė ankstyvą ketvirtadienio rytą vietos laiku. Trečiadienį Ukraina susidūrė su daugybe kibernetinių atakų. 

Vyriausybės, užsienio reikalų, infrastruktūros, švietimo ir kitų ministerijų interneto svetainėse buvo trikdžių.

Kibernetinio saugumo tyrėjų teigimu, per keliomis valandomis anksčiau įvykusį atskirą ir galimai rimtesnį įsilaužimo incidentą, šimtuose kompiuterių Ukrainoje buvo rastas įsilaužimo įrankis, ištrinantis iš įrenginių duomenis, o tai kelia susirūpinimą, kad vykstant Rusijos kariniam eskalavimui, vyksta destruktyvi kibernetinė ataka, skelbia CNN.

CNN reporteris Frederikas Pleitgenas Rusijoje, netoli šiaurės rytų Ukrainos, pastebėjo, jo teigimu, „daug grėsmingo judėjimo“.

„Mes matėme karinius sunkvežimius, kurių valstybiniai numeriai iš tikrųjų buvo uždedami atbulai. Jie apsuko valstybinius numerius. Gali būti, kad jie bandė užmaskuoti tam tikrą judėjimą“, – CNN sakė F.Pleitgenas.

„Rusijos kariuomenė [yra] tokioje padėtyje, kurioje tikrai atrodo, kad jie galėtų smogti bet kuriuo metu“, – pridūrė jis.

CNN reporteris labiau į pietus, netoli Donecko, pastebėjo ir kitus Rusijos kariuomenės dalinius. Anot jo ten formuojasi daug Rusijos karinės technikos kolonų. 

„[Neaišku], ar jie dar perėjo sieną, ar ne. Gali būti, kad rusai bandys pereiti sieną dviejose srityse“, - komentavo jis.

„Tikrai jaučiasi, kaip kas minutę viskas čia darosi vis labiau įtempta, – pažymėjo F.Pleitgenas ir pridūrė. – Matome, kad čia yra Rusijos kariuomenė ir, bent jau atrodo, kad ji gali smogti bet kuriuo metu, jei Vladimiras Putinas nuspręs tai įsakyti“.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas mano, kad galbūt iki vasario 24-osios ryto Rusijos kariai pradės „kažką panašaus į visapusišką invaziją“ į Ukrainą.

Jis tai pareiškė interviu NBC. „Deja, Rusija savo pajėgas išdėstė galutiniame kovinės parengties taške... Atrodo, viskas parengta, kad Rusija galėtų stoti į mūšį“, – į klausimą, ar yra pagrindo bijoti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą šiąnakt, atsakė A.Blinkenas.

 Kartu jis išreiškė nuomonę, kad „vis dar yra galimybė išvengti didelio masto agresijos“.

Rusija uždarė beveik visą Rytų Ukrainos oro erdvę netoli sienos su Rusija, praneša OSINTdefender.

Šiuo metu nepranešama apie apribojimų trukmę arba pabaigos laiką.

Ukrainos prašymu Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengs neeilinį posėdį dėl Rusijos veiksmų rytų Ukrainoje.

Susitikimas numatytas 4 val. 30 min. Lietuvos laiku.

Kiek anksčiau „Twitteryje“ apie Ukrainos prašymą surengti neeilinį posėdį paskelbė Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Socialiniuose tinkluose pasipylė pranešimai apie mobiliojo ryšio veikimo problemas Donecke, praneša nepriklausomas Rusijos portalas Znak.com.

Neįmanoma nei paskambinti, nei išsiųsti žinutės, bet internetas veikia. „VKontakte“ vartotojai, esantys „Tipinio Donecko“ grupėje, rašo, kad bandant skambinti pasirodo pranešimas: „Atsiprašome, ši paslauga nepasiekiama arba užblokuota“. Tačiau jie pažymi, kad telefonai rodo visą ryšį. „Nors visos padalos“, – rašo jie grupėje. TASS duomenimis, Donecko teritorijoje nustojo veikti respublikinio operatoriaus „Feniks“ mobilusis ryšys.

Paprastai kariškiai blokuoja mobilųjį ryšį, kad trukdytų paleisti ir valdyti dronus bei neleistų surasti galimų taikinių.

Rusija deda „paskutinius štrichus“ rengdama savo pajėgas „visiškai invazijai“, trečiadienį sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir tvirtino, kad JAV „tikrai matė Rusijos pajėgų buvimą Ukrainoje“.

A.Blinkenas plačiau nekomentavo Rusijos pajėgų, kurias JAV teigia mačiusios Ukrainoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Duodamas interviu televizijai ABC, A.Blinkenas teigė negalintis pateikti „konkrečių skaičių“, bet „viskas, ką matėme per pastarąsias 24–48 valandas, paskatino Rusiją dėti paskutinius štrichus, kad jos pajėgos būtų sutelktos anapus visų Ukrainos sienų sienų – šiaurėje, rytuose, pietuose, vakaruose – kad būtų pasiruošusi visapusiškai invazijai.“

Interviu CBS kanalui A.Blinkenas atmetė mintį, kad Rusijos invazija į Ukrainą būtų JAV diplomatijos nesėkmė.

„Diplomatijai pavyko labai veiksmingai suburti pasaulį, Jungtinėms Valstijoms ir Europai kartu atsispiriant Rusijos agresijai“, – sakė A.Blinkenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Jis taip pat išreiškė viltį, kad tolesnių veiksmų kainos grėsmė dar gali sutrukdyti prezidentui V.Putinui pradėti plataus masto invaziją.

„Mes aiškiai pasakėme, kad jei Rusija ir toliau eskaluos, jei ji imsis visapusiškos invazijos į Ukrainą, mes eskaluosime taip pat. Tikiuosi, kad šis žinojimas dar gali atgrasyti“, – sakė A.Blinkenas.

Jis perspėjo apie ilgalaikę kainą, kurią reiks sumokėti V.Putinui, jei invazija įvyks.

„Bus labai greitas ir griežtas atsakas. Tai kaina, kurią Vladimiras Putinas ir Rusija mokės ilgai“, – sakė A.Blinkenas.

Įsigaliojo ES sankcijos, skirtos Rusijos struktūroms ir asmenims dėl separatistinių „DLR“ ir „LLR“ respublikų pripažinimo.

Visas asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašas skelbiamas ES oficialiajame leidinyje. Į ES sankcijų sąrašą pateko: Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, ekonomikos plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas, Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, Rusijos prezidento administracijos vadovas Antonas Vaino, Ministro Pirmininko pavaduotojai Maratas Chusnulinas ir Dmitrijus Grigorenko.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu, Vladimiras Putinas ir Aleksandras Bortnikovas

Taip pat Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas Nikolajus Evmenovas, Rusijos karinio jūrų laivyno vado pavaduotojas Vladimiras Kasatonovas, Juodosios jūros laivyno vadas Igoris Osipovas, Sausumos pajėgų vyriausiasis vadas Olegas Saliukovas, Aviacijos ir kosmoso pajėgų vyriausiasis vadas Sergejus Surovkinas, Oro pajėgų vadas Sergejus Dronovas.

Į sankcionuotų asmenų sąrašą taip pat pateko ir anksčiau ES sankcijas gavusio verslininko Jevgenijaus Prigožino  motina ir žmona Violeta ir Liubovė Prigožinos, Denisas Bortnikovas, FSB vadovo Aleksandro Bortnikovo sūnus, taip pat korporacijos VEB.RF vadovas Igoris Šuvalovas, VTB banko prezidentas Andrejus Kostinas, prokremliškos žiniasklaidos atstovai   „Rossija-1“ laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas, ir televizijos kanalo RT vadovė Margarita Simonian.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./RT vadovė Margarita Simonian

Apribojimus taip pat patirs daugiau nei 300 Valstybės Dūmos deputatų, balsavusių už kreipimąsi į V.Putiną dėl „DLR“ ir „LLR“ pripažinimo. Be to, ES nustatė apribojimus bankui „Rossija“, „Promsvyazbank“, VEB.RF ir „Interneto tyrimų agentūrai“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienio naktį kreipėsi į Ukrainą, žadėdamas pagalbą teikiant ekonominę, finansinę ir gynybinę paramą.

„Šį vakarą Ukrainos žmonėms, Prezidentui V.Zelenskiui dar kartą patvirtinu mūsų paramą, mūsų įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Prancūzija ir toliau teiks paramą ekonominiais ir finansiniais klausimais bei gynybine įranga“, – paskelbė Prancūzijos prezidentas po V.Zelenskio kalbos.

