Chersono miesto tarybos vykdomajame komitete dirbančios aktyvistės Katerynos Handzyuk užpuolimas tapo paskutiniu lašu Ukrainos pilietinei visuomenei. Liepos 31 d. neatpažintas vyras sieros dioksidu apipylė K.Handzyuk šalia įėjimo į jos daugiabutį. Aktyvistė buvo išvežta į ligoninę nudegusi 30 proc. kūno.
„Aš esu beveik tikra, kad užpuolį užsakiusio asmens spintoje kabo uniforma su antpečiais, ir tikriausiai ne viena,“ – K.Handzyuk teigė laikraščiui „Ukrainskaya Pravda“.
K.Handzyuk – gerai žinoma Chersono aktyvistė, kovojanti su miesto policijos korupcija ir prorusiškomis jėgomis. Ji ir jos kolegos įsitikinę, kad būtent aktyvistės veikla tapo užpuolimo priežastimi.
Nepasitikėdami policija, galinčia turėti savų priežasčių užpulti K.Handzyuk, aktyvistai reikalavo bylą perduoti Ukrainos saugumo tarnybai.
Aktyvistas ir Chersono žurnalistas Serhijus Nikitenka, kaip ir K.Handzyuk, regione atskleidęs prorusiškų pajėgų veiksmus, buvo sumuštas mėnesiu anksčiau. Todėl Kateryna teigia nesistebinti, kad buvo užpulta.
„Kai nusikaltimai (prieš aktyvistus) Odesoje liko neišspręsti, o Chersono policija užtruko 32 dienas, kol patikrino faktą, kad S.Nikitenka buvo žurnalistas, jutau, kad gali ateiti mano eilė,“ – K.Handzyuk sakė draugams ir kolegoms, kitą dieną po incidento aplankiusiems ją ligoninėje.
K.Handzyuk: „Aš nebijau. Tai – mano darbo dalis.“
„Aš nebijau. Tai – mano darbo dalis“, – pridūrė ji.
Nors iš pradžių vietos policininkai klasifikavo K.Handzyuk užpuolimą kaip chuliganizmą, Chersono merui taip pat pareikalavus rimtesnio tyrimo, pareigūnai pakeitė kaltinimus į „sunkų kūno sužalojimą siekiant įbauginti“, vėliau – į „pasikėsinimą nužudyti“.
Ketvirtą dieną po užpuolimo buvo rastas įtariamasis: policija suėmė Chersono gyventoją Nikolajų Novikovą. Vėliau tyrimas atskleidė antrą potencialų užpuoliką: policija paskelbė jo nuotrauką ir kreipėsi į visuomenę, kad padėtų jį atpažinti. Policininkai taip pat išsiaiškino, kur buvo pirkta rūgštis.
Vis dėlto aktyvistai ir žurnalistai, atliekantys savo tyrimą, yra įsitikinę, kad policija žiūri ne ta kryptimi. Jie laiko N.Novikovą nekaltu dėl užpuolimo.
„Bet kas, pamatęs įkalčius, supras, kad jie sufabrikuoti tik tam, jog atitiktų asmenį, atrodantį kaip jis,“ – teigia S.Nikitenka.
„Svarbiausias įkaltis prieš jį yra tai, kad tą dieną buvo įjungtas jo telefonas. Policininkai rado savo įtariamąjį per mūsų paskelbtą fotoroboto nuotrauką. Yra daug dalykų, kurie nesutampa“, – pridūrė jis.
S.Nikitenka: „Svarbiausias įkaltis prieš jį yra tai, kad tą dieną buvo įjungtas jo telefonas. Policininkai rado savo įtariamąjį per mūsų paskelbtą fotoroboto nuotrauką. Yra daug dalykų, kurie nesutampa.“
„Aš užjaučiu vargšą suimtą vyrą – yra 99 proc. tikimybė, kad jis – atsitiktinis pasirinkimas,“ – teigė K.Handzyuk. – Suprantu, kad jiems reikia nuraminti žiniasklaidą, bet jie už tai moka jo gyvenimu. Su manimi buvę draugai, kurie matė mano užpuoliką, sako, kad tai ne jis.“
Keletas liudytojų, kalbėjusių su žurnalistais tyrimo metu, teigė, kad užpuolimo dieną jie kartu buvo prie jūros.
