Nacionalinis gedulas ir visą valstybę apimančios skaudžios patirtys dažniausiai veikia kaip vienas iš politinę bendruomenę formuojančių veiksnių. Tad nenuostabu, kad iš naujo save kuriančiai ukrainiečių tautai šiemet, praėjus metams po Maidano ir vykstant karui šalies Rytuose, Holodomoro metinės – simbolinis vienybės renginys.
Dniepro pakrantėje, šalia Ukrainos Genocido ir Holodomoro memorialinio muziejaus, – kijeviečiai ir politikai, kurie pernai šiuo metu atstovavo protestuojančiai Ukrainai, o šiandien kalba naujai kuriamos valstybės vardu.
Kiekvienas ukrainietis šiandien visame pasaulyje gali uždegti žvakutę savo lange Holodomoro aukoms atminti ir ta amžinoji ugnis simbolizuoja mūsų permainų norą, – sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
„Kiekvienas ukrainietis šiandien visame pasaulyje gali uždegti žvakutę savo lange Holodomoro aukoms atminti ir ta amžinoji ugnis simbolizuoja mūsų permainų norą“, – sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Ciniškos Maskvos marinimo badu politikos kaina 1933 metais – mažiausiai 4 mln. ukrainiečių, mirusių viena baisiausių – bado mirtimi. Šiandien žuvusių kovose su Kremliaus vykdoma agresija žymiai mažiau, tačiau tylos minutė Kijeve šiandien – ir jiems, ir žuvusiems kelio į nepriklausomybę pradžioje – Maidane prieš metus.
„Išaiškinti kaltuosius už žūtis Maidane – mūsų garbės reikalas. Jei jau einame į Europą, ji privalo suprasti, kad mes ne barbarų šalis. Ukraina – civilizuota valstybė, tad P. Porošenka turi išaiškinti ir nubausti kaltuosius“, – kalbėjo Maidane žuvusiojo tėvas Volodymyras Holodniukas.
Ir artimųjų rūpestis ne be reikalo – Sovietų Sąjungoje, neigusioje Holodomoro egzistavimą iš viso, už 4 mln. ukrainiečių mirtį ketvirtajame dešimtmetyje taip ir liko nenubaustas niekas. Bent jau šiame pasaulyje.