Kibernetinio saugumo tyrėjų teigimu, trečiadienį Ukrainoje šimtuose kompiuterių buvo rastas įsilaužimo įrankis, ištrinantis iš įrenginių duomenis, praneša CNN. Kyla susirūpinimas, kad Rusijos kariuomenei persikėlus į Ukrainos separatistinius regionus, vyksta destruktyvi kibernetinė ataka.

Ir anksčiau dieną Ukraina patyrė kitą kibernetinę ataką, kai sutriko įvairių institucijų tinklalapių veikla.

Trečiadienį aptikta vadinamoji kenkėjiška programa, kuri paprastai skirta ištrinti duomenis iš kompiuterių ir taip juos sugadinti.

„Žinome, kad daugybę Ukrainos komercinių ir vyriausybinių organizacijų šiandien paveikė žalinga kenkėjiška programa“, – CNN sakė kibernetinio saugumo įmonės „Mandiant“ vyresnysis viceprezidentas ir vyriausiasis technologijų pareigūnas Charlesas Carmakalas.

Įsilaužimas pakenkė mažiausiai vienai Ukrainos finansų institucijai ir vienam Ukrainos vyriausybės rangovui, veikiančiam Latvijoje, CNN sakė Vikramas Thakuras, „Broadcom“ kibernetinio saugumo padalinio „Symantec“ techninis direktorius.

Kenkėjiškas kodas paveikė „dideles organizacijas“ Ukrainoje, teigia kibernetinio saugumo įmonė „ESET“, kuri šalyje turi kelis klientus. Panašu, kad įsilaužimo įrankis buvo sukurtas prieš du mėnesius, bet „buvo įdiegtas tik šiandien ir matėme jį tik Ukrainoje“, – sakė „ESET“ grėsmių tyrimo vadovas Jeanas-Ianas Boutinas.

JAV pareigūnai perspėjo, kad Rusija greičiausiai panaudos kibernetines operacijas kartu su kariniais veiksmais Ukrainoje. Baltieji rūmai apkaltino Rusijos karinės žvalgybos direktoratą GRU dėl atskirų kibernetinių atakų Ukrainos interneto svetainėse praėjusią savaitę.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienio naktį paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos. Priežastimi ministerija įvardija Rusijos karių sutelkimą prie Ukrainos sienų ir separatistų teritorijų pripažinimą nepriklausomomis respublikomis.

Nauji trečiadienio palydoviniai vaizdai rodo daugybę dislokuotų naujų Rusijos pajėgų, ypač Belgorodo regione, kuris yra greta Ukrainos sienos, ir aplink jį, praneša CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgos Golovčine

JAV kompanija „Maxar Technologies“, išplatinusi naujas nuotraukas, teigia, kad „daugelis šiandienos vaizduose matomų dislokuotų pajėgų yra 16 kilometrų atstumu nuo sienos su Ukraina ir mažiau nei 80 kilometrų nuo Charkovo“.

Kompanija patvirtino savo ankstesnius pastebėjimus, kad „dauguma karių ir įrangos dabar yra dislokuoti vietoje – išdėstyti mažesnėse vieneto dydžio rikiuotėse dirbamose žemėse ir palei medžių linijas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karinės technikos kolona Golovčine

„Maxar“ išplatintose nuotraukose matyti karinės vilkstinės Golovčine ir aplink jį, kuris yra maždaug už 16 kilometrų į šiaurę nuo sienos su Ukraina.

Kovos grupė – šarvuočiai su pagalbine įranga, kariai – dislokuota netoli Krasnaja Jarugos, maždaug už 14,5 kilometro į rytus nuo sienos su Ukraina.

Kariai ir įranga buvo dislokuoti ir netoli Kupino, maždaug 17,5 kilometro į šiaurę nuo sienos, o artilerijos, kariuomenės daliniai matyti netoli Malakejevo, kuris yra maždaug už 32 kilometrų į šiaurę nuo sienos su Ukraina, skelbia CNN.

Tarptautinis Charkovo oro uostas uždarytas iki ryto. Apie uždarymo priežastis nepranešama. 

Charkovo tarptautinis oro uostas uždarytas atvykimo ir išvykimo skrydžiams nuo vasario 23 d. 20:35 iki vasario 24 d. 8:35 val. Kijevo laiku.

Tarptautinis Charkovo oro uostas bus atidarytas tik gavus Ukrainos gynybos ministerijos leidimą. Oro erdvė uždaryta dėl karinių priežasčių. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Military Observer“, remdamasis NOTAM pranešimu.

Vietos žiniasklaida taip pat praneša apie Dniepro oro uosto uždarymą. Taip pat pranešama, kad uždarytas ir Zaporožės oro uostas.

Ukrainos leidinys „Zerkalo Nedeli“, remdamasis liudininkais, praneša, kad Charkovo oro uosto kilimo ir tūpimo taką blokuoja traktoriai – spėjama, kad neleistų nusileisti Rusijos karius galintiems atgabenti lėktuvams.

Charkovą užsienio žiniasklaida minėjo kaip vieną galimų Rusijos kariuomenės taikinių galimos invazijos atveju.

JAV prezidento atstovė spaudai sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas improvizuoja, nes turi adaptuoti savo strategiją dėl amerikiečių paskelbtos žvalgybos informacijos.

„Prezidentas Putinas nesitikėjo, kad Jungtinės Valstijos turės tiek informacijos, kiek mes turime, nesitikėjo, kad mes paskelbsime tiek informacijos, kiek paskelbėme, nesitikėjo, kad pasaulio bendruomenė bus tokia vieninga, įskaitant tai, kaip vieningai pasaulio bendruomenė paskelbė sankcijas“, – žurnalistams sakė Jen Psaki.

„Scanpix“/AP nuotr./Jen Psaki

„Mūsų vertinimu, jis improvizuoja, prisitaiko ir turi reaguoti bei pritaikyti savo veiksmus, kaip ir mes reaguojame į jo veiksmus“, – pridūrė ji.

Ukraina prašo sušaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Donecko ir Luhansko separatistų „liaudies respublikų“ lyderių kreipimosi į Rusiją su prašymu suteikti joms karinę pagalbą, „Twitteryje“ skelbia Ukrainos užsienio ministras Dmytro Kuleba.

 „Tai yra tolesnis saugumo situacijos eskalavimas“, – rašo D.Kuleba.

Latvijos atstovai perdavė Ukrainai amerikietiškas priešlėktuvines raketų sistemas „Stinger“. Kiek anksčiau tokią pat ginkluotę Ukrainai perdavė ir Lietuva.

Gynybos ministras Artis Pabrikas pabrėžė, kad pagalba Ukrainai yra „moralinė pareiga ir mažiausia, ką galime padaryti, kad pagerintume mūsų bendrą saugumą regione“.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki pakartojo, kad JAV nekariaus su Rusija, net jei ši surengs plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Mes nesiruošiame kariauti su Rusija ir nedislokuosime karinių pajėgų Ukrainoje“, – sakė ji.

Žurnalistas paklausė, ar taip bus, net jei Rusija „užims visą Ukrainą“.

„Prezidentas sakė visiškai aiškiai ir nuosekliai – jis nesiųs JAV karių į Ukrainą“, – pabrėžė J.Psaki.

Rusijos remiamų separatistų lyderiams oficialiai paprašius Kremliaus pagalbos, didėja rizika, kad Rusijos pajėgos veršis į Ukrainos kontroliuojamus Donecko ir Luhansko regionus, teigia politologas Linas Kojala.

„Laiškas patvirtina tai, ko buvo laukta nuo pseudorespublikų pripažinimo. Esminis klausimas – ar karių dislokacija nereikš tolesnio veržimosi į Donecko ir Luhansko regionus, šiuo metu kontroliuojamus Ukrainos. Šių dienų įvykiai ir pareiškimai tokią riziką didina“, – 15min ketvirtadienio naktį sakė L.Kojala, vadovaujantis Rytų Europos studijų centrui.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kojala

Kremlius trečiadienio vakarą pranešė, kad Donecko ir Luhansko separatistų lyderiai paprašė prezidento Vladimiro Putino pagalbos tariamai atremti Ukrainos kariuomenės „agresiją“.

Vakarai perspėja, kad Rusija ieško preteksto jau artimiausiu metu užpulti Ukrainą.

15min iliustracija/

Rusijos karinės pajėgos prie Ukrainos sienos dabar yra „pasirengusios bet kada pulti“, trečiadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby, skelbia CNN.

J.Kirby pabrėžė, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs visiškai įsiveržti į Ukrainą, tai bus „pasirinktas karas“ ir „jis nebus be kraujo“.

