Kaip rašoma britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje, pagrindinis ketvirtadienį Ukrainoje priimto įstatymo tikslas – stiprinti mobilizacijos procesus.
Tačiau apžvalgininkai neturi aiškios nuomonės, ar galutinis dokumentas pajėgus su tuo susidoroti.
Bet kokiu atveju juo formaliai griežtinamos karių registravimo taisyklės, sankcijos prieš „išsisukinėtojus“ ir patikslintos nuostatos dėl mobilizacijos atidėjimo.
Dieną prieš tai pasipiktinimo pliūpsnį socialiniuose tinkluose sukėlė nuostatų dėl jau kovojančių Ukrainos gynybos pajėgų karių demobilizavimo, taip pat dėl privalomos karių rotacijos fronto linijoje išbraukimas, pažymima BBC publikacijoje.
Mobilizacijos įstatymą Ukrainos deputatai priėmė iš šalies vadovybės skambant pareiškimams apie artėjantį plataus masto Rusijos puolimą, kuris esą turėtų prasidėti šių metų gegužės pabaigoje-birželio pradžioje.
Ukrainos mobilizacijos istorija
Pasak BBC naujienų rusų kalba tarnybos publikacijos, visuotinę mobilizaciją Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė pirmąją Rusijos invazijos dieną 2022 metų vasario 24-ąją.
Nuo tada Aukščiausioji Rada kas tris mėnesius pratęsia šio prezidento dekreto galiojimą – t. y. formaliai mobilizacija šalyje tęsiasi jau trečius metus.
Realybė tokia, kad trečiaisiais karo metais šį procesą ištiko sisteminė krizė.
Pirmosiomis Rusijos invazijos savaitėmis ir mėnesiais prie Ukrainos teritorinių komplektavimo centrų (TKC) nusidriekė eilės norinčių prisijungti prie gynybos pajėgų.
Kaip rašo BBC, TKC tiesiog negalėjo priimti tiek savanorių, o karinės patirties neturintys žmonės dažnai būdavo tiesiog išsiunčiami namo.
Tačiau per kelis mėnesius situacija gerokai pasikeitė.
Savanorių srautas išseko, o gynybos pajėgoms reikėjo kuo kompensuoti netektis ir pritraukti naujokus užduotims atlikti.
Esant tokiai situacijai, Ukrainos kariuomenė buvo priversta atsigręžti į klasikinius naujokų mobilizacijos metodus.
Čia, kaip pastebima BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje, susidurta su keliomis problemomis.
Pirma – daugelį metų neatnaujinti mobilizacijos teisės aktai gana prastai koreliavo su karo iššūkiais.
Antra, kaip paaiškėjo, karinės registracijos sistema Ukrainoje toli gražu nebuvo tobula.
TKC tiesiog neturėjo informacijos apie milijonų šaukiamojo amžiaus gyventojų, kurie, nepaisant įstatymų reikalavimų, nesiregistravo, mat nenorėjo patekti į kariuomenės akiratį, gyvenamąją vietą, socialinę padėtį ir pan.
Esant tokioms sąlygoms, Ukrainos miestų gatvėse padažnėjo incidentai, susiję su „įspėjamosiomis komandomis“, kurios nesiregistravusius šaukiamojo amžiaus vyrus jėga pristato į TKC.
Dažni ir skundai iš kariaujančių dalinių dėl pas juos atvykstančio pastiprinimo kokybės.
Stebėtojai atkreipė dėmesį, kad mobilizuotųjų amžiaus vidurkis pastaruoju metu viršijo keturiasdešimt metų, taip pat – jog mobilizacija dažniau paliečia kaimų gyventojus, nepasirengusius kovai šiuolaikiniame mūšio lauke.
Kaip pasakojama BBC straipsnyje, esant tokiai situacijai, praėjusią vasarą buvo pradėtas kompleksiško įstatymo, kuris galėtų išspręsti dabartinius Ukrainos mobilizacijos sistemos trūkumus, rengimas.