Rugpjūčio 7 d. generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pranešė, kad byla buvo perduota Ukrainos saugumo tarnybai (SBU). Kaip teigiama jo pranešime, pasikėsinta žiauriai ir brutaliai nužudyti teisėsaugos ir valstybės organų paliepimu, siekiant sutrikdyti pietų Ukrainos sociopolitinę situaciją.
„Už blogį reikia bausti“
Ukrainos pilietinės visuomenės aktyvistų užpuolimų per pastaruosius kelis metus smarkiai išaugo, o jų forma šokiruoja.
K.Handzyuk užpuolimo dieną pietiniame Zaporožės regione Berdianske buvo nužudytas aktyvistas Vitalijus Oleško. Jis – Kijevo antiteroristinės operacijos veteranas, dalyvavęs Ilovaisko miesto mūšyje.
V.Oleško, grįžęs į civilinį gyvenimą, toliau tęsė kovą prieš verslininką ir buvusį parlamento atstovą iš „Regionų partijos“ Aleksandrą Ponomariovą, valdantį beveik visą miestą.
V.Oleško buvo nušautas į nugarą savo kieme, jo žmona ir dukra stovėjo netoliese.
Birželį Charkovo regione Eschare įvyko dar viena tragedija. 23 metų amžiaus Mykolas Byčkas buvo rastas pakartas miške, o jo kolegos aktyvistai iškart teigė netikintys, kad tai – savižudybė. Jie įsitikinę, kad mirtis susijusi su jo veikla: M.Byčkas neseniai tyrė kaimo rezervų taršą ir korumpuotą veiklą, susijusią su Escharo nuotekų tvarkymo įmonėmis.
Aktyvistai: „Užpuolikų nebaudžiamumas privedė iki visiškos savivalės. Nuo 2016 m. vienas po kito žurnalistai, aktyvistai, teisių gynėjai ir tinklaraštininkai buvo žudomi ir užpuldinėjami visoje šalyje.“
„Užpuolikų nebaudžiamumas privedė iki visiškos savivalės. Nuo 2016 m. vienas po kito žurnalistai, aktyvistai, teisių gynėjai ir tinklaraštininkai buvo žudomi ir užpuldinėjami visoje šalyje“, – kampanijos „Už blogį reikia bausti“ organizatoriai kalbėjo žmonėms, rugpjūčio 1 d. susirinkusiems šalia Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Kijeve.
„Šių užpuolimų dažnumas ir intensyvumas auga, bet nė vienas iš jų nebuvo tinkamai tirtas teisėsaugos ar pasiekęs teismą“, – sakė jie.
Neištirtų, tačiau policijai perduotų bylų sąrašas prasideda nuo 2016 m. birželį įvykdytos žurnalisto Pavlo Šeremeto žmogžudystės. Įtariamieji kol kas nerasti.
Kijevo „Už blogį reikia bausti“ protesto dalyviai reikalavo ne tik efektyviai tirti aktyvistų užpuolimus ir atleisti Chersono regiono Vidaus reikalų ministerijos vadovus, bet ir ministerijos vadovo Arseno Avakovo atsistatydinimo.
Jie taip pat pareikalavo, kad generalinis prokuroras Jurijus Lcenka ir SBU vadovas Vasylis Hritsakas prisiimtų asmeninę atsakomybę dėl užpuolimų.
K.Handzyuk užpuolimą pasmerkė ir JT delegacija Ukrainoje, ir JAV ambasada. „Transparency International“ atstovai Ukrainoje paskatino policiją „pagaliau parodyti visuomenei, kad pilietinių aktyvistų užpuolimai yra nusikaltimai, už kuriuos jų kaltininkai privalo atsakyti.“
Nusikaltėlių konglomeratai ir diskreditacija
„Akivaizdžiausia priežastis – jokių reformų sistemoje nebuvimas,“ – teigė Kijevo Žmogaus teisių informacijos centro vadovė Tetjana Pečončyk, paklausta apie užpuolimų dažnėjimo priežastis.