„Bus kančių, – pridūrė J.Kirby. – Ir už visą tai atsakingas jis [V.Putinas]. Nes jis tai daro savo nuožiūra.“

Pasak J.Kirby, neatrodo, kad Rusija norėtų deeskaluoti situaciją. Anaiptol – anot Pentagono, elgiamasi „visiškai priešingai“.

Jis teigė, kad jei Putinas pasirinks karą, jis tai darys turėdamas „diplomatijos ir pasirinkimo galimybes“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pranešė, kad Rusija evakavo darbuotojus iš įmonės Armjanske, esančioje netoli Ukrainos Chersono srities administracinės sienos su okupuotu Krymu. 

„Nerimą kelianti informacija iš Krymo pusiasalio, kur visa naktinė „Titan“ chemijos gamyklos Armjanske pamaina buvo evakuota.

Tai gali būti dar vienos inscenizuotos Rusijos provokacijos rengimas. Atrodo, kad Maskva neturi ribų bandydama sugalvoti pretekstus tolesnei agresijai“, – savo „Twitter“ paskyroje trečiadienio vakarą pranešė ministras.

Ukrainos žvalgyba, remdamasi savo duomenimis, pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos gamyklos teritorijoje gali surengti provokaciją, imituodami dujų ataką arba teroro išpuolį ir apkaltindami tuo Ukrainos karius.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas prisidės prie Vokietijos, taikydamas sankcijas dar nepradėtam eksploatuoti Rusijos dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“, atsakant į Maskvos karinį spaudimą Ukrainai.

„Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J.Bideno pranešime.

Šis žingsnis, nukreiptas prieš vieną svarbiausių Rusijos geostrateginių iniciatyvų, buvo paskelbtas Vokietijai antradienį pranešus, kad ji stabdo „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

Šių sankcijų įvedimas susijęs su Rusijos sprendimu pripažinti Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę.

JAV Iždo departamentas 2021 metais pranešė, kad į sankcijų sąrašą įtraukia įmones ir laivus, susijusius su projekto „Nord Stream 2“ vykdymu. Tačiau tuomet JAV administracija susilaikė nuo sankcijų taikymo projekto vystymo operatorei „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“, ir jos vadovui Mathiasui Warnigui. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis JAV nacionaliniais interesais, nors įmonė buvo į traukta į subjektų, kuriems turi būti taikomos sankcijos, sąrašą.

Tuomet Vašingtono sprendimą netaikyti įmonei sankcijų pasveikino ir Berlynas, ir Maskva.

Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų trečiadienį paragino sustabdyti Ukrainos „smurtą“ ir „įžūlų genocidą“ prieš prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų šalies rytuose, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis, gyventojus.

Ukrainos rytinis Donbaso regionas yra tarp Rusijos ir Kijevo provakarietiškos vyriausybės tvyrančios didžiulės įtampos židinys. Tuo metu Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys perspėja, kad Maskva ieško dingsčių įsiveržti į kaimyninę valstybę.

Ukraina neigė esanti agresorė konflikte su prorusiškomis pajėgomis, kontroliuojančiomis dalį Donecko ir Luhansko sričių teritorijų, besiribojančių su Rusija.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino šių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir planuoja oficialiai pasiųsti į jas pajėgų per, anot jo, „taikos palaikymo misiją“.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia perspėja 193 nares turinčią JT Generalinę Asamblėją, kad „niekas neketina kuo švelniausiai elgtis su bet kokiais [taikos] pažeidėjais“ Rytų Ukrainoje.

Pasak jo, dešimčių tūkstančių gyventojų evakuacija iš separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko teritorijų į Rusiją rodo, kad Ukraina pasibaisėtinai elgiasi su šiais žmonėms ir vadina juos „teroristais“.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiruošęs, kiek tai įmanoma“, pradėti didelio masto įsiveržimą į Ukrainą ir kad jau beveik „100 proc.“ šiai kampanijai reikalingų karinių pajėgų yra sutelkta pradinėse pozicijose, pranešė CNN.

„Mūsų šiandienos vertinimas – kad jis turi jau beveik 100 proc. visų savo pajėgų, kurias, kaip prognozuojame, jis pasiųs [į Ukrainą]. Jis velniškai arti 100 procentų“, – žurnalistams sakė vienas JAV gynybos pareigūnas, pageidavęs neatskleisti jo vardo.

Pasak jo, 80 proc. iš daugiau kaip 150 tūkst. karių, sutelktų prie sienų su Ukraina, yra „parengtose pozicijose: išskleisti puolamosiomis rikiuotėmis už kelių kilometrų nuo sienos“.

„Jis pasiruošęs, kiek tai įmanoma, – pridūrė pareigūnas. – Ar jie iš tikrųjų puls, ar ne – iš tikrųjų priklauso nuo pono Putino... Dabar jie gali pradėti bet kurią valandą.“

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad įsiveržimas jau „prasideda“, V.Putinui pripažinus Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir gavus Rusijos parlamento leidimą naudoti karines pajėgas užsienyje. Vis dėlto Vašingtono administracijos pareigūnai sakė kol kas neturintys įrodymų, kad Rusijos pajėgos kirto Ukrainos sieną.

„Vis dar negalime patvirtinti, kad Rusijos karinės pajėgos pajudėjo į Donbaso sritis“, – sakė gynybos pareigūnas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį perspėjo Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali priversti palikti savo namus apie 5 mln. žmonių.

„Jeigu Rusija toliau eis šiuo keliu, tai gali, kaip rodo mūsų skaičiavimai, sukurti naują pabėgėlių krizę – vieną didžiausių iš tų, su kuriomis pasaulis susiduria mūsų dienomis“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.

Manoma, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija trečiadienį paskelbs, kad leis taikyti sankcijas įmonei, atsakingai už Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą. Praėjusiais metais sankcijos šiai kompanijai buvo užblokuotos pasinaudojus nacionalinio saugumo atsisakymu.

Šis žingsnis, kurį apibūdino trys JAV pareigūnai, yra dalis nuobaudų, kurias JAV ir jos sąjungininkės šią savaitę skyrė Rusijai, reaguodamos į Rusijos prezidento Vladimiro Putino separatistinių teritorijas Rytų Ukrainoje pripažinimą nepriklausomomis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

J.Bideno administracija nusprendė panaikinti nacionalinio saugumo atsisakymą po to, kai Vokietija antradienį paskelbė, kad sustabdo dujotiekio sertifikavimą, sakė pareigūnas.

Pareigūnas pridūrė, kad sankcijų skyrimas „Nord Stream 2“ patronuojančiai bendrovei „Nord Stream 2 AG“ – registruotai Šveicarijos įmonei, kurios pagrindinė įmonė yra Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ - projektui reiškia mirties nuosprendį.

Šis žingsnis žymi didelį administracijos politikos pokytį „Nord Stream 2“ atžvilgiu, kuris anksčiau buvo numatęs sankcijas kai kurioms mažesnėms projekte dalyvaujančioms įmonėms, įskaitant kai kurias Rusijos įmones ir laivus, kurie padėjo statyboje, bet sankcijų skyrimas Nord Stream 2 AG ir jos generaliniam direktoriui Matthiasui Warnigui anksčiau buvo sulaikytas.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda paragino Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Tai sakoma jų pareiškime, paskelbtame per solidarumo vizitą Kijeve.

„Liublino trikampio šalių vadovai taip pat pabrėžia, kad, atsižvelgiant į reikšmingą pažangą įgyvendinant Asociacijos susitarimą ir vidines reformas bei dabartinius saugumo iššūkius, Ukraina nusipelno ES kandidatės statuso ir Lietuva bei Lenkija rems Ukrainą siekiant šio tikslo“, – rašoma pareiškime.

Prezidentai taip pat paragino įvesti griežtas sankcijas Rusijai. Su pareiškimo tekstu galima susipažinti čia.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai. Prezidentūros nuotr.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ragina euro zonos bankus įsivertinti jiems kylančią riziką dėl Rusijos, trečiadienį pranešė ši Europos Sąjungos institucija, Vakarams pagrasinus Maskvai tolesnėmis sankcijomis dėl krizės Ukrainos pasienyje.

„ECB atidžiai stebi padėtį ir palaiko glaudžius ryšius su prižiūrimais bankais bei kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis“, – naujienų agentūrai AFP sakė centrinio banko atstovai.

123rf.com nuotr. /ECB pastatas Frankfurte prie Maino

Pasak naujienų agentūros „Bloomberg“, kuri pirmoji pranešė šią žinią, ECB nagrinėja, kokių pasekmių tolesnės sankcijos arba Rusijos platesnio masto invazija į Ukrainą galėtų sukelti bankų likvidumui, paskolų portfeliui ir jų gebėjimui tęsti veiklą.