Pateikė per 4 tūkst. siūlymų
Darbą ties šiuo įstatymo projektu apsunkino tai, kad dėl Ukrainos visuomenėje augančio mobilizacijos temos nepopuliarumo nė vienas iš aukščiausių politikų, įskaitant V.Zelenskį, kuris yra vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas, nedegė noru asocijuotis su dokumentu, skirtu suaktyvinti naujokų šaukimą į kariuomenę.
Kažkuriuo momentu diskusijos apie slaptai rengiamą projektą pradėjo priminti „karštos bulvės“ žaidimą tarp karinės vadovybės, prezidento, vyriausybės ir parlamento narių, pastebima BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje.
Galiausiai pirmoji vyriausybės parengto mobilizacijos įstatymo projekto versija paskutinėmis gruodžio dienomis buvo pateikta parlamentui.
Po kritikos bangos šis projektas buvo atšauktas, o patikslintas Aukščiausioje Radoje buvo įregistruotas sausio 30 dieną.
Deputatai jam pateikė per 4 tūkst. pataisų, jos keletą savaičių buvo svarstomos parlamento Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komitete.
Ir tik trečiadienį galutinis dokumento variantas pateko į posėdžių salę.
„Mes iš paskutinių jėgų laikome frontą“
Stebėtojai sutaria, kad mobilizacijos įstatymo priėmimas trečiaisiais Rusijos pradėto karo metais ne tik subrendo, bet ir perbrendo dėl kelių priežasčių.
Kaip rašo BBC, visų pirma situacija fronte jau seniai reikalauja suaktyvinti šaukimą.
„Aš jūsų labai prašau, priimkite šį įstatymą. Mums jo tikrai labai reikia.
Mes iš paskutinių jėgų laikome frontą“, – prieš pat balsavimą Aukščiausiosios Rados posėdžių salėje į deputatus kreipėsi Ukrainos Jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Jurijus Sodolas.
Jo teigimu, personalo trūkumas Ukrainos kariuomenėje yra toks didelis, kad kai kuriuose fronto sektoriuose rusai septynis ar net dešimt kartų lenkia ukrainiečių skaičių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretų papildymas ypač aktualus remiantis V.Zelenskio pareiškimais apie didelio masto mobilizacijai, o po to – naujam dideliam puolimui besiruošiančius rusus.
Didesnės mobilizacijos taip pat reikalauja Ukrainos kariai, kurių daug Rytų fronte kovojo ne tik nuo plataus masto Rusijos invazijos 2022-ųjų vasarį, bet ir nuo 2014 metų vykusioje Ukrainos karinių bei saugumo pajėgų operacijoje prieš Rusijos proxy pajėgas Donbase.
Ukrainos kariuomenės papildymas naujais žmonėmis laikomas vieninteliu būdu patyrusiems ir pavargusiems kariams suteikti galimybę rotuotis bei pasiilsėti.
Tačiau galutinio mobilizacijos įstatymo svarstymo Aukščiausiojoje Radoje išvakarėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio iniciatyva iš teksto buvo išbrauktos nuostatos dėl galimybės po trejų metų tarnybos demobilizuoti karius ir dėl privalomos karinio personalo rotacijos fronto linijoje.
Šie klausimai turėtų būti išdėstyti atskirame įstatyme, rašoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje.
Galiausiai mobilizacijos įstatymo priėmimas virto užsienio politikos žaidimo, kuriame dalyvauja Ukraina, elementu.
Ne paslaptis, kad Kyjivas dabar visiškai priklausomas nuo Vakarų partnerių teikiamos finansinės ir karinės pagalbos.
O tarp jų – bent jau tarp kai kurių – pastaruoju metu vis stiprėja skepticizmas dėl tokios paramos tęstinumo.
Kitaip tariant, Ukrainos valdžios atstovai teigia, kad kai kurie partneriai visomis išgalėmis bando ieškoti priežasčių apriboti pagalbą užpultai šaliai, tačiau dėl to kaltina ją pačią.
Kaip tęsia Kyjivas, Rusijos „gera linkintieji“ ir toliau visomis jėgomis prisideda prie tokių nuotaikų.