2015 m. vykdyta policijos reforma palietė tik patrulius. Jų tariamas įvertinimas taip pat nepavyko – tik 7 proc. buvo atleisti, o keli iš jų buvo vėl priimti po teisminių procesų. Reforma nebuvo taikoma tiriamuosiuose departamentuose.
Ukrainos Žmogaus teisių stebėtojų asociacijos metinėje teisėsaugos ataskaitoje teigiama: „Mes grįžome į senus laikus, kai policija kas mėnesį atsiskaitydavo pranešdama apie nusikaltimų skaičiaus sumažėjimą ir ištirtų nusikaltimų skaičiaus padidėjimą. Šis burbulas visada galų gale sprogsta.“
„Reformos vykdomos ir jos tęsiasi,“ – A.Avakovas teigė „Liga“ žinioms šiais metais, primindamas nuveiktus darbus per sudėtingiausią laikotarpį Ukrainai: sukurta Nacionalinė gvardija, Vidaus reikalų ministerijoje suformuoti savanorių batalionai, 2014 m. balandį išspręsta padėtis Charkove.
Taip pat atsisakyta Valstybės eismo ir kelių saugumo inspekcijų bei transporto ir veterinarijos policijos, jos buvo pakeistos „šiuolaikinėmis vyriausybės tarnybų struktūromis“. Jis taip pat išvardijo kibernetinės erdvės policijos, Nacionalinio Interpolo biuro bei Migracijos ir Pasienio tarnybų sėkmingus darbus, Valstybės nepaprastosios padėties tarnybos atnaujinimą.
Vis dėlto, Demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro apklausos parodė, kad visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos agentūromis mažėja. Sociologų apklausti ekspertai įsitikinę, kad policija, generalinė prokuratūra ir teismai vilkina reformą.
Pasak T.Pečončyk, policijos korupcija yra dar viena priežastis, dėl kurios tokios bylos, kaip pilietinių aktyvistų užpuolimai, nėra nagrinėjamos.
„Teisėsaugos institucijos dažnai susilieja ir suformuoja konglomeratus su institucijomis, nesąžiningais verslininkais ir vietiniais reketininkais bei nusikaltėliais“, – teigia ji.
T.Pečončyk: „Teisėsaugos institucijos dažnai susilieja ir suformuoja konglomeratus su institucijomis, nesąžiningais verslininkais ir vietiniais reketininkais bei nusikaltėliais.“
T.Pečončyk vadovaujamas Žmogaus teisių informacijos centras fiksuoja užpuolimus nuo 2014 m. ir yra pastebėjęs keletą tendencijų. Dažniausiai yra užpuolamos tam tikros aktyvistų grupės. Pirmieji yra su korupcija kovojantys aktyvistai, pasisakantys už vyriausybės finansų skaidrumą ir prieš korupcinę veiklą.
Antikorupcijos centro vadovas Vitalijus Šabuninas buvo aptaškytas briliantinės žalumos dažais liepą protesto metu šalia specialiojo Antikorupcijos biuro, jo akys buvo chemiškai nudegintos. Policija suėmė du užpuolikus ir, surašius kaltinimo aktą, kur užpuolimas buvo apibūdintas kaip chuliganizmas, juos paleido.
2017 m. rugpjūtį Charkove Antikorupcijos centro vadovas ir regiono tarybos narys Dmytro Bulachas buvo sumuštas. Jis įsitikinęs, kad užpuolimas buvo susijęs su centro veikla, tiriančia miesto ir regioninių institucijų finansines machinacijas, tarp jų ir kooperatyvinę schemą, į kurią yra įsivėlęs Charkovo meras Henadijus Kernesas. Kitas užpuolimas įvyko vos po poros savaičių – auka tą kartą tapo Antikorupcijos centro ekspertas Evhenijus Lisičkinas.
Kita grupė aktyvistų yra aplinkosaugininkai, besipriešinantys medžių kirtimui ir nesąžiningoms statybų kompanijoms. Vienas žinomas incidentas Kijevo regione buvo keturių aktyvistų – Aleksandro Kalibabčuko, Vadimo Maštabejaus, Evhenijaus Melniuko ir Viktoro Barcholenkos – sumušimas. Jie kovojo prieš medžių kirtimą ir neteisėtą būstų plėtrą Bučos ir Irpeno miestų institucijų vardu.