Rizika bankams kyla „dėl galimų sankcijų ir vaidmens, kurį bankai galėtų atlikti užtikrinant, kad šios sankcijos būtų tinkamai įgyvendinamos“, augant įtampai anksčiau šį mėnesį perspėjo ECB stebėtojų tarybos vadovas Andrea Enria.

„Galimi platesni neramumai finansų rinkose“ irgi gali kelti potencialų pavojų bankams, nurodė A.Enria ir pridūrė, kad tiesioginė rizika yra „palyginti nedidelė“.

Kijeve su solidarumo vizitu viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungai gali tekti griežtinti sankcijas, jei Rusija nesiliaus kėlusi grėsmės Ukrainai.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankosi Kijeve

„Reikia labai aiškiai nusimatyti algoritmą, ką darysime toliau, jei scenarijai pakryptų tokia linkme, kokia jie krypsta. (...) Jeigu eskalaciją nesiliaus, reikės kalbėti apie kur kas griežtesnį sankcijų paketą“, – žiniasklaidai perduotame komentare trečiadienį sakė šalies vadovas.

Pasak jo, Bendrijos šalių priimtos sankcijos yra „teisingas, bet dalinis žingsnis“.

Anot Latvijos premjero ir CNN šaltinių, susipažinusių su naujausiais JAV žvalgybos vertinimais, Rusijos kariai pajudėjo į rytinį Ukrainos regioną, kurį Rusija pripažino „nepriklausomu“.

„Remiantis mano turima informacija, Vladimiras Putinas perkelia papildomas pajėgas ir tankus į okupuotas Donbaso teritorijas“, – trečiadienį CNN sakė Latvijos ministras pirmininkas Arturas Krišjanis Karinis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Krišjanis Karinis

CNN perklaustas, ar turėjo omenyje papildomų Rusijos karių atvykimą po to, kai Maskva anksčiau šią savaitę pripažino du separatistinius regionus, A.K.Karinis. atsakė: „Taip, pagal mano turimą informaciją būtent tai ir matome“.

Kiti du šaltiniai, susipažinę su JAV žvalgybos duomenimis, CNN patvirtino, kad papildomi Rusijos kariai iš tikrųjų kirto sieną į Donbaso regioną po to, kai Rusijos prezidentas V.Putinas pripažino šiuos du regionus ir antradienį paskelbė įsakymą dislokuoti „taikdarius“ Donbase.

Pasak aukšto JAV pareigūno, susipažinusio su naujausia žvalgybos informacija, Rusija dislokavo vieną ar dvi vadinamąsias bataliono taktines grupes – pagrindinį Rusijos kovinį darinį, kurių kiekvieną sudaro vidutiniškai apie 800 karių.

CNN nepriklausomai nepatikrino, ar Donbase yra papildomų Rusijos karių.

Prezidentas Joe Bidenas antradienį apibūdino Ukrainoje vykstančius įvykius kaip „Rusijos invazijos pradžią“, tačiau aukšti administracijos pareigūnai nuo to laiko atsisakė patvirtinti, ar į Donbasą, kur nežymėtos Rusijos pajėgos nuo 2014 m. remia separatistų kovotojus, nepateko papildomų Rusijos pajėgų.

Europos Sąjunga vėlai ketvirtadienį surengs neeilinį viršūnių susitikimą aptarti Rusijos „agresyviems veiksmams“ prieš Ukrainą, laiške bloko lyderiams pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Imago / Scanpix nuotr./Charles'is Michelis

„Mums svarbu toliau būti vieningiems ir ryžtingiems bei bendrai apibrėžti mūsų kolektyvinį požiūrį ir veiksmus“, – pridūrė jis.

„Dėl šios priežasties norėčiau pakviesti jus į specialią Europos Vadovų Tarybą ketvirtadienį, vasario 24 dieną. Ji vyks [susitinkant] asmeniškai Briuselyje ir prasidės 20 val. (21 val. Lietuvos laiku)", – rašo Ch.Michelis.

Lietuvai EVT atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda.

„Jėgos naudojimas ir prievarta keisti sienas neturi vietos XXI amžiuje“, – sakoma Ch.Michelio kvietime į viršūnių susitikimą.

„Rusijos Federacijos veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę ir Ukrainos teritorinį vientisumą bei suverenitetą. Jie taip pat silpnina Europos saugumo tvarką“, – pabrėžė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Kijeve gautas pranešimas, kad užminuota Ukrainos Aukščiausioji Rada. Tai pareiškė Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko atstovė spaudai Maria Deineko, praneša Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Evakuacija iš parlamento nevyksta.

„Scanpix“ nuotr./Aukščiausioji Rada

Trečiadienį Aukščiausioji Rada turi balsuoti dėl nepaprastosios padėties Ukrainoje įvedimo.

Taip pat pranešta, kad vakarop sutriko parlamento interneto svetainės veikla. Pranešama, kad sutriko ir vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ir Okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijų oficialieji tinklalapių veikla.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį kalbėdamasis telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pareiškė, kad jo šalis niekada nepripažins jokių žingsnių, nukreiptų prieš Ukrainos suverenitetą, ir perspėjo dėl karinio konflikto grėsmės.

R.T.Erdoganas sakė V.Putinui, kad Turkija „nepripažįsta jokio žingsnio prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“ ir pridūrė, kad tai yra Ankaros „principinė pozicija“, informavo prezidentūra.

Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos rytinėse Luhansko ir Donecko srityse įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybę ir nurodė savo pajėgoms pasiruošti būti dislokuotoms Vakarų valstybių remiamoje kaimyninėje šalyje.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Draugiškus ryšius su Rusija ir Ukraina palaikanti NATO narė Turkija siekia tarpininkės vaidmens sprendžiant šią krizę. 

„Turkija pasiruošusi prisidėti mažinant įtampą aplink Ukrainą“, – R.T.Erdoganą citavo dienraštis „Daily Sabbah“.

Turkų lyderis pasisakė už dialogą ir diplomatiją, bet perspėjo, kad „karinė konfrontacija neatneš naudos nė vienai pusei“.

R.T.Erdoganas sutrumpino savo vizitą Afrikoje dėl krizės tarp Rusijos ir Ukrainos ir antradienio vakarą grįžo į Turkiją.

Pakeliui iš Afrikos su žurnalistais kalbėjęs RT.Erdoganas sakė, kad Turkija nenori rinktis tarp Rusijos ir Ukrainos. Šiuos jo žodžius Turkijos žiniasklaida paskelbė trečiadienį.

„Mes negalime nuvilti nė vienos iš jų“, – kalbėjo Turkijos lyderis.

„Su Rusija palaikome politinius ir karinius ryšius. Taip pat palaikome politinius, karinius ir ekonominius ryšius su Ukraina“, – pridūrė jis.

„Norime, kad šis klausimas būtų išspręstas, kad mums nereikėtų rinktis vienos iš dviejų“, – teigė R.T.Erdoganas.

Turkijos prezidentas pasiūlė trišalį susitikimą su V.Putinu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu Turkijoje.

Antradienį telefonu kalbėdamas su V.Zelenskiu jis sakė, kad „V.Putino vadinamųjų respublikų pripažinimas“ yra nepriimtinas.

Kaip nurodo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra, R.T.Erdoganas sakė laukiąs V. Putino vizito Turkijoje artimiausiu metu, per kurį būtų aptarti itin svarbūs strateginiai klausimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareikalavo iš Vakarų ir Maskvos „jau dabar“ suteikti saugumo garantijų, kad būtų išvengta potencialios Rusijos invazijos.

Tokį pareiškimą jis padarė Rusijai pradėjus evakuoti diplomatus iš savo ambasados Kijeve. Anksčiau Maskva formaliai patvirtino galimybę naudoti karinę jėgą užsienyje.

„Ukraina šiandien nepriklauso jokiam saugumo aljansui. Ginamės patys, padedami partnerių. Tačiau žūsta būtent ukrainiečiai, todėl Ukrainai reikia saugumo garantijų – aiškių, konkrečių ir jau dabar, nes norime žinoti, kad galime apsaugoti savo žmones, namus. Ir ne tik patys – labai svarbu turėti kitų partnerių paramą“, – kalbėjo V.Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankosi Kijeve

Pasak ukrainiečių lyderio, atsižvelgiant į tai, kad prie jo šalies sienų sutelkta beveik 150 tūkst. Rusijos karių, o Donecko ir Luhansko sritys yra „laikinai okupuotos“, Rusija turi būti viena iš šalių, teikiančių saugumo garantijas.

„Ne paslaptis, kad ne kartą siūliau rusų prezidentui sėsti prie derybų stalo ir kalbėtis, nes tai yra dialogo, o ne sąlygų klausimas“, – pareiškė V.Zelenskis.

