Tačiau po to, kai praėjusią savaitę V.Spartz balsavo prieš 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą Ukrainai, kai kurių žmonių pasididžiavimas virto pykčiu ir išdavystės jausmu – šie jausmai tapo dar aštresni, nes ji balsavo „prieš“ praėjus kelioms dienoms po to, kai rytinio piko metu buvo atakuotas Černihivas ir žuvo 18 žmonių, rašo dienraštis "The Washington Post".
„Ji nebėra ukrainietė, ir aš tai matau, – sakė 50-metė Natalija Chmelnycka, 15-osios mokyklos, kurioje mokėsi V.Spartz, mokytoja, gyvenanti daugiabutyje, kuriame užaugo kongresmenė. – Esame nusivylę. Esame nusivylę.“
„Iš pradžių labai ja didžiavomės ir manėme, kad ji nori mus palaikyti, – pridūrė N.Chmelnycka. – Tačiau dabar matome, kad politika ir karjera yra aukščiau už mūsų interesus.“
65 metų istorijos mokytoja Valentyna Rudenok, dirbusi bibliotekininke, kai mokykloje mokėsi V.Spartz, ir prisimenanti, kaip paauglei slapta perdavinėjo papildomas knygas, sakė, kad didžiavosi sužinojusi, jog buvusi mokinė buvo išrinkta į Kongresą. Tačiau V.Rudenok sakė, kad ją nuliūdino Victorios balsavimas.
„Kai apie tai perskaitėme, tiesiog nesupratome – ji tarsi tapo kitu žmogumi, – sakė pašnekovė. – Tai buvo šokiruojantis jausmas, nes ši moteris gyvenime nuėjo taip toli ir yra tokioje padėtyje, kad iš tikrųjų galėtų daryti įtaką ir padėti mūsų visam miestui arba mūsų visai mokyklai, kurioje ji mokėsi.“
Per pastaruosius dvejus metus aštuoni 15-osios mokyklos absolventai žuvo kovodami fronte. Rusų smūgiai išdaužė 88 pastato langus. Pirmajame aukšte administratoriai įrengė muziejų, kuriame eksponuojami mokinių surinkti karo įrodymai: sviedinių nuolaužos, rusų lėktuvo dalis, žuvusio rusų kareivio uniforma.
Kapitolijaus kalvoje, net tarp respublikonų, V.Spartz žinoma kaip nepastovi.
Pirmą kartą išrinkta 2020 m. kaip prezidento Donaldo Trumpo šalininkė, pernai ji paskelbė, kad daugiau nekandidatuos, o po metų pakeitė savo sprendimą, motyvuodama savo auklėjimu „tironijos sąlygomis“. Dabar jos laukia konkurencingi pirminiai rinkimai – vienas pretendentas paleido televizijos reklamą, kurioje kaltina ją, kad ji „Ukrainą laiko svarbesne“ už JAV sienos apsaugą.
V.Spartz balsas „prieš“ buvo naujausias posūkis jos transformacijoje iš Ukrainos šalininkės, kuri savo gimtajame mieste apžiūrinėjo karo nuolaužas, į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikę, pritariančią dešiniojo sparno respublikonų stovyklai.
Elektroniniame laiške ji gynė savo balsą, sakydama, kad didžiuojasi savo istorija, tačiau „iš tikrųjų yra įžeidu ir neamerikietiška manyti, kad būdama amerikietė būčiau lojali ne žmonėms, kurie mane išrinko jiems atstovauti, ir savo šeimai bei vaikams namuose Indianoje, o užsienio vyriausybei šalyje, kurią palikau prieš 24 metus“.
Tačiau jos istorija neatsiejama nuo Ukrainos ir ji ne kartą ja pasinaudojo savo naudai, pastebi „The Washington Post“.
2022 m. vasarį Rusijai įsiveržus į šalį, kariai sparčiai žengė Černihivo link, vos už 80 km nuo Rusijos sienos. V.Spartz močiutė buvo tarp tų, kurie įstrigo, nes miestas buvo nuolat apšaudomas ir bombarduojamas iš oro. Daug gyventojų žuvo. Jos močiutė išgyveno atakas, bet vėliau, būdama 95 metų, mirė.
V.Spartz lankėsi 2022 m. balandį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos pajėgoms nepavyko užimti miesto ir jos pasitraukė. Gyventojai miegojo po žeme ir išgyveno be elektros, maistą gamindami ant lauke kūrenamos ugnies. Šimtai žmonių miegojo rūsyje 15-osios mokyklos, kurioje ji mokėsi būdama mokinė.