„Riba, skirianti antikorupcijos aktyvistus ir aplinkosaugininkus, gali būti gana neaiški,“ – teigė T.Pečončyk. – Aktyvistai, kovojantys už švarią aplinką ir žemės teises, vykdydami savo veiklą kartais atskleidžia korupcijos atvejus. Jie yra de facto ir antikorupcijos aktyvistai.“
T.Pečončyk: „Aktyvistai, kovojantys už švarią aplinką ir žemės teises, vykdydami savo veiklą kartais atskleidžia korupcijos atvejus. Jie yra de facto ir antikorupcijos aktyvistai.“
„Mažuose miestuose labai dažnai būna koalicija, sudaryta iš vietinių institucijų, nusikalstamo pasaulio atstovų, statybų firmų ir paslaugų sektoriaus verslų. Kai žmonės su tuo nesutinka, juos pradeda spausti iš visų pusių,“ – paaiškina T.Pečončyk. Galiausiai tokius užpuolimus policija pradeda tirti tik individualiais atvejais.
Paskutinė grupė, prieš kurią ypač dažnai smurtaujama, yra LGBT aktyvistai: „Amnesty International“ vien praėjusiais metais užregistravo 30 užpuolimų, įvykdytų Ukrainos kraštutinių dešiniųjų grupių. Ir tik vienu atveju nusikaltėliai gavo, ko nusipelnė.
„Mūsų stebėjimo veikla parodo, kad dažniausiai užpulti aktyvistai būna visiškai bejėgiai prieš savo užpuolikus. Vienintelė galimybė pradėti tirti bylą yra pritraukti žiniasklaidos dėmesį – tada policija pradės ką nors daryti, – tikino T.Pečončyk. – Bet daugeliu atvejų užpuolikai lieka nenubausti.“
Kita tendencija yra pasikartojančios atakos prieš aktyvistus, kurie tęsia savo veiklą po pirmo užpuolimo: taip nutiko aplinkosaugos aktyvistui iš Kropivnyckio regiono Michailai Berčukui.
Jis buvo sumuštas 2016 m. rudenį, kai jį sudomino vietinės įmonės, gaminančios mėsą, pomidorų padažą ir majonezą, atliekų tvarkymas. Antrą kartą jį užpuolė 2017 m. pavasarį – tuomet užpuolikai perskėlė kaukolę ir M.Berčukas pateko į intensyvios terapijos skyrių. Policija nesugebėjo atpažinti jo užpuolikų per pusantrų metų, nors užpuolimas įvyko ryte judrioje vietoje, automobilio numeriai buvo užrašyti ir buvo liudininkų.
Kartais užpuolimai nėra fiziniai: tai gali būti šmeižto kampanijos prieš aktyvistus ir gerai žinomas antikorupcijos organizacijas. Sufabrikuoti kaltinimai yra tokio persekiojimo pavyzdys.
2017 m. buvo inicijuota byla prieš organizaciją „Ukrainos pacientai“ ir „Su ŽIV gyvenančių žmonių tinklą“ – juos apkaltino lėšų pasisavinimu ir bendradarbiavimu su Rusijos saugumo tarnyba ir separatistų grupuotėmis okupuotuose LNR ir DNR teritorijose. Organizacijų biurai buvo apieškoti, bet 2018 m. vasarį bylą teko nutraukti dėl įkalčių stokos. Organizacijos „Ukrainos pacientai“ nariai įsitikinę, kad tai buvo kerštas už jų antikorupcinę veiklą.
„Iš vienos pusės, teisėsauga negali efektyviai tirti tikrų aktyvistų užpuolimų, iš kitos – ji užsiima įkalčių klastojimu ir neegzistuojančių bylų iš neegzistuojančių nusikaltimų kūrimu,“ – tokias išvadas padaro Tetjana.
Žingsnis atgal
„Freedom House“ savo naujoje ataskaitoje „Nations in Transit: Confronting Illiberalism“ pabrėžia Ukrainos demokratinių procesų nuosmukį – tokios situacijos autoriai nematė nuo 2014 m. Orumo revoliucijos.