Anot jo, per Kijevo priešpriešą su Rusija sprendžiasi „Europos saugumo ateitis“.

„Esame vieningi tikėdami, kad Europos ateitis sprendžiama būtent dabar, čia, mūsų namuose, Ukrainoje“, – pabrėžė jis.

Ukrainos parlamento, vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ir Okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijų oficialieji tinklalapiai trečiadienį tapo neprieinami, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija gali pradėti karinę invaziją į kaimyninę šalį.

Taip pat sutiko Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų tinklalapių darbas.

Tuo metu Nacionalinės policijos ir Ukrainos prezidentūros svetainės kol kas veikia įprastu režimu.

ES trečiadienį patvirtino sankcijas trims Rusijos bankams, kurie yra susiję su karinių sandorių ir Kremliaus remiamų separatistų rytų Ukrainoje finansavimu, tačiau didžiausi bankai „Sberbank“ ir VTB į juodąjį sąrašą kol kas neįtraukti. 15min diplomatinių šaltinių teigimu, valstybės narės trečiadienį sutarė, kad sankcijos būtų pritaikytos „VEB“, „Rossiya“ ir „Promvyzbank“ bankams.

Vakarai sankcijas Rusijai įveda, reaguodami į Kremliaus sprendimą separatistų valdomas teritorijas pripažinti nepriklausomomis respublikomis.

Apie trijų bankų sankcionavimą paskelbė ir Briuselio leidinys „Politico“. Oficialiai tai turėtų būti patvirtinta kiek vėliau trečiadienį.

Plačiau skaitykite čia.

Iki praėjusių metų rugpjūčio Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo pareigas ėjęs Antonas Heraščenka pareiškė manantis, kad didesnė ar mažesnė Rusijos invazija jau labai tikėtina.

„Rašau tik savo nuomonę. Atsižvelgiant į tolesnį Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų, galima teigti, kad invazija prasidės rytoj arba poryt.

Kokia ji bus – didelė užimant sostinę ar ribota iš okupuotų teritorijų užimant Donecko ir Luhansko regionus – dar negaliu pasakyti, nes nežinau, ką sumanęs Putinas. Bet tikimybę, kad kažkokia invazija bus, laikau didesne nei 95 proc.“, – teigė A.Heraščenka.

Rusija trečiadienį pareiškė pateiksianti „stiprų atsaką“, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus naujų sankcijų Maskvai dėl „pradėtos“ invazijos į Ukrainą.

„Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Ministerija teigė, kad Vašingtonas naujas sankcijas paskelbė „nepaliaujamai“ siekdamas „pakeisti Rusijos kursą“.

„Rusija įrodė, kad nepaisant visų sankcijų kaštų yra pajėgi iki minimumo sumažinti daromą žalą. Sankcijų spaudimas juo labiau nepajėgus paveikti mūsų ryžto tvirtai ginti savo interesus“, – pridūrė URM.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebepripažįsta Ukrainos nepriklausomybės tarptautinės teisės požiūriu. 

„Prezidentas V.Putinas savo kalboje (pirmadienį) tam tikra prasme nuneigė Ukrainos suverenitetą“, – sakė jis žurnalistams Berlyne po derybų su Vokietijos diplomatijos vadove Annalena Baerbock.

Pasak J.-Y.Le Driano, V.Putino sprendimas pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę dvelkia „revizionizmu“ ir siekiu „perrašyti istoriją“. 

„Apskritai jis nesilaiko savo pažadų, viešai ar privačiai duotų [Prancūzijos] prezidentui [Emmanueliui] Macronui ar [Vokietijos] kancleriui [Olafui] Scholzui“, – sakė ministras.   

„Kada ir kaip turėtume tikėti tuo, ką kalba prezidentas Putinas? Nežinau, ar kas nors tai žino“, – sakė J.-Y.Le Drianas. 

Paklaustas apie Rusijos plataus masto invazijos tikimybę, prancūzų diplomatijos vadovas sakė, jog „su 140 tūkst. rusų karių“, sutelktų prie Ukrainos sienų, „įmanoma viskas, įskaitant blogiausia“.   

ES planuoja skelbti sankcijas Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir „trolių fabrikui“ – Interneto tyrimų agentūrai, kuriai JAV jau buvo paskelbusios suvaržymus dėl kišimosi į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus, rašo „The Wall Street Journal“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

Anot leidinio, Bendrijos parengtame sąraše taip pat yra Antonas Vaino, Rusijos prezidento administracijos vadovas, keli aukšto rango kariniai vadovai. Interneto tyrimų agentūrai vadovauja „Putino virėjas“ Jevgenijus Prigožinas, kuriam ES jau taiko sankcijas.

Be to, Bendrija sankcijomis taikysis į pagrindinius Rusijos propagandistus – Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą, RT vyriausiąją redaktorę Margaritą Simonian ir laidų vedėją Vladimirą Solovjovą.

ES sankcijas paskelbti plnanuoja ir investicinio banko VEB pirmininkui Igoriui Šuvalovui.

Sąraše nėra paties V.Putino, bet ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį užsiminė, kad dėl agresijos Ukrainoje Rusijos prezidentui gali būti uždrausta atvykti į ES šalis.

Visose Rusijos diplomatinėse atstovybėse Ukrainoje pradėta personalo evakuacija, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos ambasada Kijeve. „Personalo evakuacija jau prasidėjo“, – pranešė diplomatinė atstovybė.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad dėl apsaugos ir saugumo Rusija netrukus evakuos darbuotojus iš Ukrainos ambasados ​​ir generalinių konsulatų.

Paklaustas, ar šis procesas jau buvo pradėtas, ambasados Kijeve atstovas Denisas Golenka naujienų agentūrai AFP telefonu sakė: „Taip. Užsienio reikalų ministerija Maskvoje antradienį paskelbė, kad greitai evakuos diplomatus iš šios šalies.“

Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas sakė, kad ant ambasados pastato iškelta Rusijos vėliava buvo nuleista.

Antradienį Rusijos URM tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad „nuo 2014 metų ne kartą buvo atakuota Rusijos ambasada Kijeve ir mūsų šalies generaliniai konsulatai Odesoje, Lvive bei Charkove“.

Kelios Vakarų šalys perkėlė savo ambasadas iš Kijevo į Lvivo miestą Ukrainos vakaruose, netoli sienos su Lenkija. JAV ir jų sąjungininkai jau kelis pastaruosius mėnesius kaltina Rusiją planuojant didelio masto puolimą prieš Ukrainą.

Kinija trečiadienį apkaltino JAV kurstant „baimę ir paniką“ dėl Ukrainos krizės, ir paragino derybomis mažinti sparčiai augančią įtampą.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying pakartojo jau seniai deklaruojamą Pekino poziciją, kad jis nepritaria naujoms vienašališkoms sankcijoms Rusijai.

Atstovė sakė, kad JAV kursto įtampą tiekdama Ukrainai gynybai skirtus ginklus, bet nepaminėjo 190 tūkst. Rusijos karių dislokavimo prie Ukrainos sienų ir JAV, Prancūzijos bei kitų šalių pastangų įtraukti Rusiją į diplomatinį procesą.

Kinijos ir Rusijos santykiai tapo glaudesni valdant kinų prezidentui Xi Jinpingui. Anksčiau šį mėnesį jis Pekine priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Ukrainos klausimu Kinija, kitaip nei JAV, ragina visas šalis gerbti viena kitos teisėtą susirūpinimą saugumu ir į tai atsižvelgti, drauge spręsti problemas derybomis ir konsultacijomis, palaikyti regione taiką ir stabilumą“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė Hua Chunying.

Manoma, kad Ukrainos krizės išdavos bus svarbios ir Kinijai, grasinančiai įsiveržti į Taivaną, konfliktuojančiai su Indija ir reiškiančiai pretenzijas Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose, kur baiminamasi potencialių konfliktų su Japonija, Filipinais ir kitomis šalimis.

Pasak Hua Chunying, JAV ir kitų šalių Rusijai paskelbtos sankcijos nemažina įtampos, tik kelia „rimtų sunkumų atitinkamų šalių ekonomikoms ir pragyvenimo šaltiniams“.

„JAV, spręsdamos Ukrainos ir santykių su Rusija klausimus, neturėtų kenkti Kinijos ir kitų šalių teisėtoms teisėms bei interesams“, – pridūrė Kinijos URM atstovė.

Europos Sąjunga pratęsė sankcijas buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jo sūnui ir keliems bendražygiams, pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL).