Tuomet su ja susitikęs miesto mero pareigas einantis Oleksandras Lomaka šią kelionę įvertino kaip drąsų paramos ženklą. V.Spartz pasikeitimas jį pribloškė. „Esu labai nusivylęs“, – sakė jis.
„Ji buvo čia“, – pridūrė O.Lomaka. Jis sakė, kad griuvėsiai, kuriuos ji matė, ir žmonės, kuriuos ji sutiko, netekę artimųjų, „yra ne iš naujienų, ne iš „Fox News“ ar konservatyvių kanalų“.
Po Rusijos invazijos Atstovų Rūmų respublikonai noriai perdavė V.Spartz mikrofoną, kad ji papasakotų savo istoriją. Ji aistringai gynė savo tėvynę, dėvėjo mėlynos ir geltonos spalvos drabužius, kritikavo prezidentą J.Bideną už tai, kad prieš invaziją neįvedė Rusijai daugiau sankcijų, ir pažadėjo kovoti dėl pagalbos.
Grįžusi iš 2022 m. balandžio mėn. kelionės, ji balsavo už įstatymų projektus, kuriais Ukrainai buvo skirta 40 mlrd. JAV dolerių, ir stovėjo šalia J.Bideno, kai jis pasirašė įstatymą, kuriuo buvo sparčiai didinama karinė parama.
Tačiau tą pačią vasarą V.Spartz pradėjo kritikuoti V.Zelenskį, kuris Kongrese buvo laikomas karo didvyriu, ragindama jį „liautis žaisti politiką ir teatrą“. V.Spartz teigė, kad Kongresas turėtų nustatyti pagalbos teikimo sąlygas ir labiau prižiūrėti lėšas, o respublikonai šią mintį dar labiau sustiprino.
V.Spartz retorika sukėlė Kyjivo pasipiktinimą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad jis liepė V.Spartz „liautis bandyti užsidirbti papildomo politinio kapitalo iš... ukrainiečių sielvarto“.
Šis sielvartas palietė ir pačios V.Spartz šeimą.
Ji gimė 1978 m. Nosivkos miestelyje. Į Černihivą ji persikėlė lankyti vaikų darželio, o 1986 m. jos tėvas, inžinierius, padėjo likviduoti Černobylio atominės elektrinės katastrofos padarinius, dėl to jis patyrė radiaciją, kuri vėliau sukėlė vėžį.
Kai 1991 m. Ukraina paskelbė nepriklausomybę, V.Spartz buvo 12 metų. Tais metais mirė jos tėvas.
Jo įmonė padėjo apmokėti jos mokslus Kyjive, o 2000 m., sutikusi savo vyrą Jasoną, ji emigravo. Jie apsigyveno Indianoje, vyro gimtojoje valstijoje, ir susilaukė dviejų dukterų. Moteris dirbo buhalterijoje ir nekilnojamojo turto srityje, kol buvo išrinkta į Indianos valstijos senatą.
70 metų Oleksandras Serdiukas, artimas V.Spartz tėvo draugas, pažįstantis ją nuo vaikystės, susitiko su ja, kai ji lankėsi 2022 m.
O.Serdiukas sakė, kad jis nusivylė jos balsavimu. „Nelabai tikiu žodžiais, tikiu veiksmais“, – sakė jis. „Tai, kaip ji balsavo, pataisos, man daug spalvingiau parodo, kokie yra jos ketinimai“, – kalbėjo vyras.
O.Serdiukas sakė, kad ukrainiečiai, kaip ir V.Spartz, nerimauja dėl korupcijos, tačiau JAV pagalba yra labai svarbi Ukrainos išlikimui.
„Aš suprantu kovą su korupcija, – sakė jis, kai už jo biuro lango kaukė oro pavojaus sirenos. – Bet jūs aukojate mūsų valstybę. ... Bet kokie politiniai motyvai ar rinkimų motyvai nepateisina tiek daug žmonių žūties.“
V.Spartz ne tik prisidėjo prie pagalbos įstatymo projekto blokavimo, bet ir prastūmė pataisas, kuriomis siekiama sumažinti pagalbos paketą ir apriboti kitą pagalbą Ukrainai.
„Prezidentas J.Bidenas ir prezidentas V.Zelenskis nuvylė Ukrainos žmones“, – šeštadienį prieš balsavimą Atstovų Rūmų salėje kalbėjo V.Spartz. Savo elektroniniame laiške laikraščiui „The Washington Post“ V.Spartz teigė, kad jai „gaila Ukrainos žmonių ir kovotojų priešakinėse linijose, kurie rinkosi blogus lyderius ir už tai mokėjo labai didelę kainą.“
Naujausias žinias apie Ukrainą skaitykite ČIA.