Tarp „Freedom House“ išvardytų priežasčių – augantis radikalių grupių aktyvumas, užpuolimai, fizinis smurtas ir bandymai užgniaužti NVO veiklas. Paskutinė problema tam tikra prasme susijusi su naujais įstatymų pakeitimais.
2017 kovą Prezidentas P.Porošenka palaikė įstatymo „Dėl pasipriešinimo korupcijai“ pakeitimus, priimtus Ukrainos parlamento, pagal kuriuos antikorupcinių organizacijų nariai turi užpildyti mokesčių deklaracijas internete. Nepaisant protestų ir stiprios ES, JAV ir Kanados atstovų kritikos, įstatymas vis dar galioja. 65 Parlamento nariai prieš mėnesį kreipėsi į Konstitucinį teismą, kad šis panaikintų šias pataisas.
2018 m. birželį statuto knygose atsidūrė naujas įstatymo projektas, kurio tikslas – pasipriešinti „užsienio įtakai“. Jis verčia labdaros organizacijas ir NVO, gavusias finansavimą ne iš Ukrainos, deklaruoti pajamų šaltinį.
„Apkaltinę NVO ir žurnalistus antinacionalizmu, politikai dabar bando iš viešumos išstumti balsus, pagrįstai kritikuojančius vyriausybę,“ – teigia „Freedom House“ projekto „Nations in Transit“ direktorius Neitas Šenkenas apie prastėjančią pilietinių teisių situaciją.
„Kova dėl valdžios bus intensyvi ir labai brutali, – teigė „Freedom House“ Ukrainos operacijų direktorius Metju Šafas. – Mes laukiame jau matytos situacijos tęsinio – fizinio smurto kartu su bandymais įstatymu riboti aktyvistų ir pilietinių teisių gynėjų veiklą. Deja, artima ateitis nusimato nepalanki.“
M.Šafas: „Kova dėl valdžios bus intensyvi ir labai brutali. Mes laukiame jau matytos situacijos tęsinio – fizinio smurto kartu su bandymais įstatymu riboti aktyvistų ir pilietinių teisių gynėjų veiklą. Deja, artima ateitis nusimato nepalanki.“
2018 m. balandį aktyvistai ir organizacijos Ukrainoje įsteigė Pilietinės visuomenės apsaugos koaliciją kaip atsaką šiai situacijai. Bendrą memorandumą pasirašė beveik 30 organizacijų, tarp kurių yra Ukrainos Helsinkio Žmogaus teisių unija, „Freedom House“ Ukrainos delegacija , Žmogaus teisių informacijos centras, pilietinė iniciatyva „East-SOS“ ir daug kitų pilietinių bei žmogaus teisių iniciatyvų.
Memorandumas baigiamas šiuo sakiniu: „Ukrainos vyriausybė privalo pripažinti svarbų ir teisėtą žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų vaidmenį, kurie veikia vardan visuomenės interesų, ir, užuot jiems trukdžiusi, padėti jiems vykdyti veiklą, taip pat užtikrinti veiksmingą visų grasinimų, užpuolimų, bauginimų, engimo ar bet kokių kitų persekiojimo atvejų tyrimą.“
M.Šafas iš „Freedom House“ pranešė, kad koalicija greitai turės tinklalapį su žemėlapiu, rodančiu visus pilietinės visuomenės suvaržymo atvejus, kas padės pateikti tikslų problemos mastą visai Ukrainai ir jos regionams.
Šiandien K.Handzyuk yra Kijevo nudegimų centre, kur ją atskraidino iš Chersono. Per šias savaites jai buvo atliktos kelios operacijos ir jų reikės dar daugiau. Jos būklė vis dar rimta. Šiuo metu prokuratūra yra nutraukusi bylą prieš pirmą įtariamąjį N.Novikovą dėl įkalčių trūkumo. Sulaikyti dar penki įtariamieji.
Chersono rotušėje buvo pakabintas plakatas. „Atleiskite, bet kas užsakė Handzyuk užpuolimą?“, – parašyta ant jo.
Vertė Lina Tylaitė.
Šis tekstas yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