„ES ambasadoriai šiandien pratęsė sankcijas V.Janukovyčiui ir šešiems jo bendražygiams. Keturiems iš jų, įskaitant V.Janukovyčių ir jo sūnų, – šešiems mėnesiams, likusiems trims – įprastam 12 mėnesių laikotarpiui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė RFE/RL žurnalistas Rikardas Jozwiakas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viktoras Janukovyčius

2014 metų kovą ES dėl neteisėto valstybės lėšų pasisavinimo įšaldė per masinius protestus nuversto V.Janukovyčiaus ir keliolikos buvusių aukšto rango pareigūnų turtą. Sankcijos kasmet peržiūrimos.

Iš pradžių sąraše buvo 18 asmenų. Daugelis jų užginčijo Bendrijos sprendimą Europos Teisingumo Teisme ir laimėjo bylas.

Praėjusių metų kovą Briuselis panaikino sankcijas Ukrainos ekspremjerui Serhijui Arbuzovui ir buvusiam švietimo ministrui Dmytro Tabačnykui.

Sąraše liko eksprezidentas V.Janukovyčius, jo sūnus Oleksandras, buvęs vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka, jo pavaduotojas Viktoras Ratušniakas, buvęs prokuroras Viktoras Pšonka ir jo sūnus Artemas, verslininkas Serhijus Kurčenka bei buvęs pajamų ir mokesčių ministras Oleksandras Klymenka.

Popiežius Pranciškus trečiadienį sakė, kad mato Ukrainoje „vis didesnį nerimą keliančių scenarijų“ ir pakvietė „atsiliepti į velnišką smurto beprasmybę Dievo ginklais – malda ir pasninku“. 

„Nepaisant pastarųjų savaičių diplomatinių pastangų atsiranda vis didesnį nerimą keliančių scenarijų, – po savaitinės bendrosios audiencijos sakė pontifikas. – Prašau visų susijusių šalių susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti dar daugiau kančių gyventojams.“

Pranciškus taip pat sakė, kad kovo 2-oji, Pelenų trečiadienis, kuriuo prasidės gavėnia, bus „pasninko ir maldos diena už taiką“.

„Kad taikos viešpatavimas apsaugotų pasaulį nuo karo beprotybės“, – pridūrė jis.

Popiežius jau anksčiau yra paraginęs siekti taikos Ukrainoje, bet naujausias jo komentaras yra kol kas griežčiausias. Jis buvo paskelbtas dvi dienos po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo pasiųsti „taikdarius“ į prokremliškų separatistų kontroliuojamas teritorijas Ukrainos rytuose.

Rusijos sprendimas pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų separatistinių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir Maskvos ketinimas dislokuoti pajėgas tose teritorijose dar labiau pakurstė nuogąstavimus, kad Rusijos pajėgos gali įžengti ir į kitas Ukrainos dalis.

Ukrainoje bus skelbiama nepaprastoji padėtis visoje šalyje, išskyrus Donesko ir Luhansko sritis. Pastarosiose ypatingoji padėtis galioja nuo karo pradžios 2014 metais. Apie tai trečiadienį pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. 

Dabar dėl nepaprastosios padėties Ukrainoje turi nubalsuoti šalies parlamentas. 

O.Danilovas nurodė vėliau trečiadienį pateiksiantis parlamentui atitinkamą ataskaitą. Aukščiausioji Rada papildomas saugumo priemones turi patvirtinti per 48 valandas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Danilovas

Priemonės bus taikomos visoje Ukrainoje, išskyrus du rytinius separatistų regionus, kur 2014-aisiais kilęs Maskvos pakurstytas konfliktas jau nusinešė per 14 tūkst. gyvybių. Donecko ir Luhansko srityse vykdoma pajėgų operacija, todėl ten galioja ypatingas teisinis režimas, nurodė O.Danilovas. 

Pasak jo, kiekvienas Ukrainos regionas galės pasirinkti, kokias konkrečias priemones taikyti, „priklausomai nuo to, kiek jos gali būti būtinos“.

„Kas tai galėtų būti? Galėtų būti papildomų viešosios tvarkos užtikrinimo [priemonių], – nurodė  NSGT sekretorius. – Tai galėtų apimti tam tikro transporto ribojimą, sustiprintas transporto priemonių patikras ar prašymus žmonėms parodyti vieną ar kitą dokumentą.“

Šias priemones O.Danilovas pavadino prevencinėmis ir nurodė, kad jos radikaliai nepaveiks ukrainiečių gyvenimo. 

Į klausimą, ar bus skelbiama komendanto valanda, NSGT sekretorius atsakė, kad tokį sprendimą galės priimti regionai, atsižvelgdami į savo situaciją.

Jis taip pat sakė, kad karo padėtis Ukrainoje bus paskelbta tik esant būtinybei, o kol kas tokio sprendimo nėra.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pasiūlė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai (SNBO) dešimčiai metų įvesti sankcijas Rusijos Valstybės Dūmos deputatams, politikams ir valdininkams, susijusiems su Donbaso „respublikų“ pripažinimu.

Už atitinkamą nutarimą per trečiadienio plenarinį posėdį balsavo 322 Aukščiausiosios Rados deputatai iš 351.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai teikiamos sankcijos apima turto blokavimą, prekybos operacijų ribojimą, tranzito per Ukrainos teritoriją dalinį ar visišką nutraukimą, draudimą perkelti kapitalą iš Ukrainos, ekonominių ir finansinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, specialių leidimų naudotis gelmėmis anuliavimą ar sustabdymą, draudimą dalyvauti valstybės turto privatizacijoje, naudotis radijo dažnių ištekliais.

Sankcijų paketas taip pat gali apimti visišką arba dalinį draudimą sudaryti vertybinių popierių sandorius, leidimų įvežti į Ukrainą ir išvežti iš jos valiutines vertybes išdavimo sustabdymą, prekybos susitarimų, bendrų projektų ir pramonės programų įvairiose srityse, įskaitant saugumą ir gynybą, sustabdymą.

Taip pat gali būti uždrausta perduoti technologijas, teises į intelektinę nuosavybę, gali būti nutraukti kultūriniai mainai ir mokslinis bendradarbiavimas, atšaukti oficialūs vizitai, posėdžiai ir derybos dėl susitarimų, atimti Ukrainos valstybiniai apdovanojimai, uždrausta nuosavybės teise įsigyti žemės.

Sankcijos siūlomos reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį priimtą sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir Maskvos ketinimus dislokuoti pajėgas tose teritorijose.

Pirmadieninis neeilinis Rusijos Saugumo Tarybos posėdis, kuriame buvo svarstyta apie apsišaukėliškų Donbaso „respublikų“ pripažinimą, ne tik nebuvo transliuojamas tiesiogiai, kaip iš pradžių teigta šaliai. Pasirodo, posėdis ne tik buvo įrašytas, bet ir suredaguotas. Tiesa, iškalbinga tai, kad akimirkos, kai Vladimiras Putinas pažemino Užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Sergejų Naryškiną, nebuvo iškirptos, rašo „Meduza“.

Plačiau skaitykite čia.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Naryškinas

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tviteryje parašė, kad atvyko į Kijevą kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. 

„Po konsultacijų Lenkijoje su Andrzejumi Duda praėjusį vakarą, šį rytą kartu atvykome į Kijevą, kad parodytume solidarumą su mūsų draugu Volodymyru Zelenskiu.

Mieli ukrainiečiai, Lietuva – su jumis. Jūsų kova yra mūsų kova“, – parašė G.Nausėda.

Ukrainos kariuomenė trečiadienį paskelbė rezervininkų mobilizaciją, Rusijai nurodžius savo pajėgoms pasirengti įžengti į promaskvietiškų separatistų kontroliuojamas Rytų Ukrainos teritorijas.

„Bus šaukiami rezervininkai nuo 18 iki 60 metų. Tai bus ir karininkai, ir eiliniai, seržantai. Šaukimas prasidės šiandien. Maksimalus tarnybos laikas – vieni metai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos sausumos pajėgos.

Sausumos pajėgų vadovybė nurodė, kad pirmos eilės operatyvinio rezervo nariai tarnaus tuose daliniuose, kur tarnavo anksčiau ir pasirašė kontraktus dėl tarnybos operatyviniame rezerve. Jų specializacijos taip pat nebus keičiamos.  

„Pagal Ukrainos įstatymus pašauktiems rezervininkams bus išsaugotos darbo vietos ir vidutinis mėnesinis atlyginimas“, – sakoma pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai per pratybas

Pagal Ukrainos prezidento įsakymą operatyvinio rezervo nariai, sulaukę atitinkamo skambučio ar šaukimo, privalo patys prisistatyti į savo dalinius. Priešingu atveju gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare pranešė pasirašęs įsaką dėl atsargos karių mobilizavimo, padidėjus Rusijos karinio puolimo grėsmei.