Praėjusią savaitę įrašytame interviu V.Zelenskis sakė, kad Rusijos propaganda pasinaudojo Kyjivo delsimu priimti mobilizacijos įstatymą, jog pasėtų abejones dėl tolesnės Vakarų paramos Ukrainai tikslingumo.
Ką numato įstatymas?
BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainės straipsnyje pastebima, kad apžvalgininkų nuomonės dėl Ukrainos parlamento priimto mobilizacijos įstatymo ir jo pasekmių skiriasi.
Jo šalininkai teigia, kad jis kone per naktį padės išspręsti beveik visas Ukrainos kariuomenės problemas.
Nuosaikesni apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad formaliai 2022 metais prasidėjusios ir nuo tada nesiliaujančios totalinės mobilizacijos sąlygomis šio dokumento pervertinti nereikėtų.
„Kad ir koks mobilizacijos įstatymas galiausiai būtų priimtas, jis neturės įtakos mobilizacijos tempui, nes šis įstatymas visų pirma yra ne apie papildomą mobilizuotųjų skaičiaus didinimą, o apie apskaitą“, – šių metų kovą Ukrainos pokalbių laidoje kalbėjo Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo komiteto narys Serhijus Rachmaninas.
Didžioji dalis naujajame įstatyme numatytų naujovių susijusi su Ukrainos šauktinių karinės registracijos taisyklių griežtinimu, kad kariuomenės sistema juos „pamatytų“, o ne būtų priversta kone aklai rinkti žmones į kariuomenę.
Anot BBC straipsnio, per 60 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo visi Ukrainos vyrai nuo 18 iki 60 metų (įskaitant gyvenančius užsienyje) privalės atnaujinti karinės registracijos duomenis.
Per visą karo padėties laikotarpį jie su savimi turės nešiotis karinės registracijos dokumentus ir pateikti juos TKC darbuotojų ar policijos pareigūnų prašymu.
Į teisės aktus įvesta karo prievolininko elektroninio kabineto sąvoka: jį gali susikurti kiekvienas šaukiamojo amžiaus Ukrainos vyras ir per jį vyks jo komunikacija su kariuomenės sistema.
Vyrai, kurie nėra registruoti karinėje apskaitoje, negalės gauti užsienio paso arba (čia kalbama apie likusius užsienyje) naudotis konsulinėmis paslaugomis.
Be to, įstatymas riboja tokių asmenų galimybes dirbti valstybės tarnyboje ir leidžia TKC per teismą inicijuoti vairuotojo pažymėjimų atėmimą.
Įtakos galimiems mobilizavimo teisės aktų pažeidėjams būdai apima ženkliai – dešimt kartų – padidintas baudas.
Kaip rašo BBC, priimtas įstatymas patvirtina anksčiau galiojusią teisę atidėti mobilizaciją daugiavaikiams tėvams (išskyrus skolingus už alimentus), vienišiems tėvams, įtėviams, taip pat tiems piliečiams, kurių artimi giminaičiai mirė ar dingo be žinios gindami Ukrainą.
Mobilizacijos išlygos galios teisėsaugos pareigūnams, Aukščiausiosios Rados deputatams ir ne daugiau kaip dviem jų padėjėjams, centrinių vykdomosios valdžios organų vadovams, teisėjams.
Į karinę tarnybą nekviečiami universitetų ir dieninių profesinio mokymo įstaigų studentai, taip pat dėstytojai, dirbantys ne mažiau kaip 0,75 etato.
Tiktai savo pageidavimu gali būti mobilizuoti piliečiai, turintys negalią, išvaduoti iš nelaisvės ir jaunuoliai iki 25 metų amžiaus.
Atskirai įstatyme numatyta, kad visi mobilizuoti asmenys privalo praeiti būtinus karinius mokymus.
BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje rašoma, kad priėmus įstatymą, jį turi pasirašyti Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
Tada jis bus siunčiamas pasirašyti prezidentui ir įsigalios praėjus mėnesiui, kai savo parašą padės V.Zelenskis.