„Turime padidinti Ukrainos kariuomenės parengtį visiems įmanomiems operatyvinės padėties pokyčiams“, – sakė jis.

Prezidentas pridūrė, kad artimiausiu metu taip pat bus paskelbti teritorinės gynybos rezervo narių mokymai.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė rekomendaciją šalies piliečiams nedelsiant palikti Rusiją. Kalbama apie kelis šimtus tūkstančių žmonių.

Be to, piliečiai raginami nevykti į Rusiją. Ministerija pranešė, kad tokios rekomendacijos skelbiamos reaguojant į agresyvius Rusijos žingsnius, „kurie šiurkščiai pažeidžia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

„Rusijai plečiant agresiją prieš Ukrainą gali būti smarkiai apribotos galimybės gauti konsulinę pagalbą Rusijoje, todėl Užsienio reikalų ministerija ragina Ukrainos piliečius susilaikyti nuo kelionių į Rusiją, o esančius toje valstybėje – nedelsiant palikti jos teritoriją“, – nurodė ministerija.   

Rusijos ambasadorius JAV pasmerkė šaliai Vakarų skelbiamas sankcijas. Anatolijaus Antonovo teigimu, tokie veiksmai suduos smūgį ir pasaulinėms finansų bei energetikos rinkoms, ir paprastiems žmonėms.

„Sankcijos nieko neišspręs. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors Vašingtone tikėtųsi, jog Rusija peržiūrėtų savo užsienio politikos kursą suvaržymų fone.

Neatsimenu nė vienos dienos, kai mūsų šalis gyveno be Vakarų pasaulio jai taikomų suvaržymų. Mes išmokome dirbti tokiomis sąlygomis – ne tik išgyventi, bet ir vystyti valstybę“, – teigė A.Antonovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, labai tikėtina, surengs plataus masto invaziją Ukrainoje ir puls Kijevą, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystė užsienio reikalų sekretorė.    

„Manome, jog labai tikėtina, kad jis (V.Putinas) įgyvendins savo planą surengti plataus masto invaziją Ukrainoje“, – sakė Liz Truss televizijai „Sky News“.  

Antradienį Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – vieningai pritarė V.Putino planams dislokuoti „taikdarių“ dviejuose separatistiniuose Ukrainos regionuose, kurių nepriklausomybę Maskva pripažino pirmadienį, ir, potencialiai, kitose Ukrainos dalyse.

Britų dienraščio „The Guardian“ gynybos analitikas Danas Sabbaghas tvirtina, kad Ukrainą supančios Rusijos pajėgos savo pozicijose gali išbūti tik kelias dienas, o po to turės būti išsiųstos atgal į arti, bet toliau nuo pasienio esančias bazes. Priešingu atveju karių gebėjimai bus riboti.

Taip esą mano Vakarų pareigūnai ir ekspertai, teigiantys, kad V.Putinas jaučia vis didesnį spaudimą pasirinkti – ar panaudoti daugiau nei 100 tūkstančių karių didelei invazijai į Ukrainą, ar nusiųsti juos toliau nuo sienos.

Svarbu tai, kad priešakinėse pozicijose, kur sunku apsisaugoti nuo, tarkime, šalčio, išbūti patartina tik trumpą laiką. O socialiniuose tinkluose jau yra įrašų, liudijančių, kad rusų kariams palei sieną tenka kęsti prastas sąlygas.

Gynybos analitikas Robas Lee dar pirmadienį atkreipė dėmesį į trumpą vaizdo įrašą, kurioje buvo matomi apie 100 Rusijos karių, chaotiškai išsidrėbusių geležinkelio stotyje maždaug 20 km nuo sienos su Ukraina. Maisto davinių jiems esą neskirta – reikia pirkti patiems.

Tuo tarpu į Baltarusiją nusiųstus karius, dislokuotus apie 50 km nuo sienos su Ukraina, vienas vietos gyventojas apibūdino kaip žmones, kurie „daug geria ir pardavinėja savo dyzeliną“ Tai, anot „The Guardian“, rodo, kad drausmės trūksta.

„Jei pajėgos bus panaudotos, jos bus panaudotos labai greitai – kol jos dar šviežios ir kol įmanomas efektyvumas“, – mano sausumos karinių veiksmų analitikas tyrimų centre „Rusi“ Nickas Reynoldsas.

Antradienį Rytų Ukrainoje per susirėmimus su separatistais žuvo ukrainiečių karys, o dar šeši buvo sužeisti, pranešė Ukrainos kariuomenė.

Prie fronto linijos esančiame Ščastios miestelyje aplink elektrinę griaudėjo artilerijos ugnis, o išsigandę gyventojai laukė Rusijos pajėgų dislokavimo.

Praėjusią naktį sviedinys pataikė į 59 metų Valentynos Šmatkovos buto stogą, išdaužė langus.

„Karą praleidome rūsyje“, – sakė ji apie 2014 metų kovas.

„Tačiau to nesitikėjome. Niekada negalvojome, kad Ukraina ir Rusija nesusitars“, – pridūrė ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad Maskva yra pasirengusi ieškoti „diplomatinių sprendimų“ tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos, bet pabrėžė, kad jo šalies interesai yra nediskutuotini.

„Mūsų šalis visuomet atvira tiesiam ir atviram dialogui ieškant diplomatinių sprendimų sudėtingiausioms problemoms“, – sakė V.Putinas vaizdo pareiškime, paskelbtame Tėvynės gynėjo dienos – Rusijos valstybinės šventės – proga.

Tačiau jis pridūrė: „Rusijos interesai, mūsų piliečių saugumas mums yra nediskutuotini.“

V.Putinas tai pareiškė Rusijos parlamento aukštiesiems Rūmams – Federacijos Tarybai – antradienį vienbalsiai suteikus jam leidimą siųsti šalies kariuomenę į operacijas užsienyje, padėti Ukrainos separatistams.

Vaizdo kreipimesi V.Putinas pasveikino rusus ir sakė esąs įsitikinęs šalies kariuomenės profesionalumu, taip pat tuo, kad ji gins šalies nacionalinius interesus.

Jis gyrė armijos karinį pasirengimą ir sakė, kad šalis toliau kurs modernius ginklus.

„Ir toliau plėtosime perspektyvias ginkluotės sistemas, įskaitant hipergarsinius ir naujais fizikos principais grindžiamus [ginklus], plėsime modernių skaitmeninių technologijų bei dirbtinio intelekto elementų naudojimą, – sakė Kremliaus šeimininkas. – Tokie kompleksai – išties ateities ginklai, reikšmingai didinantys mūsų ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą.“

JAV prezidentas Joe Bidenas šiuo metu neplanuoja susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tačiau galimybė surengto tokį susitikimą ateityje išlieka, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki. 

„Prezidentų J.Bideno ir V.Putino susitikimas galės būti surengtas, kai jie (Rusija) deeskaluos padėtį“", – sakė J.Psaki žurnalistams.  

Tačiau „dabar tam ne laikas“, nes Rusijos prezidentas „kontroliuoja invaziją“ į Ukrainą, pabrėžė Baltųjų rūmų atstovė.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Joe Bidenas Ženevoje

Anksčiau J.Psaki pranešė, kad J.Bidenas „iš principo“ sutiko susitikti su V.Putinu po vėliau šią savaitę turėjusių įvykti JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybų Ženevoje.

Tačiau antradienį A.Blinkenas pranešė atšaukęs susitikimą su S.Lavrovu, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė apgailestaujantis, kad Kijevas dar 2014 metais nenutraukė diplomatinių santykių su Rusija.

„Pasirašiau oficialų pasiūlymą Ukrainos prezidentui dėl diplomatinių santykių su Rusija nutraukimo. Manau ir visuomet maniau, kad tai turėjo būti padaryta dar 2014-aisiais. Deja, tuomet toks sprendimas nebuvo priimtas“, – sakė D.Kuleba per antradienio spaudos konferenciją Ukrainos ambasadoje Vašingtone.

„Išanalizavome visas galimas pasekmes ir scenarijus, jei priimtume šį sprendimą, ir padarėme išvadą, kad sprendimas savalaikis, apgalvotas ir atitinkantis Ukrainos interesus“, – sakė jis.

„Prezidentas priims atitinkamą sprendimą, o tada iš tikrųjų paskelbsime savo oficialią poziciją ir tai reikš diplomatinių santykių nutraukimą“, – pridūrė ministras.

Pasak jo, Ukraina ambasadoriaus Rusijoje neturi nuo 2014 metų, o ukrainiečių laikinojo reikalų patikėtinio Rusijoje pareigas einantis Vasylis Pokotyla buvo atšauktas į Kijevą.

Anksčiau antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė svarstysiantis Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymą nutraukti diplomatinius santykius su Rusija.

Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir jau aštuonerius metus kursto separatistinį konfliktą rytiniuose šalies rajonuose, per kurį žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių.

Rusijos gynybos ministerija tviteryje paskelbė raginimą savo tautiečiams. Jame rusai raginami pagerbti savo tėvynę kompiuterių darbalaukių foną pasikeičiant karinės technikos nuotraukomis.

Jei Rusija nenustos veržtis į Ukrainą, J.Bideno administracija gali atkirsti Rusiją nuo pasaulio technologijų bei JAV ir užsienyje pagamintų technologinių produktų – nuo elektronikos ir kompiuterių iki puslaidininkių ir lėktuvų dalių.

Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, JAV tai gali pasiekti neišduodant licencijų, reikalingų tiekėjams, bendradarbiaujantiems su įmonėmis Rusijoje.

Tai būtų dalis sankcijų, kuriomis siekiama suduoti smūgį Rusijos ekonomikai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pranešė atšaukęs šiai savaitei planuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Pranešimas pasirodė Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

„Dabar, kai matome pradedamą invaziją, o Rusija aiškiai parodė, kad... atmeta diplomatiją, nėra prasmės šiuo metu rengti susitikimo“, – sakė A.Blinkenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkeno ir S.Lavrovo susitikimas buvo planuojamas ketvirtadienį Ženevoje. Dėl jo sutarta praėjusią savaitę, tikintis užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.

A.Blinkenas sakė, kad invazija jau prasidėjo ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau deklaravo savo tikslą „visiškai pajungti Ukrainą“.

Bendroje su ukrainiečių užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba spaudos konferencijoje, surengtoje JAV Valstybės departamente, A.Blinkenas sakė, kad Vašingtonas „visuomet sieks“ bet kokios galimybės užkirsti kelią visapusiškam Ukrainos užpuolimui.

„Jei Maskvos nuostata pasikeistų... Mes liekame... labai pasirengę bendrauti“, – sakė jis.

„Tačiau Maskvai reikia parodyti, kad ji nusiteikusi rimtai. Praėjusios 24 valandos parodė, kad yra kaip tik priešingai“, – pabrėžė valstybės sekretorius, turėdamas galvoje Rusijos pareiškimus, kad ji nusiųs savo karių į Ukrainos separatistų darinius Donecko ir Luhansko regionuose.

„Jei Rusija eskaluos toliau, eskaluosime ir mes“, – sakė A.Blinkenas apie prezidento Joe Bideno paskelbtas sankcijas Rusijos piliečiams ir finansinėms institucijoms.

D.Kuleba sveikino sankcijas. „Pasmerkimas svarbu. Bet šiais laikais išties svarbu veiksmai“, – sakė jis.

JAV strategija įvesti sankcijas bangomis, o ne visas iš karto, „gali veikti, jei bus tęsiama labai nuosekliai“, pridūrė ukrainiečių ministras.

Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui paskelbus apie sprendimą permesti Europoje dislokuotus JAV karius į Baltijos šalis, Pentagonas antradienį pranešė, jog į Lietuvą, Latviją bei Estiją bus siunčiami iš viso apie 800 pėstininkų, taip pat naikintuvai bei sraigtasparniai.

Papildomus karius Vašingtonas į regioną siunčia, Rusijai nusprendus pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.

Ievos Budzeikaitės (KAM) nuotr./JAV naikintuvas F-35

Baltijos šalyse bus dislokuoti apie 800 karių iš Italijoje šiuo metu esančio pėstininkų bataliono, nurodė aukšto rango gynybos pareigūnas, cituojamas amerikiečių žiniasklaidoje.

Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei neatskleidžiamose vietose NATO pietrytiniame sparne bus dislokuoti iki aštuonių naikintuvų „F-35“, šiuo metu esantys Vokietijoje.

Į Baltijos šalis bus permestas ir taip pat šiuo metu Vokietijoje dislokuotas aviacijos batalionas su 20 „AH-64 Apache“ sraigtasparnių.

J. Bidenas pabrėžė, kad JAV veiksmai dislokuojant karius Baltijos šalyse yra visiškai gynybiniai.

Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

10 valstybių gynybos ministrai antradienį po derybų Didžiojoje Britanijoje pasmerkė Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje ir paskelbė apie karines pratybas Baltijos jūroje.

Britų vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF) pareiškime nurodė, kad „netrukus surengs pratybas, pademonstruosiančias JEF valstybių judėjimo laisvę“ šioje strateginę reikšmę turinčioje zonoje.

„Ši ir vėlesnė veikla išliks prevencinio ir proporcingo [pobūdžio]. Veikdami drauge pademonstruosime JEF solidarumą, pajėgumus ir ryžtą drauge ginti saugumą ir stabilumą mūsų regione“, – sakoma pareiškime.

2012 metais įsteigtas JEF sudaro NATO narės Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija ir Jungtinė Karalystė, taip pat NATO nepriklausančios Suomija ir Švedija.

JEF yra skirtos reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų, pradedant humanitarine parama, atgrasymu ir baigiant kovinėmis operacijomis, vykdomomis su Europos Sąjungos, NATO ar Jungtinių Tautų mandatu. JEF galėtų būti pasitelkiamos ir operacijoms pagal NATO 5 straipsnį.

Ministrai, kuriuos centrinėje Anglijoje priėmė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as, sakė, kad dėl Rusijos veiksmų JEF dabar yra svarbesnės nei bet kada.

Ministrai vieningai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti du promaskvietiškų separatistų regionus Ukrainoje ir dislokuoti šiose teritorijose rusų pajėgas.

„Raginame Rusiją deeskaluoti [padėtį] ir įsitraukti į skaidrų dialogą“, – sakė ministrai.

Reaguodamas į Vladimiro Putino agresiją prieš Ukrainą, antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė sankcijų paketą, kuriame atsidūrė kai kurie Rusijos bankai, įmonės ir asmenys. Išsamų sankcijų sąrašą paskelbė JAV iždo departamentas. 

Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) į sankcijų sąrašą įtraukė dvi finansų įstaigas, „Vnešekonombank“ (VEB) ir „Promsvyazbank“ (PSB), susijusias su Rusijos valdžios ir gynybos pramonės finansavimu bei dar 42 jų prižiūrimas įmones. Į sąrašą taip pat pakliuvo 5 su PSB susiję konteineriniai laivai bei tanklaiviai.

Plačiau skaitykite čia.

Kanados gynybos ministrė pranešė, kad į Ukrainą išsiųsta antroji karinės pagalbos siunta.

Pastarosiomis savaitėmis vis didėjant įtampai prie Ukrainos sienos dėl Rusijos veiksmų, Ukraina iš NATO šalių gavo lėktuvų ir karinės įrangos siuntų.

Kanada taip pat prisidėjo prie Vakarų sąjungininkų ir įvedė sankcijas Rusijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyksta į Kijevą.

Čia jis drauge su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Šalies vadovo patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas BNS teigė, kad vizitu siekiama dar kartą išreikšti paramą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

Trijų šalių prezidentų susitikimas vyks Mariinskyi rūmuose – Ukrainos vadovo rezidencijoje. Po susitikimo numatomi komentarai žiniasklaidai.

Vizitas vyks po to, kai Rusija pripažino separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Vakarai šį Kremliaus žingsnį pasmerkė ir ketina įvesti naujas sankcijas Maskvai.

Japonija taip pat paskelbė apie įvedamas sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Šalies premjeras Fumio Kishida, kaip rašo BBC, skelbė, kad Japonijoje bus uždrausta leisti Rusijos obligacijas, išduoti vizas, bus įšaldytas kelių Rusijos asmenų turtas.

Teigiama, kad Tokijas stebi situaciją ir yra pasirengęs imtis papildomų sankcijų, jei situacija prie Ukrainos sienos paaštrėtų.

Australijos premjeras Scottas Morrisonas kartoja, kad „invazija į Ukrainą faktiškai jau prasidėjo“. Jis griežtai smerkia nepriimtinus Rusijos veiksmus.

Pasak jo, Rusija yra pasiekusi aukščiausią karinę parengtį ir užbaigs visapusišką invaziją į Ukrainą „tikėtina, per artimiausias 24 valandas“.

Australija taip pat paskelbė sankcijas Rusijai. Sankcijos nukreiptos prieš bankus, transporto, energetikos, naftos, dujų, telekomunikacijų sektorius.

„Mes pasipriešinsime Rusijai“, – kalbėjo S.Morrisonas.